Azerbaidžano vėliava
Baku, rugpjūčio 14 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas pirmadienį apkaltino Armėniją, kad ši prie abiejų šalių sienos telkia karius ir planuoja vykdyti karines provokacijas.
Įtampa tarp Baku ir Jerevano pastarosiomis dienomis paaštrėjo, Armėnijai savo ruožtu apkaltinus Azerbaidžaną blokuojant ginčijamame Karabacho regione gyvenančius armėnus ir paraginus Jungtines Tautas (JT) įsikišti.
„Pastarosiomis dienomis prie valstybės sienos buvo sutelkta daug ginklų, karinės įrangos ir karių, siekiant surengti dar vieną karinę avantiūrą“, – pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija.
Ji kartu nurodė, kad Jerevanas Karabache, kur nuo 2020 m. veikia Rusijos taikdariai, taip pat esą įkurdino karinę infrastruktūrą, ir apkaltino Armėniją kenkiant pastangoms užtikrinti taiką.
„Azerbaidžanas pasilieka teisę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą visomis teisėtomis priemonėmis, numatytomis JT Chartijoje, ir kitais universaliais tarptautinės teisės instrumentais“, – tvirtino ministerija.
Armėnija paneigė naujausius Azerbaidžano teiginius ir pareiškė, kad jie „neatitinka realybės“.
Azerbaidžanas ir Armėnija laikomi aršiais priešininkais. Kaimyninės šalys jau kelis dešimtmečius vaidijasi dėl Karabacho ir dėl regiono kontrolės yra kariavusios du karus. Jerevanas jau kelis mėnesius kaltina Baku, kad šis blokuoja eismą Lačino koridoriumi – vieninteliu sausumos keliu, jungiančiu Armėniją su Karabachu.
Abiem šalims nepavyksta pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo, nepaisant Europos Sąjungos (ES), JAV ir Rusijos tarpininkavimo.
Armėnija ir tarptautinės pagalbos organizacijos yra perspėjusios dėl blogėjančios humanitarinės situacijos Karabache, čia stingant maisto, vaistų ir energijos.
Džeimsų bondų tema. Slaptai.lt fotografija
Varšuva, gegužės 31 d. (PAP-ELTA). „Beveik neabejotina“, kad prieš šį rudenį Lenkijoje vyksiančius visuotinius rinkimus Rusija rengs šalyje provokacijas, sakė Jaroslawas Kaczynskis, valdančiojoje koalicijoje dominuojančios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas.
Interviu savaitraščiui „Gazeta Polska“ J. Kaczynskis taip pat užsiminė, kad tai gali daryti ir jo politiniai oponentai.
Parlamento rinkimai Lenkijoje turi vykti rudenį, nors data dar nepaskelbta.
„Beveik neabejotina, kad prieš rinkimus Lenkijoje Rusija surengs provokacijas“, – sakė J. Kaczynskis ir pridūrė, jog kaip nors provokuoti gali norėti ir opozicija.
„Jie nebūtinai bendradarbiaus, bet gali“, – tęsė jis ir pridūrė, kad tiek Rusijai, tiek opozicijai „kiekvienos jų veiksmų padariniai bus naudingi“.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo spaudai Giedriaus Mišučio teigimu, šią savaitę įvykusius Baltarusijos pareigūnų įžengimus į Lietuvos teritoriją būtų galima pavadinti provokacija. Anot jo, neatmestina, kad neteisėti sienos kirtimai buvo sąmoningi baltarusių veiksmai.
„Neatmestina, kad tai yra sąmoningi veiksmai“, – Eltai komentavo VSAT atstovas spaudai.
„Bet iš viso to fono, kaip ta šalis elgiasi, kaip jos tarnybos elgiasi, kad tai – provokacija, yra labai didelė tikimybė. Ir tai yra ne pirmas atvejis, čia tik dabar tokie du vienas paskui kitą. Būdavo ir anksčiau, būdavo ir dar įžūlesnių įėjimų (į Lietuvos teritoriją – ELTA). Provokacijos momentas tikrai gali būti šiuose įvykiuose“, – teigė G. Mišutis.
Pasak jo, jei Baltarusija nevykdytų hibridinės atakos prieš Lietuvą, būtų bendradarbiaujant tiriamos tokių įžengimų priežastys.
„Normaliomis sąlygomis, kaip anksčiau būdavo iki krizės, kai su Baltarusija buvo tam tikras bendradarbiavimas, kiekvienas toks incidentas būtų tiriamas bendromis pastangomis“, – teigė VSAT atstovas.
„Yra toks Sienos įgaliotinių institutas, sienos įgaliotiniai, kurie panašių incidentų atveju turėtų susitikti, atlikti tyrimą, pasikeisti turima informacija. Jeigu toks dalykas būtų, tai gal būtų galima kalbėti apie priežastis“, – sakė G. Mišutis.
Neatrodo, kad hibridinė ataka baigtųsi: jie mato mus kaip priešus
G. Mišučio teigimu, iš Baltarusijos pareigūnų galima ir toliau tikėtis panašių provokacijų. Anot jo, baltarusių pareigūnai patys organizuoja neteisėtų migrantų atvežimą iki Lietuvos sienos ir padeda prasibrauti į šalies teritoriją. Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar iš baltarusių būtų galima tikėtis kažko panašaus? Žinoma, kad galima. Žinoma, galima tikėtis provokacijų. Ta (Baltarusijos – ELTA) tarnyba, tie mūsų „kolegos“, jie veikia visiškai priešingai negu kad sienos apsaugos sistema turėtų veikti“, – pabrėžė VSAT atstovas spaudai.
„Jie ne tik, kad nesaugo sienos, bet jie patys organizuoja sienos pažeidimus, jie koordinuoja neteisėtų migrantų atgabenimą prie sienos, jie jiems nurodo vietas. Maža to, tie pareigūnai patys netgi fizinį barjerą mūsų karpo, gadina tam, kad neteisėtus migrantus įstumtų“, – teigė G. Mišutis.
Todėl, pažymėjo jis, yra sunku numatyti, kokių dar veiksmų Baltarusijos pareigūnai galėtų imtis. G. Mišučio nuomone, neteisėtos migracijos organizavimas greitu metu nesibaigs.
„Tai čia su tokiais kitoje pusėje pareigūnais viskas yra įmanoma praktiškai. Girdime jų retoriką, kokia jų retorika yra mūsų tarnybos atžvilgiu, kokia Lietuvos atžvilgiu, kokia tos valstybės yra pozicija ir jų požiūris tiek į Europos Sąjungą, tiek į Lietuvą. Jie mato mus kaip priešus. Čia yra neprognozuojami kaimynai, ir labai sudėtinga numatyti, ką jie gali padaryti“, – sakė VSAT atstovas.
„Deja, mes turime tokius kaimynus ir tokią situaciją. Jie kaip pradėjo savo veiklą 2021-ųjų vasarą, taip ir tęsia toliau, ir nesimato pabaigos tos neteisėtos migracijos organizavimo“, – akcentavo G. Mišutis.
Pasieniečiai turi teisę sulaikyti visus, kertančius sieną
Anot VSAT atstovo spaudai G. Mišučio, kiekvienas Lietuvos sieną kertantis pažeidėjas gali būti sulaikytas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
„Kiekvienas pažeidėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis pareigūnas, ar kontrabandininkas, ar šiaip sienos pažeidėjas, jis, esant galimybei, tikrai visada bus sulaikytas. Sienos pažeidimas iš tikrųjų yra nusikaltimas praktiškai“, – pabrėžė jis.
„Tai čia klausimų nėra. Jeigu tik, aišku, būtų įmanoma, būtų galimybės. Kadangi didžiojoje dalyje pasienio su Baltarusija yra įrengtas fizinis barjeras, kuriuo mes ginamės nuo Baltarusijos atakų, tame tarpe ir Baltarusijos pasieniečių veiklos organizuojant nelegalią migraciją, tai šiuo atveju, kalbant apie galimą sulaikymą, jis yra Lietuvos teritorijoje, nuo sienos linijos į Lietuvos pusę, tai tas dalykas apsunkina sulaikymus“, – pridūrė G. Mišutis.
Tačiau, pasak jo, yra vietų, kur fizinio barjero nėra, todėl tose vietose galima fiksuoti sienos perėjimo pažeidimus. G. Mišučio teigimu, pažeidėjas turi būti giliau Lietuvos teritorijoje, kad būtų spėta jį sulaikyti.
„Pažeidėjas prieina iki mūsų teritorijos, iki to barjero, tai kliūtis jam yra toliau eiti, bet kartu ir reagavimui mums, nes mes patruliuojame anapus barjero Lietuvos pusėje. Tačiau yra tokių vietų, kur barjero nėra. Tai jei ten būtų pažeidimas, tai tikrai būtų sulaikymas“, – patikino VSAT atstovas.
„Juo labiau, kad abiem pastaraisiais atvejais abiem įžengimas trumpas – pirmuoju atveju buvo iki metro, antruoju – 2 metrai. Tai yra momentinis toks. Pirmu atveju kelias sekundes, antru atveju irgi praktiškai labai trumpą laiką. Tai reagavimas yra gana sudėtingas. Tam, kad sulaikymas įvyktų, jis turi būti jau kažkur giliau Lietuvos teritorijoje“, – teigė G. Mišutis. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją. Tai buvo antras toks incidentas pastaruoju metu.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas, jam įteikta griežta protesto nota dėl tyčinių ir sistemingų Lietuvos valstybės sienos pažeidimo atvejų.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad dėl Baltarusijos pareigūnų pažeidimų pastarieji gali būti sulaikyti.
„Lietuvos sieną neteisėtai kertantys Baltarusijos pareigūnai gali būti sulaikyti“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergis.
Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Baku, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti iš šalies keturis Irano ambasados darbuotojus.
Abiejų prie Kaspijos jūros besiribojančių šalių santykiai seniai įtempti, Azerbaidžanas yra artimas istorinės Irano varžovės Turkijos sąjungininkas.
