Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Turkija šeštadienį pareiškė, kad Rusijos įvykdyta keturių Ukrainos sričių aneksija yra „sunkus tarptautinės teisės pažeidimas“, ir paragino pradėti derybas siekiant užbaigti konfliktą.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad Ankara nepripažino 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir laikosi tos pačios pozicijos, Rusijai penktadienį paskelbus Luhanską, Donecką, Chersoną ir Zaporižią savo teritorijos dalimi po referendumų, kuriuos visas pasaulis vadina suklastotais.
„Turkija nepripažino Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos po neteisėto referendumo 2014 m. ir kiekviena proga pabrėžia tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, nepriklausomybei ir suverenitetui“, – nurodė ministerija. Ji pridūrė atmetanti pastarąją aneksiją, „kuri yra rimtas nustatytų tarptautinės teisės principų pažeidimas“.
„Pakartojame, jog pasisakome už tai, kad šis vis stiprėjantis karas turi būti baigtas derybomis pasiekta teisingumu pagrįsta taika“, – sakoma pranešime.
NATO narė Turkija per septynis mėnesius trunkantį konfliktą stengiasi išlikti neutrali ir susilaikė prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai. Ankara priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siekia skatinti prekybą su Maskva, taip mėgindamas stabilizuoti sunkumus patiriančią ekonomiką prieš rinkimus ateinantį birželį.
Praėjusį mėnesį Uzbekistane vykusio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose R. T. Erdoganas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Gavusi pakartotinius JAV įspėjimus, Turkija svarsto stabdyti operacijas naudojant Rusijos mokėjimų sistemą „Mir“. Vašingtonas didina spaudimą Turkijos bankams ir įmonėms, kad jos nemėgintų pažeisti Vakarų sankcijų Rusijai, ir perspėja, jog Turkijos subjektams gali būti taikomos antrinės sankcijos.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad Rusija lapkričio 4-ąją planuotus vadinamuosius „referendumus“ užimtose Ukrainos teritorijose paankstino neatsitiktinai.
Politikė atkreipia dėmesį, kad Ukrainai vykdant žaibišką kontrpuolimą Kremliui surežisuotų „referendumų“ reikia dėl to, jog paskelbus užimtas teritorijas Rusijos dalimi būtų galima savo teritorijas bandančius atsiimti ukrainiečius kaltinti atakuojant Rusijos teritoriją. Tokiu atveju, pasak L. L. Andrikienės, Rusija skelbtųsi neva turinti laisvas rankas gintis visomis įmanomomis priemonėmis, tame tarpe ir branduoliniu ginklu.
Politikė taip pat ragina viešai pasmerkti į šiuos „referendumus“ vykstančius už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio šalininkus. Pasak L. L. Andrikienės šie asmenys yra Lietuvos gėda.
„Įvertinus situaciją, kad sėkmingai vyksta Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas ir kad rusai yra spaudžiami link savo sienos, matyt, nutarta nelaukti ir pasitelkta ir dalinė mobilizacija, tie vadinami pseudo referendumai prasideda. Ir tikslas yra vienas – po tų taip vadinamų referendumų jie paprašys prisijungti prie Rusijos federacijos ir taip rengiamasi tų Ukrainos dalių aneksijai“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Politikė svarsto, kad Rusijai šių pseudo referendumų skuba reikalinga dėl to, kad Ukrainai bandant susigrąžinti užgrobtas teritorijas šalis agresorė galėtų skelbtis apie neva ukrainiečių atakas prieš Rusijos Federaciją. L. L. Andrikienė akcentuoja, kad tokiu atveju Rusija galėtų bandyti legitimizuoti grasinimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo.
