Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvos prezidento rinkimai dar tik 2024 m. gegužę, viešojoje erdvėje vis pasirodo svarstymų, kas galėtų pretenduoti į šalies vadovo postą. Kol kas viešuose pasvarstymuose šmėsteli tik viena ar kita politiko pavardė, kuri, apžvalgininkų ar tų pačių politikų vertinimu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše. Tuo tarpu šalies gyventojai tokių galimų kandidatų nurodo bent pusšimtį. Ir, kaip rodo atliktos apklausos, tarp dažniausiai apklausose minimų pavardžių nėra tų, kurios pastaruoju metu buvo dažniausiai minimos viešojoje erdvėje.
Spalio 15–lapkričio 5 dienomis ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas ir pavardes respondentai minėjo patys.
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu gyventojai (15 metų ir vyresni) nurodė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų rinkimų.
Dažniausiai apklausoje minėtas dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste nori matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau penketuke rikiuojasi politikai, jau turintys dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties. 8,1 proc. respondentų paklausti, ką norėtų matyti šalies vadovo poste po ateinančių prezidento rinkimų, nurodė jau kartą šio posto siekusį ekspremjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu 6,4 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad norėtų, jog 2024 m. gegužę į Prezidentūrą grįžtų jau dvi kadencijas šaliai vadovausi Dalia Grybauskaitė.
5,9 proc. respondentų teigė, kad šalies vadovo poste norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Pastaroji laimę prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė bandė 2004 m.
Penketuką užbaigia prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusi premjerė Ingrida Šimonytė. 5,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių teigė norį, kad dabartinė Vyriausybės vadovė dar kartą bandytų sėkmę šalies vadovo rinkimuose.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko pastarąją savaitę perrinktas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (1,7 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (1,5 proc.), „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackichas (1,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (1,4). Į šį dešimtuką patenka ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie jos galimybes dalyvauti vyksiančiuose prezidento rinkimuose pastaruoju metu, ko gero buvo kalbama dažniausiai. Kaip rodo atlikta apklausa, tokį norą deklaravo 1,2 proc. respondentų.
Galiausiai 3,1 proc. respondentų teigė, kad, jų nuomone, apskritai nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą po 2024 metų rinkimų. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Ekspertė: analogiškame sąraše figūravo ir dar eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė
Komentuodama apklausų rezultatus rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad gauti duomenys nebūtinai atsako į klausimą, kas šiuo metu galėtų tikėtis didžiausiosios sėkmės prezidento rinkimuose. Sociologės teigimu, iki rinkimų dar labai daug laiko, o ir galimi kandidatai iš esmės viešojoje erdvėje nėra aptarinėjami. Kita vertus, sutinka R. Ališauskienė, apklausų rezultatai atskleidžia tai, ką visuomenė įsivaizduoja galinčius užimti šalies vadovo postą. Ir, konstatuoja „Baltijos tyrimų“ direktorė, politikams, atsidūrusiems tokioje visuomenės vaizduotėje, kur kas lengviau veikti, jei visgi būtų nuspręsta dalyvauti rinkimuose. Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki rinkimų per daug laiko ir realiai didžiųjų partijų kandidatai dar nėra aptarinėjami. Šioje apklausoje teiraujamasi ne tiek to, už ką žmonės balsuotų, o to, ką labiau norėtų matyti šalies vadovo poste. Kitaip tariant, žmonės šiuo atveju labiau pagalvoja, kas tiktų į šį postą, nes kol kas nėra lentynėlės, kurioje jau būtų sudėtos galimos pasirinkimui figūros. Dabar žmonės įvardija pavardes, kurias geriau atsimena, pavardes žmonių, kurie, jų manymu, šiam postui tiktų geriausiai“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
„Apskritai šios nurodytos pavardės rodo pasitikėjimą konkrečiais politikais. Iš esmės rezultatai panašūs į tuos, kai klausiame, kurie politikai geriausiai atstovauja jūsų interesams. Šiuo atveju tai ne klausimas, už ką balsuotumėte, bet daugiau klausimas apie pasitikėjimo visuomenės veikėjais kreditą“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Apklausoje gyventojai, ko gero, nurodė politikus, apie kuriuos tik svarstytų prezidento poste“, – pridūrė sociologė.
Kita vertus, R. Ališauskienė pažymėjo, kad reikia sutikti su tuo, jog tiems politikams, kuriuos gyventojai yra linkę traktuoti kaip galinčius pretenduoti į prezidento postą, yra kur kas lengviau ir tuo atveju, jei jie nuspręstų realiai tą daryti.
