Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.
Maskva, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia prieš planuojamą taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje apmokiusios šios šalies karius naudotis raketomis, galinčiomis nešti šį ginklą. Jie parodė gerus rezultatus, trečiadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti mokymai Rusijos kariniame poligone šalies pietuose. Be kita ko, matyti „Iskander M“ tipo raketų kompleksas. Šios raketos gali būti ginkluotos ir įprastiniais, ir branduoliniais užtaisais.
Tvyrant įtampai su Vakarais dėl jo sukelto karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo pabaigoje pareiškė, kad Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ministerijos duomenimis, baltarusių karių apmokymai vyko nuo balandžio 3 d. Be kita ko, Baltarusijos kareiviai detaliai studijavo, kaip saugoti ir naudoti taktinius sprogstamuosius raketų užtaisus. Būta ir raketos bandymo.
V. Putinas savo sprendimą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje argumentavo tuo, kad JAV daug metų atominius ginklus laiko Europoje. Bunkeriai branduolinių užtaisų laikymui turėtų būti baigti liepos 1-ąją. Ginklai bus dislokuoti netoli sienos su Lenkija.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Kyjivas, gruodžio 30 d. (ELTA). Rusai meluoja, teigdami, kad sparnuotosios raketos „Kalibr“ jiems niekada nesibaigs. Jau atsiradusį tokių raketų deficitą atskleidžia duomenys, rodantys, kokiu intensyvumu Rusijos armija jas naudoja.
Tai penktadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša UNIAN.
Pasak pareigūno, Rusiją erzina Ukrainos žinybų ir partnerių Vakaruose paskelbta informacija, kad jos raketų skaičius mažėja. Todėl propagandininkai mėgina įtikinti savo piliečius, kad yra priešingai.
„Jie turi kabinti makaronus ant ausų savo liaudžiai, elektoratui, kad esą „jos mums niekada nesibaigs“ ir t. t. Suprantama, raketos gaminamos, bet jų gamyba atsilieka nuo raketų naudojimo tempo. Akivaizdu, jog dar vienas sankcijų paketas turėtų dar labiau apriboti Rusijos galimybes gauti iš Vakarų technologijų, kurios naudojamos gaminant tiek „Kalibrus“, tiek bepilotes skraidykles, tiek lėktuvus. Jeigu sankcijos tikrai veiks, jeigu kontrolė bus sugriežtinta, tai Rusija neturės jokių „Kalibrų“, – konstatavo J. Ihnatas.
Ketvirtadienį Rusija vėl smogė raketomis Ukrainai. Patikslintais duomenimis, priešas paleido 70 raketų, iš jų 58 buvo sunaikintos. Per ataką nukentėjo generacijos objektai ir elektros tinklai Lvivo, Odesos ir Kyjivo srityse.
Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija ciniškai pareiškė, kad esą sparnuotosios raketos „Kalibr“, kurias rusai naudoja per masinius Ukrainos apšaudymus, jiems niekada nesibaigs.
UNIAN primena, kad „Kalibr“ tipo raketos gali nuskrieti daugiau kaip 1500 kilometrų. Tad rusai iš savo laivų Juodojoje jūroje gali atakuoti objektus visoje Ukrainos teritorijoje.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad galiausiai už mirtiną sprogimą Lenkijoje atsakinga Rusija, nes jis įvyko Maskvos pajėgoms nusitaikius į Ukrainos civilius ir infrastruktūrą.
Pirminiais pranešimais, dėl sprogimo, per kurį žuvo du žmonės ir kilo būgštavimų dėl didelio karo Ukrainoje eskalavimo, kaltintos Rusijos paleistos raketos, bet vėliau Lenkija pareiškė, kad tai greičiausiai įvyko dėl Kyjivo pajėgų paleistos atsitiktinės raketos „žemė-oras“.
„Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo sąjungininke Lenkija ir kitomis, kad surinktume daugiau informacijos, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su NATO sąjungininkėmis ir mūsų vertinamomis partnerėmis“, – sakė L. Austinas, pradėdamas virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro dešimtys Kyjivą remiančių šalių, susitikimą.
„Tikrai žinome šių įvykių kontekstą. Rusija mūšio lauke patiria nesėkmę po nesėkmės, Rusijos taikiklyje – Ukrainos civiliai ir civilinė infrastruktūra”, – pridūrė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taip pat turintis dalyvauti Ukrainos kontaktinės grupės susitikime, dar atviriau kaltino Rusiją. „Tai ne Ukrainos kaltė“, – sakė jis. „Galutinė atsakomybė tenka Rusijai, nes ji tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakė NATO ambasadorių susitikimui pirmininkavęs J. Stoltenbergas.