Ministerija pranešė, kad „iškvietė“ Irano ambasadorių, „keturis Irano ambasados darbuotojus paskelbė persona non grata“, jie turi išvykti iš Azerbaidžano per 48 valandas. Per susitikimą su ambasadoriumi jam „buvo pareikštas didelis nepasitenkinimas dėl pastaruoju metu jo šalies demonstruojamų provokuojančių veiksmų“, sakoma Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Anksčiau ketvirtadienį Azerbaidžanas suėmė šešis vyrus, Baku teigimu, susijusius su Irano slaptosiomis tarnybomis ir rengusius perversmą. Jie planavo „sukurti pasipriešinimo būrį“, sukurstyti „ginkluotus neramumus ir smurtiniu būdu panaikinti Azerbaidžano konstitucinę santvarką, kad Azerbaidžane būtų sukurta šariato valstybė“.
AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių kaltinimų, dar padidinusių įtampą tarp dviejų šalių. Irano žvalgybos ženklas
Sausio mėnesį Azerbaidžanas sustabdė savo ambasados Irane veiklą, praėjus kelioms dienoms po išpuolio, dėl kurio Baku kaltino Teherano slaptąsias tarnybas.
Azerbaidžanas kaltina Iraną remiant Armėniją dešimtmečius trunkančiame Baku ir Jerevano konflikte dėl Karabacho. Savo ruožtu Iranas, kuriame gyvena milijonai tiurkiškai kalbančių etninių azerbaidžaniečių, nuo seno kaltina Azerbaidžaną kurstant šalyje separatistines nuotaikas. Teheranas taip pat baiminasi, kad Azerbaidžanas gali leisti Izraeliui, svarbiausiam ginklų Baku tiekėjui, iš savo teritorijos pulti Iraną.
Namikas Alijevas, profesorius, teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
Po Friedricho Eberto fondo atstovybės Armėnijos Respublikoje projektų koordinatoriaus Nareko Sukiasiano ir Friedricho Eberto fondo atstovybės Pietų Kaukaze vadovo Felikso Heto (Felix Hett) provokacinių straipsnių, išspausdintų Fondo žurnale „IPJ-jurnal“ (atitinkamai „Smūgis į Achilo kulną“ 2021 metų lapkričio 18 dieną ir „Suskaldytas Kaukazas. Rusijos karas prieš Ukrainą sukrėtė Azerbaidžaną, Armėniją ir Gruziją, bet nepakeitė jų raidos kelio“ 2022 metų kovo 14 dieną) ir man po jų paskelbus atsakymus interneto svetainėje blacksea-caspia.eu (prie Sukiasiano straipsnio IPJ-journal (demaskuojam melą) / BLACKSEA CASPIA (blacksea-caspia.eu) ir Friedricho Eberto fondas tarnauja Armėnijos Respublikai (arba armėnų diasporai) / BLACSEA CASPIA (blaksea-caspia.eu), Fondas pusmetį liovėsi užsiiminėti provokacijomis, ir atrodė, kad iš atsakymų pasidarė išvadas.
Tačiau rugsėjo 14 d. Fridricho Eberto fondas vėl griebėsi senų darbų ir išspausdino to paties Nareko Sukiasiano angažuotą straipsnį, pavadintą „Precedento neturinti eskalacija“ (Nauja eskalacija tarp Azerbaidžano ir Armėnijos – Užsienio politika ir saugumas / IPG Journal (ipg-journal.io)). Juo buvo pratęsta tendencinga neobjektyvi Fondo politika, suteikianti tribūną vienai šaliai ir išsauganti sau tarnaujančius asmenis, nepripažįstančius tarptautinės teisės ir objektyvios tiesos. Netuščiažodžiausime ir dar kartą parodysime, kaip toli pažengė Fridricho Eberto fondas, tarnaudamas Armėnijos Respublikos interesams Pietų Kaukaze.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
2020 lapkritį per 44-ių dienų Karabacho karą Azerbaidžanas išlaisvino pasaulio bendruomenės ir JTO pripažintas savo teritorijas, kurios 30 metų buvo okupuotos Armėnijos Respublikos. Beje, okupuotos teritorijos buvo atkariaujamos šiuolaikiškais labai tiksliais ginklais, todėl civilinė infrastruktūra ir taikūs gyventojai Azerbaidžano teritorijoje, kur gyvena armėnų tautybės Azerbaidžano piliečiai, nenukentėjo.
Ir priešingai, Armėnijos Respublika šaudė balistinėmis raketomis iš savo teritorijos į taikius Azerbaidžano miestus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Buvo daugybė taikių Azerbaidžano gyventojų aukų. Armėnijos Respublika šiurkščiai pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės normas. Tam nesunku rasti patvirtinimų: visas internetas pilnas patvirtintos foto bei vaizdo medžiagos. Tie faktai patvirtinti ir teisėsaugos nevyriausybinių organizacijų.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė
Tai kodėl mes apie visa tai absoliučiai nieko nerandame Friedricho Eberto fondo internetinėje svetainėje „IPJ-jurnal“? Būtų neblogai, jei Fondas paaiškintų tą klausimą. Kitaip vertėtų jo paklausti, kuo gi jis užsiima Pietų Kaukaze?
Pralaimėjus karą, supratus, kad Armėnijos Respublika turės išlaisvinti okupuotas teritorijas, be to, suprantant Azerbaidžano teisę pribaigti pagal tarptautinę teisę Armėnijos karinę mašiną (agresoriaus ginkluotąsias pajėgas) Armėnijos teritorijoje, naktį iš lapkričio 9 į 10 dieną Nikola Pašinianas kartu su Azerbaidžano ir Rusijos lyderiais pasirašė Trišalį pareiškimą, taip išsigelbėdamas nuo sutriuškinimo.
Azerbaidžanas taip pasielgė iš žmoniškumo, kad išvengtų bereikalingų žmonių aukų, nors buvo už 5 kilometrų nuo Hankendžio (Stepanakerto, kaip jis buvo vadinamas sovietiniais laikais bolševiko komisaro ir teroristo Stepano Šaumiano garbei). Trišalis pareiškimas iš esmės – tai kelio į taiką Pietų Kaukaze žemėlapis.
Po karo išaiškėjo, kad visa Armėnijos Respublikos okupuota teritorija, iš kur išvaryti visi gyventojai azerbaidžaniečiai, visiškai sugriauta, išgrobstyta ir užminuota. Neužminuota liko teritorija, kur gyveno etniniai armėnai. Per trisdešimt okupacijos metų Azerbaidžano miestai ir kaimai, išsidėstę šių laikų Libano teritorijai prilygstančiame plote, buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, o kultūrinis, dvasinis, religinis ir istorinis to regiono paveldas be skrupulų sunaikintas arba rimtai sužlugdytas.
Tų, kas globojo Armėnijos Respubliką agresijoje, melas tris dešimtmečius laikė okupacijoje Azerbaidžano teritorijas, privedė jas iki totalios griūties. Dabar tuo melu stengiamasi sutrukdyti taikiam procesui, neleisti sudaryti taikos sutarties, nustatyti sienas.
Azerbaidžanas pradėjo tų teritorijų išminavimą ir atkūrimą. Azerbaidžano įtvirtinimų inžinerijos padaliniai iki šiol išlaisvintose teritorijose aptiko ir sunaikino viso 7559 priešpėstines, 2348 prieštankines minas ir 10052 nesprogusius šaudmenis, įmontuotus Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų. Gi mūsų šalis suteikė visiems galimybę susipažinti su okupantų barbarizmu ir nusikaltimais. Daugybė diplomatų, tarptautinės žiniasklaidos atstovų, politinių ir valstybės veikėjų vizitų į išlaisvintas teritorijas, informacija apie juos tarptautinėje žiniasklaidoje – visa tai liudija apie armėnų įvykdytus nusikaltimus. Įdomu, kodėl Fondas tais klausimais nesikonsultavo su Vokietijos ambasados Baku bendradarbiais (kurie lankėsi tose teritorijose), jeigu pats nežinojo, kad toks yra didžiausioje Pietų Kaukazo šalyje, kur Fondas veikia?
Azerbaidžano vėliava plaikstosi Karabache. EPA-ELTA nuotr.
Atstatydamas tas teritorijas Azerbaidžanas kuria Karabache socialinę infrastruktūrą (tiesia šiuolaikiškus kelius, stato elektrines, įmones, atlieka agrarinius darbus ir t. t.), tvarko gyvenvietes, naudojant šiuolaikiškas skaitmenines technologijas urbanistikoje (statomi išmanieji kaimai ir miestai). Baigiamas statyti antras tarptautinis oro uostas, kurį numatoma atidaryti jau spalį. Trumpiau sakant, investuojamos milžiniškos lėšos į armėnų sugriauto regiono atstatymą.
Be to, Azerbaidžanas įvykdė visas Trišalio pareiškimo sąlygas, taip pat užtikrino ir Lačino koridoriaus nekliudomą funkcionavimą, – pastarasis užtikrina Armėnijos Respublikos komunikaciją su armėnų kompaktiškai gyvenama Azerbaidžano teritorija, kuri yra Rusijos taikdarių kontingento atsakomybės zona. Rusija prisiėmė užtikrinti armėnų saugumą Karabacho regione pagal minėtą pareiškimą.
Armėnijos Respublika, priešingai, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Trišalį pareiškimą: iš Karabacho teritorijos neišvestos Armėnijos ginkluotosios pajėgos ir neužtikrintas susisiekimas transportu tarp Azerbaidžano Respublikos vakarinių rajonų ir Nachičevanės Autonominės Respublikos, kad piliečiai, transporto priemonės ir kroviniai galėtų nekliudomai judėti abiem kryptimis.
