Taip būtų galima apibūdinti kandidatų į prezidentus septyneto, abėcėlės tvarka – Zigmo Balčyčio, Dalios Grybauskaitės, Artūro Paulausko, Naglio Puteikio, Bronio Ropės, Valdemaro Tomaševski, Artūro Zuoko – rinkiminę preferencijų dėlionę antrajame ture, jei tokio prireiktų.
Bent tris iš jų, Z. Balčytį, A. Paulauską, B. Ropę galima susieti su Sovietų Sąjungos komunistų partijos nomenklatūros ir KGB Lietuvoje po Sovietų kracho pradžios pagimdytomis partijomis gausiame įmanomų partijų pavadinimų spektre pasaulyje ir tarpukario Lietuvoje, pagal reikalą ne kartą keitusiomis pavadinimus po 1990 metų Kovo 11-osios. Jaunajam skaitytojui priminsiu, kad okupuotoje Lietuvoje tebuvo viena – Kremliaus komunistų partija.
Continue reading „Prezidento rinkimai: visi už vieną, vienas prieš visus (I)”