Sprogimas Rytų Lenkijoje įvyko antradienį, Rusijai surengus dešimčių raketų smūgius visoje Ukrainoje, dėl jų, Kyjivo teigimu, milijonai žmonių buvo likę be elektros energijos. Įvairialypės oro gynybos sukūrimas siekiant apsisaugoti nuo tokių smūgių yra pagrindinis Ukrainos sąjungininkių, aprūpinančių Kyjivą įvairiomis raketų sistemomis, tikslas.
Trečiadienį L. Austinas sakė, kad dabar Ukrainoje veikia pažangios NASAMS sistemos, kurias atsiuntė Vašingtonas. „Mūsų NASAMS oro gynybos sistemos dabar veikia, jos 100 procentų veiksmingos numušant Rusijos raketas, kai Kremlius tęsia negailestingą Ukrainos bombardavimą, įskaitant vakarykštes atakas“, – sakė jis.
Rusijos kariai montruoja Iskander raketą.
Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Rusijos karinė pramonė negali gaminti aukštos technologijos raketų tokia sparta, kokia jas naudoja per karą Ukrainoje, todėl vėliau jai labai truks didelio nuotolio ginkluotės.
Tai pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Pranešime pažymima, kad šių metų spalio 10 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 80 sparnuotųjų raketų, ir nors dešimtys jų smogė Kyjivui ir kitiems miestams, pražudydamos civilius ir darydamos žalą civilinei infrastruktūrai, daugiau kaip pusę raketų numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos. Iskander-M
„Šios atakos leidžia daryti išvadą, kad toliau mažėja Rusijos didelio nuotolio raketų atsargos ir ateityje ji tikriausiai turės mažiau galimybių sunaikinti norimą taikinių skaičių“, – teigiama pranešime.
UNIAN primena, jog penktadienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Rusija panaudojo du trečdalius itin tikslių raketų. Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau paleido į Ukrainos teritoriją 1 844 raketas, o turi dar 609.
Panašiais duomenimis pasidalijo ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Aš neturiu teisės skelbti absoliučių skaičių, kuriuos norėtumėte išgirsti. Bet skaičiuojant procentais, tai jiems liko 25-28 proc. to kiekio, kurį jie turėjo iki vasario 24 d.“, – pareiškė pareigūnas.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Rusija pirmadienį į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas, iš kurių 43 buvo numuštos, pranešė „Ukrinform“, remdamasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, patikslintais 14.00 val.
Pažymima, kad Rusija panaudojo 84 sparnuotąsias raketas, 24 bepiločius orlaivius, iš kurių 13 buvo Irano „Shahed-136“. Buvo sunaikinti 56 taikiniai, iš jų – 43 sparnuotosios raketos ir 13 nepilotuojamų orlaivių (iš jų 10 – „kamikadzių“ tipo).
Generalinis štabas paragino ukrainiečius išlikti ramius ir neignoruoti oro pavojaus signalų.
Pirmadienį Rusijai įvykdžius teroristines atakas keliuose Ukrainos regionuose, žuvo 11 žmonių, dar 64 buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram” pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, paskelbusi operatyvinę informaciją apie Rusijos raketų apšaudymo padarinius iki 14 val.
„Apšaudymai smogė svarbiausiai infrastruktūrai (daugiausia elektros energijos tiekimo objektams) 8 regionuose ir Kyjive, kur kilo daugiau kaip 30 gaisrų. Per teroro atakas žuvo 11 žmonių, o 64 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
J. Bidenas atmeta galimybę siųsti į Ukrainą raketų sistemas, „galinčias smogti Rusijai“. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad nesiųs į Ukrainą raketų sistemų, kurios galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nepaisant skubių Kyjivo prašymų suteikti tokius ginklus.
„Mes nesiųsime į Ukrainą raketų sistemų, kurios gali smogti Rusijai“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, balandžio 17 d. (ELTA). Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų sistemų gamyba, o gamyklos darbuotojams liepta arba eiti priverstinių atostogų, arba už mėnesinę 50 tūkst. rublių algą užsirašyti kariauti Ukrainoje, feisbuke paskelbė Ukrainos žvalgyba, kurią cituoja „Ukrinform“.
„Uljanovsko mechanikos gamyklos įrenginiai sustabdyti. Ši gamykla gamina radarus ir trumpojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas Rusijos sausumos pajėgoms (raketų sistemos „Buk“, „Kub“ ir „Tunguska“). Šios kritinės padėties priežastis ta, kad gamyboje naudojama daug įvairių priedų ir elektroninių komponentų“, – sakoma žinutėje.