Nesinori kartoti Sukiasiano kliedesių straipsnyje, bet pateiksiu tik vieną citatą: „bekompromisiai Azerbaidžano reikalavimai toli peržengia Armėnijos „raudonąsias linijas“, būtent: visiškai atsisakyti armėnų saugumo garantijų Karabache (nekalbant jau apie jų statusą), nuginkluoti armėnų vietines pajėgas Karabache ir suteikti suverenius koridorius į savo eksklavą Nachičevanę per Armėnijos teritoriją (faktiškai – tiesioginį susisiekimo kelią sausuma su Turkija)“. Bet juk tai įsipareigojimai, kuriuos Armėnijos Respublika prisiėmė pagal Trišalio pareiškimo 4 ir 9 punktus! Armėnai Karabache – Azerbaidžano piliečiai, ir jų saugumą valstybė garantuoja taip pat, kaip ir visų kitų piliečių, lygiai taip, kaip ir visiems kitiems 30–40-čiai tūkstančių armėnų, gyvenančių kitose Azerbaidžano teritorijose. Tam nereikia palikti Azerbaidžano teritorijoje okupacinės kariuomenės, kurios Azerbaidžanas nesunaikino humaniškais sumetimais, kad išvengtų taikių gyventojų aukų.
Azerbaidžanas pasiūlė Armėnijos Respublikai sudaryti taikos sutartį, remiantis penkiais punktais, įtvirtintais JTO Įstatuose ir ESBO 1975 metų Helsinkio Baigiamajame akte, o taip pat delimituoti ir demarkuoti sieną. Tai tikslus kelias į taiką. Tačiau visos tos Azerbaidžano iniciatyvos blokuojamos melagingais pažadais, nepatvirtinamos konkrečiais žingsniais ir nerealizuojamos.
Norėčiau pasiteirauti Fondo, kuris Pietų Kaukaze (kaip jau aiškėja) užsiima ne tik humanitariniais klausimais, kaip čia jo nesudomino klausimas, kodėl Armėnijos Respublika boikotavo kelio į taiką žemėlapį – Trišalį pareiškimą? Juk kas gali būti humaniškiau už talkinimą taikos procesui karo iškankintame regione?
Gana ilga įžanga į atsakymą būtina, kad skaitytojas suprastų visą angažuotos Friedricho Eberto fondo pozicijos amoralumą.
Po Europos Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio, Azerbaidžano Prezidento Ilhamo Alijevo ir Armėnijos Respublikos premjero Nikolo Pašiniano ketvirto susitikimo 2022 m. rugpjūčio 31 dieną N. Pašinianas kelintą kartą atsidūrė zutzvango (priverstinėje, – vert. past.) situacijoje: tarp tarpininkams duotų pažadų ir tam tikrų jėgų Rusijoje remiamo Kočariano ir Sargsiano klano. Baigėsi tuo, kad jis viešai atsisakė tame susitikime pasiektų susitarimų.
Nepaisant viso šito, Azerbaidžanas, parodydamas gerą valią, perduoda armėnams penkis armėnų kariškius, sulaikytus Azerbaidžano teritorijoje jau po 44 dienų karo.
Tuo pačiu laikotarpiu, Pašinianui grįžus į Irevaną, Armėnijos Respublikos ginkluotosios pajėgos suaktyvina ankstesnius reguliarius Azerbaidžano teritorijos apšaudymus, ypač Kalbadžaro, Lačino, Daškesano ir kai kurių kitų rajonų. Suaktyvindami ir ankstesnius reguliarius Azerbaidžano pozicijų apšaudymus minėtomis kryptimis armėnai siekia vilkinti taikos susitarimo pasirašymą, taip pat trukdyti stambius atstatymus bei statybas išvaduotose nuo okupacijos teritorijose.
Ir dar vienas klausimas Fondui: ar Azerbaidžanas provokuos Armėniją artilerijos apšaudymams, tiek investavęs į išvaduotas ir pasienio teritorijas? Ar jis sieks tęsti karą ir skirti tiek išteklių teritorijoms, kurios virs mūšio lauku? Atsakymas aiškus.
Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų diversijų grupės rugsėjo 12 naktį užminavo Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų padalinių aprūpinimo kelius ir teritorijas tarp pozicijų. Naktį iš rugsėjo 12 į 13 Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų padaliniai apšaudė Azerbaidžano armijos pozicijas, 80 azerbaidžaniečių kareivių bei karininkų žuvo, 282 buvo sužeisti, padaryta žalos karinei infrastruktūrai. Azerbaidžano armijos kontrveiksmai rugsėjo 13-14 sunaikino Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų karinę infrastruktūrą, pozicijas, kurios kėlė pavojų Azerbaidžano pasienio regionams.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Azerbaidžanas atsakydamas siekia užtikrinti savo ginkluotųjų pajėgų padalinių, o taip pat ir civilių asmenų, įtrauktų į atstatymo darbus bei statybas išvaduotose teritorijose, saugumą. Buvo nustelbta armėnų priešlėktuvinės gynybos sistema, išvestos iš rikiuotės radioelektroninės kovos priemonės, sunaikinta dešimtys artilerijos pabūklų ir kitokios technikos, subombarduotos 538-osios atskirosios kalnų šaulių brigados pozicijos link Zodo kaimo ties siena su Kalbadžaro rajonu, sunaikinti dviejų divizionų paleidimo įrenginiai C-300, tiek pat – C-125. Apie jokią žalą civilinei infrastruktūrai, taikiems gyventojams negali būti nė kalbos. Neatsitiktinai Armėnija negalėjo pateikti nė vieno patvirtinančio fakto.
Kur ir kokioje vietoje Azerbaidžanas peržengė sieną? Ar gali Sukiasianas ar koks nors kitas Fondo atstovas parodyti tą vietą? Apie tai bus galima kalbėti tik po sienos delimitacijos ir demarkacijos, kurių vengia Armėnijos Respublika, ir dabar jau aiškėja, kodėl.
Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį
Azerbaidžanas laikosi įsipareigojimo 2020 metų lapkričio 9/10 Trišaliam pareiškimui, suinteresuotas, kad būtų pasitikėjimas regione pradėjus sienų delimitavimą ir demarkavimą, o taip pat, kad tarp dviejų šalių būtų pasirašyta taikos sutartis. Priešinga šalis, atvirkščiai, demonstruoja Pareiškimui prieštaraujantį elgesį, minuodama Azerbaidžano teritorijas, AR ginkluotųjų pajėgų padalinių aprūpinimo kelius. Ir tai akivaizdus įrodymas, kad Armėnijos Respublika laikosi karinės avantiūros ir revanšizmo pozicijos.
Armėnijos ataka prieš Terterio rajono civilius
Šiuo metu laikomasi ugnies nutraukimo režimo, tad svarbu, kad Armėnijos Respublika susilaikytų nuo provokacijų ir klausimus tarp dviejų valstybių spręstų derybomis. Azerbaidžanas suinteresuotas normalizuoti santykius su Armėnijos Respublika politiniu ir diplomatiniu lygiu kaip šalis, siūlanti taikos darbotvarkę ir vykdanti atstatymo darbus regione.
Tokio pobūdžio publikacijos liudija, kad esama jėgų, trukdančių įvesti ilgalaikę taiką Pietų Kaukaze. Fondo globėjams nekenktų išsinagrinėti, kaip galima laikyti Fondo atstovu šalyje žmogų, proteguojantį jo supratimu savus etninius interesus, Fondo, iš kurio jis gauna algą, įvaizdžio sąskaita.
Straipsnio autorius – Namikas Alijevas, prof., teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais aptarė „tolesnius veiksmus“ po to, kai per neseniai vykusius susirėmimus tarp šių šalių žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as sakė, kad A. Blinkeno, Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Džeihuno Bairamovo susitikimas buvo pirmosios tiesioginės abiejų šalių atstovų derybos nuo praėjusios savaitės pradžios, kai atsinaujino kovos.
„Blinkenas pareiškė užuojautą dėl žuvusiųjų ir pabrėžė būtinybę užkirsti kelią naujiems karo veiksmams bei grįžimo prie taikos proceso svarbą, – sakoma N. Price‘o pareiškime. – Jie aptarė tolesnius veiksmus, ir sekretorius paragino šalis dar kartą susitikti iki mėnesio pabaigos“.
Susitikime, vykusiame JT Generalinės Asamblėjos kontekste, A. Mirzojanas paragino Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas pasitraukti iš Armėnijos teritorijos ir įvesti „tarptautinius mechanizmus“, kurie „užkirstų kelią tolesnei eskalacijai“, teigiama Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Praėjusios savaitės pradžioje Azerbaidžanas užpuolė Armėniją, teigdamas, kad Armėnija įvykdė provokaciją.
Apžvalgininkai laikosi nuomonės, kad Azerbaidžanas naudojasi tuo, jog Rusija, kuri yra Armėnijos saugumo garantas, šiuo metu yra užsiėmusi karu Ukrainoje.
Trišalis susitikimas įvyko netrukus po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Armėnijos sostinę Jerevaną, kuris, pasak jos, buvo planuotas dar prieš prasidedant karo veiksmams.
Vizito metu N. Pelosi pasmerkė Azerbaidžano išpuolius prieš kaimyninę šalį, o Baku jos pastabas pavadino „nepagrįstais ir neteisingais kaltinimais“.
Kijevo centre demonstruojama sunaikinta rusų technika
Kyjivas, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Ukrainos sostinėje Kyjive rugpjūčio 24-ąją, šalies Nepriklausomybės dieną, bus draudžiami dideli renginiai ir susibūrimai, praneša agentūra „Sky News“. Kijeve demonstruoti karo trofėjai: Iš rusų tanko belikusi melato krūva
Remiantis Kyjivo karinės administracijos paskelbtu dokumentu, atitinkamo draudimo imamasi dėl raketų atakų pavojaus. Susibūrimai bus draudžiami iki ketvirtadienio.
Apie tokį draudimą paskelbta praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus ukrainiečius būti budrius, nes Rusija gali pasinaudoti šia proga ir trečiadienį Ukrainoje imtis žiaurių provokacijų.
V. Zelenskis nurodė, kad apie galimas grėsmes informavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą ir Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių Antonio Guterresą.
Ukrainos vėliava
Kyjivas, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) mano, kad rusai okupantai Zaporižios atominę elektrinę (AE) gali apšaudyti panaudodami haubicą su Ukrainos vėliava, informuoja „Unian“.
Apie tai GUR paskelbė savo kanale socialiniame tinkle „Telegram“.
„Okupantai Zaporižios AE apšaudo iš Vodianojė gyvenvietės (Zaporižios srityje) ir rengia provokaciją su Ukrainos vėliava“, – teigiama pranešime.
