publicistikos knyga

Rug­pjū­čio mėnesį su­ka­ko dve­ji me­tai, kai ne­te­ko­me vie­no ta­len­tin­giau­sių ir są­ži­nin­giau­sių ka­ta­li­kiš­kos spau­dos žur­na­lis­tų, „XXI am­žiaus“ ben­dra­dar­bio, mie­lo plunks­nos bro­lio, nuo­šir­daus bi­čiu­lio Pet­ro Ka­ti­no.

Kiek­vie­no „XXI am­žiaus“ skai­ty­to­jo šir­dy­je Pet­ras Ka­ti­nas pa­li­ko gi­lią bry­dę; sa­vo įti­ki­na­mais straips­niais, pui­kiai ar­gu­men­tuo­ta fak­tų kal­ba, jis for­ma­vo mū­sų pa­sau­lė­jau­tą ir ati­tin­ka­mą žvilgs­nį į ne­leng­vo mū­sų tau­tai lai­ko­tar­pio po­li­ti­ką, vals­ty­bės val­dy­mą, kul­tū­rą, tau­tos eg­zis­ten­ci­jos pa­grin­dus. Pa­ė­mu­si į ran­kas „XXI am­žių“ vi­sa­da pir­miau­sia per­skai­ty­da­vau re­dak­to­riaus ve­da­mą­jį ir Pet­ro Ka­ti­no straips­nius. Ras­da­vau juo­se at­sa­ky­mus į vi­sus rū­pi­mus klau­si­mus. Daž­niau­siai mū­sų nuo­mo­nės su­tap­da­vo, o jei­gu kar­tais ne­su­tap­da­vo, po ku­rio lai­ko įsi­ti­kin­da­vau, kad žur­na­lis­tas bu­vo tei­sus.

Continue reading „Nešunuodegiavęs žurnalistas” →