Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad kontaktavo su buvusiu bendražygiu Kristijonu Bartoševičiumi, jam dar būnant komandiruotėje Čilėje. Apie tai antradienio vakarą pranešė portalas lrytas.lt.
Pasak konservatorių seniūnės, sausio 20 d. – tą pačią dieną, kai K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl jo mandato panaikinimo – ji skambino užsienyje buvusiam frakcijos kolegai, „sulaukusi tam tikrų indikacijų“.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nedetalizavo, ar tokio prašymo sulaukė iš paties K. Bartoševičiaus – tikino gavusi žinutę „Messenger“ programėlėje.
Visgi, politikė pažymėjo, kad su frakcijos bendražygiu kontaktavo dienos metu – dar iki jo kreipimosi į VRK, o apie kokius nors prokuratūros įtarimus ar ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja komandiruotėje buvęs parlamentaras, nežinojusi.
K. Bartoševičius sausio 20 d. pateikė prašymą VRK panaikinti jo Seimo nario mandatą apie 20 val. vakaro. Portalo teigimu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė negalėjo paaiškinti, kodėl apie K. Bartoševičiaus pasitraukimą iš politikos ji kitiems kolegoms pranešė ne tą patį penktadienį, kai kontaktavo su politiku, bet vėliau. Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.
Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.
Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.
K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.
Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos antradienį išsakyta kritiška pozicija dėl Vyriausybės pasirinkto Taivano atstovybės pavadinimo, kuris, pasak šalies vadovo, nebuvo derintas su juo, yra „nuoseklus nenuoseklumas“. Politikė pabrėžia, kad klaida yra ne Taivano atstovybės pavaidinimas, o prezidento nuomonės keitimas.
„Nuoseklus nenuoseklumas, taip pavadinčiau šiandien išreikštą prezidento poziciją dėl Taivano atstovybės. Tik pastebiu, kad šalies vadovo pozicija vėl pasikeitė“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos prezidentas prieš kelis mėnesius susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu džiaugėsi, kad JAV palaiko ir remia Lietuvos sprendimą dėl Taivano.
„Vienaip kalbėta prieš porą mėnesių: „Lietuvos pozicija Vilniuje įkurti Taivano ekonominę atstovybę nepasikeitė“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas J. Bidenas lapkričio pradžioje jųdviejų susitikime, matyt, sveikino Lietuvos poziciją, nes Lietuvos prezidentas džiaugėsi, kad JAV palaiko ir remia Lietuvos sprendimą dėl Taivano“, – rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tai kas pasikeitė? Kuri tikroji nuomonė? Kada Prezidentas nuoširdus, o kada jo nuomonė įtakojama ne jo paties įsitikinimų, o kažkokių vertinimų iš vienų ar kitų komentatorių?“, – kelia klausimą ji. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat primena, kad spalio pabaigoje G. Nausėda pabrėžė, jog Lietuvos pozicija Vilniuje įkurti Taivano ekonominę atstovybę nepasikeitė.
„Mūsų pozicija yra nekintama, nes tai yra suverenios nepriklausomos valstybės pozicija“, – spalio pabaigoje žurnalistams sakė prezidentas.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Anot politikės, G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Kinija neturėtų irzliai reaguoti į Lietuvos iniciatyvą įsteigti verslo atstovybę Taivano pavadinimu.
Jos teigimu prezidentas teigė, kad Lietuva palaiko „Vienos Kinijos“ idėją, o su Taivanu siekia plėtoti ekonominius ir kultūrinius santykius kaip suvereni valstybė.
„Šiandien jis sako, kad atstovybės/jos pavadinimas – klaida. Klaida, yra tokie pareiškimai ir nuomonės kaitaliojimas“, – savo feisbuko poste pabrėžia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad klaida buvo ne Taivaniečių atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad frakcijos nario Žygimanto Pavilionio apsisprendimas trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų buvo išmintingas. Politikės teigimu, partija netrukus priims sprendimą, kas pakeis Ž. Pavilionį komiteto pirmininko pareigose.
„Vertinu tai kaip komandinį apsisprendimą ir padėkojau jam už tai. Manau, kad tai yra išmintingas ėjimas, jeigu mes galvojame apie sėkmingesnį darbą užsienio politikos srityje“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD frakcijos seniūnė akcentuoja, kad iš posto trauktis priėmęs sprendimą Ž. Pavilionis ir toliau liks tiek partijos, tiek ir frakcijos nariu.