„Jau dabar yra sakoma, kad kai jie prisijungs šias teritorijas prie Rusijos Federacijos, tai Ukrainos kariuomenės atakos, Ukrainos kariuomenės stūmimas iš savo teritorijos bus traktuojamas kaip agresija prieš Rusijos federaciją ir tada Rusija jau neva turės laisvas rankas gintis visom įmanomomis priemonėm, tame tarpe panaudoti ir branduolinį ginklą“, – sakė L. L. Andrikienė.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Kai vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kur Rusijos karas prieš Ukrainą neabejotinai yra pats svarbiausias prioritetas, tokie signalai yra mums visiems siunčiami“, – atkreipė dėmesį ji.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkė akcentuoja, kad šioje situacijoje kaip niekad yra svarbi visokeriopa parama Ukrainai.
„V. Putinas turi būti sustabdytas, Rusija turi būti sustabdyta Ukrainoje. Jie nesustos patys, juos reikia sustabdyti ir tam mes turime rasti reikiamus instrumentus. Ir tie instrumentai yra, viena vertus, visa įmanoma parama Ukrainai: karinė, diplomatinė, politinė, finansinė, humanitarinė. Antra vertus, kita dalis yra visas įmanomas, kokį tik galime padaryti, spaudimas Rusijai“, – sakė parlamentarė.
„Ir ypač svarbu teikti karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų vykdyti šią kontrataką, kuri labai dramatiškai ir staigiai keičia padėtį. Neatsitiktinai Rusija nelaukia tos savo paskelbtos lapkričio 4-os ir dabar rengia savo tuos pseudo referendumus rugsėjo pabaigoje. Ji skuba ir supranta, kad jie karą pralaimėjo, jie savo tikslų nepasiekė“, – pridūrė ji.
L. L. Andrikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Seimas buvo pirmasis priėmęs dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų.
„Lietuvos Seimas pasakė, kad šie planuojami surengti „referendumai“ yra aiškus tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų chartijos ir Ukrainos Konstitucijos pažeidimas. Mes pareiškėme, kad niekada nepripažinsime jų rezultatų. Mes raginame tarptautinę bendruomenę taip pat priimti, išreikšti savo labai aiškią poziciją, dar kartą įspėti valstybę agresorę – Rusijos Federaciją, jos aukščiausią politinę vadovybę neorganizuoti ir nevykdyti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose neteisėtų referendumų, kurie neturės jokios teisinės galios“, – akcentavo politikė.
„Ir nepripažinti jų, kaip ir visokių kitokių, liaudies valios „išreiškimo“ formų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat nepripažinti Rusijos Federacijos pasų, kurie išduodami okupuotuose Ukrainos regionuose Ukrainos piliečiams. Ir taip pat taikyti sankcijas Rusijos Federacijai, už tokių neteisėtų referendumų organizavimą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, – taip pat pažymėjo ji.
Mato erdvės naujoms sankcijoms Rusijai
Visgi politikė pripažįsta, kad būtina kalbėti apie sankcijų gilinimą, reaguojant į Rusijoje pradėtą mobilizaciją bei šalies agresorės organizuojamus „referendumus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Mes apie jas kalbame ir savo rezoliucijoje. Bet tai turi svarstyti ES ir nedelsdama. Ir jei Rusija galvoja, kad tokiu būdu užsiims kažkokią patogesnę poziciją būsimose derybose dėl karo veiksmų nutraukimo ar panašiai, tai to nebus“, – pabrėžė ji.
Nepaisant to, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ragina ne svarstyti naujas spaudimo priemones Rusijai, o jas iki metų pabaigos atšaukti, politikė mano, jog erdvės kalbėti apie naujas sankcijas yra.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
„Aš manau, kad yra erdvės kalbėti apie sankcijų gilinimą, apie sankcionuojamų asmenų rato plėtimą. Vengrijos pozicija, kuri yra V. Orbano lūpomis reiškiama, yra akivaizdi išimtis formuojant ES poziciją. Ir galų gale, kiek mūsų patyrimas rodo, tam tikras iniciatyvas paskelbiant Vengrija pritaria toms bendroms sankcijoms“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Žiūrėsime, kaip vyks šiuo atveju, bet kuo daugiau ES valstybių narių pasakys, pareikš savo labai aiškią poziciją ir dėl „referendumo“, ir dėl pasų dalijimo, ir dėl būtinumo trauktis Rusijos kariuomenei nieko nelaukiant iš Ukrainos teritorijos, šis spaudimas vis tiek savo darbą atliks“, – pridūrė ji.
