Lietuvos profsąjunginio judėjimo garbė – Vilniaus apygardos teismo rankose


Print

Ši istorija – tai pavyzdys, kaip iki galo neatlikus ikiteisminio tyrimo ir sukakus senaties terminui galimai pažeidžiant juridinių asmenų steigimą reglamentuojančius teisės aktus sukurta ir Registrų centre užregistruota reikšminga šalies viešajame gyvenime profsąjunginė organizacija gali terorizuoti teisėtai paklusti jai nenorinčią taip pat reikšmingą šalyje legalią profsąjunginę organizaciją.

Istorija teisiniu požiūriu nėra labai sudėtinga.

Į Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (LNPF) steigiamąjį suvažiavimą, kuris įvyko 2004 m. kovo 27 d., Lietuvos medikų profesinė sąjunga (LMPS), kuriai vadovauja vilnietė Albina Kavaliauskaitė, neva delegavo 15 savo narių, tačiau, kaip žymiai vėliau atsitiktinai paaiškėjo, daugelis registracijos parašų galimai buvo suklastoti.

Viskas, galbūt, tuo ir būtų pasibaigę, galimai padarytas nusikaltimas neišaiškėjęs, jei LNPF nereikalautų iš A. Kavaliauskaitės procentinės LMPS nario mokesčių dalies, kaip LNPF narės steigėjos. 

Kaip tvirtina A. Kavaliauskaitė, po kelių susitikimų su LNPF atstovais ji pareikalavo dokumentų, patvirtinančių LMPS narystę LNPF, ir juos pamačius jai kilo įtarimas, kad kai kurie LNPF steigiamojo suvažiavimio delegatų parašai yra suklastoti. A. Kavaliauskaitė LNPF atstovams pareiškė, kad neturi pareigos mokėti jiems mokesčių, nes jos vadovaujama LMPS nėra priėmusi sprendimo tapti LNPF steigėja ir nare, ir ji aiškinsis, ar LMPS steigiamojo suvažiavimo nutarimai buvo teisėti. Po tokio išaiškinimo LNPF bent jau turėjo kilti abejonės, ar jos pretenzijos LMPS yra pagrįstos.

Tačiau pretenzijų dėl nesumokėtų LMPS nario mokesčių dalies pareiškimai nesiliovė. 

Atrodytų, kas paprasčiau. Pretenduojanti į LMPS pinigus organizacija kreipiasi į teismą ir pareikalauja, kad LMPS sugrąžintų jai įsiskolintus pinigus.

Bet to daryti teisminiu keliu ji nedrįsta. Nes, matyt, tektų teisme įrodinėti tokio reikalavimo teisėtumą. Ir suklastotų parašų klausimą neišvengiamai tektų spręsti be jokių senačių.

Tad LNPF pasirenka tai, kas vadinama psichine prievarta. Tiesiog LNPF A. Kavaliauskaitei vis primindavo, kad skola auga. O gal auka pati iš baimės dėl savo ir LMPS ateities pasiduos.

O A. Kavaliauskaitės ir jos vadovaujamos LMPS (pirmininke  ji buvo išrinkta 2008 m.) ateitis iš tiesų yra labai miglota. Jos santykiai su darbdaviais (ji neįsiteisėjusiu teismo sprendimu  tebėra ir Karoliniškių poliklinikos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė) yra ne patys geriausi, ir ji gyvena nuolatinėje įtampoje. Matyt, todėl, kad A. Kavaliauskaitė, pasinaudodama įstatymais, ne vien žodžiais ir raštais, bet ir mitingais, protesto akcijomis pastoviai gynė visos Lietuvos medicinos personalo ir kitų sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų teises turėti geresnes darbo sąlygas bei atlyginimus. Ilgoje A. Kavaliauskaitės persekiojimo istorijoje – ir atleidimas iš darbo (po 2-iejų metų bylinėjimosi į darbą sugrąžinta, bet iš buvusių pareigų liko tik užrašas ant durų).

Matyt, administracijai siekiant parodyti savo galią, ji, kineziterapeutė, verčiama atlikti tik masažo procedūras, žeminama išskirtinės ryškiai žalios spalvos masažistės darbui visiškai netinkančiais sintetiniais, kas dvi savaites skalbiamais darbo drabužiais, nors poliklinikoje ne tik medikai, bet net valytojos dėvi baltus chalatus, ir tendencingi, vos ne panaudojant jėgą, neeiliniai sveikatos patikrinimai, ir t.t. Apie visa tai ir apie tai, kad Lietuvoje Europos Sąjungos pinigams „įsisavinti“ per įvairius popierinius projektus galimai susikūrė sukčių vadovaujama profsąjunginė organizacija, plačiai informavo žiniasklaida su iškalbingomis straipsnių antraštėmis.