„Jei, pavyzdžiui, kokia partija sugalvotų kelti kokį nors savo kandidatą, kurio čia nėra, tai būtų sunkiau jį į viešąją erdvę įvesti. Jei žmonės apie kažką negalvoja iš anksto, tai reikia papildomų pastangų“, – samprotavo ji.
Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, galima manyti, kad apklausoje nurodytiems asmenims startas prezidento rinkimuose galėtų būti šiek tiek lengvesnis.
„Startinė pozicija pirmajame penketuke ir dešimtuke esantiems politikams yra geriausia“, – sakė ji. R. Ališauskienė prisiminė, kad ir eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė dar iki oficialaus pranešimo apie pretendavimą į šalies vadoves, analogiškose apklausose buvo įvardinama kaip geidaujama figūra prezidento poste.
„Mes panašiai esame apklausose klausę, kai dar nebuvo kalbama, jog Dalia Grybauskaitė pretenduos į prezidentes. Tuomet ji dar buvo eurokomisarė. Tai tokiose apklausose Grybauskaitė buvo nuosekliai minima kaip norima prezidentė, nors ji dar nebuvo apie tai informavusi“, – teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen reitingo vieta nenustebino
R. Ališauskienė pernelyg nesureikšmino fakto, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atliktoje apklausoje rikiuojasi vos dešimtoje pozicijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima kaip politikė, galinti pretenduoti į šiuo metu G. Nausėdos užimamą postą. „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, ko gero, matytume kitokius skaičiukus, jei būtų klausima, ar balsuotumėte už V. Čmilytę-Nielsen ar, pavyzdžiui, pati politikė pareikštų, kad ketina dalyvauti. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi tai nėra klausimas, ar jūs už ją balsuotumėte kaip už kandidatę į prezidentus, tai turbūt tos kalbos tėra pasvarstymai. O jei būtų suformuluoti ketinimai, gal žmonės ir kitaip vertintų. Šiuo atveju galbūt žmonės net negalvoja, kad ji gali eiti. Pavyzdžiui, Skvernelis ir Šimonytė vieną kartą jau pabandė. Gal dėl to žmonės juos dažniau mini. Blinkevičiūtė, beje, taip pat yra dalyvavusi“, – teigė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1064 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Lietuvos Vyriausybė
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, vasario pradžioje sužadinęs lūkesčius, kad jau tuoj imsis švelninti karantino ribojimus smulkiajam verslui, daugelio taip lauktus sprendimus nutarė trumpam atidėti.
Tai tapo savotiška kibirkštimi, įplieskusi iki tol dar nematytą kritiką dešiniųjų jėgų suformuotai Vyriausybei. Tačiau, kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, nei už COVID-19 krizės suvaldymą atsakingi asmenys, nei valdančioji dauguma apskritai didesnio nepalankaus vertinimo reitinguose nesulaukė.
„Baltijos tyrimų“ vasario 9-12 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu vertina palankiai. Kone dvigubai mažiau (32 proc.) pasisako priešingai. Jų teigimu, nėra pagrindo premjerės veiklą karantino metu traktuoti teigiamai. Dar 8 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu apskritai neturėjo.
Tuo tarpu kita kertinė Vyriausybės figūra suvaldant COVID-19 krizę – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – pandemijos metu teigiamai yra vertinamas 54 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad šiuo metu ministro darbą, suvaldant pandemiją, vertina neigiamai. Dar 13 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų aiškios pozicijos, kaip reikėtų vertinti ministro darbą, neturėjo.
„Baltijos tyrimų“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Šimonytės bei A. Dulkio darbą palankiau vertinti labiau linkę jaunesni nei 30 metų žmonės, gaunantys didžiausias pajamas bei didmiesčių gyventojai.
Palygino, kuri valdančioji dauguma su COVID-19 krize tvarkėsi geriau
Pastaruoju metu kone didžiausias nepasitenkinimo valdžia bangas kėlė klausimai, susiję su karantino režimo laisvinimu. Maža to, sprendimas, kad ir trumpam atidėti karantino švelninimą, įžiebė viešojoje erdvėje pastebimas trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
Visgi apklausos rodo, kad visa tai didelio poveikio bendram dešiniųjų valdžios darbo vertinimui neturėjo.