„Mes neturėjome ketinimo imtis kažkokių veiksmų, jeigu jis pasitraukia iš pirmininko pozicijos ir vykdo tą mūsų kolegialų sprendimą, priimtą frakcijoje. Tai jis išlieka ir Užsienio reikalų komiteto nariu. Ir, aš, manau, kad jo patirtis užsienio reikaluose ir partiniu lygmeniu yra tikrai vertinama, bet, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko poziciją užimantis žmogus jau nebelabai galėjo tęsti darbą“, – sakė ji.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas pabrėžė atsistatydinantis TS-LKD partijos reikalavimu.
Konkrečių kandidatų į užsienio reikalų komiteto pirmininko postą kol kas nėra.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, kas užims užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, kol kas konservatorių frakcija nediskutavo.
„Konkrečiai nėra, bet, žinote, kad mūsų politinėje bendruomenėje žmonių, galinčių užimti tokią poziciją, yra labai ilga eilė. Aš manau, kad mes artimiausiame gyvame posėdyje dėl to apsispręsime iki tol, kol prasidės pratęsta Seimo sesija“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nors valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė tikisi, kad iš pareigų pasitraukusio Ž. Pavilionio postą užims vienas iš komiteto narių, R. Morkūnaitė-Radvilė neatmeta galimybės, kad užsienio komiteto pirmininku gali tapti ir kitos frakcijos nariai.
„Aš manau, kad išmintingiausia būtų kalbėti apie komiteto narius, kurie šitoje kadencijoje dirba aktyviai. Bet, noriu pabrėžti, kad stiprių žmonių užsienio reikalų klausimuose ratas mūsų bendruomenėje yra platus“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais dėl konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslininkai kreipiasi į centro generalinį direktorių Adą Jakubauską, parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei Seimo komitetus dėl susidariusios padėties LGGRTC.
Istoriniai tyrimai kreipiami politizacijos linkme
Kreipimesi, kurį gavo ELTA, teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.
Akcentuojama ir tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento (GRTD) darbuotojai ir vadovai kviečiami tik į dalį pasitarimų, kuriuose svarstomi strateginiai planai ir kiti svarbūs centro veiklos klausimai.
„Be istorikų žinios ir pritarimo, nedalyvaujant ir neinformuojant GRTD direktoriaus ir skyrių vadovų planuojami struktūriniai pertvarkymai, vadovybės kaita. LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija apie planuojamus pokyčius informuojama apeinant GRTD vadovybę, kuri apie tokius planus sužino iš viešosios informacijos šaltinių“, – rašoma kreipimesi.
Piktinasi V. Valiušaičio paskyrimu generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju
Kreipimesi akcentuojama, kad susirūpinimą kelia ir Vidmanto Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.
„Šiai pareigybei suteikiami platūs įgaliojimai konsultuoti ir vertinti istorijos profesionalų darbą, formuoti centro tyrimų kryptis, kontroliuoti centro leidybos skyriaus darbą, viršijantys departamentų direktorių ir skyrių vedėjų įgaliojimus“, – rašoma kreipimesi.
Už kritiką viešoje erdvėje – pareikštas įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo
Centro mokslininkai taip pat susirūpinimą reiškia, kad dėl profesinės kompetencijos devalvavimo, įtempto emocinio klimato bei patiriamo centro vadovybės spaudimo centrą toliau palieka arba yra spaudžiami palikti kvalifikuoti, patyrę istorijos ir kitų sričių profesionalai, įnešę daugiametį svarų indėlį į LGGRTC veiklą.
„Dėl spaudimo ir grasinimų tarnybinėmis nuobaudomis, patirtų keliant centro problemas, iš darbo išėjo dr. Monika Kareniauskaitė, architektas prof. dr. Algis Vyšniūnas, už visuomenės informavimo priemonėse dalykiškai išsakytą profesinę nuomonę dėl asmeniui paskirto rezistento statuso dr. Mingailei Jurkutei buvo pareikštas įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo (todėl šį kreipimąsi pasirašę darbuotojai nerimauja, kad konstruktyvi kritika gali būti prilyginta nelojalumui)“, – teigiama kreipimesi.
Teigiama, kad minimo įspėjimo nepagrįstumą patvirtina tai, kad po darbuotojos komentaro pasirodymo skubiai buvo parengta nauja LGGRTC vidaus tvarkos taisyklių redakcija, kuri jau post factum įtvirtino pareigą centre dirbantiems mokslininkams gauti leidimą kalbėtis su žurnalistais.
