Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, galimas švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės piktnaudžiavimas Kauno miesto savivaldybės lėšomis nėra susijęs su „konkrečiais švietimo reikalais“.
Anot jo, į situaciją reikėtų žiūrėti plačiau ir įvertinti paties visuomenininko Andriaus Tapino, paviešinusio informaciją apie ministrę, veiksmus 2018 m. po mokytojų mitingo, kurį organizavo „Laisvės TV“. Pasak A. Navicko, visuomenininkas tąkart profsąjungai nepateikė visų orgnizavimo išlaidų. A. Tapinas tokius jo teiginius vadina melagingais.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. Navicko teigimu, politikams reikia pateikti visą turimą informaciją apie kanceliarines išlaidas ir „nepalikti jokių abejonių“, tačiau, pažymėjo jis, neturint visų dokumentų, ministrės pulti nereikėtų.
„Manome, kad visada geriausia yra pateikti turimą informaciją ir nepalikti jokių abejonių, kad visi žinotų, kaip iš tikrųjų buvo ir nusiramintų“, – Eltai sakė A. Navickas.
„Neturint informacijos ir žinant, kad nebuvo tvarkos, tikrai pulti žmogaus nereikėtų. Gerai, kad yra reikalaujama, bet nemanau, kad kažkaip tai turėtų būti susiję su švietimo konkrečiais reikalais ir kol eina pareigas, nemanau, kad čia sietinas dalykas“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
A. Navickas išreiškė nepasitikėjimą visuomenininku A. Tapinu
LŠDPS pirmininkas A. Navickas neslėpė, kad labiau nei ministre yra nepasitikima visuomenininku Andriumi Tapinu, kuris paviešino informaciją apie galimą J. Šiugždinienės piktnaudžiavimą lėšomis. Vertindamas ministrės situaciją, profesinės sąjungos pirmininkas prisiminė 2018-uosius, kai su A. Tapino įkurta televizija „Laisvės TV“ buvo bendradarbiauta mokytojų streiko metu. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šitoje situacijoje vertinant ministrę, norėtųsi įvertinti ir žmogų, kuris situaciją iškėlė – Andrių Tapiną. Mes kaip tik turėjome per mokytojų streiką 2018-ais metais tam tikrą bendradarbiavimą ir ryšius su šiuo žmogumi. Andrius Tapinas po to, kai mums padėjo mitingą organizuoti, pateikė prašymą apmokėti 5 tūkstančius eurų už organizavimo išlaidas. Ir tada mes paprašėme pateikti išsamią sąskaitą, kurios jis nepateikė“, – pasakojo A. Navickas.
Pasak profsąjungos pirmininko, dėl mokytojų protesto akcijos organizavimo ir išlaidų apmokėjimo buvo bendrauta elektroniniu paštu su tuometiniu „Laisvės TV“ direktoriumi Mykolu Markausku. A. Navicko teigimu, jis atsiuntė profsąjungos pirmininkui sąskaitą faktūrą už reklamos paslaugas. A. Navickui paprašius pateikti dokumentus, kam tiksliai buvo išleisti 5 tūkst. eurų, M. Markauskas detalizuotas išlaidas surašė elektroniniu laišku, tačiau, pabrėžė profsąjungos pirmininkas, į sąskaitą faktūrą neįtraukė. Prie susirašinėjimo, kurį matė ELTA redakcija, vėliau prisijungė ir A. Tapinas, patvirtindamas, kad „sąskaitos pateiktos“.
„Likimo ironija tame, kad Tapinas, kaip ir tarybos narys, nepagrindė išlaidų. Jie mūsų prašė susimokėti už sceną, už operatorius, kameras ir panašiai, tačiau šitų išlaidų, net kai mes paprašėme pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas, nepateikė“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Sąskaitą išrašė reklamos tikslais, ir kosminė ta sąskaita iš tikrųjų. Tie mitingai tiek nekainuoja. O kai paprašėme detalizuoti tas išlaidas, nesulaukėme pagrindžiančių dokumentų apie patirtas išlaidas. Situacija yra lygiai tokia pati kaip ir su tarybos nariais“, – pridūrė A. Navickas.