Žvalgyba pabrėžė, kad vienas rusų artilerijos smūgis jau anksčiau apgadino šiluminės ir požeminės komunikacijos cecho pirmąjį siurblinės bloką. Dar vienas artilerijos smūgis iš dalies sugriovė priešgaisrinę stotį, atsakingą už AE saugumą. Per apšaudymus užsidegė greta elektrinės esantis miškas ir žolė, o gaisrų gesinimą apsunkino smūgiai priešgaisrinei stočiai.
Žvalgyba sako, kad Rusija aktyviai vykdo propagandą ir atvežė du autobusus žmonių, kurie atliks neva vietinių gyventojų ir AE personalo vaidmenį. Tuo metu tikrieji vietiniai gyventojai ir tikrasis personalas nesutinka dalyvauti rusų inscenizacijose.
Be to, teigiama, kad rusų okupantai į Energodarą atvežė savaeigės artilerijos sistemą „Pion“. Ant jos šono baltais dažais nudažyta raidė Z ir iškelta geltonai mėlyna Ukrainos vėliava. Žvalgyba mano, kad Rusija tai gali panaudoti eilinėms provokacijoms ir po to kaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Rusai Zaporižios AE okupavo dar kovo mėnesį ir įvedė ten apie 500 karių su tankais ir kita sunkiąja ginkluote bei atgabeno sprogmenų. Jos darbuotojams tenka dirbti sudėtingomis psichologinio spaudimo sąlygomis, o į juos iš esmės nukreipti ginklai. Į AE taip pat atvežtas Rusijos branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ personalas.
Rugpjūčio 5 d. okupantai apšaudė AE – buvo pažeistos aukštos įtampos linijos, o viename jėgainės blokų suveikė avarinė sistema. Trys sviediniai sprogo netoli AE bloko su branduoliniu reaktoriumi. Buvo rimtai apgadinta azoto ir deguonies stotis bei bendrasis pagalbinis pastatas.
Rugpjūčio 6 d. Rusijos pajėgos vėl apšaudė AE ir pataikė netoli panaudoto branduolinio kuro saugyklos. Rugpjūčio 11 d. AE ir aplink ją esanti teritorija ir vėl buvo apšaudyta.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad egzistuoja tikimybė, jog rusai gali susprogdinti Zaporižios AE.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija galimai bando sufabrikuoti pretekstą invazijai į Ukrainą.
Jis tai pareiškė po to, kai anksčiau tądien buvo pranešta apie naują susišaudymą pastarosios šalies Luhansko rajone.
„Prieš tai jau kurį laiką kalbėjome, kad rusai gali imtis kažko panašaus, jog galėtų pateisinti karinį konfliktą. Tad visa tai labai atidžiai stebėsime“, – Ll. Austinas sakė žurnalistams po susitikimo su NATO gynybos ministrais.
Pasak JAV gynybos sekretoriaus, Maskva, priešingai nei teigia Kremlius, tęsia dalinių telkimą. „Net ir per pastarąsias porą dienų jie padidino savo pasienyje jau dislokuotų karių, kurių skaičius šiuo metu viršija 150 000, skaičių. Užfiksavome kai kurių dalinių judėjimą arčiau sienos“, – teigė Ll. Austinas. Jo teigimu, dislokuojama ir daugiau orlaivių, taip pat stebimas kovinės parengties didinimas Juodojoje jūroje, didinamos kraujo atsargos.
„To be priežasties niekas nedaro. Juolab jei ruošiasi susikrauti daiktus ir važiuoti namo“, – pridūrė jis.
Kijevas ir Rusijai ištikimi separatistai ketvirtadienį apsikeitė kaltinimais dėl naujos įvykių eskalacijos Luhansko rajone. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausią apšaudymą, kurio metu buvo pataikyta į vaikų darželį, pavadino „didele provokacija“.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, Aljansas yra sunerimęs, kad Maskva galimai siekia sufabrikuoti pretekstą invazijai. „Vis dar nėra aiškumo ar tikrumo dėl Rusijos ketinimų ir nežinome, kas gali vykti toliau“, – teigė jis.
Apsnigtas policijos automobilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuogąstaujant dėl galimų provokacijų trečiadienį sostinėje organizuojami Vasario 16-osios minėjimai vyks patruliuojant sustiprintoms policijos pajėgoms. Kaip Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo išvakarėse teigė generalinis policijos komisaras Renatas Požėla, taip pat bus tikrinamos atvykstančiųjų į Vilnių transporto priemonės.
Nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimų mitingams Vasario 16-ąją nėra išdavusi, tačiau Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, trečiadienį per oficialius minėjimo renginius yra tikėtinos provokacijos.
VSD teigimu, protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.
„Tiesiogiai arba užuominomis provokacijoms, ypač socialiniuose tinkluose, ragina prokremliškai nusiteikę veikėjai, su COVID pandemija susijusių sąmokslo teorijų platintojai, visuomenės nuotaikų radikalizavimu bei padėties valstybėje destabilizavimu suinteresuoti asmenys“, – antradienį pranešė VSD.
Kaip antradienį teigė R. Požėla, didžiausias policijos dėmesys bus skiriamas Pilies gatvėje vyksiančiam oficialiam Vasario 16-osios minėjimui.
Pasak jo, šioje gatvėje kai kuriose vietose ketinama statyti ir fizinį barjerą, taip pat policija pasilieka teisę tikrinti atvykstančių į renginį asmenų kuprines bei esant būtinumui riboti asmenų patekimą į renginio vietą dėl asmenų skaičiaus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vasario 16-ąją gyventojai į renginį prie Signatarų namų galės patekti tik Pilies gatve nuo Katedros aikštės, arba leidžiantis gatve žemyn nuo Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtos.
ELTA primena, kad leidimų Vilniaus centre Vasario 16-ąją rengti mitingus prašė Šeimų sąjūdis bei Algirdas Paleckis.
Minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš „Kronikos“ bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.
Armėnija nori naujo karo?
Baku, gruodžio 9 d. (TASS-ELTA). Ketvirtadienį Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad pasienyje su Armėnija žuvo šalies ginkluotųjų pajėgų kariškis. Armėnijos karys
„Per dar vieną Armėnijos ginkluotųjų pajėgų provokaciją gruodžio 8-osios naktį Azerbaidžano ir Armėnijos valstybinės sienos Kelbadžaro ruože žuvo Azerbaidžano kariškis Asifas Alijevas“, – sakoma pranešime.
Pasak oficialiojo Baku, atsakomybė už šį incidentą tenka Armėnijos karinei ir politinei vadovybei.
Lapkričio 16 d. Armėnijos Siuniko srities pasienio rajonuose kilo intensyvūs Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų mūšiai. Tada Jerevanas pareiškė, kad Azerbaidžano kariškiai pradėjo veržtis į Armėnijos teritorijos gilumą. Baku tvirtino, kad provokaciją surengė Armėnijos ginkluotosios pajėgos ir kad jos kariškiai atakavo Azerbaidžano kariuomenės postus.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui esantis susirūpinęs dėl Kijevo „provokacijų“, kuriomis siekiama pakurstyti įtampą Rytų Ukrainoje, pranešė Kremlius.
„Rusijos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančių Ukrainos pusės provokacijų, kuriomis siekiama paaštrinti situaciją prie kontaktinės linijos“, – sakoma Kremliaus pranešime po V. Putino ir Ch. Michelio pokalbio telefonu.
V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį į „būtinybę nutraukti Kijevo vykdomą rusakalbių gyventojų diskriminavimo politiką, kuri pažeidžia tarptautinius Ukrainos įsipareigojimus.“
Pokalbis telefonu įvyko Vakarų valstybėms susirūpinus dėl pranešimų apie Rusijos karinį aktyvumą netoli Ukrainos, o Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad pasienyje iš naujo telkiama kariuomenė.
Maskva atmeta Vakarų teiginius, kad Rusija galimai rengiasi įsiveržti į Ukrainą, ir kaltina NATO provokacijomis.
Europos Sąjunga (ES) apkaltino Kremliaus remiamą Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje tikslingai priviliojus tūkstančius migrantų – tai kerštas už sankcijas. Kai kurios ES narės, įskaitant Lenkiją, teigia, kad krizę organizuoja Maskva. EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienį V. Putinas paragino ES pradėti „sisteminį bendradarbiavimą“ su Baltarusija siekiant išspręsti krizę ir pareiškė Ch. Micheliui, kad planai taikyti naujas sankcijas Minskui duoda priešingų rezultatų, sakoma Kremliaus pranešime.
V. Putinas pareiškė viltį, kad Ch. Michelis „dirbs su Lenkija, kad užkirstų kelią smurto naudojimui prieš migrantus“, ir perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie paaštrintų situaciją, pridūrė Kremlius.
Rusijos prezidentas taip pat paminėjo, kad Lenkijos pajėgos prieš pabėgėlius panaudojo „vandens patranką, ašarines dujas, kurtinančias granatas ir kitą specialią įrangą“, nurodė Kremlius.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad pasienyje su Baltarusija šiuo metu fiksuojamos tik provokacijos, susijusios su sienos pažeidimais. Jis akcentuoja, kad šios provokacijos nėra karinio konflikto lygmens.
Nors V. Rupšys viliasi, kad rugsėjį vyksiančios Baltarusijos ir Rusijos „Zapad“ pratybos praeis be provokacijų, jis pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariuomenė, tiek sąjungininkai, esant poreikiui, būtų pasirengę reaguoti.
„Kalbant šiandieną apie tas provokacijas, tai daugiau yra provokacijos sienos pažeidimų arba sienos tarnybos lygmeniu. Tai nėra tikrai karinės provokacijos arba ginklo panaudojimo šiandieną. Aišku, mes negalime atmesti, kad gali įvykti tai, bet pasakyčiau, kad tos provokacijos tikrai nėra karinio konflikto lygmens“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariai, tiek šalyje esantys sąjungininkai yra pasiryžę reaguoti į galimus incidentus ar provokacijas „Zapad“ pratybų metu. Vis dėlto V. Rupšys viliasi, kad Baltarusijos ir Rusijos organizuojamos karinės pratybos praeis sklandžiai, be tyčinių ar netyčinių provokacijų.