Žvalgybos duomenimis, iki šiol pagrindinė Rusijos gynybos sektoriaus tiekėja buvo Vokietija, tačiau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą bendradarbiavimas su rusais buvo sustabdytas. Raketų paleidimo sistema „Buk”
Darbuotojų teigimu, gamykla negali savarankiškai tęsti gamybos, nes technologiniame procese naudojami praktiškai tik užsienietiški komponentai.
Žvalgybos pareigūnai žinutėje teigia, kad gamyklos vadovybė esą ieško galimybių apeiti sankcijas ir užsitikrinti tiekimą per trečiąsias šalis, įskaitant Kazachstaną. Tačiau tokiu atveju gerokai išaugtų komponentų kaina, nes reikėtų papildomai atsiskaityti už paslaugas šalims tarpininkėms, o tokios išlaidos biudžete nėra numatytos. Galimybių padidinti biudžetą, ukrainiečių žvalgybos žiniomis, irgi nėra.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad didelio tikslumo ginklais taikosi į Ukrainos karinę infrastruktūrą, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją prieš šalį.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė infrastruktūra, oro gynybos objektai, kariniai aerodromai ir aviacija išvedami iš rikiuotės didelio tikslumo ginklais“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Estijos gynybos ministerija ketina patiekti Ukrainai prieštankinių ginklų, raketų „Javelin“ ir 122 milimetrų haubicų, bet prieš priimant galutinį sprendimą reikia gauti raketų kilmės šalies – JAV, taip pat buvusių haubicų savininkių – Suomijos ir Vokietijos sutikimą.
Tai ketvirtadienį portalui ERR pareiškė Gynybos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Peeteris Kuimetas.
Pasak jo, Estija teikia Ukrainai pagalbą nuo 2014 metų, kai Rusija užpuolė šią šalį, nusprendusią laikytis integracijos su Vakarais kurso.
„Mes padėjome rengti Ukrainos karo medikus, artileristus, specialiųjų būrių kovotojus, keitėmės su ja informacija“, – sakė P. Kuimetas. Dabar, kai Rusijos kariuomenė vėl telkiama prie Ukrainos sienos, Estija planuoja gerokai išplėsti savo pagalbą, pridūrė jis.
Lietuviams nėra ko aiškinti, kuo pavojingos rusiškos raketos „Iskander“.
Apie šių ginklų pavojingumą tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklada rašo nuo pat 2008 metų, kai tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, esą Kaliningrado srityje artimiausiu metu bus dislokuoti operatyviniai taktiniai raketų kompleksai „Iskander“.
Kodėl Lietuva bijo Kaliningrade dislokuotų Iskander raketų?
O kai 2013-aisiais vokiečių leidinys „Bild“ pranešė turintis duomenų, kad Kaliningrado srityje ruošiamos specialios aikštelės ir angarai, kur bus dislokuoti „Iskander“ kompleksai, Lietuvos dėmesys šiam ginklui – dar didesnis. Ne tik todėl, kad iš minėto komplekso paleistos raketos padengtos specialiu sluoksniu, apsunkinančių jų aptikimą. Ne vien todėl, kad jas sunku numušti, mat skrieja beveik kaip sparnuotosios raketos – zigzagais, kilpomis. Ne tik todėl, kad jos skirtos naikinti strategiškai svarbiems objektams, kadangi turinčios milžiniškąją sprogstamąją galią.
Nedera pamiršti ir aplinkybės, kad šios raketos – labai taiklios. Pataiko 20 metrų atstumu. Įsidėmėtina ir tai, kad jos pajėgios nešti raketas su branduoliniu užtaisu. Paruošti jas tokiam specifiniam šaudymui – vos keliolikos minučių trukmės pasiruošimo darbai.
Iskander raketos nuolaužos. Šuša, Azerbaidžanas
Tačiau pavojingiausia tikriausiai tai, kad „Iskander–M“ modifikacijos raketos galinčios skrieti apie 400 kilometrų. O tai reškia, kad iš Kaliningrado srityje esančio Černiachovskio miesto (anksčiau – Įsrutis) paleistos raketos „Iskander–M“ pasiektų Vilnių, Rytą, Taliną, Kopenhagą, Berlyną, centrinę Suomiją, pietinę Lenkiją. Žodžiu, jos kelia pavojų pusei Europos, ne vien Baltijos šalims. Rusijos federacija galinti jomis apšaudyti pusę Europos neperžengdama savo valstybinių sienų.