41 proc. apklaustųjų mano, kad iš dešiniųjų politinių jėgų suformuota Seimo dauguma su pandemijos valdymu susitvarko geriau, nei tą savo laiku darė „valstiečių“ dominuojama valdžia. Tuo tarpu 27 proc. tvirtina priešingai. Jų teigimu, dabartinė dešinioji valdančioji dauguma savo darbo kokybe pandemijos metu nusileidžia Sauliaus Skvernelio, Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio lyderiautai koalicijai.
Dar 22 proc. gyventojų, apklausos metu paprašyti palyginti esamos ir jau kadenciją baigusios valdžios darbą, teigė esminių skirtumų neįžvelgiantys. Jų nuomone, tiek dabartinė, tiek ankstesnė Seimo dauguma, su pandemijos problemomis tvarkėsi vienodai.
Vyriausybės darbą palankiai vertina ne tik valdančiųjų partijų elektoratas
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad respondentų dalis, kuri teigia, jog dešinieji su COVID-19 sukelta krize susitvarko geriau nei tą darė „valstiečiai“, yra gausesnė nei valdančiąją daugumą sudarančių partijų elektoratas. Sociologės teigimu, tam, ko gero, įtakos turi viešojoje erdvėje susiformavęs naratyvas, kad dabartinė koalicija valdžios vairą perėmė būtent tuo metu, kai dėl buvusios valdžios pasyvumo epidemiologinė situacija šalyje ypač suprastėjo.
AR DABARTINĖ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA SU COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMU SUSITVARKO TAIP PAT, KAIP IR ANKSTESNĖ SEIMO DAUGUMA?
„Viešojoje erdvėje yra susiformavusios tokios nuomonės, kad ankstesnė dauguma pavėlavo įvesti griežtesnes priemones, nes buvo Seimo rinkimai. Prasidedant antrajai koronaviruso bangai „valstiečius“ daugiausiai kritikavo dėl neryžtingumo. Bet juk juos anksčiau visada kritikavo dėl to, kad užsiima kaip tik draudimais“, – savotišką paradoksą akcentavo R. Ališauskienė.
Komentuodama apklausos duomenis, sociologė svarstė, kad respondentai, paprašyti palyginti konservatorių ir „valstiečių“ dominuojamų koalicijų darbą, ko gero, savo vertinimus pateikė pernelyg negalvodami apie konkrečius S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių priimtus sprendimus. Taigi, sekant R. Ališauskienės logika, greičiausiai šioje apklausoje neatsispindi konkretūs valdžios sprendimai, kurie kėlė diskusijas ar net atvirą nepasitenkinimą, tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais.
„Jeigu klaustume apie konkrečias priemones, manau, kad tokiu atveju nepasitenkinimas šia dauguma išlįstų“, – teigė ji.
Visuomenėje tvyrojusi baimė darė įtaką valdžios vertinimui
Lietuvos visuomenė premjerės I. Šimonytės bei ministro A. Dulkio darbą pandemijos metu vertina panašiai kaip ir Sauliaus Skvernelio bei Aurelijaus Verygos veiklą pirmosios COVID-19 bangos metu.
Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos metu 60 proc. respondentų S. Skvernelio darbą įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbą palankiai vertino 57 proc. ir 37 proc. respondentų į jo veiklą žvelgė neigiamai.
Visgi, akcentuoja sociologė R. Ališauskienė, nepaisant esamų panašumų statistikoje, reikėtų įvertinti, kad dabartinės valdžios ir jau kadenciją baigusios Seimo daugumos galimybės iš visuomenės susilaukti palankaus įvertinimo savo priimtiems sprendimams yra ganėtinai skirtingos.
„Aš manau, kad dabar vertinimo situacija yra kiek kitokia nei buvo pavasarį. Pavasarį viešojoje erdvėje iš esmės buvo tik du kalbėtojai – Skvernelis ir Veryga. Opozicijos ir Seimo praktiškai iš viso nebuvo girdėti. Be to ir pats prezidentas daugiau tylėjo. Tad praktiškai visą viešąją erdvę buvo užėmę tik du žmonės. Be to, tuo metu visuomenėje buvo ir emocinis šokas. Žmonės buvo pasiruošę bet kurio generolo klausyti“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip visuomenė pirmosios COVID-19 bangos metu vertino valdžios priimamus sprendimus darė tuometinė emocinė atmosfera – o joje dominavo būtent baimė.
„Baime paremtas situacijos vertinimas nereikalauja daug argumentų. Tu tik matai, kad kažkas atsako už situacijos valdymą“, – svarstė R. Ališauskienė.
