Birželio 13-ąją kalbėdamas JAV kongreso ginkluotės komitete gynybos ministras Jamesas Mattisas pakartojo, kad didžiausią grėsmę Amerikai ir pasauliui kelia Šiaurės Korėja, nes tik laiko klausimas, kada ji apsirūpins branduolinę galvutę galinčia nešti tarpkontinentine balistine raketa.

Nenori normalizuoti santykių

Pentagono vadovas dar pareiškė, kad jį šokiravo prasta JAV kariuomenės parengtis, taip pat – kad nėra jokių požymių, rodančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimą normalizuoti santykius su JAV. Pasak J.Mattiso, šis pasirinko strateginio konkurento vaidmenį.

Gyvename beprecedentės informacijos invazijos sąlygomis, tad daugelis neabejotinai kaip rutininę įvertino kitos dienos žinutę apie tai, kad Vokietija įstatymų lygmenyje nutarė apsisaugoti nuo potencialių Rusijos kibernetinių atakų per rugsėjį vyksiančius rinkimus į Bundestagą. Šalies vidaus žvalgybos vadas Hansas-Georgas Maassas informavo, jog federalinė informacinio saugumo valdyba tam reikalui samdys 180 advokatų bei programuotojų. 

Australietiški bumerangai

Taip pat veikiausiai daugelio iškart iš atminties buvo ištrintas birželio 12 dienos pranešimas, kad, pasak kibernetinio saugumo bendrovės „Dragos“ ataskaitos, rusai disponuoja kibernetiniu ginklu, galinčiu nutraukti elektros tiekimą JAV miestams, ir tą ginklą jau išbandė 2015-ųjų gruodį, kuomet dėl programišių atakos be elektros liko virš 200 tūkstančių Ukrainos gyventojų.

Pasak „Dragos“ grėsmių žvalgybos vadovo Sergio Caltagirone, Kremliaus programišiai jau domėjosi Amerikos energetikos ir kitų komunalinių paslaugų sistemomis.

Reikalas tas, kad pono J.Mattiso rūpestis dėl konvencinių karinių pajėgų dabartinėmis aplinkybėmis gali vis labiau prarasti aktualumą. Kaip publikacijoje „Trečias pasaulinis karas prasidėjo: tai karas miglose“ (06 13) leidinyje„Wirtualna Polska“ nurodo publicistas bei rašytojas Jacekas Żakowskis, daugelyje planetos vietų regime įvykius, kurių anksčiau nebuvo arba kuriuos pastebintys prieš keletą metų būtų buvę išvadinti paranojikais bei išjuokti kaip sąmokslo teorijų šalininkai. Jau kaip ir tapo rutininiais informaciniai pranešimai, tarkime, apie su Kremliumi siejamą interneto įsilaužėlių grupuotę „Fancy Bear“ bei jos atakas prieš Prancūzijos televizijos kanalą TV5 ar JAV demokratų partijos nacionalinį komitetą.

Niekas nebesijuokia

Niekas nebesijuokia, regėdamas žurnalo „Gazeta Polska“ (leidinys artimas dabartiniams Lenkijos valdantiesiems) viršelį su degančiu lėktuvu bei antrašte „Naujas liudininkas: „Tupolevas“ skrido ir degė“. Nors valdžios partijai „Teisė ir teisingumas“ nėra reikalo stiprinti savo politinių pozicijų dar viena sąmokslo teorija, jos reitingai ir taip aukšti. Nebesijuokia po to, kai lenkų prokuratūros ekspertai išpakavę iš Rusijos atsiųstus maišus su prie Smolensko žuvusiųjų palaikais atrado juos siaubingai, atsainiai sumaišytus, nors po vyriausybinio lėktuvo katastrofos Maskvoje buvo ir lenkų pareigūnai, ir žuvusiųjų artimieji. O JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ekspertai Kataro sostinėje Dohoje ką tik atvėrė kompiuterių dokumentus, kurių dėka rusų interneto įsilaužėliai gegužės 24-ąją atakavo naujienų agentūrą „Qatar News Agency“.