Beje, apie šių raketų keliamą pavojų kalbėjo tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, prie Rusijos ambasados Vilniuje protestavo LATA (Atlanto sutarties Lietuvos bendrija) nariai, rašė Lenkijos agentūra PAP, delfi.lt, LRT.lt, „Respublika“, „Veidas“ (beveik visi lietuviški leidiniai), reportažus skelbė Estijos ir Turkijos transliuotojai. NATO vadovybė ne sykį rengė specialius posėdžius Briuselyje, kaip apsaugoti savo nares nuo galimų „Iskander“ atakų, tarėsi su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadovybe, kaip netralizuoti „Iskander“ keliamus pavojus.
Dabar dėl šių raketų skandalas kilo Azerbaidžane. Mat BBC agentūra šių metų pradžioje pranešė, jog Kalnų Karabacho išminavimo darbais užsiimant agentūra ANAMA strategiškai svarbiame Šušos mieste 2021-ųjų kovo 15 dieną aptiko dviejų „Iskander“ raketų nuolaužų. Nustatytas net vienos raketos identifikacinis numeris – 9M723. O tai reiškia, kad Šušoje aptikta būtent „Iskander-M“ modifikacijos raketa. Tai – rimtas skandalas.
Visų niuansų nežinantiems skaitytojams paaiškinsiu, kodėl tai – skandalas. „Iskander“ raketos turi tris modifikacijas. Iskander-M skirtos tik Rusijos karinėms pajėgoms (jos skrieja 400 km.; sveria 480 kg.). Iskander–K modifikacijos raketas naudoja vėlgi tik Rusijos ginkluotosios pajėgos (jos skrieja 500 km. panašiai kaip sparnuotosios raketos, sveria 480 kg.). O štai „Iskander–E“ skirta vien tik eksportui. Jos galia menkesnė: skrieti galinti tik 280 km; svoris tas pats – 480 kg.
Iskander raketos, aptiktos Šušoje
Tad Šušoje surasti būtent „Iskander –M“ raketos likučiai byloja, jog šią raketą galėjo paleisti tik Rusijos ginkluotosios pajėgos. Jei minėtą raketą būtų paleidusi Armėnija, tai Šušoje būtų aptikti eksportui skirtos „Iskander–E“ nuolaužos.
Kokie įmanomi paaiškinimai? Versijos tegali būti dvi. Ir abi – blogos Rusijai. Pirmoji: šią raketą tikrai Azerbaidžano pusėn paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos. Nebūtinai iš savo teritorijos. Galbūt – iš Armėnijoje dislokuotos savo karinės bazės. Bet tai reiškia, kad praėjusių metų pabaigoje per 44 dienų karą, kai Baku kariniu būdu sėkmingai susigrąžino didžiąją 1988 – 1994 metais prarastų teritorijų, įskaitant Kalnų Karabachą, Rusija savo raketiniais išpuoliais prieš Azerbaidžaną talkino armėnų separatistams. Tariant dar atviriau – slapta kariavo prieš Azerbaidžaną.
Nelegali prekyba ginklais
Galimas ir kitoks paaiškinimas. Galingosios „Iskander–M“ pateko į Armėniją neteisėtai („Iskander–E“ raketų Armėnija buvo įsigijusi legaliai). Bet jei tokie ginklai kaip operatyvinis taktinis raketų kompleksas, pajėgus gabenti net branduolinius užtaisus, atsidūrė Armėnijos kariškių žinioje neteisėtai, vadinasi, Rusija šiandien nekontroliuojanti savo karinių arsenalų?!
Įdomu tai, kad dar šių metų vasario mėnesį premjeras Nikolas Pašinianas viešai spaudoje prisipažino, jog 2020-ųjų pabaigoje kovose dėl Kalnų Karabacho armėnai pagalbon pasitelkė „Iskander“. Tuomet Maskva griežtai kritikavo Armėnijos premjerą, neva šis meluoja, neva jis išsigalvoja, o rusiškoji žiniasklaida kaltino premjerą kaip nekompetetingą kariniuose reikaluose. Tačiau šių metų kovo 15-ąją Šušoje aptikti „Iskander–M“ likučiai tarsi leidžia manyti, jog N.Pašiniano vis tik nemelavo.
Kas buvo skraidinama orlaivyje Il-76?