Darbuotojai teigia, kad susidariusi situacija trukdo sėkmingam LGGRTC deleguotų funkcijų įgyvendinimui, o jos netaisant gresia ribos tarp profesionalaus ekspertinio darbo ir mėgėjiškų iniciatyvų išnykimas, tolesnis politinės kontrolės stiprėjimas, varžantis mokslo autonomiją ir smukdantis mokslinių tyrimų kokybę, centro, kaip kompetentingos ekspertinės įstaigos, prestižo sunykimas nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje.
Pateikė siūlymus
Todėl kreipimesi akcentuojama, kad reikia inicijuoti būtinas administracines permainas, grąžinančias įstaigai mokslinį-ekspertinį svorį. Mokslininkai siūlo sudaryti istorikų ekspertų darbo grupę, į kurią būtų įtraukti ir centro, ir kituose tyrimų centruose dirbantys Lietuvos istorikai, atminties politikos ekspertai, kuri apsiimtų atnaujinti centro tyrimo kryptis, aptarti aktualias metodologines problemas ir prieigas, sudaryti naujas ir patvirtinti tęstines tyrimų programas.
Taip pat siūloma prie LGGRTC įsteigti Mokslo tarybą, į kurią raginama pakviesti dalykinį lauką išmanančius autoritetingus mokslininkus, atnaujinti pilnos sudėties LGGRTC centro tarybos posėdžius. Siūloma peržiūrėti ir LGGRTC generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašą ir pakartotinai įvertinti tokios pareigybės būtinybę bei naudą centro veiklai.
„Jei tokia pareigybė vis dėlto būtina, manome, kad jai turėtų būti keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kaip profesionali kompetencija ir autoritetas centro dalykinio lauko srityje, o suteikti įgaliojimai užtikrintų padalinių vadovų dalyvavimą priimant tų padalinių veiklą liečiančius sprendimus“, – pažymima kreipimesi.
Seimo vicepirmininkė žada aiškintis susidariusią situaciją
Seimo vicepirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad gautas LGGRTC mokslininkų kreipimasis kelia nerimą, ir žada aiškintis susidariusią situaciją.
„Seime esame gavę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslininkų kreipimąsi. Jis kelia nerimą. Girdime balsus ir viešojoje erdvėje. Artimiausiu metu imsimės veiksmų, kad išsiaiškintumėm susiklosčiusią situaciją“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Istorikas Valdas Rakutis. Slaptai.lt nuotr.Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia, kad viešumoje pasirodęs parlamentaro Valdo Rakučio autorinis tekstas „Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?“ nėra frakcijos pozicija.
Konservatorių frakcijai priklausančio istoriko V. Rakučio straipsnis, viešumoje išplatintas trečiadienį minint tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susilaukė nemažai kritikos dėl kai kurių išsakytų teiginių.
Savo tekste parlamentaro mandatą turintis istorikas svarstė, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti klausimams, apie tai, kokios idėjos paskatino dalį žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. V. Rakutis taip pat teigė, kad buvo žydų, kurie kolaboravo su nacių režimu.
„V. Rakučio tekste išreikštos mintys nėra frakcijos pozicija. Tai yra Seimo nario asmeninė nuomonė“, – išplatintame pranešime teigia TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Šiandien minime tarptautinę Holokausto dieną. Ši diena skirta pagerbti Holokausto aukas. Turime suprasti, kad mūsų šalį ši tragedija palietė itin skaudžiai. Šiandien turime kalbėti apie atjautą bei atminti žmonių išgyventą siaubą. Nėra jokio pateisinimo Holokaustui – žmonijos tragedijai, pražudžiusiai milijonus šeimų“, – teigia frakcijos seniūnė.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo.
„Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu Algirdu Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą. Manau, būtų teisinga ir garbinga, kad priteistas atlyginti teismo išlaidas sumokėtų ne Vyriausybės kanceliarija iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, bet asmeniškai S. Skvernelis ir A. Stončaitis. Tikiuosi, kad ateityje tai sustabdys ir privers atidžiau galvoti prieš nutariant piktnaudžiauti administracine ir politine galia naudojant viešuosius pinigus, institucijų ir valstybės tarnautojų laiką”, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad tiek S. Skvernelis, tiek A. Stončaitis yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už susidariusią situaciją, tad būtų kilnu ir garbinga, kad priteistas teismo išlaidas sumokėtų asmeniškai, o ne iš biudžeto naudodama mokesčių mokėtojų, tuo pačiu ir žurnalistų, pinigus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Vyriausybės atsisakymas pateikti žurnalistams 2018 m. spalio 3 d. vykusio Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pažeidė žurnalistų teisę gauti bei skleisti informaciją. Tačiau nors Vyriausybė teigia, kad ji gerbia teismo sprendimą ir ketina vykdyti teismo nutartį „Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjoms B. D., R. M., V. D., J. D. S. po 207,39 Eur kiekvienai iš jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose“, tai ketina padaryti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Sovietinės kariuomenės puolimo inscenizacija Vilniuje prie Baltojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vokietijos sportinių drabužių, avalynės ir inventoriaus gamintoją „Adidas“ dėl sovietinės simbolikos drabužių.