Jos teigimu, šokas, jaučiama baimė ir situacijos neapibrėžtumas tapo priežastimis, kodėl visuomenei vertinant tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio darbą politinės preferencijos ar ideologinės pažiūros buvo pastumtos į šalį.
„Kitaip tariant, nebūtinai tai buvo „valstiečių“ rinkėjai, kurie teigiamai vertino Skvernelį ir Verygą. Tuo metu pagrindinis veiksnys buvo baimė, o politika veikė mažiau“, – akcentavo sociologė.
I. Šimonytės ir S. Skvernelio darbas vertintas panašiai, tačiau rodikliai sunkiai palyginami
R. Ališauskienės manymu, šiuo metu visuomenė gyvena labiau kompleksiškame politiniame kontekste, tad, akcentuoja ji, ir tikėtis gyventojų pritarimo valdžios priimamiems sprendimams yra kur kas sunkiau.
„Šiuo požiūriu 60 proc. palankių vertinimų yra ko gero stipresnis rodiklis nei buvo 60 proc. pavasarį (S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu – ELTA). Be to dabar galima krizės valdymą palyginti su tuo kas buvo. Todėl dabartiniams valdantiesiems situacija yra mažiau palanki nes jie ir kritikos daugiau sulaukia, o dabar ir suvaržymai žymiai griežtesni“, – teigė R. Ališauskienė.
Kita vertus, atkreipė dėmesį sociologė, lyginant su pavasariu, šiuo metu kur kas dinamiškesnė ir polinių jėgų tarpusavio sąveika.
„Politinis pasidalinimas grįžo į savo vėžes, vėl yra opozicija ir pozicija, o ir Seimas žymiai aktyvesnis. Dažnai kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen, iš opozicijos kalba Karbauskis ir prezidentas žymiai aktyvesnis. Tad bendras kontekstas nebėra vien tik covidinis, jis jau ir politinis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė. Kas – pats įtakingiausias?
Visgi R. Ališauskienė sutiko, kad tarp apklaustųjų, nurodžiusių, kad neigiamai vertina dabartinės Vyriausybės vadovės ar sveikatos apsaugos ministro darbą, yra nemažai ir tokių, kurie apskritai skeptiškai žiūrį į priemones, pasitelktas kovojant su COVID-19.
„Todėl kad ir kas tokius nutarimus bepriimtų, tokie respondentai vis tiek situaciją vertins blogai. Jie apskritai nusistatę arba skeptiškai žiūri į visą pandemiją ir visas priemones, nesvarbu kas jas įveda. Šiuo atžvilgiu jiems nėra didelės priešpriešos tarp Skvernelio iš Šimonytės“, – sakė ji.
A. Dulkys nepalyginamai mažiau matomas nei buvo A. Veryga
R. Ališauskienė sakė, kad nieko keisto, kad I. Šimonytės darbo vertinimas yra šiek tiek geresnis nei A. Dulkio. Pasak jos, tai lemia ne tik tai, kad I. Šimonytė, kaip politikė, yra kur kas žinomesnė, tačiau ir pasirinktas dabartinės valdžios komunikavimo modelis.
O valdžios komunikavimo principas, atkreipia dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, dabartinės valdžios yra kitoks nei, kad buvo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu.
„Nors Šimonytės ir Skvernelio (kaip premjerų) aktyvumas viešojo erdvėje daugiau mažiau panašus, to paties pasakyti apie A. Dulkį ir A. Veryga negalėtume. Prisiminkime Verygos kasdienines spaudos konferencijas… Juokdavosi juk, kad atidarai šaldytuvą – ir ten Veryga… Tas pačias pareigas einančio Dulkio viešojoje erdvėje yra daug mažiau, jis komunikuoja trumpiau. Tad natūralu, kad ir jo matomumas mažesnis. Apskritai, tuomet viešojoje erdvėje atrodė, kad Veryga yra pagrindinis generolas. Kalbant apie Dulkį – taip nėra. Apskritai daug kas šioje valdžioje pandemijos valdymo klausimais permesta ekspertams“, – teigė ji.
ELTA primena, kad 2020 metų balandžio pabaigoje darytoje analogiškoje apklausoje pagal palankius vertinimus A. Veryga susilygino su S. Skverneliu. Tuomet A. Verygos darbą krizės metu palankiai įvertino 63 proc. respondentų, 32 proc. deklaravo, darbą vertiną neigiamai. Tuo tarpu premjero darbą tuomet teigiamai įvertino 62 proc. ir neigiamai – 32 proc.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 m. vasario 9-12 d. atliko reprezentatyvią 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausta 530 gyventojų. Apklausa vyko CAWI metodu. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Pirmosios gyventojų apklausos po Seimo rinkimų rodo, kad konservatorių pergalė gyventojams didesnės euforijos nesukėlė. Lyginant su „valstiečių“ populiarumo proveržiu iškart po Seimo rinkimų 2016 metais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlaikė panašų populiarumo lygį kaip ir iki parlamento rinkimų rudenį.