Pasak jo, profesinė sąjunga, nenorėdama likti skolinga, sumokėjo „Laisvės TV“. Vis tik A. Navickas teigia jaučiąs nuoskaudą dėl nepateiktų dokumentų, pagrindžiančių organizuoto mokytojų protesto išlaidas.
„Mes, aišku, nenorėjome likti skolingi ir tą sumą sumokėjome, bet išlaidos taip ir buvo nepateiktos“, – teigė A. Navickas.
„Žmogus, kuris rėkia ir šaukia už teisybę… Mes matome, kad yra tų neskaidrių dalykų, mes jų neneigiame ir tikrai juos riekia tvarkytis, bet yra žmogus, kuris šaukia, kad vilkas kažką puola, tuos biudžeto pinigus ir klausai ir negali patikėti, kai žmogus toks pats, dėl asmeninės naudos siekdamas nepateikė sąskaitų ir ima iš mokytojų, ir taip nuo streiko nukentėjusių, pinigus, jų nepateisindamas išlaidomis išleistomis, tai tada nedrįsti ir kitų vertinti. Supranti, kad tokiu žmogumi negalima pasitikėti“, – sakė jis.
A. Tapinas: A. Navicko teiginiai yra melagingi
A. Tapino teigimu, profsąjungos pirmininko teiginiai yra melagingi. Anot visuomenininko, jis pats nebuvo atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. A. Tapinas pabrėžė, kad visas bendravimas vyko per tuometinį įmonės direktorių M. Markauską.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Gerbiamo Andriaus Navicko teiginiai yra melagingi. Aš neteikiau jokio prašymo apmokėti, nes nei tvarkiau, nei buvau atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. 2018 metais techninį mitingo organizavimą vykdė, savo lėšomis apmokėjo Všį „Laisvės TV“, visas bendravimas vyko per tuometį direktorių Mykolą Markauską, todėl kažkuo kaltinti asmeniškai mane yra šmeižikiška“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Tapinas.
„Pagal susirašinėjimą matyti, kad Mykolas Markauskas pateikė Andriui Navickui sąskaitą sudarančių išlaidų išklotinę, tačiau Navickas norėjo pamatyti sąskaitas. Po penkerių metų išsakytą Navicko teiginį, kad 4400 eurų plius PVM už renginio, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, scenos pastatymą Kudirkos aikštėje, įgarsinimą, LED ekrano ir kolonėlių nuomą, pasiruošimą ir pilną filmavimą keturiomis kameromis ir tiesioginę transliaciją yra „kosminė suma“, galėtų geriau pakomentuoti renginių organizavimo ekspertai“, – pridūrė visuomenininkas.
A. Tapino teigimu, apie situaciją jis sužinojo po Kalėdų, metų pabaigoje, ir paragino M. Markauską nusiųsti A. Navickui išlaidų išklotinę. Gavęs laišką iš A. Navicko, A. Tapinas teigė supratęs, jog problema dėl sąskaitos išspręsta.
„Apie situaciją sužinojau po Kalėdų, kas matyti iš susirašinėjimų – gruodžio 27 10.47 Markauskas atsiuntė išlaidų išklotinę, toliau prisegu savo susirašinėjimą su Markausku, nes 10.56 išsiunčiau jam el. laišką dėl problemos sprendimo ir kad mokytojai turi atsiskaityti, todėl turi žinoti, kiek kas kainavo. Markauskas atsirašė, bet po to pažadėjo, kad viską išspręs ir sąskaitas pateiks, ir 11.01 aš jiems abiems išsiunčiau laišką“, – pasakojo A. Tapinas.
„Po dviejų dienų gavau laišką iš Navicko ir supratau, kad problema išspręsta. Juolab, kad kitais metais teko bendrauti su Andriumi Navicku, jis kvietė į knygos pristatymus, kitus renginius ir neužsiminė nė žodžio, kad liko kažkokios problemos“, – pridūrė jis.
A. Tapinas pabrėžė, kad M. Markauskas 2019 m. pasitraukė iš „Laisvės TV“, jam buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo.
„Skaidrumo dėlei galiu pastebėti, kad Mykolas Markauskas 2019 metais pasitraukė iš Všį „Laisvės TV“, jam taip pat buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo, kurį visi teismai pripažino pagrįstu“, – pažymėjo visuomenininkas.