Triukšmo dėl Šušoje aptiktų raketos padaugėjo tuomet, kai Rusijos Federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos skyrius pradėjo oficialų tyrimą, kaip Jerevanas sugebėjo įsigyti tik Rusijos armijai skirtus kompleksus ”Iskander–M“. Viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai leidžia įtarti, kad minėti kompleksai į Armėniją pateko greičiausiai iš Rusijos pietinės karinės apygardos. Užsienio žiniasklaidoje vis daugiau priminimų, kaip įtakingas armėnų verslininkas Karenas Karapetianas pirko transportinį rusišką lėktuvą Il-76 ir kaip šis orlaivis karo išvakarėse nuolat iš Rusijos skrisdavo į Jerevaną. Kas juo buvo gabenama? Nejaugi – statybinės medžiagos?
Iskander nuolaužos, aptiktos Šušoje
Beje, Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas dar 2020-ųjų metų spalį perspėjo tarptautinę bendruomenę, kad ginklai iš Rusijos slapta keliauja armėnų separatistams. Tačiau tarptautinė bendruomenė tylėjo.
Dabar vis daugiau požymių, jog Rusijos armėnų diaspora išties Rusijos pietuose buvo subūrusi specialią komandą, kuri nelegaliai aprūpindavo armėnų kariškius naujausia galinga rusiška karine technika. Neatmetama galimybė, kad tokiu būdu į Armėniją ir pateko mažų mažiausiai trys kompleksai „Iskander-M“. Išlaidas už ginklų kontrabandą padengdavo armėnų verslininkai iš Krasnodaro, Tulos, Orlovo, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Chabarovsko.
Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo akimirka. EPA-ELTA nuotr.
Pietų Korėja turi galimybių perimti Šiaurės Korėjos mažo nuotolio balistines raketas. Tai antradienį Seule per spaudos konferenciją pareiškė oficialus Pietų Korėjos nacionalinės gynybos ministerijos atstovas Boo Seung-chanas.
„Šalies ginkluotosios pajėgos, panaudodamos bendros su JAV oro gynybos sistemos galimybes, pasirengusios prireikus perimti Šiaurės Korėjos mažo nuotolio raketas, taip pat ir balistines“, – pabrėžė jis.
Kovo 25 d. Šiaurės Korėja pirmą kartą nuo praėjusių metu kovo 29 d. atliko balistinių raketų bandymą. Kaip rašė centrinis šalies laikraštis „Rodong Sinmun“, dvi raketos, galinčios nešti užtaisą iki 2,5 tonos, nuskriejo apie 600 kilometrų prieš nukrisdamos nustatytame Japonijos jūros taške.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Irano ginkluotosios pajėgos per pratybas išbandė naują raketą. Tai sekmadienį pareiškė šalies sausumos pajėgų vadas generolas Kioumarsas Heydari.
„Ginkluotosios pajėgos išbandė naują raketą, kurios veikimo nuotolis – 300 kilometrų“, – cituoja generolą Irano naujienų agentūra ISNA.
Heydari pridūrė, kad „ši raketa gali automatiškai nusitaikyti ir naikinti taikinius bet kokiomis oro sąlygomis“.
Iranas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio realizuoja savo raketų kūrimo programą.
Tam tikrų laimėjimų jis pasiekė balistinių raketų kūrimo srityje. Teheranas atsisako vesti derybas dėl šios veiklos apribojimo, motyvuodamas tuo, kad jo varžovai regione irgi ginkluojasi analogiškos klasės raketomis.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) nurodė, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
JCS teigė, kad kitas detales išnagrinės Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos, bei pasmerkė Pchenjano raketų paleidimą visuotinio koronaviruso protrūkio metu.
„Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“, – teigė JCS.
Šiaurės Korėja yra viena iš nedaugelio šalių dar nepranešusių apie nei vieną užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejį, tačiau plačiai spėliojama, kad virusas jau pasiekė izoliuotą šalį. Sveikatos ekspertai įspėja, kad koronavirusas galėtų nuniokoti Šiaurės Korėją, atsižvelgiant į silpną jos medicinos infrastruktūrą ir didelį maisto trūkumą šalyje.
Koronaviruso protrūkis virto didžiule tarptautine krize. Pasaulyje patvirtinta daugiau kaip 640 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 30 tūkst. mirčių nuo jo sukeltos ligos Covid-19.
Pasak tyrėjo Kim Dong-yubo, šiuo naujausiu bandymu Šiaurės Korėja galimai norėjo parodyti, kad koronaviruso protrūkio metu šalis gyvena įprastą ir normalų gyvenimą.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
„Neišvengiama“ grėsmė
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
Kim Jong Unas stebėjo raketų paleidimo sistemos bandymą. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo ketvirtadienį vykusį „itin didelės raketų salvinės ugnies sistemos“ bandymą, paskelbė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida, užsimindama, kad tai gali būti paskutinis šios raketų sistemos bandymas.