Šį kartą, skirtingai nei prieš ketverius metus, valdžios pasikeitimas vyko per valstybę užklupusią pandemijos sukeltą krizę. O tai konservatoriams nėra naujiena. 2008 metais prasidėjus finansų krizei po Seimo rinkimų Vyriausybės kontrolę į savo rankas perėmė Andrius Kubilius ir per ketverius metus, priimdamas nepopuliarius sprendimus, „sudegino“ tiek savo, tiek ir partijos populiarumą. Ar gresia panašus likimas ir Ingridai Šimonytei bei jos Ministrų Kabinetui, ekspertų nuomone, yra dar per anksti sakyti, nors prielaidų, kad šį kartą viskas gali susiklostyti ir kitaip, jiems pavyko surasti.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, partiniuose reitinguose lyderystę užtikrintai išlaiko Seimo rinkimus laimėjusi TS-LKD. Palaikymą Gabrieliaus Landsbergio vedamiems konservatoriams deklaravo 15,5 proc. šalies gyventojų.
Už jų nugarų lieka gausiausia opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pasibaigus Seimo rinkimams Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“ remia lygiai 13 proc. piliečių.
Konservatorius Andrius Kubilius. LRS nuotr.
Toliau rikiuojasi valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios liberalios partijos: Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamas Liberalų sąjūdis (8,8 proc.) ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (7,7 proc.).
Daugiau nei 5 proc. palaikymą reitingų lentelėje turi dar dvi politinės jėgos, kurioms pavyko patekti į Seimą ir suformuoti frakcijas.
Penktoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė smulkiausią frakciją tarp opozicinių jėgų turinti Darbo partija. Tai, kad simpatizuoja Viktoro Uspaskicho vadovaujamiems „darbiečiams“ prisipažįsta 7,2 proc. respondentų. Kiek mažesnį palaikymą turi opozicijoje likę Gintauto Palucko vedami Lietuvos socialdemokratai. Juos, lapkričio mėnesio duomenimis, rėmė 6,4 proc. gyventojų.
Toliau reitingų lentelėje paminėtos politinės partijos į Seimą per spalį vykusius rinkimus nepateko. Tačiau kai kurioms iš šių partijų Seime atstovauja vienmandatėse išrinkti parlamentarai.
Pareiškimus apie esą nesąžiningus Seimo rinkimus deklaravusio Valdemaro Tomaševskio vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) vis dar remia 3,2 proc. respondentų. Už šios partijos – didelių ambicijų turėjusi, tačiau į Seimą nepatekusi, vadinamoji „trijų muškietininkų“ Laisvės ir teisingumo partija. Šį Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamą darinį palaiko 2,9 proc. piliečių.
Reitingų lentelės gale – Seime nė vieno atstovo nebeturinti Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija – tautininkai (1,7 proc.). Galiausiai sąrašą užbaigia buvusi valdančioji Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partija. Pastarąją lapkričio mėnesį palaikė 1,3 proc. gyventojų. Tiesa, nors „socialdarbiečiai“, kaip ir LLRA-KŠS, Seimo rinkimuose 5 proc. barjero ir neperkopė, po 3 mandatus iškovojo vienmandatėse apygardose šioms partijoms atstovavę politikai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, už kitas rinkimuose dalyvausiančias partijas ketino balsuoti mažiau nei vienas procentas respondentų.
Tuo tarpu trečdalis (31,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Lyginant su apklausa prieš 3 mėnesius, neapsisprendusių ar neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose gyventojų padaugėjo 5 procentiniais punktais.
Ekspertai komentuodami pirmuosius partijų reitingus po Seimo rinkimų atkreipia dėmesį į tai, kad konservatoriai į valdžią vėl grįžta, kai valstybė yra patekusi į gilią krizę. Viena vertus, pažymi „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, bent jau vienu aspektu porinkiminė visuomenės reakcija į konservatorių pergalę yra identiška tai, kuri kilo 2008 m., kai Seimo rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedama Tėvynė sąjunga. Kita vertus, tai nebūtinai reiškia, kad COVID-19 krizė sudegins I. Šimonytės populiarumą ir įšaldys partijos elektorato augimo perspektyvas.