Pykčiai. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
„The New York Times” laikraštis
Niujorkas, gruodžio 8 d. (ELTA). Daugiau kaip tūkstantis „The New York Times“ darbuotojų, profsąjungos duomenimis, ketvirtadienį pradėjo streiką. Tai pirmasis toks streikas leidinio redakcijoje per 40 metų, pranešė profsąjunga „NewsGuild“, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Įtakingo laikraščio žurnalistai ir kiti darbuotojai streikuoja 24 valandas nuo vidurnakčio. Jie nusprendė nutraukti darbą žlugus deryboms dėl algų tarp darbuotojų ir įmonės.
„NewsGuild“ duomenimis, vadovybė nesutinka koreguoti darbuotojų atlyginimų atsižvelgiant į infliaciją. Laikraščio atstovė sakė, kad derybos su darbuotojais nenutrauktos. Todėl esą „nuvilia, kad jie ėmėsi tokių kraštutinių priemonių“.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius paskelbė kreipimąsi, kuris baigiasi išvada: „…lieka neaišku – kam reikalinga mokesčių mokėtojams brangiai atsieinanti institucija, kuriai Švietimo įstatymas numato viso šalies švietimo politikos vykdymą, jei ji to nedaro ir svarbiausių sprendimų priėmimą palieka mokyklų vadovams bei savivaldybių merams? Finansų ministro dėmesiui – štai kur biudžeto lėšų taupymo šaltinis…“
Nieko sau! Iki šiol šitas ponas, iškilus konfliktui tarp pedagogų bendruomenės ir ministerijos, dažniausiai užimdavo katino Leopoldo poziciją ir ragindavo, ieškant kompromiso, daugiau pasitikėti ministerijos išmintingumu ir geranoriškumu. O dabar ėmė ir pratrūko, net radikaliau, negu pedagogų bendruomenė, kuri paprastai reikšdavo nepasitikėjimą ministrais/ministrėmis, bet visą ministeriją išvaikyti dar nėra siūliusi.
A.Jurgelevičiui pasipiktinimą (teisėtą, sakyčiau…) sukėlė Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pareiškimas apie tai, kad mokslo metai „neturėtų baigtis“ anksčiau birželio 1 d. Vėliau jau pati mokykla turėtų spręsti, ką daryti – toliau tęsti ugdymą ar, užrakinus mokyklos duris, eiti atostogauti. „Štai tokį atsakymą sugebėjo išspausti mokinių, jų tėvų ir mokytojų prie sienos klausimų apie mokslo metų pabaigą prispaustas ministras“ – stebėjosi profsąjungos lyderis. Ir komentuoja: „plika akimi matosi, kad šalies švietimo politiką koordinuojanti institucija jau nieko nekoordinuoja ir apskritai yra viską paleidusi iš savo rankų“.
O ko kito galima tikėtis, jei jau daug metų šios ministerijos ministrai tik kėdes šildo ir pakalba konferencijose, o švietimo procesą jaukia, galvodami, kad jam vadovauja, nuolat besidauginantys ministerijos biurokratai?!
Ne taip seniai, šių metų pradžioje straipsnyje „Kas valdo Lietuvą?“, kalbėdama apie biurokratų visagalystę ŠMS ministerijoje, rašiau: „Ypač didelis konteineris „reformatorių” klaidų sukauptas švietimo sistemoje. Keitėsi valdančiosios partijos, keitėsi ministrai… Ir ką? Kuo arčiau mūsų dienų, tuo blogyn. Sakysite – perdedu? Bet ar nematote, kad ministrų (beje, jo paties parinktų) nekompetencija, regis, priveikė net ir atlaidųjį premjerą Saulių Skvernelį. Juk ne iš didelio džiaugsmo policininko išsilavinimą turintis žmogus griebiasi reformuoti valstybės švietimo sistemą!?“ /www.slaptai.lt/
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Mano straipsnis lyg ir buvo pradėjęs klibinti tą gelžbetoninį biurokratų mūrą, juolab, kad įsijungė kai kurie Seimo nariai, bet… viską užgesino ministro A. Monkevičiaus vangumas. Tai dabar ir aš paklausiu panašiai kaip A. Jurgelevičius: „Kam reikalingas ministras, jei jis nevadovauja, nesiima iniciatyvos formuluoti sprendimus ir reikalauti jų vykdymo ne iš žemiausios grandies, iš mokyklų ir gimnazijų, bet iš savo komandos, ministerijos darbuotojų?“
Ministerijų biurokratai, dažnai gražiai pavadinami „valstybės tarnautojais“ ar netgi valstybės valdymo aparatu, jau seniai išsigimė į „valstybę valstybėje“. Jų bijo ir prieš juos tūpčioja ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministrai.