Kreipimesi pažymima, jog daug Europos šalių ne tik mini totalitarinio režimo aukų atminimą, bet ir yra uždraudusios naudoti sovietinius bei nacių režimo simbolius, todėl TS-LKD vardu prašoma vienos didžiausių sportinės aprangos gamintojos Europoje parodyti atsakomybę ir užtikrinti, kad visi sovietiniai drabužiai būtų pašalinti iš visų „Adidas“ parduotuvių ir susijusių mažmenininkų.
Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti informacija, jog Londone esančios „Adidas“ parduotuvės vitrinoje demonstruojami raudoni, sovietine simbolika ir užrašu „USSR“ (angl. – Union of Soviet Socialist Republics, liet. – SSRS) pažymėti drabužiai, taip keliant klausimą dėl įmonės pozicijos ir totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų supratimo.
„Totalitarizmas yra XX a. blogis ir nėra „blogesnio“ ar „geresnio“ totalitarinio režimo. Tarptautinės korporacijos turi atsižvelgti į istorijos faktus, gerbti aukų atminimą ir susilaikyti nuo sovietinės nostalgijos skatinimo ar totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų pateisinimo. Tikrai visame pasaulyje būtų nesuprantama, jei „Adidas“ pagamintų teminę drabužių liniją su nacistine simbolika, tačiau kažkodėl užsimerkiama prieš Sovietų Sąjungos ženklus. Esu įsitikinusi, kad yra ir kitų būdų, kaip švęsti sporto laimėjimus, o ne šlovinti režimą, atsakingą už milijonų mirtis ir kančias“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip primena konservatoriai, įrašai socialiniuose tinkluose pasirodė Lietuvai minint Gedulo ir vilties dieną, kai pagerbiamos NKVD – Sovietų sąjungos represinės žinybos – vykdytų trėmimų aukos.
Parlamentarai savo kreipimesi atkreipia korporacijos dėmesį, kad vien Lietuvoje 1941 m. birželio 14-18 dienomis į Sibirą, gyvuliniuose vagonuose, buvo ištremta per 18 500 žmonių: moterų, senjorų, vaikų ir kūdikių.
Tai buvo pirmoji iš 35 sovietinio režimo vėliau įvykdytų trėmimo operacijų. Stalino valdymo metu, 1940-1953 m., beveik 300 000 žmonių buvo ištremti iš Lietuvos arba įkalinti gulaguose – priverstinio darbo stovyklose, o 20 000 pasipriešinimo dalyvių ir jų rėmėjų – nužudyti. Sovietų represijos prieš Baltijos šalis tęsėsi per visą okupacijos laikotarpį.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimų bandymų paveikti tiriamąją žiniasklaidą. Parlamentarė klausia, ar Seimo narys Artūras Skardžius nepažeidė konstitucinės žurnalistų teisės informuoti visuomenę ir nebūti už tai persekiojamiems.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Seimo laikinoji tyrimų komisija, sudaryta ištirti Seimo nario A.Skardžiaus veiklą, paties tiriamojo iniciatyva kreipėsi į teisėsaugą – Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Valstybės saugumo departamentą (VSD), Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) – dėl tiriamojo interesus atskleidusios žiniasklaidos ir jį kritikavusių asmenų, parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir prašo išnagrinėti Laikinosios tyrimų komisijos posėdžių medžiagą bei visus Komisijos darbo epizodus, ir nustatyti, ar A. Skardžius neperžengė savo kaip Seimo nario įgaliojimų, siekdamas paveikti komisijos darbą ir žiniasklaidą.
Seimo narei kyla klausimas, ar A. Skardžius neperžengė savo kaip Seimo nario įgaliojimų, siekdamas galimai per komisiją paveikti žiniasklaidą, kuri visuomenei pateikė informaciją apie jo interesus. Anot parlamentarės, tokiu paklausimu galėjo būti bandoma išsiaiškinti žurnalistų informacijos šaltinius, nors informacijos šaltinio paslaptis yra viena pagrindinių žiniasklaidos laisvės teisių, ir yra saugoma įstatymu. Be to, kreipiantis į teisėsaugos institucijas galėjo būti siekiama paveikti žurnalistus, atlikusius A. Skardžiaus interesų tyrimą, ir tai gali būti traktuojama kaip spaudimas jiems ir atgrasymas.
