Šildymas. Sauliaus Žiūros (Vilniaus savivaldybė) nuotr.

Vilniaus socialdemokratams pasiūlius skelbti moratoriumą PVM tarifui šildymui, Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad šis siūlymas akivaizdžiai neparuoštas ir parengtas neįsigilinus į teisės aktų normas.
 
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės visiškai panaikinti PVM tarifą šildymui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymui taikomos Europos Sąjungos (ES) teisės normos, reguliuojančios pridėtinės vertės klausimus. ES direktyvoje įrašyta, kad Lietuva gali pasirinkti taikyti 5 arba 9 proc. PVM lengvatą šildymui. Ir būtent Seimo Darbo partijos frakcija siūlė laikinai taikyti 5 proc. lengvatinį tarifą šildymui, tačiau valdantieji net nesigilinę, jį atmetė“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
 
Pasak jos, „darbiečiai“ atsakingai analizavo visus teisinius dokumentus ir ieškojo būdų, kaip būtų galima amortizuoti šildymo kainas visoje Lietuvoje ir ypač Vilniuje. Parlamentarė apgailestauja, kad į pasvertus ir pamatuotus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
 
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Darbo partijos frakcijos seniūnas Mantas Stulgaitis sako, kad „darbiečiai“ nenuleidžia rankų ir toliau darys viską, kad šildymo kaštai vilniečiams būtų sumažinti.
 
„Vilniaus miesto savivaldybė privalo reaguoti čia ir dabar į susidariusią situaciją, kada kainos už šildymą vilniečiams auga ne dvigubai, o keliais kartais. Miestiečiai neturi kentėti dėl to, kad auga dujų kainos ar dėl to, jog dėl buvusių valdžių ūkiškumo trūkumo Vilniuje nebuvo pastatyta biokuro jėgainė. Kitą savaitę pristatysime paveikius ir pasvertus pasiūlymus, kurie realiai padėtų vilniečiams padengti išaugusias sąskaitas už šildymą“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys.
 
Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė taip pat pridūrė, kad Vilniaus socialdemokratų pasiūlymai šiurpina ne mažiau nei išaugusios šildymo kainos vilniečiams.
 
„Prieš teikiant tokius neapgalvotus pasiūlymus socialdemokratams vertėtų pasikonsultuoti su labiau patyrusiais kolegomis, nes dabar tiesiog gėda matyti tokius pranešimus, kurie aiškiai signalizuoja apie situacijos neišmanymą ir kompetencijos stoką, o kartu klaidina ir dar labiau piktina ir taip įsitempusią visuomenę“, – sako parlamentarė.
 
ELTA jau skelbė, kad Vilniaus socialdemokratai pasiūlė skelbti moratoriumą PVM tarifui šildymui iki to laiko, kol Vilniaus valdžia įgyvendins duotus pažadus miestiečiams.
 
„Meras pamiršo, kad jis ir jo partneriai konservatoriai jau nuo 2015 metų žadėjo šilumos kainų mažėjimą. Net dabar galiojančioje koalicijos sutartyje konservatoriai ir Laisvės partijos atstovai yra įsipareigoję 10 proc. sumažinti šilumos kainas“, – sakė LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.
 
Pasak jo, valdančioji koalicija neįgyvendino ir savo pažado nuo dujinio šildymo pereiti prie biokuro.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.01.15; 00:30

Seimui antradienį planuojama pateikti siūlymą naujų elektromobilių įsigijimui taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą (neviršijant 35 tūkst. eurų sumos).
 
Tai siūlančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimo narys Petras Čimbaras.
Jei naujo elektromobilio įsigijimo suma viršija šią sumą, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas 35 tūkst. eurų sumos daliai, o likusiai sumos daliai būtų taikomas bendras 21 proc. PVM tarifas.
 
Projekto iniciatorių nuomone, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės.
 
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktoje Kompleksinėje elektromobilių transporto plėtros galimybių studijoje numatytas siektinas Lietuvai tikslas – 2025 m. visi registruoti elektromobiliai turėtų sudaryti 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių. Taip pat studijoje yra pateiktos rekomendacijos dėl elektromobilių įkrovimo infrastruktūros Lietuvoje.
 
Pasak projekto autorių, priėmus siūlomą įstatymo pataisą, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Preliminariais parlamentarų skaičiavimais, atsižvelgiant į Lietuvoje įsigyjamų naujų elektromobilių skaičių (apie 200 naujų elektromobilių per metus) ir įstatymo projekte siūlomą 35 tūkst. eurų sumą, kuriai būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, per metus ši suma apytiksliai būtų apie 840 tūkst. eurų.
 
Šiuo metu naujų elektromobilių įsigijimui yra taikomas bendras 21 proc. PVM tarifas. 
 
Elektromobilių įkrovimo stotelės, įkrovimo kabeliai ir kitą būtina įrangą ir priedus rekomenduojame pirkti el.parduotuvėje Wallbox24.lt
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 00:05

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad mokesčių sistemos tobulinimas prasmingas bus tik tuomet, jeigu užtikrins socialiai teisingesnę ir ekonomikos augimui patrauklesnę mokestinę aplinką.

„Visą mokesčių sistemos pertvarką vertinsime tada, kai atskiri pasiūlymai suguls į konkretų įstatymų pataisų paketą. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas balansas tarp deklaruojamų tikslų ir šalies finansinių galimybių.

Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, – sako šalies vadovė.