Ką tik kažkokią protu neaprėpiamą, beveik šunišką meilę savo ministerijos aparatui pademonstravo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Sunkiausiomis valstybei dienomis, kai dėl jo paties ministerijos darbo broko valstybė susidūrė su pandemija visiškai nepasiruošusi, nesukaupusi nė būtinojo minimumo apsaugos priemonių, ko pasėkoje virusu masiškai, daugiau nei kitose valstybėse, apsikrėtė medikai, kai visuomenė aktyviai ėmėsi medikus remti ir šelpti, kai net Seimas susivokė didinti atlyginimus visiems su ligoniais betarpiškai dirbantiems medikams, ministras skubiai didesniais atlyginimais „apdovanojo“ savo ministerijos biurokratus, nors apie juos Seimo ir Vyriausybės nutarime nebuvo kalbama, nes jie įeina į kitą, ne medikų, o valstybės tarnautojų grupę. O kai vienas kitas žurnalistas spaudos konferencijoje išdrįso tokiu ministro sprendimu nusistebėti, reikėjo tik pasiklausyti, kokiu kietu, metaliniu tonu ministras aiškino apie persidirbusius kolegas, kurie dirbę ištisomis dienomis ir net savaitgaliais.
Kas juos ten supaisys, gal kažkuris ir dirbo, bet paprastai apie darbo kokybę sprendžiama ne iš atsėdėtų (atmiegotų, telefonu prakalbėtų…) valandų darbo kėdėje, bet iš rezultatų. O kokie buvo ministerijos darbuotojų darbo rezultatai pirmosiomis epidemijos savaitėmis, rodo susirgusių medikų skaičius.
Iki šiol daugiausia kritikos tekdavo šioms dviem ministerijoms. Bet krizė, sukelta epidemijos, išryškino ir kitų neproporcingai išaugusios biurokratų kaimenės užvaldytų ministerijų ydas ir klaidas.
Į „juoduosius“ biurokratizmo lyderius šiandien nesuvaldomai veržiasi finansų ministerija, kuri, premjero lūpomis, nenuilsdama darbuojasi, perskirstydama ES teikiamą finansinę paramą, pagalbą šalies ūkiui.
Na, realiai ji dar nieko neperskirstė. Jos biurokratai tik dūzgia, ruošdami gausybę reikalavimų, kurdami kažkokias sąlygas, klausimynus, kuriuos turės užpildyti mūsų verslininkai, norintys pasinaudoti ES parama.
Kadangi biurokratai kitaip nemoka parodyti savo reikalingumo, kaip kurdami vis naujus ir vis beprasmiškesnius reikalavimus, apklausas, klausimynus tiems, kurie yra priklausomi nuo jų savivalės ir nekompetencijos, mūsų smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kaip musės, įklimpusios į sirupą, tik kojeles kilnoja, tik ataskaitas ir paraiškas rašinėja, nepajėgdami pajudėti iš mirties taško.
O juk ES nieko panašaus nereikalauja!
Štai kaip ES parama naudojasi Italija: pasak Seimo nario Arvydo Anušausko, “600 eurų bus pervesta į savarankiškai dirbančių darbuotojų einamąsias sąskaitas, o iki penktadienio – į kitų asmenų, kurie kreipėsi paramos, einamąsias sąskaitas. Kompensacija amatininkams, prekybininkams balandį ir gegužę išmoka bus padidinta iki 800 eurų. Mažos ir vidutinės įmonės artimiausiomis dienomis taip pat galės tikėtis 25 tūkst. eurų valstybės garantuojamos automatinės paskolos: internetinė forma buvo prieinama nuo vakar ir „procedūra buvo maksimaliai supaprastinta“.
Taigi, kuo mažiau sąlygų, kuo paprasčiau, kuo greičiau. Nei verslas, nei žmonės nelaukia.