Formaliai tarp šių faktų nėra beveik nieko bendro, išskyrus po jų atskleidimo kilusios sumaišties efektą. Taktinėje perspektyvoje viskas be priekaištų: visi planetos televizijos kanalai parodė ištuštėjusias Kataro prekybos centrų lentynas, chaosą Dohos oro uoste, FIFA kurį laiką svarstė, ar neperkelti  2022-ųjų futbolo čempionato iš Kataro į kitą vietą. Ekspertinėje bendruomenėje net buvo pasigirdę svarstymų, kiek tikėtina, jog Saudo Arabija įsiverš į Kataro teritoriją.

Pavojingiausia vieta pasaulyje

Tarsi burtų lazdele mostelėjus viena turtingiausių planetos valstybėlių (200 tūkstančiai gyventojų) virto kone pavojingiausia vieta pasaulyje regione, kuris ypač svarbus Vakarų stabilumui, nes užsiliepsnojus Persijos įlankai į viršų šastels naftos bei gamtinių dujų (Kataras pagal dujų išteklius antras planetoje po Irano) kainos ir susvyruos globali ekonomika, užtat Rusija iš paaugusių energetinių resursų kainų tik išloš.

Košė buvo užvirusi dėl melagingo pranešimo, esą Kataro emyras kritiškai atsiliepė apie JAV prezidentą Donaldų Trumpą ir draugiškai – apie Iraną bei teroristus. Informacinis fragmentas, bematant supriešinęs Kataro emyrą Tamimą bin Hamadą al Tani, kuris remia vienus radikalius islamistus, su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu of Saudi Arabia, kuris remia kitus radikalius islamistus.

Žurnalas „Foreign Policy“ (06 07) situaciją net palygino su 1914 metų Sarajevu, kai ten nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis sukėlė 1-ąjį pasaulinį karą.

O juk Katare įsikūrusi pagrindinė regioninė Amerikos karinė bazė,  kuri yra JAV komandinis centras kovoje su „Islamo valsybe“… Užsitęsęs konfliktas tarp Er-Rijado ir Dohos gali būti naudingas kam nori, bet tik ne Vakarams. Jei FTB ekspertai teisūs dėl „Qatar News Agency“ atakavusių programišių kilmės, štai ir dar vienas įtampos židinys Vakarų saugumui svarbiame planetos taške. Tą kilmę dar reikia įrodyti, kilusioje sumaištyje tą padaryti ypač nelengva, tas pats „Foreign Policy“ svarstė, kad smogti galėjo ir Irano programišiai, mat Teheraną stipriai suerzino gegužės 20-21 Er-Rijade vykusio JAV prezidento ir arabų šalių lyderių susitikimo antiiraniška pozicija.

„Žali žmogeliukai” tapo „virtualiais” žmogeliukas

Amerikoje V.Putino „virtualūs  žmogeliukai“ nuveikė daugiau (iš „Reality Leigh Winner“ pranešimo aiškėja, kad rengėsi net klastoti JAV prezidento rinkimų rezultatus, gavę priėjimą prie rinkimų techninį aptarnavimą vykdžiusios kompanijos), kitur, tarkime, Prancūzijoje, buvo ne tokie sėkmingi. Vis daugiau priekaištų sulaukiantis Rusijos prezidentas vangiai atsimuša, esą  laužėsi ne rusų specialiosios tarnybos, o galbūt šiaip Rusijos patriotai. Anksčiau patriotai („žali žmogeliukai“) buvo Rusijos aneksuotame Kryme bei rytų Ukrainoje, iš „žaliųjų“ žmogeliukų virto „virtualiais“ žmogeliukais. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Maskva labai kryptingai Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, bet kur atakuoja pasisakančius už Europos vienybę bei vertybes kaip ir nuosekliai bendradarbiauja su euroskeptikais visame Senajame Žemyne. Panašu, dabar eilė Vokietijai – Čekijos analitinio centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, ekspertas rusiškos propagandos klausimais Jakubas Janda inerviu vokiečių „Bild“ (20161122) būsimą rusų informacinę kampaniją artėjant rinkimams į Bundestagą įvertino kaip beprecedentę.