Respublika.lt 2011 m. gegužės 22 d.:  Profsajungos_pinigai – lengvas grobis;

Delfi.lt 2012 m. gegužės 13 d.: Po dvejų metų bylinėjimosi medikė grąžinta į darbą;

Balsas.lt 2012 m. gegužės 13 d.: Medikė, apsigynusi nuo darbdavio savivalės: nelaikykite mūsų vergais;

Lprofsąjungos.lt 2012 m. birželio 29 d.: Kada baigsis Albinos Kavaliauskaitės persekiojimas?;

Slaptai.lt 2012 m. liepos 13 d.: Stabdykime smurtą prieš Lietuvos medikų ir Karoliniškių poliklinikos profsąjungų lyderę Albiną Kavaliauskaitę;

Ekspertai.eu 2012 m. rugpjūčio 3 d.: Už pasipriešinimą įtakingiems ponams – teroras darbe;

Tiesos.lt 2012 m. spalio 12 d.: A.Kavaliauskaitė, medikų profsąjungos pirmininkė: „Norime orios Lietuvos? Apginkime savo teises.“;

Xxiamzius.lt 2012 m. lapkričio 23 d.:  Kai „Sodra“ tikrina ligonių sveikatą;

Xxiamzius.lt 2013 m. sausio 18 d.:  Keistas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo verdiktas ;

Tai – tik maža dalis antraščių. Pažymėtina, kad gausybėje straipsnių („google“ jų arti 100), skirtų MPS pirmininkės veiklai, nėra nei vieno, kuriame jai būtų pareikšti priekaištai, o juo labiau kaltinimai dėl kokių nors galimai neteisėtų ar neetiškų veiksmų.

2009-ųjų metų balandžio 5 d. A. Kavaliauskaitės prašymu, kuriame nurodyta, kad Registrų centro pateiktuose LNPF registravimo dokumentų kopijose steigiamojo suvažiavimo delegatų sąrašuose jos parašas suklastotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

A.Kavaliauskaitės parašo suklastojimo faktą policijos ekspertai patvirtino. Kilo įtarimai ir dėl kitų LMPS narių parašų suklastojimo.

Prasidėjo parašų klastojimo tyrimai. Tačiau tyrimai tęsėsi tol, kol nesuėjo senaties terminas ir byla buvo nutraukta. Nežiūrint, jog viešas interesas reikalavo išsiaiškinti visą tiesą, juk kalbama apie tūkstančius profesinių sąjungų narių, ypač medikų, kurie gydo mus visoje Lietuvos teritorijoje.

Be to, ši galimai melagingus duomenis pateikusi Registrų centrui profsąjunginė organizacija dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo taps teisėtai veikiančia organizacija – galės pretenduoti į europines ar Vyriausybės skiriamas lėšas įvairiems projektams profsąjungos veiklai vystyti. Dėl laiku neatliktų tyrėjų veiksmų ir pritaikant senatį sudaromas precedentas įteisinti net nusikalstamu būdu įsteigtas profesines organizacijas.

Tačiau parašų klastojimo pasekmės tęsėsi. Tai – bandymai moralizuoti A. Kavaliauskaitę, gėdinti ją, pagrąsinimai imtis priemonių. Akivaizdu, kad bendrame darbdavių spaudimo kontekste nuolatinis LNPF spaudimas reikalaujant iš LMPS ir jos pirmininkės perduoti dalį LMPS turto mokesčio pavidalu tikrai gali būti įvardinamas kaip psichinė prievarta, kurios tikslas – ne tik pasiglemžti dalį LMPS turto, bet ir tuo pačiu patvirtinti „savanorišką“ LMPS dalyvavimą steigiant LNPF ir deleguojant jai plačias teises „rūpintis“ LMPS pinigais, tarp jų ir Europos Sąjungos sanglaudos fondų pinigais, skirtais įvairiems medikų socialiniams projektams įgyvendinti.