„O gal žinote kaip pas mus? – klausia A. Anušauskas, ir atsako: „Aš neradau nieko – tik krūvą sąlygų, kurios reiškia tik viena – parama nepasieks tų, kuriems labiausiai jos reikia jau dabar“.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Daug bereikalingo popierizmo, formalumo finansinės paramos skirstymo procedūroje pastebėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet valdiškų pinigų skirstytojai ramūs. Aiškina, jog jie padarė viską, o procesas stringa dėl tarpininkų nerangumo.
Matot, jau ir „tarpininkai“ įsiveisė. Jiems irgi valgyt reikia, ir jiems už tarpininkavimą bus apmokama iš tų pačių ES pinigų, kurie, jei teisingai prisimenu, turėtų būti skirti verslui gaivinti ir laikinai pajamų netekusiems darbininkams šelpti. O čia – nauja duonos valgytojų armija, pinigų dalintojai išsiperėjo.
O kai pinigus skirstys „finansų tarpininkai“, ką veiks finansų ministerijos biurokratai? Ataskaitas rūšiuos?
Beje, gal kam nors įdomu, ką veikia finansų ministras V. Šapoka?
Žiniasklaida skelbė, jog jis įkūrė “COVID-19 fondą“, kuriam vadovauti pakvietė prezidentę D. Grybauskaitę. Fondas neva renka labdarą ir paramą medikams. Bet, kaip rašo Algimantas Rusteika (Kauno Forumas), šis fondas realybėje neegzistuoja: „Tikrinkit kiek norit Registrų centre – tokio juridinio asmens nėra, kaip ir jokios garbių asmenų fondo tarybos ar valdybos, apie kurias kliedima žiniasklaidoje ir valstybės viršininkų kalbose. Niekas fondo nekūrė ir neįkūrė, jokio ministro įsakymo teisės aktų sistemoje nerasit, jokio steigėjo ir narių, jokių įstatų ar nuostatų, fondo vadovybės atsiskaitymo tvarkos ir lėšų panaudojimo kontrolės – absoliučiai nieko nėra“.
Primena pasaką apie naujus karaliaus rūbus, ir vaikelį, kuris pranešė, kad iš tikrųjų tai karalius – nuogas… Ar ne?
Ir dar kažkaip labai nejaukiai primena padėtį mūsų didžiojoje kaimynėje, kurios ir vardą nedrąsu minėti, kad buvę kolegos iš TS-LKD partijos manęs neapšauktų jos „agentu‘.
Visgi išdrįsiu pacituoti žurnalistą Maksimą Ševčenką, kuris rašo („Exo Moskvy“):
„Testai – nesąmonė [turi galvoje koronaviruso testus – J.L.]. Ir ne paprasta nesąmonė, o apgavystė! Nė vienas mano testas – o jų padarė penkis – neparodė užsikrėtimo COVID 19! Ir dar žinau dešimtis atvejų – žmonės miršta, o testai neigiami. Todėl klausiu: kas pelnosi iš tų neva „testų“ ir su jais susietos statistikos apie COVID 19?
Kieno interesams tarnauja prie tų testų „pririštos“ statistikos falsifikacija (mažinant skaičius)?
Maksimas Ševčenko
Pažindamas žvėrišką, kriminalinę, įžūlią, grobikišką rusiško kapitalo prigimtį, neabejoju, jog niekas šioje šalyje nevyksta be sistemos, be kieno nors materialios naudos. Neišvengiamai kūmas, svotas, brolis, sugėrovas, bendradarbis ar giminaitis atrėš sau milijoninį kontraktuką kokiam nors testui sukurti, kaukėms, specmaistui, vakcinai ir pan. pagaminti. Ir visa tai bus išplatinta, išreklamuota, viršininkams ir visuomenei bus pateikta kaip didžiausias laimėjimas, kaip gėris – o iš tiesų taps menkaverčiu pusfabrikačiu, netgi kenksmingu, nes žmonės patikės ta chaltūra, atiduodami į jos rankas savo likimus ir gyvenimus.