Tiek I. Šimonytė, o ir pati partija, sako R. Ališauskienei antrinanti Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, turi įgijusi svarbios patirties suvaldant krizes. Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi „Baltijos tyrimų“ vadovė pažymi, kad visuomenės pirmosios reakcijos po Seimo rinkimų skiriasi nuo tų, kokios buvo 2016 m. laimėjus „valstiečiams“.
„Anksčiau laimėjusių partijų reitingas po rinkimų pašokdavo. Pavyzdžiui „valstiečių“ reitingas po Seimo rinkimų 2016 m. buvo ganėtinai išaugęs. Bet ir tuomet, kai rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedami konservatoriai, kažkokio atsiplėšimo nuo konkurentų nebuvo. Konservatorių yra kitokia specifika. Jų elektoratas lojalus ir sutelktas, tačiau jų yra tiek, kiek yra“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Kitaip tariant, sutiko sociologė, didesnio porinkiminio entuziazmo konservatorių atžvilgiu nematyti pirmiausiai dėl to, kad rinkimus laimėjo partija, turinti beveik „nepramušamas“ stiklines lubas.
„Tiesiog pas juos neateina rinkėjų iš kairės“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Ir ji nesiryžo spėliot,i ar COVID-19 sukeltos problemos, kurias partija turės parodyti jau artimiausiu metu, gebanti spręsti, sudarys galimybes tas stiklines lubas „sudaužyti“.
„Kol kas labai sunku pasakyti, kol jie nepradėjo dirbti. Todėl būtų sunku spėlioti“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, dinamika, kurią turi koronaviruso sukelta krizė, apsunkina galimybes prognozuoti ilgesnio laikotarpio populiarumo perspektyvas partijai. R. Ališauskienės teigimu, geras pavyzdys yra tai, kaip pandemijos sukeltos krizės kontekste keitėsi „valstiečių“ palaikymas. „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Jei žiūrėtume į pavasarinę situaciją, tai „valstiečių“ vertinimai pakilo per pavasarinį karantiną. Priminsiu, kad 2020 metų pradžioje jų situacija atrodė labai blogai. Buvo net keliamas klausimas, ar jie apskritai pateks į Seimą. Bet pavasarį jų palaikymas išaugo, tačiau po kurio laiko vėl ėmė prastėti. Todėl šiuo atžvilgiu svarbiausias klausimas yra, kokių priemonių bus imtasi ir kaip jos veiks, kokia pagaliau situacija bus su ekonomika. Juk yra visas paketas sričių, ne tik sveikata“, – aiškino R. Ališauskienė.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė neatmetanti galimybės, jog koronaviruso sukelta krizė už valstybės vairo stojusiems konservatoriams paliks kiek kitokius įspaudus nei paliko finansų krizė A. Kubiliaus Vyriausybės veiklos laikotarpiu.
„Jei užsikrėtimų ir mirčių skaičiai pradės mažėti ir valdantieji parodys, jog vis dėlto geba valdyti situaciją, visuomenės reakcija, tikėtina, bus pozityvi. Nepaisant to, kad galbūt tos reguliuojančios ar draudžiančios priemonės bus ir griežtesnės“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės manymu, apskritai visuomenė gali sulaužyti kai kuriuos viešojoje erdvėje prigijusius stereotipus apie konservatorius. Kaip viena iš tokios galimybės prielaidų, svarsto R. Urbonaitė, yra tai, kad premjerė I. Šimonytė, ko gero, suprato ir pasimokė iš A. Kubiliaus padarytų klaidų ankstesnės krizės metu.
Todėl MRU dėstytoja neatmetė tikimybės, kad sėkmingas COVID-19 krizės valdymas ir sustyguota bei empatiška dešiniųjų komunikacija su visuomene, gali konservatorių palaikytojų gretas net išplėsti.
„Aš manau, kad jie gali pasiųsti neblogą žinią apie save, sukurti pozityvesnį paveikslą, jei tik sugebės parodyti kompetenciją ir tinkamai komunikuos. Deja, bet kadenciją baigę valdantieji, akivaizdu, kad kai kuriuos apdovanojimus išsidalino gerokai anksčiau laiko ir paskutinės savaitės ne vieną galėjo nuvilti. Todėl bent kiek palenkti į savo pusę daugiau žmonių konservatoriai turi visus šansus. Nesakau, kad greitai galima papildyti savo rinkėjų gretas, bet, manau tai yra galimybė pradėti kurti kitokį savo įvaizdį. Ir tai priklausys nuo jų pačių veikimo. Valdžia suteikia daug galimybių tiek pagerinti savo įvaizdį, tiek jį ir sugadinti.“, – sakė ji.