„Kalbant apie „Zapad“ kažkokias provokacijas, nežinau, kas yra pratybų organizatorių arba tų valstybių, kurios vykdo tas pratybas, scenarijuose įrašyta. Ar jie vykdys kokias provokacijas, ar mes galime dabar kalbėti apie kažkokias provokacijas. Bet, sakykime, mūsų planuose, jeigu reikėtų reaguoti, tai mes tikrai esame numatę, kaip reiktų reaguoti“, – sakė V. Rupšys.
„Ir jeigu įvyktų tyčinės arba netyčinės provokacijos ar kažkoks incidentas, tikrai mes turime ir savo pajėgas, ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje, turime tikrai atitinkamą informaciją ir, be abejo, būsime pasirengę reaguoti, jeigu bus reikalas. Bet šią dieną, šią minutę to nėra ir manau, kad viskas vyks sklandžiai“, – pridūrė jis.
Prie Lietuvos Seimo – neramumai. Slaptai.lt nuotr.
Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai priklausantys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai iš esmės sutaria, kad praėjusio antradienio įvykių, kuomet prie Seimo vykęs protestas vėliau peraugo į riaušes, skirstyti į dvi atskiras dalis nebūtų teisinga, šis procesas, jų nuomone, buvo nepertraukiamas.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata tvirtina, kad jau dieninėje dalyje buvo galima įžvelgti tam tikras agresijos apraiškas. Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentarė Dovilė Šakalienė pažymi, kad tiek proteste, tiek riaušėse didžioji dalis žmonių buvo tie patys, o renginio organizatoriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko vakare.
Visgi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas sako, kad jis labiau linkęs gilintis, kodėl žmonės apskritai praėjusį antradienį susirinko prie parlamento. Seimo narys įsitikinęs, kad analizuoti tai, kada ir kaip protestas išvirto į riaušes, turėtų teisėsaugos institucijos, o ne NSGK politikai.
„Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą“, – Eltai sakė V. Bakas.
Apie tai, kad antradienio įvykius reikėtų skirti į dvi dalis, praėjusią savaitę portalui Delfi.lt prakalbo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirtas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
Tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi kitokios nei šalies vadovas pozicijos. Jo teigimu, toks skirstymas tėra labai sąlyginis.
„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis. Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Lietuvos Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Su ekspremjero mintimis sutiko ir LRLS frakcijai priklausantis R. Lopata. Politikas taip pat sako, kad riaušėse buvo matomi tie patys asmenys, kurie dalyvavo ir proteste, o agresyvų dalyvių nusiteikimą, pasak parlamentaro, buvo galima įžvelgti dar tik prasidėjus protestui.
„Aš labiau sutikčiau su Sauliumi Skverneliu, nes ir rytinėje dalyje buvo smurto proveržių. Konkrečiai prieš žurnalistus. Buvo ir kitų ženklų, rodančių, kad čia ne kvietimas į dialogą, padiskutuoti. Kartuvės jau buvo atneštos. Jos simbolinės, aišku, bet jos rodė pačią intenciją“, – Eltai kalbėjo R. Lopata.
Liberalas tvirtina, kad su protestuotojais susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, o iš minios sklido replikos, susijusios ne tik su galimybių pasu ir vakcinacija.
„Man pačiam teko bendrauti su dalyviais, gal 40 minučių kalbėjausi, čia buvo vakarop. Buvo be galo sunku kalbėtis, praktiškai neįmanoma (…) Paliestos visos įmanomos temos. Nuo vakcinacijos, kad nėra grėsmės nacionaliniam saugumui, kad pabėgėliai išgalvoti“, – pasakojo LRLS frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad dalis žmonių pasakodavo ir neva asmenines istorijas, o būtent tokie pasakojimai sukeldavo daugiausiai emocijų.
Visgi parlamentaras pabrėžia, kad dažniausiai pasikartojęs mitinguotojų reikalavimas – paleisti Seimą, apskritai yra prieštaraujantis Konstitucijai.
„Iš principo kalba ėjo, kad reikėtų paleisti Seimą. Tai antikonstituciniai reikalavimai“, – įsitikinęs R. Lopata.
D. Šakalienė: dalis mitinge dalyvavusių žmonių minią nuteikė agresyviai skleisdami melagienas
Nyderlanduose per protestus prieš komendanto valandą kilo susirėmimų su policija, sulaikyta per 150 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Kad praėjusį antradienį protestavusių asmenų išsakyti reikalavimai dėl Seimo paleidimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, akcentavo ir LSDP frakcijos parlamentarė D. Šakalienė. Visgi ji priduria, kad mitinguotojus jau pasibaigus protestui išduoto leidimo laikui užsiimti neteisėtais veiksmais paskatino ir kai kurių renginyje dalyvavusių politikų retorika.
Protestuoja vokiečiai. EPA – ELTA nuotr.
„Keli tūkstančiai žmonių negali nuversti parlamento. Tai kaip tik yra neteisėta, antikonstituciška, nedemokratiška. Tačiau kai kurių politikų neapykantos kurstymas privedė prie to, kad dalis žmonių iš esmės liko tęsti agresyvių veiksmų ir daryti tiek administracinės teisės pažeidimus, tiek pagal baudžiamąjį kodeksą tai yra vertinama“, – galimą parlamentarų atsakomybę įžvelgė D. Šakalienė.
Socialdemokratė kartu pabrėžė, kad tiek ryte, tiek vakare antradienį prie Seimo buvo susirinkę tie patys žmonės, todėl renginio skirstyti į dvi atskiras dalis negalima.
„Dalis žmonių buvo tie patys, tai mes turime suvokti, kad tai nebuvo du atskiri renginiai“, – tikino ji. Per protestus prieš B. Netanyahu Izraelio policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Parlamentarės teigimu, prie Seimo tuomet buvo susirinkę labai įvairūs žmonės. Dalis žmonių, jos nuomone, iš tiesų atėjo protestuoti dėl pasipiktinimą sukėlusių Vyriausybės klaidų valdant pandemiją, tačiau kita dalis, pasak D. Šakalienės, iš karto atvyko nusiteikę agresyviai ir nenorėdami jokio dialogo su politikais. Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtingi žmonės dėl skirtingų tikslų atvyko prie parlamento. Dalis žmonių pirmoje dalyje išsakė nuomonę ir išvyko namo. Dalis, matyt sukurstyti agresyviai besielgiančių asmenų, tikriausiai ir pasiliko. Ryšys yra tarp dviejų to paties renginio dalių. Nebuvo taip, kad susirinko vieni žmonės, jie visi išvyko, pasibaigė renginys, o tada po pertraukos iš naujo susirinko kiti žmonės. Kaip matėme, tiesiog nesiskirstė dalis susirinkusios minios ir tiesiog tapo vis labiau agresyvi. Ryšys tarp protesto ir riaušių ir yra tai, kad dalis žmonių liko prie Seimo, kurstomi labai agresyvių dalies dalyvių, skleidžiančių melagienas ir raginančių iš esmės susidoroti su parlamentu“, – aiškino socialdemokratė.
Pasak NSGK dirbančios parlamentarės, protestuotojai tą dieną ir jai pačiai išsakė melaginga informacija grįstų teiginių, kurie netgi nebūtinai buvo susiję su vakcinacija ar koronavirusu.
„Įvedėme karo padėtį, kodėl mes slepiame, jog žudomi irakiečiai prie sienos, kodėl norima išmesti 150 mln. sienai, kai jų trūksta kitiems dalykams. Priešinami mūsų visuomenės saugumo ir socialinių poreikių naratyvai“, – pasakojo ji.
Socialdemokratė dėl kilusių riaušių įžvelgia organizatorių atsakomybę: nereikia stebėtis, kad gaisras išplito sausame miške uždegus laužą
Visgi D. Šakalienė mano, kad dėl kilusių riaušių atsakomybę turėtų prisiimti ne tik politikai ir melagienas skleidę bei minią pakurstę asmenys, bet ir renginio organizatoriai. Paryžiuje demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“. EPA-ELTA nuotr.
„Jeigu tu uždegi sausame miške laužą nesilaikydamas miškininkų nustatytų reikalavimų, nereikia stebėtis, kad po to išplinta gaisras“, – metaforą pateikė socialdemokratė. Nyderlandų jaunimas puola policiją. EPA – ELTA nuotr.
Paklausta, ar mitingą suorganizavusių asmenų atsakomybę parlamentarė įžvelgia vien tame, kad jie neužtikrino, jog dalyviai išsiskirstytų pasibaigus iki 17 val. išduoto leidimo laikui, LSDP frakcijos politikė sakė neatmetanti ir platesnės atsakomybės taikymo galimybių.
„Mažų mažiausiai taip. Ar tai apskritai yra dar net didesnė atsakomybė, šiuo metu komentuoti negaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.
V. Bakas: nusikaltimus tirti turėtų teisėsauga, o ne politikai
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis V. Bakas apskritai nebuvo linkęs vertinti sąsajų tarp dieninės protesto dalies ir vakare vykusių riaušių. Pasak jo, tokius skirstymus daryti ir tirti nusikaltimus turėtų teisėsaugos pareigūnai, o ne Seimo nariai.
Belgijos policija malšina riaušes. EPA – ELTA nuotr.
„Daryti takoskyras, tirti nusikaltimus, jeigu jie buvo padaryti protesto metu, yra teisėsaugos darbas, o ne politikų. Mes NSGK galime burti iš kavos tirščių arba iš antraščių, pareigūnų pranešimų. Vis dėl to tai, kas buvo, vertinti takoskyras, ar buvo nusikaltimas, administracinis pažeidimas, tai turėtų daryti pareigūnai“, – į NSGK kolegų išsakytus teiginius atkirto V. Bakas.
Parlamentaras tikina, kad vietoje aiškinimosi apie galimus nusikaltimus, politikai turėtų pasidomėti, kodėl apskritai įvyko toks protestas.
