Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt foto

Kastytis Stalioraitis

Buvau vakar Nepriklausomybės aikštėje Birželio sukilimo paminėjime. Kam Rasos šventė, kam Joninės, kam sodai, giminių lankymas, miestas – kaip iššluotas.

Tad ir atėjusių nebuvo gausu. Iš įžymių politikų buvo tik du, paskutinio sukilimo Sovietų Sąjungoje lyderis, kuriam dėkingos visos išsilaisvinusios ar tebeišsilaisvinančios tautos, pirmasis atkurtos šalies vadovas Vytautas Landsbergis ir buvęs užsienio reikalų ministras Seimo narys Audronius Ažubalis.

Rikiuotė. Slaptai.lt nuotr.

Pritrenkė Vytauto Landsbergio ištvermė. Saulei kaitinant tiesioginiuose jos spinduliuose su švarku išstovėjo pusantros valandos ir dar rėžė netrumpą kalbą.

Duok Dieve jam ir toliau tokios sveikatos.

2019.06.24; 15:43

Sekmadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, 13 kartą vyks „Žolynų turgus“. Vilniečiai ir miesto svečiai galės įsigyti įvairių gamtos turtų, daugiau sužinoti apie žolynų naudą ir jų pritaikymo būdus, čia pat tai išbandyti ir papramogauti.
 
Pasak rašytinių šaltinių, greta kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių Vilniaus mieste buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas „Žolių turgumiˮ. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo pat XX a. pr. Šio kermošiaus specializacija buvo vaistažolės ir gėlės, turgus vykdavo dvi dienas prieš Rasų šventę.
 
Šiais metais „Žolynų turgaus“ lankytojai galės ne tik įsigyti įvairių vaistažolių ar kitų natūralių produktų. Jų taip pat laukia žolininko Mariaus Lasinsko paskaita apie vaistažoles, šventės metu vyks neofolkloro grupių koncertas, įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Bus galimybė pasigaminti natūralaus bičių vaško žvakę, nusipinti gėlių vainiką, pagaminti ir paskanauti naminio kastinio, pasisiūti skudurinę lėlytę, pasigaminti knygelę ar net išmokti vaikščioti kojūkais.
 
Turguje šalia tradicinio euro kursuos ir „Žolynų turgaus“ pinigas jonpinigis, kurį galės įsigyti visi, dalyvaujantys pramogose arba gausiai perkantys turguje. Vakare vyks paslaptingų daiktų aukcionas, kuriame bus galima atsiskaityti jonpinigiais. Vakare mugės dalyviai taip pat ieškos „paparčio žiedo“, o jį suradusiojo laukia dovana.
 
Į šventę kviečiami ne tik besidomintys žolelėmis, bet ir visi, kurie nori linksmai ir įdomiai praleisti laiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.16; 15:00

Mane jau senokai domino klausimas, kodėl būtent tokioje, o ne kitoje vietoje įsikūrė Vilnius. Negi tik geografinė padėtis – upės brasta, sausumos prekybos kelių kryžkelė ar nuotolis nuo priešiškų tautų – lemdavo miesto likimą? O gal tai nulemdavo ir ypatinga bioenergetinė bei geomantinė aplinka, kitaip sakant, geologinė sandara? Gal būtent ji ir paskatindavusi žynius įkurdinti tokiose vietose šventyklas, o prie jų vėliau rasdavosi ir gyvenvietės.

Ir dar – kodėl Vilnius kaip šventoji vieta traukia ne tik lietuvius, baltarusius bei lenkus, juk net žydai jį vadina tokiu garbingu vardu – Šiaurės Jeruzale?

Vargu, ar būtų atsivėrusios galimybės tokiems tyrimams, jeigu vienas įdomiausių šiuolaikinių lietuvių menininkų Artūras Raila nebūtų pradėjęs meninio projekto „Žemės galios“, kurio tikslas ne tik parodyti žmogaus ir gamtos vienybės grožį, bet ir fotopaveikslų, specialių žemėlapių bei kitų meninių (ir ne tik meninių) priemonių dėka skatinti darną tarp žmogaus ir pasaulio.

Continue reading „Mitologinis Vilnius ( I )”