Cenzūra
„Vienintelis deramas kelias politikui, manančiam, kad apie jį žiniasklaidos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, yra kreiptis į teismą, tuo tarpu A. Skardžius tokių pretenzijų nėra pateikęs. Kyla įtarimas, kad Seimo narys, prisidengdamas komisija, galimai siekė surinkti nepalankią informaciją apie žurnalistus, nes teisminiu keliu negalėjo nuginčyti visuomenei atskleistos informacijos teisingumo“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tikiuosi, kai kas dar prisimena Prancūzijos istoriją ir nerūpestingąją karalienę Mariją Antuanetę, kuri išgirdusi, kad vargdieniai prancūzai skundžiasi nebeturį ko valgyti, net duonos nebeturintys, nusistebėjo ir patarė: „Jei neturi duonos, tegu valgo pyragaičius“.
Prisimenu tą karalienę kaskart, kai girdžiu ministrus, Seimo narius ar išmanius politologus džiaugiantis, kad Lietuva niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien, ir dar pabarančius tuos, kurie Lietuvą mato kitokią: nuskurdusią, išvargusią, besitraukiančią, kaip šagrenės oda, prarandančią savo tautinę ir kultūrinę tapatybę.
Taip, aš tikiu, kad visi buvę ir esantys europarlamentarai ar seimūnai bei šiltose vietelėse įdarbinti jų giminaičiai dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar…
Taip, tikiu, kad skraidantys iš Vilniaus į Briuselį ar kitas Europos ar Amerikos sostines, ar į Afriką semtis patyrimo kovojant su skėriais, neįžvelgia po lėktuvo sparnais praplaukiančių ištuštėjusių Lietuvos miestelių ir kaimų, jų trobų su užkaltais langais ir dilgėlėmis užaugusių vartelių…
Bet juk analitikai-kritikai kalba ne apie juos, ne apie tuos kelis šimtus ar porą tūkstančių prasigyvenusiųjų politikų ir verslininkų, bet apie šimtus tūkstančių nusigyvenusių, nebepragyvenančių Lietuvos piliečių ir todėl arba emigruojančių, arba geriančių, arba net savo noru pasitraukiančių iš gyvenimo…
Maža to, tiems, kurie savo valia, savo sprendimu (o ne ant tėvų-mamų rankų) ėjo į Sąjūdį, į Baltijos kelią, į Sausio 13-sios naktį, itin apmaudu ir net skaudu, kad štai atėjo jaunoji karta, kurios Sąjūdžio pirmeiviai taip laukė, tikėdamiesi, kad jie perims iš jų ne tik trispalves vėliavėles ir Tautinės giesmės žodžius, bet ir idėjas, ir idealizmą, ir pasiryžimą aukotis, kad jie bus protingesni ir darbštesni, bet atėjo, deja, ne visai tokia karta, kurios jie laukė…
Kartu su negausiais Sąjūdžio idėjų perėmėjais atėjo, atidundėjo glaudžios gretos sočių, išsipusčiusių, arogantiškų visų lyčių marijų antuanečių, kurios stokojantiems duonos perša pyragaičius: vietoj Lietuvos siūlo Europą, vietoj kultūros – pramogas, vietoj atsakomybės – malonumus, hedonizmo kultą bei toleranciją viskam ir visokiems.
Senas aptriušęs sovietinių laikų autobusas. Slaptai.lt nuotr.
Jaunieji partiniai chunveibinai lyg šakalai apipuolė su partijomis neskubančius susisaistyti savo bendraamžius, nesibodėdami sąvartynų leksikos, nesivargindami diskutuoti, remiantis protingais ar bent padoriais argumentais.
Priešingai. Štai, įsivaizduodami esą labai gudrūs ar sąmojingi, pataria dabartinės Lietuvos kritikams lyginti Lietuvą su Rusija, Šiaurės Korėja ar Kinija, kad šitaip būtų pastebėti ir išliaupsinti Lietuvos pasiekti laimėjimai.
Bet, varge vargeli: nejau niekas iš vyresniųjų bendrapartiečių jų nepaprotino, kad ne į šias šalis lygiavomės, verždamiesi iš SSSR ir skelbdami atkuriantys savo laisvą, nepriklausomą valstybę, tad ir lygintis su jomis būtų nuoga plika gėda bei pri(si)pažinimas, kad visos nepriklausomos Lietuvos vyriausybės patyrė fiasko?!