„Politikai turi visiškai kitą darbotvarkę. Jų užduotis – pasigilinti į proceso turinį. Vienaip ar kitaip pats protestas, jis buvo. Susirinko tūkstančiai žmonių. Mano galva, politikų namų darbai yra įsiklausyti į turinį, su kokiomis nuoskaudomis, kodėl žmonės ten atėjo“, – tikino jis. Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
NSGK dirbantis parlamentaras sutiko, kad šio komiteto nariams būtina nagrinėti mitinge galimai kilusias grėsmes ir rizikas šalies nacionaliniam saugumui. Tačiau tuo pačiu jis pridūrė, kad daugelis šalies saugumui kylančių grėsmių ir atsiranda tuomet, kai šalies politikai sukuria terpę pasinaudoti valstybėje atsiradusiomis problemomis.
„Aš sutinku, kad iš nacionalinio saugumo pusės tuos klausimus analizuoti reikia, bet vėlgi, mūsų oponentai iš Rytų, arba radikalūs politikai visada naudosis politinės sistemos spragomis arba visuomenėje esančiomis įtampomis, kurias ir sukelia politiniai sprendimai“, – aiškino Mišrios grupės narys.
Mano, kad politikai į protestuotojų veiksmus reaguoja per daug jautriai
V. Bakas taip pat pritarė, kad reikia išsiaiškinti, kas lėmė, jog protestas peraugo į riaušes. Visgi politikai, išsakydami savo vertinimą apie vienos mitingo dalies sąsajas su kita dalimi, parlamentaro nuomone, taip daro spaudimą teisėsaugai. Panašią politikų reakciją jis sako prisimenantis ir po 2009 m. įvykių prie Seimo.
Briuselyje policija sulaikė 70 „geltonųjų liemenių“. EPA-ELTA nuotr.
„Priežastis (kodėl kilo riaušės – ELTA) be abejo reikia nagrinėti, bet tai turi daryti teisėsauga. Nereikia daryti spaudimo teisėsaugai. Kai politikai pradeda tirti ir skaidyti į dalis, jie atlieka ne savo darbą. Aš prisimenu 2009 metų riaušes. Buvo einama lygiai tokiu pačiu keliu, tada buvo apkaltinti patys pareigūnai. Politikai ėmė kaltinti pareigūnus, kad jie panaudojo perteklinę jėgą“, – įsitikinęs Seimo narys.
Parlamentaras tikino, kad daugelis protestuotojų buvo nusiteikę taikiai, o jis pats pasakojo mitinge pakalbėjęs ne su vienu žmogumi bei taip pabandęs išsiaiškinti, kas lėmė žmonių sprendimą ateiti prie Seimo. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių yra Vyriausybės pasirinkta retorika valdant COVID-19 pandemiją.
Protestuotojai Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
„Viena iš priežasčių yra nesveikos įtampos, kurias iššaukė draudimų, gąsdinimo ir bauginimų retorika: jeigu tu nesivakcinuosi, būsi atleistas iš darbo, neįleistas į polikliniką, ar negalėsi įeiti į autobusą. Tai tikrai yra nenormalu“, – sakė V. Bakas.
Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Jo nuomone, absoliuti dauguma mitinge dalyvavusių žmonių, buvo nusiteikę taikiai, o tik nedidelė dalis agresyviai nusiteikusių asmenų, darė nusikaltimus ir taip diskreditavo pačią „politinę iniciatyvą“.
Pats V. Bakas, paklaustas, kaip jam pavyko pasikalbėti su mitinge buvusiais asmenimis, pažymėjo, kad matė ne vieną su žmonėmis bendravusį politiką, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gretų. Nesiryžusiems eiti bendrauti su minia parlamentarams, jis patarė tiesiog nebeužsiiminėti politika.
„Esu nemažai metų politikoje, dirbęs visuomeninėje veikloje. Ne man dalinti kažkokių didelių receptų ir čia išsiskirti, bet man atrodo, jeigu politikas bijo išeiti pas žmones, jam reikia paieškoti kito darbo. Politiko darbas yra kalbėtis su žmonėmis“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad į protesto metu įrengtą kartuves simbolizavusią instaliaciją dėmesį atkreipę politikai į tai reagavo per daug jautriai.
„Tiesą sakant, gal būsiu nepopuliarus, bet žiūrėdamas protestus Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar kur kitur, tai man atrodo, kad Lietuvos politikai per daug jautriai į tai reaguoja. Toje pačioje Amerikoje neša politikų kaliauses, parodijas, iškamšas per gatves. Kažkaip niekas dėl to nesuserga“, – tikino V. Bakas.
Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viliasi, kad rugsėjį vyksiančių bendrų Baltarusijos ir Rusijos „Zapad 2021“ pratybų metu provokacijų Lietuvos pasienyje bus išvengta. Vis dėlto, ministro teigimu, jeigu prieš Lietuvą būtų įvykdytos ginkluotos provokacijos, įsigaliotų jau visai kitas režimas. A. Anušauskas sako, kad kariuomenė yra pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai.
„Ar galimos provokacijos? Mes tikimės, kad jų nebus. Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų ir iš tikrųjų dabar prielaidų, kad iš Baltarusijos pusės čia, prie Lietuvos sienos, išsidėstytų kokie nors papildomi pajėgumai negu yra iš tikrųjų, aš tai nematau“, – po susitikimo su prezidentu surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad iš Baltarusijos į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai taip pat yra Aliaksandro Lukašenkos režimo provokacija. Visgi ministras viliasi, kad ginkluotų provokacijų „Zapad 2021“ pratybų metu bus išvengta.
„Jie šią situaciją su migrantų krize sukūrė patys, jų sienos apsaugos pareigūnai aktyviai dalyvauja pervedant nelegalius migrantus į Lietuvos pusę, talkina jiems, teikia nurodymus, palydi. Tai yra taip pat didelio masto provokacija Lietuvos atžvilgiu. Bet ginkluotų provokacijų tikimės išvengti. Jeigu jos būtų, įsigaliotų visai kitas režimas ir kariuomenė, pabrėžiu, pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“ , – akcentavo jis.
Nors A. Anušauskas nenori atskleisti, kiek karių Lietuva pasitelks Baltarusijoje vykstančių „Zapad 2021“ pratybų metu, vis dėlto ministras akcentuoja, kad karių skaičius bus didelis.
„Karių skaičius yra pakankamai didelis, sakyčiau, jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai ar pabėgėlių krizės valdymui. Tai yra šimtai, šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja talkindami sienos apsaugai“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) informuoja, kad pastaruoju metu įvykdytos kelios informacinės provokacinės atakos prieš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikus.
Koordinuotų atakų metu buvo siekiama manipuliuoti ir skleisti melagingą informaciją bei bandoma diskredituoti Rusijos opozicijos bei ją palaikančių Baltijos šalių atstovų santykius.
Reaguodamos į šiuos išpuolius, Lietuvos institucijos bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos kolegomis.
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias informacines bei kibernetines-informacines atakas bei įvairaus pobūdžio provokacijas, kuriomis siekiama pakenkti deeskalacijos prie Ukrainos sienų reikalaujančioms bei aktyviai demokratinius procesus Baltarusijoje ir Rusijoje palaikančioms valstybėms.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pokalbyje telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu metu aptarė provokacinius Rusijos veiksmus, telkiant karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Pasak ministerijos pranešimo, užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį į padažnėjusius paliaubų pažeidimus Donbaso regione ir suaktyvėjusią Rusijos dezinformacijos kampaniją, kaltinant Ukrainą dėl situacijos eskalavimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
G. Landsbergis pažymėjo, kad reikia įdėmiai sekti situaciją ir siųsti aiškią žinią apie galimus padarinius: „Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka – tokią žinią vežuosi ir į Kijevą. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas, visada rėmėme ir remsime šią šalį“, – teigė ministras.
Ministras pabrėžė, kad kiekviena šalis yra laisva pasirinkti užsienio politikos kelią, todėl Lietuva ir toliau politiškai ir praktiškai rems Ukrainos siekį tapti NATO ir Europos Sąjungos nare.
Ketvirtadienį ministras su vizitu lankysis Kijeve.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto
Nėra nieko svarbiau kaip laikytis vienodų žaidimo taisyklių. Tada įmanoma atsekti, kas elgiasi teisingai, kas meluoja. Kai tik imame ignoruoti visiems privalomus vienodus reikalavimus, kyla pavojus paskęsti chaose.
Ką turiu omenyje? Jei leidžiama vieniems elgtis iššaukiančiai, privalome tokias pat teises suteikti ir kitiems. Jei Vilniuje leista Lietuvos Armėnų sąjungai ir Baltijos Armėnų Aljansui rengti eitynes, kuriose tvirtinta, esą Azerbaidžanas naikina Kalnų Karabacho armėnus, tada mes, vadovaujantis ta pačia logika, privalėsime sostinės gatves atidaryti separatistams, pažeidžiantiems Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija) ar Moldovos teritorinį vientisumą, kai Kijevas, Tbilisis ar Kišiniovas nuspręs jėga susigrąžinti savas teritorijas ir fronto linijose žus žmonės. Bet taip elgdamiesi mes būtume neteisūs. Separatizmui, koks jis bebūtų – lenkiškas, lietuviškas ar ispaniškas, – neturėtume suteikti tribūnos nei televizijose, nei gatvėse.
Tad ir armėnams centrinėse Vilniaus gatvėse piktintis Azerbaidžanu neturėjome leisti. Kalnų Karabachas – ne Armėnija. Remiantis tarptautine teise, NATO ir Europos Sąjungos valstybių užsienio politika bei Jungtinių Tautų Organizacijos nuostatomis, – Kalnų Karabachas yra Azerbaidžanas. O tai reiškia, kad azerbaidžaniečių kariai nieko blogo Kalnų Karabache nedaro – stengiasi išstumti priešiškas pajėgas, užėmusias jų teritoriją. Elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi ukrainiečių, moldavų ir gruzinų kariai, gindami savas teritorijas. Jei Armėnija nenorinti aukų, tegul patraukia savo ginkluotąsias pajėgas iš svetimų žemių, ir karas tuoj pat liausis.
Be kita ko, būtina pabrėžti, kad visus tris dešimtmečius oficialusis Baku elgėsi labai kantriai, laukdamas Vakarų pagalbos. Vakarai pasirodė niekam tikę išnarplioti šią problemą. Kas beliko azerbaidžaniečiams?