S. Skvernelis turi gerų šansų tapti ryškiausia centro kairės politine figūra
Visgi COVID-19 krizė, neabejojo R. Ališauskienė, bus tikras išbandymas I. Šimonytės Ministrų Kabinetui. Didžiausios apkrovos ir visuomenės dėmesys bent jau artimiausiu metu teks ne tik premjerei, bet ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Todėl, tęsė „Baltijos tyrimų“ vadovė, tik naujosios Vyriausybės priimti sprendimai parodys, kiek ir ar apskritai išsilaikys visuomenės pasitikėjimas naujosios valdžios lyderiais.
Kita vertus, akcentavo R. Ališauskienė, klausimą galima kelti ir dėl premjero pareigas baigusio Sauliaus Skvernelio politinės ateities bei svorio.
Sociologės manymu, ekspremjeras turi puikių galimybių įsitvirtinti kaip ryškiausia centro kairės politinė figūra. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek į opoziciją nublokštas S. Skvernelis pats norės būti aktyvus.
„Aš manau, kad Skvernelis išliks matomas politikas. Jis veikia labiau centro kairės pusėje. Todėl jei žiūrėtume į tai, su kuo jis konkuruoja, pamatysime, kad jis didelių konkurentų centro kairėje neturi. Paluckas po truputėlį dingsta, o daugiau nėra su kuo konkuruoti. Skvernelis centro kairėje yra labiausiai matomas ir atsimenamas. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek jis bus aktyvus ir kiek norės būti matomas“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Koronaviruso sukelta krizė atnešė pokyčių ir į visuomenės pasitikėjimo reitingą. Labiausiai krizės laikotarpiu išaugo pasitikėjimas viešoje erdvėje ypač ryškiai matomu premjeru Sauliumi Skverneliu ir sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Sociologų nuomone, konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės pliusų rinkimų kontekste jiems tikrai neprideda.
Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią pasitikėjimą turinčiu politiku ir toliau išlieka pirmuosius prezidentavimo metus minintis prezidentas Gitanas Nausėda – birželio mėnesį respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, G. Nausėdą įvardino kas ketvirtas apklaustasis (26,7 proc. apklaustųjų). Visgi šalies vadovo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,3 proc.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad labiausiai per pastaruosius keturis mėnesius išaugo S. Skvernelio reitingas. Premjeras šiuo metu užima antrą vietą tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių Lietuvos visuomenės veikėjų – jį birželio mėnesį palankiai įvertino 12,1 proc. apklaustųjų. Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas S. Skverneliu išaugo 4,3 proc., Vyriausybės vadovas į trečią vietą išstūmė kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Trečioje vietoje atsidūrusios D. Grybauskaitės pasitikėjimo reitingas per koronaviruso krizę taip pat šiek tiek padidėjo, birželio mėnesį kadenciją baigusia prezidente pasitikėjo 9 proc. respondentų, vasario mėnesį – 8,4 proc. Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Už prezidentės nugaros liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė. Politike pasitikėjimą išreiškė 6,8 proc. apklaustųjų (prieš keturis mėnesius darytoje apklausoje – 6,9 proc. respondentų). Konservatorių sąrašo lydere visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu: birželio mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 3,3 proc. apklaustųjų. Nors politikas užima dešimtą vietą tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių politikų, jo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,2 proc. (vasario mėnesį siekė 5,5 proc.).
Penktą vietą tarp labiausiai visuomenėje pasitikėjimą keliančių politikų užėmė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Visgi jo pasitikėjimo reitingas šiek tiek smuktelėjo – vasario mėnesį pasitikėjimą buvusiu šalies vadovu išreiškė 7,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį – 6,5 proc. apklaustųjų.
Birželio mėnesį gerokai didesnė apklaustųjų dalis išsakė pasitikėjimą ir šeštoje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų atsidūrusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Pasitikėjimas šiuo politiku išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 4,1 proc. (vasario mėnesį – 0,6 proc.).
Toliau reitinge rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (3,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,4 proc.) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis (3,3 proc.).
Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2020 metų birželio mėnesį respondentai paminėjo 86 visuomenės veikėjus (prieš 4 mėnesius nurodė 111), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Sociologė: S. Skvernelis ir A. Veryga buvo ryškiausiai matomi, todėl pasitikėjimas jais išaugo
„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad S. Skvernelio ir A. Verygos pasitikėjimo reitingo išaugimas yra nulemtas tiek sėkmingai suvaldytos pirmosios koronaviruso bangos, tiek ir nuolatinio buvimo matomais viešoje erdvėje.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kadangi mes lyginame paskutinį tyrimą prieš karantiną ir dabar jau pirmą po, tai kaip tik šis etapas ir yra tie trys mėnesiai. Koronaviruso krizės metu taip pat buvo tyrimai daryti ir buvo klausiama, kaip žmonės vertina būtent S. Skvernelio ir A. Verygos darbą karantino metu. Nors klausimas kitas negu ši formuluotė, bet buvo prašoma įvertinti jų darbą. Ir vieno, ir kito politiko vertinimas buvo labai stabilus, daugiau kaip pusė žmonių jų darbą karantino metu vertino gerai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Jie buvo pagrindiniai visuomenę informuojantys asmenys, todėl labai natūralu, kad juos žmonės ir atsimena geriau, nes šioje apklausoje pavardes žmonės pamini patys, mes jokio sąrašo neduodame, jie tuos asmenis, kuriuos atsimena, kurie pirmiausiai ateina į galvą, dažniausiai ir pamini. Todėl natūralu, kad šių dviejų politikų vertinimai ir yra palankiausi“, – pridūrė ji.
Sociologės taip pat nestebina sumažėjęs G. Landsbergio pasitikėjimo reitingas. R. Ališauskienės teigimu, G. Landsbergis karantino laikotarpiu televizijoje buvo ypač mažai matomas, o televizija, pasak jos, aprėpia gerokai didesnį gyventojų ratą nei socialiniai tinklai.
„G. Landsbergio pačioje pradžioje beveik nebuvo matyti ir jis galbūt daugiau buvo matomas socialiniuose tinkluose, bet kaip kontrastas S. Skvernelis ir A. Veryga daugiau buvo matomi televizijoje. O vis tik televizija aprėpia didesnį gyventojų ratą, nes vyresni, kaimo gyventojai mažiau socialiniais tinklais remiasi. Ir bet kokiu atveju G. Landsbergio aktyvumo su A. Verygos ar S. Skvernelio nepalyginsi“, – sakė sociologė.
Nors R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad konservatorių rinkimų sąrašą vedančios I. Šimonytės reitingas nepakito, tačiau akcentuoja, kad greičiausiai taip nutiko dėl to, kad birželio mėnesį, intensyviau prasidėjus rinkimų kampanijai, politikės vardą visuomenė pradėjo girdėti dažniau. Pasak sociologės, tai galėjo būti priežastis, kodėl I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas nesumažėjo.
Sociologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad koronaviruso krizės laikotarpiu prezidentas taip pat buvo matomas gerokai rečiau, viešoje erdvėje nuolatos pasigirsdavo kritika šalies vadovui dėl lyderystės trūkumo. Sociologė įsitikinusi, kad tai galėjo nulemti, kad per karantino laikotarpį G. Nausėdos reitingas taip pat smuktelėjo. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Galima teigti, kad pasitikėjimas G. Nausėda yra sumažėjęs ir taip pat atliepia tai, ką pandemijos metu žmonės kalbėjo, jog prezidento viešoje erdvėje nebuvo matyti, nebuvo matyti ir jo lyderystės. Kiek prezidentas pagal savo įgaliojimus gali būti aktyvesnis, čia yra kitas klausimas. (…) Šiuo atveju S. Skvernelis ir A. Veryga buvo aktyvūs, o prezidento visai nesimatė“, – atkreipė dėmesį ji.
R. Ališauskienės teigimu, iki Seimo rinkimų rinkėjų preferencijos dar gali pakisti, tačiau pabrėžia, kad aukštas pasitikėjimas S. Skverneliu ir A. Veryga „valstiečiams“ pliusų artėjančių rinkimų kontekste prideda.
„Truputį ankstoka dar kalbėti apie rinkimus, nes šiemet rinkimų kampanija bus trumpa, bet intensyvi ir daug veiksnių prisideda, kurie yra pakankamai greitai veikiantys ir greitai praeinantys, tai gali būti visokių pasvyravimų. Bet jeigu rinkimai šiandien būtų, tai, žinoma, kad „valstiečių“ lyderių įsiminimas ir geresnis vertinimas pliusų partijai prideda, o konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės, savaime suprantama, – neprideda“.
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1%.