Maža to, nesugebėdami protingai diskutuoti, chunveibinai išgalvoja ir priskiria kritikams tokias mintis, tokias frazes, kokių šie niekada nėra ištarę ir… ginčijasi su savo pačių nusipieštais oponentais iki apkvaišimo… Tačiau aklai ignoruoja tai, kas baisiausia mūsų nūdienėje istorijoje: tautos išsivaikščiojimą.
Nežinau, kas, anot Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, paskelbė, kad tautai „jau supiltas kapas“, bet kad tauta, jaunajai kartai masiškai išvažiuojant iš Lietuvos, „eina į susinaikinimą“ – po šiais žodžiais pasirašyčiau ir aš. Dar neatėjo, bet eina… Ir jei jau politikė prabilo apie šventvagystę, tai šventvagiška yra tauškalais (išsireiškimą pasiskolinau iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės) apie tik virtualioje erdvėje įmanomą globalią Lietuvą apgaudinėti save ir patiklius rinkėjus.
Jei taip „tauškėtų“ iš tauškėjimo duoną pelnantis rašeiva, galima būtų elegantiškai-tolerantiškai pasukioti pirštu prie smilkinio, bet kai taip tauškia tautos rinkti politikai, tai jau prilygintina tautos gyvybinių interesų išdavystei.
Priešingai partinių chunveibinų tvirtinimams, šiandienos Lietuvos negeroves pastebi ir kritikuoja anaiptol ne vien nepartinis, neva profesorių „primokytas“ jaunimas.
Niekas, pavyzdžiui, jaunatvišku neišmanymu neapkaltintų savo kandidatūrą į prezidento postą keliančios ekonomistės, Seimo narės Aušros Maldeikienės. Bet ir jos nuomone, nepriklausomybės pradžioje puoselėti laisvės ir gerovės siekiai „yra patenkinti tik iš dalies“, o pasiekimai nepaslepia didžiausių skaudulių: emigracijos ir savižudybių.
O kur veda emigracija ir savižudybės, jei ne į susinaikinimą? Tauškalai? O, jeigu tik!
Nepatinka politikės A. Maldeikienės nuomonė? Leiskime kalbėti kultūros žmonėms.
Žinoma literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė jau senokai, dar iki Sąjūdžio jubiliejaus minėjimo abejojo laiminga pabaiga to kelio, kuriuo pasuko liberalų vairuojama Lietuva.
Jai antrina filosofas Arvydas Juozaitis; „Klaidingai suprasta pažanga – kas gali būti baisiau? Toji pažanga – tai vien greitis, sugebėjimas lėkti ir keistis, prarandant pagarbą motinai ir nebetenkant šaknų, savigarbos. /…/ Netoli nušuoliavo mūsų Vytis – į tą pačią nebūtį.“
50 metų JAV pragyvenęs kunigas Antanas Saulaitis prisipažįsta, kad jį labai gąsdina jauniausioji lietuvių karta, kurių didesnė dalis nori gyventi užsienyje. Pasak gerbiamo kunigo, „jiems jau pripūsta, kad ten bus išgelbėjimas ir išganymas, ir kad jie nėra atsakingi už tą šalį, kurioje gimė ir augo. Toks požiūris nei krikščioniškas, nei pilietiškas“.
Akligatvis. Slaptai.lt nuotr.
Mielieji, o ką gi veikia partija, kurios ir pavadinime, ir programoje įrašyti žodžiai „krikščionis, krikščioniškas“? Tėvynės meilė, atsakomybė prieš tėvų ir protėvių kurtą valstybę, istoriją, ištikimybė krikščioniškoms ir tautinėms tradicijoms bei vertybėms jau nebėra tos partijos prioritetai?
O ką apie žaliųjų valstiečių ir konservatorių jaunimo liaupsinamą valstybę kalba politologai?
Raimundo Lopatos nuomone, gyvename ne teisinėje valstybėje, o „nebevalstybėje“. Kas tai būtų?
Galimą atsakymą pateikia Vladimiras Laučius: „Ant Sąjūdžio 30-metį švenčiančios laisvos Lietuvos likučių kuriama policinė valstybė. /…./ Gyvename suklastotų arba beletristinių pažymų, slaptos informacijos nutekinimo, neteisėtų valdžios veiksmų, nekontroliuojamo specialiųjų priemonių taikymo, selektyvaus „teisingumo“ ir Konstitucijos pažeidėjų rojuje“.