Apie Paleckio šalininkų vykimą stebėti „referendumų“: tai yra gėda
Politikė įvertino ir už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Palecko šalininkų vykimą į Donbasą stebėti „referendumų“. Pasak jos, šių asmenų elgesys yra gėdingas, todėl šioje situacijoje labai svarbu visuomenės pasmerkimas. Putino fizionomija
„Mes matėme ir praeityje, kai, pavyzdžiui, Rusija organizavo Kryme pseudo referendumą ir panašius dalykus, Latvija turėjo savo atstovą neva stebėti vykusį, iš Estijos taip pat kažkas neva vyko. Dabar taip pat jau turime, kaip suprantu, ir iš Lietuvos. Tai yra gėda“, – teigė L. L. Andrikienė.
„Mes gyvename laisvoje šalyje, kiekvienas laisvas reikšti savo mintis, savo politinę poziciją, bet šitoks veikimas suvokiant, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas, apskritai įvertinant situaciją, Rusijos brutalią agresiją prieš suverenią Ukrainą, tai yra gėda. Ir ar turėtų tokie asmenys būti patraukti atsakomybėn pagal įstatymus, aš tai palieku teisininkams. Bet, manau, kad yra labai svarbus apskritai visuomenės požiūris į tokius žmones ir moralinis pasmerkimas“, – pridūrė ji.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kremliaus ketinimai surengti referendumus kai kuriose Ukrainos teritorijose dėl prisijungimo prie Rusijos yra neteisėti ir Lietuva to niekada nepripažins.
„Tai, ką Rusija daro Donecke, Luhanske ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose yra demokratijos parodija, bandant pridengti tikrą totalitarinio režimo veidą. Šie regionai yra ir bus Ukraina, o butaforiniai Rusijos referendumai yra neteisėti. Lietuva niekada jų nepripažins“, – antradienį žurnalistams perduotame komentare teigė JAV viešintis prezidentas G. Nausėda.
Vakarų bendruomenė šiuos Kremliaus ketinimus antradienį įvertino kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. Ukraina užpuolusi Rusija neteisėtus referendumus dėl prisijungimo ketina surengti apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.
Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
„Sveiks, svieteli margs! šventes pavasario šventęs/Sveiks ir tu, žmogau, sulaukęs vasarą mielą“, – mus pasveikina „Metų“ autorius Kristijonas Donelaitis.
Ką tik įžengus į vasarą, nutolstantis pavasaris liks atminty ne tik dvelkiantis sausra, neįprastu karščiu, bet ir įvairiais politinio gyvenimo viražais – savivaldybių tarybų ir merų, Respublikos Prezidento bei europarlamentarų rinkimais, kuriuos papildė du neatsakingai parengti referendumai. To žalio pavasario ir politinio gyvenimo aplinkoje iš tiesų buvo galima „pažaliuoti“ nuo kai kurių viešųjų asmenų pretenzingų pareiškimų, politikų susireikšminimo. Tauta per TV išvydo, koks ant kieno liežuvio galo kabo intelektualumo koeficientas. Keli politikai kūrė tikrą įgeidžių banalybės šou. Seimo nario mandatą norėjo iškeisti į mero – nepasisekė, įsigeidė Respublikos prezidento sosto – nepasisekė, po to panoro tapti europarlamentaru – nepasisekė. Eiliniai piliečiai nedrįstų taip apsijuokti prieš Tautą kaip kai kurie jos išrinktieji, norintys būti visur ir visur visiems vadovauti/atstovauti.
Du referendumai jau buvo pasmerkti nesėkmei pasirengimo etape.
Pilietybės išsaugojimo referendumas dėl sąvokų neaiškumo ir interpretacijų įvairovės sumaišė/supriešino balsuojančiųjų protus. Antra, tradiciškai vidutinis piliečių aktyvumas negalėjo užtikrinti referendumo sėkmės.
