Knygos. Slaptai.lt nuotr.
Birželio 28-30 dienomis Vilniuje vyks II Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Jo renginiuose dalyvaus 25 rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių: Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Antradienio rytą Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rengiamas suvažiavimo atidarymas, vėliau rašytojai lankysis Prezidentūroje.
Svetur kuriantys lietuvių rašytojai susipažins su Lietuvos kultūrinio gyvenimo aktualijomis: dalyvaus kultūrinėje programoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos surengtoje Diasporos rašytojų knygų parodoje ir išeivijos fotografo Edžio Jurčio parodos finisaže, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje aplankys parodas ,,Paralelinis laikas” ir Šiuolaikinė Afrikos dailė: Tapatybės svajos ir realijos”. Knygų lentyna. Slaptai.lt foto
Trečiadienį, birželio 29-ąją, Rašytojų klube vyks specialiai šiam suvažiavimui parengto pasaulio lietuvių rašytojų almanacho ,,Egzodika 2″ pristatymo vakaras, rašytojų kūrybos skaitymai. Birželio 30-ąją – Rašytojų klube vyks baigiamasis vakaras: Pasaulio lietuvių rašytojų kūrybos skaitymai ir susitikimas su Lietuvos rašytojų sąjungos nariais. Knygų lentyna. Slaptai.lt nuotr.
Kaip teigia Pasaulio lietuvių (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, ,,šis renginys telkia ir buria po visą pasaulį pasklidusius lietuvių kilmės rašytojus, kuriančius ne tik lietuvių kalba, bet savo kūryba teigiančius lietuviškosios tapatybės svarbą. Pirmasis diasporos rašytojų suvažiavimas vyko prieš 3 metus, 2019-aisiais, ir įtikino, kad PLB ir kompetentingų Lietuvos institucijų bendradarbiavimas sukuria solidžią platformą diasporos kūrybos ir kultūros žmonėms „grįžti” į tėvynę visomis prasmėmis. Rašytojai dovanos savo kūrybos leidinius Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai, tad Lietuvos skaitytojai turės galimybę susipažinti ir su svetur kuriama ir leidžiama literatūra.”
Suvažiavimą organizuoja Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos rašytojų sąjunga, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.
Knygos. Vytauto Vsocko nuotr. Rašytojų klube ketvirtadienį vilniečiai skaitys lenkų ir lietuvių kalba du klasikinius lenkų ir lietuvių literatūros kūrinius: Juliuszo Słowackio „Balladiną“ ir Balio Sruogos „Milžino paunksmę”. Knygos. Slaptai.lt nuotr.
Visuotinė skaitymo akcija – tai skaitymą skatinanti akcija, nuo 2011 m. vykstanti visoje Lenkijoje ir tarp užsienyje gyvenančių lenkų, globojama Lenkijos prezidento su žmona. Kasmet lenkai renkasi viešose vietose ir kartu skaito tam tikrą literatūros klasikos kūrinį. Šiais metais, kaip pažymi Lenkijos institutas Vilniuje, nuspręsta pasidalinti patirtimi su kaimynais Lietuvoje ir pirmą kartą surengti akciją kartu, taip atkuriant bendrą Abiejų Tautų Respublikos kultūrinį palikimą.
„Balladiną“ prieš kelis mėnesius pasirinko Lenkijos visuotinio skaitymo akcijos rengėjai. Kasmet jie parenka vieną ilgą arba kelis trumpesnius klasikos kūrinius, įtrauktus į mokyklinę programą. Prie šio pasirinkimo lietuvių literatūros pasaulio atstovai nusprendė priderinti tematiškai panašų kūrinį. Taip buvo pasirinkta B. Sruogos „Milžino paunksmė”, kurioje pasakojama apie bendrus lietuvių ir lenkų istorijos momentus. Jos herojai – Jogaila, Vytautas ir jų aplinka.
Knygos, kurias apie sovietinės okupacijos baisumus išleido LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Abiejų kūrinių tekstai lietuvių ir lenkų kalba skelbiami Lenkijos instituto puslapyje. Organizatorius ir partneriai kviečia Vilniaus publiką skaityti abu kūrinius lietuviškai ir lenkiškai. Skaitymo akciją ves Vilniaus aktoriai. Taip, kaip ir per ankstesnius skaitymus, dalyviai gali pasirinkti norimą ištrauką lietuvių arba lenkų kalba iš vieno kūrinio ir garsiai perskaityti jį ant scenos. Knygų lentyna. Slaptai.lt nuotr.
Visuotinio skaitymo akcija, sumanyta siekiant populiarinti skaitymą ir literatūros klasiką tarp lenkų, šiemet turi ir dar vieną tikslą, nurodoma Lenkijos instituto pranešime. Ja siekiama atkurti ir stiprinti bendrą Abiejų Tautų Respublikos civilizacinę erdvę, svarbią šiuolaikinio pasaulio iššūkių ir artimos Lietuvos bei Lenkijos kaimynystės kontekste.