Be šito čia niekas nevyksta. Vardan visuomenės ar humanitarinių, ar valstybinių interesų pas mus veikia tik humanistai-idealistai (tokie, kaip gydytojai ir medicinos personalas). O visa valdininkų kasta su aplink ją aplipusiais parazitais, sukčiais, „tarpininkais“, rangovais, landūnais ir grobišiais jau priprato pelnytis iš visko, kas leidžia jiems išsunkti pinigus iš biudžeto ir perdėti juos į kažkieno kišenę su konkrečiu adresu.
Apie tai, kuo sveikatos apsaugos sistemą pavertė jos optimizacija (o tiksliau – apiplėšimas ir iššvaistymas), teks kalbėti artimiausioje ateityje. O dabar aišku viena – šita valstybę iš vidaus griaunanti melaginga biurokratinio kriminalinio kapitalizmo sistema negali, neturi gyvuoti ilgiau.“
Čia – citatos pabaiga. Bet – ne galas visoms toms negerovėms, kurios taip panašios viena į kitą ir didelėje autokratinėje, ir mažoje, demokratine save vadinančia, valstybėse. Nes koronavirusas – likimo dovana, dėka kurios, kaip spėja A. Rusteika, „bus galima visą valstybinį bardaką dūmų uždangom paslėpti arba paprasčiausiai atidėti“.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas teigia, kad viena iš svarbiausių Alytaus gaisro likvidavimo klaidų yra tai, kad jame dirbę ugniagesiai visą parą buvo laikomi užterštoje teritorijoje.
„Gaisro likvidavimo klaidos akivaizdžios, viena iš svarbiausių klaidų ugniagesių saugumo ir sveikatos prasme yra tai, kad jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje. Vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti prisigėrusius kancerogeninėmis medžiagomis drabužius. Laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais“, – spaudos konferencijoje Seime sakė jis.
„Taip pat ugniagesių dažnesnis keitimasis nebuvo sureguliuotas, be to, kaip minėjau, nebuvo atitraukiami iš gaisro vietos į švarią zoną“, – tęsė S. Džiautas.
Jo teigimu, gaisrą Alytuje turėjo gesinti 21 skyrius – apie 60 ugniagesių, o pastovus ugniagesių skaičius buvo apie 30.
Pasak S. Džiauto, jų profesinė sąjunga mano, kad ugniagesių sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gesinimo organizavimo.
„Visi pavyzdžiai apie nesukomplektuotas grupes, sąlygas, aprūpinimą, nuolatinį buvimą toje pačioje vietoje tą įrodo“, – tikino jis.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad jie ir toliau reikalaus, jog likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata būtų nuodugniai ištirta.
„Ugniagesių profesinė sąjunga to nepaliks ir reikalauja, kad būtų nuodugniai ištirta visa likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata, dar kartą pasiūlyta tai padaryti atsisakiusiems (…), taip pat pajungti mokslines laboratorijas Lietuvoje, nes jos yra tiriančios dioksinus, palygintų rezultatus su Vokietijos ir būsimų Čekijos tyrimų išvadomis ir būtų imtasi priemonių sunkiųjų metalų iš organizmo šalinimui, o galimai – ir dioksinų“, – sakė S. Džiautas.
Tuo metu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad iki šiol nėra atlikta tinkama Alytaus gyventojų sveikatos patikra.
„Dar lapkričio mėnesį Alytaus rajono savivaldybės atstovai labai rimtai kėlė klausimą dėl biomonitoringo ne vien gyvūnų ir gyvulių, bet ir žmonių, pirmiausia. Kėlė klausimą, kada bus sukurta sistema ir bus galima juos (Alytaus gyventojus. – ELTA) patikrinti dėl sunkiųjų metalų, dėl dioksinų, kitaip tariant, visus sveikatos rodiklius. Iki šiol to nėra padaryta“, – sakė Seimo narys.
Pasak jo, nuodugnus sveikatos aptikrinimas planuojamas tik praėjus pusei metų po Alytaus gaisro likvidavimo.
„Mūsų žiniomis, patikrinimas toks, kad iš Alytaus rajono būtų patikrinta 100 žmonių, ir jie palyginti su, pavyzdžiui, 400 žmonių iš kitų Lietuvos vietų, planuojamas tik balandžio-gegužės mėnesį, tai yra praėjus pusei metų po gaisro“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Seimo narys pabrėžė, kad žada kreiptis į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, jog ugniagesių profesinė sąjunga galėtų liudyti ikiteisminėje tyrimo byloje.