Remdamasi šiais faktais A. Kavaliauskaitė kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti parašų klastojimo ikiteisminį tyrimą, nes jame yra požymių, kad kaip tęstinis buvo padarytas naujas nusikaltimas – LMPS turto prievartavimas, kuriam senaties terminas dar nesukako, o tada būtina atnaujinti parašų klastojimo tyrimą ir išspręsti LNPF teisėtumo klausimą.

Kalbama apie Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio „Turto prievartavimas“ 1 dalį:  Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Logiška galvoti, kad prokuratūros ir teismo uždavinys ginant tokį rezonansinį viešąjį interesą – išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų.

Pirmiausiai prokuratūra ir teismas turėjo išsiaiškinti, ar LNPF turėjo teisėtą pagrindą versti A. Kavaliauskaitę perduoti turtą. Ir tada iš karto tektų spręsti pačios LNPF teisėtumo klausimą.

Tai tiesa, kad LNPF steigiamajame suvažiavime klastojusiems parašus nustatytiems asmenims ir jų bendrininkams pagal įvykio senatį negalėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas. Nebent naują tyčinį nusikaltimą, turto prievartavimą būtų padarę tie patys asmenys ir bendrininkai, kas mažai tikėtina.

Bet juk klausimas, ar LNPF turėjo ir tebeturi teisėtą pagrindą versti A. Kavaliauskaitę perduoti jai dalį LMPS turto, yra susijęs viso labo su LNPF steigiamojo suvažiavimo delegatų parašų tikrumo klausimu. Jam išspręsti pakako nustatyti, kad ties savo pavarde pasirašiusiųjų parašai – ne jų, ir suskaičiuoti, ar, atmetus suklastotus parašus, steigiamajame suvažiavime buvo reikalingas delegatų kvorumas. Įtariamųjų paieška, jų baudžiamasis persekiojimas, persekiojimo senatis šiuo atveju ne BK 181 str. keliami klausimai. 

Pagal BK 181str. 1 dalį visai nesvarbu, nuo kada LNPF neturėjo teisėto pagrindo versti kitą asmenį perduoti turtą. Nuo parašų suklastojimo momento, LNPF registravimo Registrų centre, ar nuo suklastotų parašų aptikimo momento. Nes bet kuriuo atveju iš neteisės negali atsirasti teisė. Tad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju pirmiausiai privalėjo išspręsti LNPF teisėtumo klausimą.

Antra, vertėjo kreiptis į teismo psichologinės ekspertizės ekspertą (iš Teisingumo ministerijos patvirtinto Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo), kuris,  ištyręs A. Kavaliauskaitės santykių su LNPF ir darbdaviais aplinkybes, išklausęs ar perskaitęs jos ir priešingos pusės suinteresuotų ar nesuinteresuotų asmenų liudijimus, padarytų specialisto išvadą, ar neteisėti primygtiniai pakartotiniai priminimai MPS pirmininkei A. Kavaliauskaitei apie augančią skolą esant sutartinam LNPF ir darbdavių spaudimui per atleidimus iš darbo, pažeminimus, darbdavių galimai neteisėtos dubliuojančios profesinės sąjungos, palankios LNPF, sukūrimą nėra psichinė prievarta. Tik po to jau paties prokuroro, paties teismo išvados dėl psichinės prievartos faktų buvimo ar nebuvimo galėtų atrodyti įtikinamos.

Tačiau pirmos instancijos teismo teisėjas Olegas Šibkovas tiesiog pakartojo prokuroro Mindaugo Taškūno niekuo nepagrįstą, matyt, asmeninę, nuomonę, kad „ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra nusikaltimo, numatyto LR BK 181 straipsnyje, požymių“. Kodėl nebuvo surinkta, galima įvairiai interpretuoti. Kitaip tariant teismas iš viso nei tyrė, nei vertino, ar buvo „teisėtas pagrindas“, ar buvo „psichinė prievarta“, siekiant užvaldyti dalį LMPS turto. Kai tie požymiai kalba patys už save. 

Po A. Kavaliauskaitės apeliacijos, kurioje ji atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismas iš esmės netyrė jos skundo, Vilniaus apygardos teismas š.m. gegužės 14 d. priims sprendimą dėl galimai nusikalstamos veikos pagal BK 181 straipsnio „Turto prievartavimas“ 1 dalį ištyrimo.

Ką gi, palaukime Vilniaus apygardos teismo teisėjos sprendimo.

Nuotraukoje: straipsnio autorius dr. Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime.

2013.05.13 


Prisijunkite prie diskusijos