Gal apie tokį „rojų“ svajojo Sąjūdžio įkūrėjai? Netaktiškas klausimas, todėl atsiprašau.
Baisėdamasis emigracijos mastais ir savižudybių skaičiumi, kunigas A. Saulaitis aiškina, kad žmonės žudosi ne iš silpnumo, o dėl to, kad kenčia tokį skausmą, kurio nepajėgia atlaikyti, tad žudydamiesi nori nuo to skausmo pabėgti.
O iš kur toks nepakeliamas skausmas šalyje, kuri yra laisva, kur žmogus gali – bent jau formaliai gali – siekti savo tikslų, karjeros, laisvai važinėti po pasaulį, kurti tokią šeimą, kurią pats pasirenka?…
Kunigo, o ne politiko išminties vertas atsakymas yra toks: „Tai (skausmas – J.L.) labai susiję su santykiais tarp žmonių. Baisu sakyti, bet dabar įprasta, kai vaikai mokykloje tyčiojasi vieni iš kitų (pratęsime: vieni iš kitų tyčiojasi ir politikai, ir žurnalistai, ir kaimynai gatvėje…- J.L.). Ir kai yra per daug, tai yra per daug. /…/ Normali, laisva valstybė žmones padaro teigiamais, o kur yra baudžiava, ten žmonės yra spaudžiami ir tas liūdesys įlenda į visą kūną, į visą dvasią“ (Antanas Saulaitis).
Kada, kaip, kodėl laisva besiskelbiančioje valstybėje ima rastis baudžiava?
Sprendžiant iš to, ką matome, skaitome, girdime, taip atsitinka valstybėje, kurios valdžia neišmani, o opozicija neįgali jei ne intelektu, tai dvasia, kur žmonės prispausti liūdesio, o infantiliosios marijos antuanetės jiems siūlo… pyragaičius …
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamos išaiškinti, ar aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo.
Tokį kreipimąsi paskatino žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kurioje teigiama, kad aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija jo buvusiai darbovietei VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) nutarė skirti 3,4 mln. eurų paramą projektams.
„Pažymėtina, kad politinė ministerijos vadovybė yra susijusi su VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“: ministras yra buvęs darbuotojas bei šioje įstaigoje dirba dabartinio aplinkos viceministro Mindaugo Gudo žmona, todėl kyla klausimas, ar šie ryšiai formaliai ar neformaliai nedarė įtakos Aplinkos ministerijos sprendimui dėl paramos skyrimo šiai įstaigai“, – sako viena iš kreipimosi autorių I. Šimonytė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos iškeltos ir kitos detalės liudija, jog ministras K. Navickas palaiko ryšius su buvusios darbovietės atstovais. Be to, ministro bandymas sukurti aplinkybes, kad konkurso rezultatus pasirašytų kitas kolega ministras, šiuo atveju – Bronius Markauskas, akivaizdžiai liudija bandymus išsisukti nuo atsakomybės dėl paties nulemtų sprendimų.
Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas numato pareigą nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, taip pat tarnybinių teisių apribojimą, kai asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.
Parlamentarėms kyla abejonių, ar K. Navickas tinkamai įgyvendino šio įstatymo nuostatas ir ar buvo visiškai užtikrintas nusišalinimas nuo sprendimo, bei apribotas poveikis, kylantis iš Aplinkos ministerijos vadovybės ryšių su paramos gavėju.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir nariai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl galimų Rusijai taikomų sankcijų pažeidimų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. ytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Kreipimesi Seimo nariai prašo peržiūrėti trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklą Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste po Europos Sąjungos sankcijų įvedimo ir įvertinti, ar šių įmonių veikla nepažeidžia dar 2014 m. Europos Tarybos priimtų apribojimų, taikytinų šių miestų kilmės prekių importui į Europos Sąjungą (ES). Kartu klausiama, ar nepažeidžiami ir Lietuvos teisės aktai.
„Mūsų įsitikinimu, ES sankcijų režimas bus efektyvus tik tada, kai valstybės narės tinkamai užtikrins jų įgyvendinimą. Šios sankcijos galios tol, kol Rusija nutrauks okupaciją ir sugrąžins Krymą ir Sevastopolį Ukrainai. Visą šį laikotarpį atsakingos Lietuvos institucijos privalo nuolat stebėti, kad nebūtų sankcijų pažeidimų. Todėl tikimės, kad žiniasklaidoje pateikta informacija bus nedelsiant deramai išnagrinėta“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo narys L. Kasčiūnas teigė, kad galimi ES reglamento pažeidimai turi būti atsakingai peržiūrėti ir įvertinti.