„Kadangi gavau kreipimąsi iš profesinės sąjungos vadovo dėl jų argumentuoto noro liudyti dabar vykstančiame ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Kauno apygardos prokuratūra, (…) šiandien kreipiuosi į mūsų generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Ne tik persiunčiu šitą prašymą profsąjungos, bet ir (…) siūlau apsvarstyti, kad ugniagesių profsąjunga galėtų tapti liudytojais šitoje ikiteisminio tyrimo byloje“, – tikino jis.
ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.
Ketvirtadienį 60 proc. Prancūzijos traukinių mašinistų dalyvavo streike, paskelbė valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF, šalyje tebesitęsiant protestams prieš planuojamą pensijų reformą.
Streikų organizatoriai grasina tęsti demonstracijas iki Kalėdų, o daugelis žmonių baiminasi atostogų chaoso geležinkelio stotyse, jei padėtis nesikeis.
Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe’as ketina susitikti su profsąjungų ir darbdavių asociacijų atstovais ir numalšinti kilusią įtampą.
Televizijos „France 3“ duomenimis, dėl streikų ketvirtadienį rytą be elektros buvo daug namų ūkių pietvakariniame Oksitanijos regione.
Elektros tinklų operatorius „Enedis“ užsiminė, kad elektros tiekimas streiko metu nutrauktas tyčia. Kai kuriose kitose Prancūzijos dalyse elektros tiekimas jau buvo nutrauktas. Dėl šių veiksmų atsakomybę prisiėmė tartis su Vyriausybe nenorinti profsąjunga CGT.
CGT pirmininkas Philippe’as Martinezas tikino, kad streiko dalyviai elektros tiekimą atjungė didelėms įmonėms ir kai kurioms viešosioms įstaigoms.
„Šie metodai yra gėdingi ir ypač pavojingi“, – tviteryje į elektros atjungimą sureagavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen.
Televizija BFM paskelbė reportažus apie protestus ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir kituose šalies miestuose: Marselyje, Bordo, Nante.
Prancūzijos vyriausybė planuoja suvienodinti pensijas visiems gyventojams, tuo pačiu skatindamas prancūzus eiti į pensiją vėliau nei dabar.
Internetinis portalas Slaptai.lt jau keletą sykių rašė apie Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės ir VšĮ “Karoliniškių poliklinika” vadovybės konfliktus. Nūnai skelbiame dar vieną publikaciją. Mat civilinė byla dėl nušalinimo nuo darbo jau baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šių metų sausio 3-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Andrius Verikas priėmė sprendimą pagal ieškovės A.Kavaliauskaitės ieškinį atsakovui VšĮ “Karoliniškių poliklinika”.
Taigi dabar jau galimos pirmosios išvados, kokią praktiką bando formuoti lietuviškoji Temidė, gilindamasi į medicinines paslaugas teikiančio darbdavio ir samdomo medicinos darbuotojo tarpusavio nesutarimus. Man regis, šios dvikovos baigtis svarbi visai Lietuvai. Nuo to, kaip baigsis profsąjungos lyderės ir “Karoliniškių poliklinikos” vadovybės kivirčų nagrinėjimas Lietuvos teismuose, priklauso ir tūkstančių kitų panašiose sveikatos įstaigose dirbančių žmonių likimai.
Liepos 25-ąją videostudija “SLAPTAI” dalyvavo prie Karoliniškių poliklinikos surengtame pikete. Piketo dalyviai demonstravo paramą šioje Vilniaus gydymo įstaigoje dirbančiai profesinių sąjungų aktyvistei Albinai Kavaliauskaitei.
Videostudija “SLAPTAI” skelbia videoreportažą, pasakojantį, kokius reikalavimus Karoliniškių poliklinikos vadovybei įteikė į protesto piketą susirinkusieji profsąjungų atstovai, dėl ko piktinosi poliklinikos pacientai, ką apie savo darbo sąlygas mananti pati Albina KAVALIAUSKAITĖ. Mūsų žurnalistas turėjo galimybę nusileisti net į Karoliniškių poliklinikos požemius, kuriuose įrengtas A.Kavaliauskaitės persirengimo kambarys…
Beje, Karoliniškių poliklinikos vadovybė nepanoro susitikti su piketuotojais.