Tačiau intriga ta, kad Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos separatistams, pasikėsinusiems į šių šalių teritorinį vientisumą, mes neleistume žygiuoti Vilniaus gatvėmis su plakatais, formuojančiais nuomonę, esą ukrainiečiai, gruzinai ir moldavai – žudikai. Ir teisingai padarytume. Armėnijai pritaikyta išimtis. Kodėl?
Beje, jei jau leidome armėnų bendruomenėms rengti antiazerbaidžanietiškus žygiavimus, būtinai privalėsime leisti ir, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantiems turkams rengti eitynes, kurių metu jie prisimins armėnų sukartintų grupuočių išdavystes tuometinėje Osmanų imperijoje arba teroristų iš ASALA, Gnčak ar Dašnakcutiun išpuolius prieš turkų ambasadorius Europos Sąjungoje. Taip pat privalėsime leist azerbaidžaniečiams minėti visas jų tragedijas – išvarymą iš Jerevano, Kalnų Karabacho, 1918-ųjų žudynes Baku, Guboje, 1992-ųjų skerdynes Hodžaly mieste.
Rusišką karinę bazę Giumri mieste yra aplankęs Rusijos prezidentas V.Putinas. 2013 metai.
Bet, įtariu, tokio pobūdžio eitynių rengti Vilniaus valdžia leist nenorės nei turkams, nei azerbaidžaniečiams. Ieškos įvairiausių priežasčių pasakyti – ne, negalima. Šitaip spėju prisimindamas žurnalisto Gintaro Visocko portale slaptai.lt papasakotą nutikimą, kai Lietuvos Mokslų Akademija savo salėse leido Armėnijos ambasadoriui Tigranui Mkrtčianui surengti diskusiją dėl 1915-ųjų tragedijos tuometinėje Turkijoje, o Turkijos ambasadoriui Gokhanui Turanui paskutinę akimirką buvo uždrausta diskutuoti MA patalpose istorinėmis temomis. Pirma, tokį politinį vienpusiškumą sunku įsivaizduoti demokratinėje valstybėje. Juolab – pateisinti. Antra, jis, drįstu manyti, prieštarauja Lietuvos saugumo koncepcijai, nes Turkija – NATO narė, mūsų sąjungininkė, o Armėnija, turinti savo teritorijoje skaitlingą Rusijos karinę bazę, – tikrai ne sąjungininkė. Todėl būdamas Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas norėčiau pasiteirauti, kaip mūsų VSD vadovybė vertina mūsų didžiai gerbiamų akademikų sumanymą prieš pat nosį uždaryti duris Turkijos ambasadoriui? Kas tai – cenzūra, spjūvis demokratijai tiesiai į veidą ar sąmoningos pastangos supriešinti dvi NATO valstybes – Lietuvą ir Turkiją?
Kai kurios karštos lietuviškos galvos nūnai piktai koneveikia Turkiją, esą ši nemoka taikiai, draugiškai su Graikija ir Kipru pasidalinti Viduržemio jūros teritorijų. Tokius priekaištus svaidantys lietuviai pamiršta svarbias aplinkybes. Save gerbiantys lietuviai nesiimtų šios temos, nes tuomet mums tektų papasakoti, kaip mes „sėkmingai“ pasidalinome Baltijos jūrą su broliais latviais. O juk derybos dėl Lietuvos – Latvijos jūros sienos buvo labai sunkios, komplikuotos. Tad šiuo klausimu mums, lietuviams, derėtų kukliai patylėti – net neprisimenu, ar Lietuvos ir Latvijos siena Baltijos jūroje jau sužymėta, ar vis dar tebevyksta derinimo darbai. Ką mes, būdami tokie „šaunūs“ derybininkai dėl Baltijos vandenų, galime patarti turkams ar graikams dėl teisingo Viduržemio jūros gamtinių išteklių pasidalinimo?
Kita tema – Kipre, norim to ar nenorim, gyvena turkų bendruomenė. Tegul ji ir ne tokia skaitlinga, kaip graikiška, bet jei jau visuomet labai pompastiškai ir skrupulingai domimės, kaip svetur gyvent sekasi graikų, armėnų, romų, žydų, katalonų bendruomenėms, kodėl ignoruojame Kipre, Vokietijoje, Prancūzijoje gyvenančių turkų bendruomenių teises? Jei mums nuoširdžiai rūpi, ar musulmonai neskriaudžia krikščionių, turėtume domėtis ir kita tema – ar visada ir visur krikščionys elgiasi garbingai, solidžiai? Pretekstas tokiai diskusijai – musulmonų pranašą Mohametą išjuokiančios karikatūros Prancūzijoje. Be abejo, gyvybė – šventa. Žudyti žmogaus, kad ir kaip jo nekęstumei, – negalima. Žudikas yra žudikas. Jis nusipelno pačių griežčiausių bausmių. Dėl tokios akivaizdžios nuostatos neverta nė burnos aušinti.
Bet ar žurnalistai, kurie platina Mohamedą pašiepiančius piešinius puikiai suprasdami, kad šitaip skaudina milijonus tikinčiųjų musulmonų, – elgiasi absoliučiai teisingai, elgiasi krikščioniškai? Ar tas mokytojas, kuris klasėje pademonstravo minėto pobūdžio karikatūras, tiesa, prieš tai leisdamas islamo išpažinėjams išeiti iš pamokos (kas tai – pagarba musulmonams ar musulmonų pažeminimas?), – visiškai teisus? Ant vienos svarstyklių lėkštelės – teisė turėti pažiūras ir jas viešai demonstruoti, o ant kitos – pagarba tikintiesiems.
Naudodamasis slaptai.lt tribūna, norėčiau išgirsti Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos vyskupų konferencijos vadovų verdiktą – ar, jų įsitikinimu, prancūziškas leidinys Charlie Hebdo elgiasi krikščioniškai, savo piešiniais skaudindamas milijonus Islamu besižavinčių žmonių?
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Nederėtų aklai tikėti ir tais, kurie tvirtina, esą Azerbaidžanas šiandien puola vargšę krikščionišką Arcacho tautą. Teisingiau būtų tvirtinti, kad Azerbaidžanas nūnai savąjį Kalnų Karabachą mėgina išvaduoti iš Rusijos gniaužtų. Būtent – iš Rusijos. Mat jei ne slapta Rusijos materialinė ir karinė parama Armėnijai, Azerbaidžanas būtų galėjęs seniai išstumti okupacines pajėgas iš šio regiono. Ir atsitiko štai koks Kremliui labai nemalonus nutikimas – rusų ginklai, kuriais ginkluoti armėnų kariai, pasirodo, niekam tikę lyginant su azerbaidžanietiška ginkluote. Kiek kartų Vladimiras Putinas gyrėsi savo ginklais – nuostabūs, galingi, o pasirodo, juos itin lengvai gliaudo Azerbaidžaniečių pajėgos, apginkluotos moderniais Izraelio ir Turkijos ginklais.
Oficialusis Jerevanas pastaruosius tris dešimtmečius šaukė, esą Armėnijos armija – nenugalima, neįveikiama. O ką matome? Matome paniką. Armėnijos vadovai, įskaitant Nikolą Pašinianą, išsigandę beldžiasi į Vakarus, prašydami užtarimo. O Vakarai padėti Armėnijai niekuo negali. Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Azerbaidžanas nieko nusikalstamo bent iki šiol nepadarė – jis tik veja lauk iš savo žemių svetimas karines pajėgas. Jei pradėtų bombarduoti Jerevaną, – tada būtų galima kaltinti Baku. Dabar gi – tikrai ne.
Tokia padėtis – itin gėdinga Rusijai. Štai kodėl, įtariu, Rusija visaip bando nuduoti, kad dėl Kalnų Karabacho šiandien kariauja ne tiek Azerbaidžanas, kiek Turkija. Nes pralaimėti Turkijai, kuri yra NATO narė ir kelis kartus stipresnė už Azerbaidžaną, – ne taip gėdinga. Ne šiaip sau didžiausius priekaištus Turkijos pusėn svaido ir „demokratas“ N.Pašinianas. Armėnija taip ilgai gyrėsi, jog Azerbaidžaną galėtų užmėtyti kepurėmis, o nūnai aiškėja, kad nenugalimoji Armėnijos kariuomenė – silpna ir ginklais, ir dvasia. Apie tai, beje, daug ir įdomiai rašoma economics-prorok.com portale, persispausdinusiame Sergėjaus Klimovskio interviu blogui „Obozrevatel“.
Jerevanas. Slaptai.lt foto
Lietuvai šiandien derėtų elgtis itin atidžiai. Galimos pačios įvairiausios provokacijos. Štai armėnų portalas lragim.am skelbia: Lenkijoje bus kuriamas pilietinis komitetas, reikalausiantis, kad Varšuva pakeistų ligšiolinę nuostatą, jog Karabachas – Azerbaidžanas, į nuostatą, esą Kalnų Karabachas yra nepriklausoma Arcacho armėnų respublika. Bandymų Kalnų Karabachą pripažinti Armėnijai tikriausiai būsią ir daugiau.
Ne tik Lenkijoje, bet ir Prancūzijoje, net Lietuvoje.
Neapsigaukime. Armėnija mus sykį jau apgavo, įkalbėjusi Lietuvos Seimą specialia rezoliucija pripažinti 1915-ųjų karus buvus „armėnų tautos genocidu“.
Kur važiuoja šie rusų tankai
Politologų nuomonės išsiskiria diskutuojant dėl to, kokiai auditorijai skirtas Baltarusijos faktinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas, esą šalis uždaro sieną su Vakarais.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas įsitikinęs, kad A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas tik iš dalies sutinka su tokiomis įžvalgomis ir mano, kad A. Lukašenkos žinutė labiau yra skirta Baltarusijos vidaus auditorijai, siekiant parodyti būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų.