Vyriausybė ketvirtadienį pristatė pagal visuomenės siūlymus pakoreguotą mokesčių ir socialinės sistemos reformos variantą. Siūlomi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pakeitimai, taip pat galimybė mažiausiai uždirbantiesiems nemokėti nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei „Sodros“ įmokų.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pakeitimų tikslas yra kova su skurdu.

„2018 m. prioritetas yra skirtas skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams, skurdo ir atskirties mažinimui, mažiausias pajamas gaunančių žmonių naštos palengvinimui. Apie 600 mln. eurų skirta visam šitam socialinės gerovės paketui“, – ketvirtadienį kalbėjo Vyriausybės vadovas, pažymėjęs, kad pasiūlymai gali keistis jiems patekus į Seimą per rudens sesiją.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad lėšų pokyčiams bus surasta.

„Šitie pasiūlymai yra dvigubai daugiau, nei kuri kita Vyriausybė pajėgė padaryti. Peržiūrėjome valstybės išlaidas, atsisakėme nereikalingų, ir tai yra pagrindinis paketo šaltinis. Ir kitų metų biudžetas turėtų būti perteklinis“, – sakė V. Šapoka.

Premjeras pridūrė, kad „biudžetas privalo būti perteklinis“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas prognozuoja, kad parlamentas iš esmės turėtų pritarti Vyriausybės siūlymams.

„Manau, kad sprendimai Seime atitiks didžiąja dalimi, kas siūloma Vyriausybėje, bet populizmo mes turbūt neišvengsime. Gali būti, kad sprendimai bus modifikuojami Seime, bet mano pritarimas pasiūlymams bus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Lietuvoje galioję du lengvatiniai – 5 ir 9 proc. – PVM tarifai bus keičiami į 5 ir 15 proc. Apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotam šildymui bei karštam vandeniui nuo Naujųjų metų siūloma taikyti 15 proc. tarifą (iki šių metų birželio 1 d. šilumai galiojo 9 proc. lengvatinis PVM tarifas).

Taip pat numatyta, kad iki 5 proc. mažės PVM tarifas knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui (šiuo metu jis yra 9 proc.).

Nuo 21 proc. iki 5 proc. mažėja ir tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams. O kompensuojamiems vaistams bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas kitąmet nesikeis.

Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti MMA, siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio „Sodros“ įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „Sodros“ įmokos. Tad nuo MMA bus vienintelis mokestis – 6 proc. sveikatos draudimui.

Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiesiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o auginantiesiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančiųjų tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

Dar vienas Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi, vykdantieji individualią veiklą GPM mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantieji mokės mažiau, o generuojantieji didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita, pasak Vyriausybės, gera naujiena tokią veiklą vykdantiesiems, tai galimybė į leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantieji pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, bet tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė kaip 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Nauji mokesčiai 2018 metais neplanuojami.

Numatoma, kad artimiausiu metu Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui.

Jei parlamentas pritars, mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.04; 05:05

saulius_stoma

Kartais ir pačios didžiausios kvailystės gimsta iš gana racionalių minčių. Tokia kvailystė yra Lietuvos politikoje vis dar vyraujanti nuostata, kad mokesčių lengvatos yra blogis. Ši kvailystė yra tuo juokingesnė, kuo labiau ją ginantieji apeliuoja į sveiką protą.

Idėjiniai šio pavojingo nesusipratimo autoriai bei nuožmūs lobistai sukasi aplink Laisvosios rinkos institutą (LRI). Jam būdinga skleisti niekur civilizuotame pasaulyje neįsitvirtinusias arba jau atmestas kraštutinio libertarizmo nuostatas.

Continue reading „Apie lengvatų fobiją, spaudą ir maistą”

grybauskaite_8-k

Ne­se­niai pa­skelb­ta, kad or­ga­ni­za­ci­ja „Fu­tu­re Ex­plo­ra­tion Net­work“ pa­tei­kė prog­no­zes, ka­da iš­nyks da­bar­ti­niai laik­raš­čiai.

Ma­žiau­siai lai­ko duo­da­ma JAV – ma­no­ma, kad šio­je ša­ly­je laik­raš­čiai taps is­to­ri­ja jau 2017 me­tais. Po dve­jų me­tų tu­rė­tų at­ei­ti ei­lė Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei ir Is­lan­di­jai. Vo­kie­ti­jo­je ir Es­ti­jo­je laik­raš­čiai nu­stos ei­ti 2030 me­tais, Lie­tu­vo­je ir Veng­ri­jo­je – 2032 me­tais.

Dar po me­tų ei­lė tu­rė­tų at­ei­ti Lat­vi­jai. Tai­gi, jei ti­kė­si­me fu­tu­ro­lo­gais, 2032-aisiais Lie­tu­vo­je ne­be­liks da­bar­ti­nės for­mos laik­raš­čių.

Ta­čiau at­ei­ties moks­li­nin­kai iš gal­vos iš­me­tė fak­tą, kad Lie­tu­vo­je spau­da sėk­min­gai ir la­bai di­de­liu tem­pu nai­ki­na­ma jau da­bar, kai į val­džią at­ėjo prem­je­ras A. Ku­bi­lius su sa­vo „ly­gia­vi­niais“ mo­kes­čiais. Jei­gu val­džio­je dar iš­si­lai­ky­tų „kri­zių“ su­val­dy­to­jas (o gal su­kė­lė­jas?), ga­li­ma ne­abe­jo­ti­nai ga­ran­tuo­ti, kad lie­tu­viš­ka spau­da eg­zis­tuo­ti nu­sto­tų žy­miai anks­čiau.

Continue reading „Ar išsilaikys lietuviška spauda iki 2032 metų”