Tikslas – išbalansuoti Vakarus

Vektorius – be ypatingų materialinių išlaidų bandyti išbalansuot Vakarus, šalį po šalies. Kaip nurodo J.Żakowskis, sunku atsikratyti įspūdžio, jog Rusijos prezidentas ilgai, kantriai rengėsi ir dabar „paleido“ trečią pasaulinį karą, turintį sunaikinti Vakarus iš vidaus. Pastarieji ilgai lošė su Rusija klasikinį lošimą ekonominių potencialų varžymusi, kuriame Maskva neturi jokių šansų, tad buvęs saugumietis V.Putinas nutarė sulošti operatyvinę šnipinėjimo partiją, ir Vakarai pradiniame jos etape buvo užklupti visiškai nepasiruošę.

Tiesa, chaoso sėjimas visur, kur tik leidžia aplinkybės, turi savo neigiamą pusę, kurios puikia taktine intuicija pasižymintis ir pasaulinėje arenoje „improvizuojantis“ prezidentas V.Putinas, panašu, neįvertino. Kaip „Foreign Policy“ (2016.10.27) yra nurodęs tarptautinių santykių ekspertas Markas Galeottis, Krymo aneksija, avantiūra rytų Ukrainoje, įsikišimas Sirijoje, programišių atakos Vakarų valstybėse, mėginimas sėti sumaištį bei provokacijos kaimyninėse valstybėse Rusijai sugrįžo augančiomis sankcijomis, finansiniais praradimais, vis naujais kariniais bei kitokiais konfliktais su labai miglota perspektyva, ir visas šis vis pasipildantis „bukietas“ ima „gyventi savo gyvenimą“. Dėl interneto įsilaužimų JAV demokratija šiandien nukentėjo, bet Maskva sukūrė situaciją, kurioje sulauks atsakymo poryt, kai Jungtinėse Valstijose išsiaiškins, kas ir kaip.

Rusijos prezidento pasėta sumaištis ima veikti „savo ruožtu“ ir grėsti ją paleidusiajam.

2017.06.16; 13:35

Kriminalinė policija dėl programišių atakų prieš Kauno grožio kliniką bendradarbiauja su užsienio partneriais, tyrimas sudėtingas, teigė antradienį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, nepateikęs išsamesnių detalių apie tyrimo eigą.

Pasak pareigūno, vertinama ir tai, kiek duomenų jau gali būti paviešinta.

„Tokio masto byla – viena iš nedaugelio. Tiriame didelės vertės turto prievartavimo atvejį. Atliekama aibė veiksmų ir Lietuvos teritorijoje, ir bendradarbiaujant su užsienio partneriais, keičiamasi informacija. Tyrimą atlieka geriausi tyrėjai. Padaryta labai daug. Ikiteisminio tyrimo duomenų, siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, neplanuojame viešinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Roginskis.

Pasak pareigūno, programišiams pavogus klinikos duomenis, nustatyta dešimtys nukentėjusiųjų, o jų skaičius dar gali augti. A. Roginskis paragino piliečius nepaklusti nusikaltėlių reikalavimams.

„Esame nustatę kelias dešimtis nukentėjusiųjų, matome, kad jų skaičius didėja ir tikrai didės. Norime dar kartą prašyti gyventojų jokiu būdu nepasiduoti galimam šantažui, informuoti visais atvejais visų pirma Kriminalinės policijos biurą“, – sakė A. Roginskis.

Paklaustas dėl antradienį tariamai paviešintų visų klinikos pacientų duomenų, Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas sakė, kad situacija vertinama.