„Daugelis mąsto, kad A. Lukašenka nori legitimizuoti savo valdžią, ieškodamas išorės priešų. Tačiau aš būčiau linkęs manyti, kad šie pareiškimai yra apgalvota Rusijos kariuomenės atvykimo ir nuolatinio buvimo Baltarusijoje dalis. Būtų prisidengiama nuolatinių pratybų poreikiu, stiprinant vakarines sienas, iš kurių Rusija mato daugiausiai grėsmės sau“, – Eltai teigė G. Česnakas.
„Aš tai matyčiau ne tik kaip kažkokį A. Lukašenkos dėmesio nukreipimą, bet didesnio plano struktūros dalį“, – pridūrė jis.
Politologas taip pat akcentuoja, kad šioje situacijoje Lietuvai reikėtų koncentruotis ne į faktinio Baltarusijos vadovo žodžius, o į tai, kokių veiksmų yra imamasi.
„Mes turėtume žiūrėti ne į tai, kas yra kalbama, o į tai, kas yra daroma. Jeigu Rusijos karinės pajėgos nuolatos pradės dalyvauti pratybose, tai bus jau ne retorikos problema, tai bus faktas, kurio ignoruoti nebebus galima. Po šita retorika, aš bijau, kad gali slėptis Rusijos karinio buvimo pateisinimas Baltarusijoje“, – savo nuomonę išsakė politologas.
Visgi G. Česnakas įsitikinęs, kad karinio saugumo prasme situacija regione blogėja. Politologas mano, kad Lietuvai reikėtų derėtis su savo sąjungininkais dėl didesnio jų įsitraukimo, siekiant užtikrinti saugumą regione.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Man atrodo, kad čia reikėtų kalbėtis su mūsų sąjungininkais dėl saugumo užtikrinimo ir galbūt net dėl jų šiek tiek stipresnio buvimo regione. Tačiau čia, akivaizdu, kad kyla tam tikros įtampos. Kai kurie Vakarų sąjungininkai, žinant iš jau ankstesnių patirčių, būtų linkę mažinti savo dalyvavimą Baltijos šalių gynyboje. Lietuva neturėtų to leisti, turėtų būti labai plačiai kalbama su partneriais apie realią saugumo situaciją“, – sakė G. Česnakas.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva, siekdama didesnio saugumo, turėtų stiprinti ir savo oro gynybos pajėgumus. G. Česnakas mano, kad stiprinti oro gynybą būtina dėl to, jog provokacijų iš Baltarusijos pusės, jo įsitikinimu, gali daugėti.
„Mano suvokimu, reikia labai stebėti ir stiprinti oro gynybos galimybes, nes įvairių pažeidimų gali pagausėti. (…) Atrodo, kad tų provokacijų skaičius gali išaugti, gali padaugėti visokių kitų neplanuotų pratybų ir aš nebūtinai manau, kad tai galėtų išsivystyti į kažkokį potencialiai karinį konfliktą, tačiau pagausėjęs greitų pratybų skaičius, jis labai palengvina galimybes pradėti inicijuoti kažkokį karinį konfliktą“, – įžvalgomis dalinosi politologas.
„Pratybų metu kariuomenės būna aukštoje parengtyje ir iš esmės pasirengę veikti. Taigi, pratybos bet kada gali potencialiai virsti konfliktu. Žinoma, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo situacija nuo to tikrai negerėja“, – taip pat pridūrė jis.
T. Janeliūnas: A. Lukašenkos pareiškimai skirti Baltarusijos vidaus auditorijai
Visgi politologas T. Janeliūnas laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad A. Lukašenkos pareiškimai yra nukreipti tik į Baltarusijos vidaus auditoriją.
„Šios žinutės yra nukreiptos tik į vidaus auditoriją, nes jam reikia parodyti ryžtą ir būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų. Kai kas jau sako, kad A. Lukašenka yra visiškai neadekvatus ir jo sprendimai yra neadekvatūs, rodo pasimetimą, galbūt kažkokį perdėtą nerimą. Visgi aš manau, kad tam tikro racionalumo jo veiksmuose yra, todėl kažkokios provokacijos prieš NATO šalis A. Lukašenkai dabar būtų mažiausiai reikalingos“, – teigė T. Janeliūnas.
Politologas, atkreipia dėmesį, kad kol kas A. Lukašenkos kalbos nėra palydėtos konkrečiais veiksmais. T. Janeliūnas įsitikinęs, kad tai tėra dar vienas faktinio Baltarusijos vadovo bandymas sustiprinti savo autoritetą.
„Kiek mes matome, ligi šiol nėra jokių ženklų, kad jis būtų liepęs iš tikrųjų uždaryti perėjimo punktus, nebepraleisti jokių keliautojų ar mašinų. Aš įsivaizduoju, kad tai yra tik retoriniai bandymai dar šiek tiek sustiprinti savo autoritetą“, – sakė T. Janeliūnas.
Jis taip pat tik iš dalies sutinka su G. Česnako mintimi, esą A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Politologas mano, kad A. Lukašenkai pretekstų į Baltarusiją pakviesti Rusijos karius nereikia. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Jeigu A. Lukašenkai iš tikrųjų reikėtų papildomų rusų karių, tai jam reikėtų ir kažkaip tai pagrįsti. Todėl atitinkamai būtų ieškoma preteksto, dėl ko rusų kariuomenės reikia. Bet iš kitos pusės, sakyčiau, kad apskritai A. Lukašenkai kažkokių ypatingų pretekstų pasikviesti Rusijos karius turbūt nereikia, nes pagal sąjunginės valstybės susitarimus ir Rusijos interesus, jam užtektų priimti sprendimą leisti Rusijai įsisteigti nuolatines bazes Baltarusijos teritorijoje“, – teigė politologas.
„Šia prasme nesu tikras, ar jam labai reiktų kažkokių papildomų provokacijų ar veiksmų, kad rusų kareiviai į Baltarusiją įžengtų. Tačiau variantų gali būti, neatmesčiau tokios galimybės, bet kol mes nematome kažkokių konkretesnių veiksmų iš Rusijos pusės karine prasme, tai yra tik interpretacijos“, – pridūrė jis.
T. Janeliūnas teigia, kad kol kas į A. Lukašenkos pareiškimus Lietuvai reaguoti būtų neadekvatu. Visgi politologas pripažįsta, kad, jeigu iš žvalgybos tarnybų būtų gautos žinios, patvirtinančios, kad tai reiškia didesnę Rusijos kariuomenės įtaką Baltarusijoje, Lietuva turėtų į tai reaguoti.
„Manau, kad reaguoti į tokius A. Lukašenkos pareiškimus būtų neadekvatu. Iš kitos pusės, jeigu būtų gauta žinių iš žvalgybos tarnybų, kad tai reiškia ir didesnę Rusijos kariuomenės įtaką ar aktyvumą, tada, žinoma, į tai turėtume reaguoti ir stiprinti NATO pajėgas šalia Baltarusijos sienų“,– savo nuomonę išsakė jis.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentuoja, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos organizuojamos bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos kol kas tiesioginės grėsmės šaliai nekelia. Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, jog Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
V. Rupšys pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos pratybos jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kaimyninėms šalims nekelia. Lietuvos kariuomenės vado teigimu, tai yra gynybinio pobūdžio pratybos.
„Tikrai jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kitiems kaimynams mūsų pratybos arba sąjungininkų buvimas Lietuvoje nekelia, tai yra tikrai anksčiau suplanuotos pratybos. Tiek mūsų veiksmai, tiek bendrai NATO kaip Aljanso veiksmai yra grynai gynybiniai ir tai, ką mes čia treniruojamės kartu, tai daugiau nukreipta į bendrą sąveiką ir tai yra grynai gynybinio pobūdžio visos pratybos“, – patikino jis.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pripažįsta, kad su įvykiais Baltarusijoje siejamos propagandos kiekis yra padažnėjęs.
„Propaganda buvo suintensyvėjusi, ir dabar ji yra tęsiama, ir vakarykščiai pareiškimai prezidento ir bendrai numatomi jų veiksmai yra gerai koordinuota propaganda su kažkokiais priimtais sprendimais. Todėl ši propaganda tikrai yra matoma ir mes ją analizuojame“, – sakė jis.
V. Rupšio teigimu, susitikimo su prezidentu tikslas buvo informuoti G. Nausėdą apie dabartinę situaciją ir pateikti galimas prognozes, kaip situacija galėtų keistis.
R. Karoblis: laikomės savo – provokacijoms nepasiduosime
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antrino kariuomenės vadui.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Laikomės tos pačios pozicijos – nepasiduoti provokacijoms. Tas naratyvas tęsiasi. Kalbant apie neplanines Baltarusijos pratybas, tai jos išsikvepia. (…) Tęsiama šiuo metu įprastinė veikla. Kita vertus, kai kurie pajėgumai, kurių paprastai nebūna toje teritorijoje, yra”, – LRT televizijai sakė R. Karoblis.
Kalbėdamas apie naujausias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas, ministras pažymėjo, kad jos yra seniai planuotos. Vis dėlto, kalbėjo R. Karoblis, iššūkis lauktų, jeigu Baltarusijos teritorijoje atsirastų nuolatinės Rusijos pajėgos.
„Jos buvo planuotos, yra prognozuojamos. Didesnių rizikų iš jų nejaučiame. Yra ilgalaikis klausimas, kad prezidentas Putinas, remdamas dabartinį režimą Baltarusijoje, ką gauna mainais, kokia yra kaina iš Baltarusijos dabartinių lyderių. Didžiausias galvos skausmas yra tai, ar neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Jo teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos nekelia grėsmės nei Rusijai, nei Baltarusijai.
„Tie NATO daliniai, kurie yra Baltijos šalyse, yra daugiausiai atgrasymui. Tik gynybinio ir jokiu būdu ne puolamojo pobūdžio. Tuo tarpu Rusijos laikysena – pajėgų augimas (…) bei pajėgų stiprinimas Kaliningrade – tai yra apie tikrąjį puolamąjį pobūdį, bet jokiu būdu ne iš NATO pusės ir ne iš Baltijos šalių pusės“, – patikino R. Karoblis.
Pasak ministro, A. Lukašenkos retorika, jog NATO yra priešas, daugiausia yra skirta nukreipti vietinę visuomenę nuo dabartinės politinės situacijos Baltarusijoje.