„Mūsų šalies pozicija dėl Rusijos agresijos veiksmų prieš Ukrainą ir palaikymas jos teritorijos vientisumui yra ilgalaikis ir nuoseklus. Todėl bet kokia informacija apie galimus Europos Sąjungos reglamento pažeidimus turi būti atidžiai ir atsakingai įvertinta“, – komentavo L. Kasčiūnas.
„Verslo žinių“ informacijoje „Įstrigę Kryme: sankcijų pažeidimo šešėlis“ keliami klausimai dėl trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklos Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste. 2014 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, ES piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.
Sausio 24 dieną, prasidėjus kino filmo „Vikingas“ rodymui Lietuvos kino teatruose, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į kino filmų platintoją UAB „Garsų pasaulio įrašai“.
Viešoje erdvėje pasirodžius abejonėms dėl Lietuvos kino teatruose platinamo Rusijos kino filmo „Vikingas“ pateikiamos istorinės interpretacijos teisingumo, rašte filmo platintojams R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį į Seimo priimtą ir atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandymai iškraipyti istorinę atmintį yra apibrėžti kaip viena iš informacinių grėsmių Lietuvos nacionaliniams saugumui.
„Kultūriniai mainai ir grynojo meno bei kultūros sklaida yra labai svarbi ir remtina, tai vyksta, ir jokių prieštaravimų nesulaukia. Tačiau negalime užmerkti akių, kad informaciniai karai yra oficiali kaimyninės nedemokratinės šalies strategija ir jiems pajungiamos pačios įvairiausios priemonės“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot Seimo narės, Vladimiro Putino pagyros filmo kūrėjams ir tuo pat metu Rusijoje inicijuota peticija prieš kino filmą „Vikingas“, jau savaime turėtų atkreipti dėmesį, kad tai veikiausiai yra ne tiek kino, kiek politinis projektas.
„Rusijos Federacijos vadovybės sisteminis dėmesys istorinei asmenybei, kuri yra šio kino filmo pagrindinis herojus, gali būti sietina ir su siekiu pateisinti Krymo, Ukrainos valstybės teritorijos dalies, aneksiją ir per atitinkamą naratyvą visuomenės sąmonėje įtvirtinti „istorinį ir teisėtą“ Krymo priklausymą Rusijai, o ne Ukrainai. Kad tai nėra tiesiog eilinis kino filmas, rodo ir Lietuvoje neįprasta praktika skatinti moksleivius organizuotai vykti į filmo peržiūras mokykloms pateikiant finansiškai palankius pasiūlymus. Taip nusitaikyta į pačią pažeidžiamiausią auditoriją, vaikus, kurie negali kritiškai įvertinti ir savarankiškai išanalizuoti jiems rodomo turinio“, – komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kino filmų platintojo vadovybei skirtame laiške Seimo narė paprašė itin atidžiai įvertinti rusiškos kilmės medžiagos turinį, vadovaujantis ne vien komercinės naudos, bet ir istorinės atminties bei tiesos kriterijais.
Kalbant apie sovietmetį ir ano meto partijos didžiuosius veikėjus, dažnai galima išgirsti „ir tada jie dirbo Lietuvai“, tiksliau – jie patys linkę sakyti „ir tada dirbome Lietuvai“.
O šiomis dienomis, kai Lietuvos socialdemokratų partija iškilmingai mini Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimą nuo Maskvos 25-metį, galima suprasti, jog ne tik džiaugsmingai pripažįstamos sovietinės šaknys, bet ir juntama šiokia tokia nostalgija.
Europos Parlamento plenariniame posėdyje Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei ir Europos Komisijos pirmininkui J. M. Baroso pateikiant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio rezultatus, absoliuti dauguma europarlamentarų sveikino Lietuvos pirmininkavimo komandą už pasiekimus.
Deja, ši tema tapo tik dar viena proga Lietuvos atstovui Europos Parlamente p. Valdemarui Tomaševskiui apjuodinti Lietuvą, esą čia diskriminuojamos tautinės mažumos, bet viena – lenkų – ypatingai. Buvo naudojami tokie epitetai kaip „asimiliacija“, „diskriminacija“, „represijos“, „persekojimas“, kalbėjo esą „apygardos teismas spaudžiamas viešų politikų pasisakymų“, vyksta „kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbų naudojimu“, yra „baudžiama už gimtosios kalbos vartojimą“.