Pchenjanas ketvirtadienį – per JAV Padėkos dienos šventę – paleido tai, ką Seulas pavadino „neidentifikuotais sviediniais“, teigė Pietų Korėjos pareigūnai, įstrigus JAV ir Šiaurės Korėjos deryboms dėl branduolinio nusiginklavimo.
Japonijos premjeras Shinzo Abe pareiškė, kad Šiaurės Korėja ketvirtadienį išbandė balistines raketas, o tai yra „rimtas pasipriešinimas“ tarptautinei bendruomenei. Pagal Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sankcijas dėl šalies branduolinės ir raketų programos, Pchenjanui draudžiama leisti tokias raketas.
Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA paskelbė besišypsančio Kim Jong Uno nuotrauką. Šalies lyderis raketos paleidimą stebėjo dėvėdamas juodą odinį paltą, jam plojo kailines kepures užsidėję kariai.
KCNA taip pat parodė vieną iš raketų, kylančią į dangų. Raketa buvo paleista iš ant sunkvežimio pastatytos sistemos.
Šiuo bandymu „siekta galiausiai ištirti“ sistemos kovinius pajėgumus. Bandymas esą „įrodė karinį ir techninį ginkluotės sistemos pajėgumą ir patikimumą“, tvirtino KCNA, pabrėždama, kad Kim Jong Unas išreiškė „didžiulį pasitenkinimą“.
Per rugsėjį vykusį tokios pat sistemos bandymą KCNA tikino, kad kai kurie raketų sistemos aspektai dar bus bandomi, šį kartą neužsiminta apie būsimus bandymus.
Pasak KCNA, Kim Jong Unas užtikrino, kad „šiemet kariuomenė sukūrė ir patobulino daug galingos ginkluotės ir įrangos“.
Portalo „NK News“ Šiaurės Korėjos analitikės Rachel Minyoung Lee teigimu, KCNA parinkti žodžiai rodo, kad šios raketų sistemos Šiaurės Korėja nebebandys.
Visgi, pridūrė ekspertė: „Šiaurės Korėjai netrūksta ginklų, kuriuos šalis gali išbandyti šiemet ar 2020 m.“
Nuo rugpjūčio tai buvo jau ketvirtas „itin didelės“ Pchenjano raketų sistemos bandymas. Pastaraisiais mėnesiais šalis išbandė ir kitų ginklų, taip siekdama didinti spaudimą Vašingtonui.
Branduolinio nusiginklavimo derybos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos įstrigo nuo Hanojuje vykusio Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo, kuris žlugo. Nuo tada Pchenjanas reikalauja, kad JAV keistų savo poziciją.
D. Trumpas anksčiau šį mėnesį užsiminė apie galimą ketvirtą susitikimą su Kim Jong Unu, tačiau Šiaurės Korėjos atstovai tvirtino, kad šalis nesidomi viršūnių susitikimais, kurie „nieko mums neduoda“.
Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja nebandė raketų gruodžio mėnesį. Paskutinis paleidimas gruodį buvo atliktas 2015 metais.
Turkija atmeta Jungtinių Valstija kritiką dėl neseniai įsigytų rusiškų S-400 raketų sistemų bandymų.
„Neperkate produkto tam, kad laikytumėte jį dėžėje“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Šią vasarą Turkija iš Rusijos įsigijo S-400 raketų sistemas. Tokį Turkijos žingsnį neigiamai įvertino NATO sąjungininkės, o Vašingtonas pagrasino sankcijomis.
JAV pareigūnai vėliau užsiminė, kad Turkija gali išvengti sankcijų, kurias Jungtinės Valstijos automatiškai įveda šalims, įsigyjančioms rusišką ginkluotę, jei ji neaktyvuos sistemų.
Vis dėlto Turkija pirmadienį ir antradienį Ankaros provincijoje esančioje karinėje bazėje išbandė S-400 raketų sistemas, kaip taikinius panaudodama JAV pagamintus F-16 naikintuvus.
„Tai kelia nerimą, – antradienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. – Turkijos valdžiai mes labai aiškiai parodėme savo norą, kad S-400 ginkluotės sistemos nebūtų visiškai aktyvuotos.“
JAV teigimu, jei rusiškos S-400 sistemos bus naudojamos kartu su Vakarų technika, ypač naujaisiais F-35 naikintuvais, kyla rizika, kad nutekės jautri informacija apie tokios technikos operacinius ir techninius pajėgumus.