„Mes vertiname, kas įvyko šią popietę. Vertiname, koks kiekis ir kokių duomenų buvo paviešintas. Analogiškus nusikaltimus vykdantys asmenys siekia sukelti isteriją viešojoje erdvėje, ir mūsų visų uždavinys – nepasiduoti provokacijai“, – kalbėjo A. Roginskis, jis pridūrė, kad šiuo metu bandoma išsiaiškinti asmenis, kurie „organizavo ar tęsia nusikalstamos veiklą“, bet pareigūnai nesiima veiksmų prieš pačią grožio kliniką.

A.Roginskis antradienį informavo, kad šių metų balandžio mėnesį pradėtas tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo, dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo, taip pat turto prievartavimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos biure, jį vykdo kibernetinius nusikaltimus tiriantys ekspertai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 05:57

Liepos 12 d. vyks oficiali Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, įsikūrusio Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje Vilniuje, atidarymo ceremonija. 

Kibernetinis saugumas
Kibernetinis saugumas – vienas iš svarbiausių nūdienos klausimų.

„Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtas kiek daugiau nei prieš vienerius metus ir per tą laiką centro specialistai nuveikė tikrai daug stiprinant Lietuvos institucijų kibernetinį saugumą“, – sako atidarymo ceremonijoje dalyvausiantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras savo kompetencijos ribose drauge su valstybės įstaigomis ir organizacijomis bei kitais ūkio subjektais sprendžia valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinio saugumo klausimus.

Centro specialistai dažniausiai pirmieji pastebi, kad yra atakuojamos šalies institucijos ir pirmieji apie tai jas informuoja, padeda suvaldyti kibernetinį incidentą ir sukoordinuoti įvairių institucijų veiksmus.

Pasak ministro J. Oleko, besikeičianti saugumo situacija išryškina kibernetinės gynybos svarbą. NATO viršūnių susitikime Varšuvoje Aljanso valstybių vadovai kibernetinę gynybą pripažino atskira gynybos erdve, kaip ir sausuma, oras bei jūra, bei įsipareigojo stiprinti savo kibernetinę gynybą ir sistemų atsparumą, gebėjimą savarankiškai atremti kibernetines atakas.

Renginyje taip pat planuoja dalyvauti Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos ambasadoriai, kiti svečiai.

 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Kibernetinio saugumo įstatymas šalyje suformavo teisinį pagrindą ir įtvirtino valią bendromis pastangomis ginti Lietuvos kibernetinę erdvę.

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos yra pavesta vykdyti minėtame įstatyme nurodyto Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas.

Kibernetiniam saugumui Lietuva skiria daug dėmesio – šiais metais patvirtintas Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas, organizaciniai – techniniai kibernetinio saugumo reikalavimai ir kiti kibernetinę saugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuos privalės įgyvendinti kiekviena viešojo sektoriaus institucija.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (KAM.lt)

2016.07.12; 08:57

Kol viso pasaulio žurnalistai stengiasi išsiaiškinti, kur yra Edvardas Snoudenas, dingstantis po kiekvieno naujo interviu, ir spėlioja apie jo likimą, į žiniasklaidą plaukia detalės apie didžiausių internetinių kompanijų bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Interviu Kinijos leidiniui "South China Morning Post" 29-rių metų analitikas papasakojo apie programišių atakų programą prieš Kiniją, sakoma "Daily Mail" išspausdintame straipsnyje „Demaskuotojas Edvardas Snoudenas pareiškė, kad JAV vyriausybė ketverius metus įsilauždavo į Kinijos universitetų, kompanijų ir politikų kompiuterius“. Pasak jo, Nacionalinio saugumo agentūra vykdo 61 tūkstantį operacijų visame pasaulyje.

Continue reading „Nauji Edvardo Snoudeno demaskavimai: JAV rengia programišių atakas prieš Kiniją nuo 2009-ųjų”