Ankara užsisakė 100 F-35 naikintuvų, o šalies gynybos pramonė turėjo prisidėti prie orlaivių gamybos, tačiau Turkija buvo išmesta iš programos tada, kai įsigijo S-400 sistemas.
„Esame šio projekto partneriai, pradėjome labai rimtas investicijas“, – sakė M. Cavusoglu ir pagrasino „ieškoti alternatyvų“.
„Blogiausiu atveju, jei negalėsime įsigyti F-35, būsime priversti ieškoti alternatyvų“, – pareiškė jis, kartodamas grasinimą įsigyti naikintuvus iš kitų šalių.
Viena iš šalių, ne kartą išreiškusių norą parduoti Turkijai naikintuvų, yra Rusija. Aukščiausi Rusijos vadovai yra užsiminę apie galimybę Ankarai parduoti moderniausių Rusijos Su-57 naikintuvų.
Šiaurės Korėja šeštadienio rytą paleido dar dvi, manoma, trumpojo nuotolio raketas, pranešė Pietų Korėjos karinių pajėgų atstovai.
Tai jau septintasis raketų bandymas po to, kai liepos pabaigoje Šiaurės Korėja nutraukė 17 mėnesių laikotarpį be raketinių bandymų.
Pchenjanas pakartotinai pareiškė pyktį dėl vykstančių JAV–Pietų Korėjos karinių pratybų ir teigė, kad raketų bandymai yra atsakas į jas. Nors šios karinės pratybos ir praeityje sukeldavo įtampų, JAV–Pietų Korėjos mokymai jau buvo baigti praėjusią savaitę. Šeštadienį Pietų Korėjos atstovai pabrėžė, kad pastarasis raketų paleidimas, įvykdytas pratyboms jau pasibaigus, sukėlė „didžiulį susirūpinimą“.
Karinės pajėgos informavo, kad raketos buvo paleistos 6 val. 45 min. ir 7 val. 2 min. (45 min. po vidurnakčio ir 1 val. 2 min. Lietuvos laiku) iš rytuose esančio Sandoko miesto Pietų Hamgiongo provincijoje. Atstovai teigė, kad raketos nuskrido maždaug 380 km, prieš nukrisdamos į Japonijos jūrą jos pasiekė 97 km aukštį.
„Mūsų karinės pajėgos atidžiai prižiūri situaciją ir būdrauja dėl galimų tolimesnių raketų paleidimų – esame parengties pozicijoje“, – pareiškime teigė Pietų Korėjos Jungtiniai štabų vadai.
Japonijos gynybos ministras Takeshis Iwayas patvirtino, kad raketos nepasiekė Japonijos teritorinių vandenų. Vis dėlto, šį paleidimą jis pavadino aiškiu Jungtinių Tautų principų, kurie neleidžia Šiaurės Korėjai leisti trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio raketų, pažeidimu.
Pchenjanas ir Vašingtonas šiuo metu bando atnaujinti užstrigusias derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ir šaliai skiriamų ekonominių sankcijų.
Šiaurės Korėja ankstų trečiadienio rytą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbė Pietų Korėjos kariuomenė, praneša BBC.
Pirmoji raketa paleista 5.06 val. ryto vietos laiku, o antroji – 5.27 val. iš teritorijos, esančios netoli Vonsano uosto.
Kaip nurodoma, raketos nuskriejo 250 km ir pakilo į 30 km aukštį, galiausiai nukrisdamos į Japonijos jūrą, kuri dar žinoma kaip Rytų jūra.
Tai jau antrasis Šiaurės Korėjos raketų bandymas per savaitę. Dvi trumpojo nuotolio balistinės raketos išbandytos, praėjus šešioms dienoms po ankstesnio bandymo. Praėjusį ketvirtadienį Šiaurės Korėja paleido dvi trumpojo nuotolio raketas: viena nuskriejo apie 690 km, o kita – 430 km.
Praėjusios savaitės raketų bandymai buvo pirmoji tokia provokacija po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo birželio pabaigoje. Abu vadovai susitiko Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje ir sutarė atnaujinti derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo.
Po praėjusios savaitės bandymo Pchenjanas teigė, kad tai yra „rimtas įspėjimas“ Pietų Korėjai dėl jos planuojamų karinių pratybų su JAV. Šiaurės Korėja jau anksčiau pareiškė pasipiktinimą, kad rugpjūtį vyks bendros kasmetės Seulo ir Vašingtono karinės pratybos, kurias Šiaurės Korėja suvokia kaip pasiruošimą karui. Pchenjanas taip pat įspėjo, kad pratybos gali turėti įtakos derybų su JAV atnaujinimui.
Vienas analitikas teigė, kad, rengiantis karinėms pratyboms, Šiaurės Korėjos raketų bandymai tęsis.
„Tai žinutė Vašingtonui ir Seului: stabdykite bendras pratybas arba mes toliau rodysime savo puolamuosius karinius pajėgumus“, – sakė Nacionalinių interesų centro analitikas Harry’is Kazianis.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pirmadienį sakė besiviliantis, kad JAV ir Šiaurės Korėjos derybos gali prasidėti „labai greitai“, bet pridūrė, kad nėra suplanuota jokių susitikimų tarp abiejų šalių vadovų.
Praėjusiais metais Kim Jong-unas pasižadėjo, kad Šiaurės Korėja sustabdys branduolinius bandymus ir tarpžemyninių balistinių raketų paleidimus. Vis dėlto panašu, kad Pchenjanas tęsia branduolinę veiklą.
Turkijos įsigyjamos rusiškos zenitinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ Jungtinėms Valstijoms kelia nepriimtiną riziką, teigia JAV gynybos ministro patarėjas Europos ir NATO politikos klausimams Andrew Winternitzas, pabrėždamas, kad jokios pastangos negalės panaikinti šio nerimo.
„Turkijos įsigyjamos raketų sistemos S-400 kelia JAV nepriimtiną riziką. Nėra tokių priemonių, kurios galėtų sumažinti mūsų nerimą šiuo klausimu. Šis sandoris yra nesuderinamas su Turkijos įsipareigojimais NATO“, – „Foreign Policy“ organizuotoje konferencijoje kalbėjo A. Winternitzas.
„Apie tai mes nuolat kalbame su Ankara ir toliau tęsime šias diskusijas. Esame visada pasiruošę jose dalyvauti“, – teigė A. Winternitzas.
Atsakydamas į klausimą apie diskusijų su Turkija eigą ir tolesnius Vašingtono veiksmus, jis pažymėjo kol kas nenorįs „veltis į hipotetinius išvedžiojimus“.
„Pažiūrėsime, kas pavyks, o tada priimsime sprendimą. Nenoriu veltis į hipotetinius išvedžiojimus dėl to, ką mes galime, o ko negalime padaryti“, – sakė JAV gynybos ministro patarėjas.
Vis dėlto A. Winternitzas išreiškė viltį, kad Ankara „priims sprendimą nepirkti S-400 iš Rusijos“.
Balandžio pradžioje JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as pareiškė, kad Vašingtonas nestovės šalia tuo metu, kai NATO narė perka ginkluotę iš Rusijos.
„Turkija turi pasirinkti – ji nori likti svarbia sėkmingiausio karinio aljanso pasaulio istorijoje nare, ar rizikuoti šia partneryste priimdama tokius neapgalvotus sprendimus, kurie kenkia visam Aljansui”, – sakė M. Pence’as.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf” pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas.
S-400 „Triumf” sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pats asmeniškai prižiūrėjo trumpojo nuotolio raketų paleidimą į Japonijos jūrą, sekmadienį paskelbė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA.
Pchenjanas iš rytinės šalies pakrantės šeštadienį paleido raketas, kurias Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas (JCS) pavadino „sviediniais“.
Pasak KCNA, pats šalies lyderis prižiūrėjo raketų paleidimą, „kad įkvėptų visą kariuomenę ir užtikrintų nuolatinę karinę parengtį“.
Seulas įspėjo Šiaurės Korėją nesiimti jokių veiksmų, kurie eskaluoja įtampą pusiasalyje. Tuo metu Baltieji rūmai tikino „žinantys apie Šiaurės Korėjos veiksmus“ ir sakė „tęsiantys stebėjimą“. Visgi Donaldas Trumpas tviteryje pareiškė pasitikintis Kim Jong Unu ir teigė esąs tikras dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo susitarimo sėkmės.
„(Kim Jong Unas) žino, kad aš esu su juo, ir jis nenori sulaužyti man duoto pažado. Susitarimas įvyks! Tikiu, kad Kim Jong Unas suvokia didžiulį Šiaurės Korėjos ekonomikos potencialą ir nedarys nieko, kas galėtų tam sutrukdyti“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.
Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, šeštadienį paleido kelias trumpojo nuotolio raketas. Raketos buvo paleistos 20 minučių intervalu iš kaimyninės šalies rytinės pakrantės. Jos nuskriejo apie 70-200 km ir tada nukrito į jūrą.