Pažvelgi per TV į Seimo plenarinių posėdžių salę – trečdalis ar net pusė tuščių kėdžių. Pasiūlymą mažinti Seimo narių skaičių, ko gero, įtakojo Seimo posėdžių vaizdeliai. Per visą nepriklausomybės laikotarpį piliečius siutina Seimo darbo organizavimo betvarkė, kai įstatymo pataisas svarsto ir priima paprasta dauguma: pavyzdžiui, pritaria 35 iš 62 dalyvaujančių (o Seimo narių yra 141). Kaip tokie įstatymų pakeitimai gali turėti teisinę galią? Tai, manding, grubus pasityčiojimas ir iš Respublikos Konstitucijos, ir iš seimūnų duotos priesaikos, ir sveiko proto. Regis, nė vienoje valstybės institucijoje teisės aktai neleidžia neatlikti tiesioginių pareigų dieną, savaitę, o Seime tai kasdienybė. Metas piliečiams skelbti apkaltą Seimui ir „atostogaujantiems“ seimūnams.
Nugvelbė sūrį. Slaptai.lt nuotr.
Antra, labai banaliai skambėjo šį referendumą aiškinančių politikų nuostata, kad toks seimūnų skaičiaus sumažinimas leistų sutaupyti bent du milijonus eurų. Politikai pernelyg tiesmukiškai ėmė aiškinti reformų turinį ir prasmę. Tai ypač dažnai girdime viešai aptariant pigiausių vaistų „efektyvumą“. Valdžiažmogiai lipa ir lipa ant pačio primityviausio mąstymo grėblio.
Po referendumų įsivyravo rengėjų vertinimų tylos įžadai: mes surengėme referendumus, o kokie jų rezultatai, tai jau jūsų, piliečiai, atsakomybė. Ką čia bepridursi – net vikšriniam traktoriui buvo aiškūs abiejų referendumų rezultatai. Kas šįkart atsakys už šioms akcijoms taip neatsakingai iššvaistytus biudžeto pinigus, kai politikai liežuviu mala apie taupymą?
Pasibaigus Europarlamento rinkimams (į Briuselį skristi panoro net 52 Seimo nariai) eilinį kartą iš rinkėjų pasityčiojo žalieji. Jų kandidatas Š. Marčiulionis, puikus krepšininkas, pasiskolinta žaliųjų emblema, kitą dieną po rinkimų atsisako mandato. Vadinasi, iškart įvyko eilinė politinė apgaulė, klastojanti rinkimų rezultatus. Gal tokiu atveju Vyriausiajai rinkimų komisijai reikėtų anuliuoti šios partijos rinkimų rezultatus? Jeigu ji neturi tokių teisinių svertų, tai privalėtų atlikti piliečiai per artimiausius rinkimus.
Š. Marčiulionis, nešdamas kudašių iš politikos, užleidžia vietą seimūnui S. Jakeliūnui. Šiam atsirado sėkminga proga išnešti kudašių iš Seimo, paliekant pagrindinei valstybės institucijai toliau kuistis jo paties sukurtame „giliamintiškame“ tyrime, kai Seimas „svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus“ (67 str.). Tarp dvidešimties šio Respublikos Konstitucijos straipsnio punktų nėra nuorodų apie tokių viešojoje erdvėje sureikšmintų komisijų prioritetą, kai visa tai gali profesionaliai atlikti valstybėje sukurtos atitinkamos institucijos. Tokia seimūnų visažinystė ne tik juokina, bet ir pikina piliečius.
Į Briuselį išvažiuojantis „Aušros Maldeikienės traukinys“ tarškėjo nuo jos vedlės džiugesio, kad ji pagaliau galės nutolti nuo „idiotų“, pasibaisėjo, kad naujai išrinktas Respublikos Prezidentas „yra nulis“. Nebedaug beliko laukti, kad išgirstume, kokia šios ponios retorika bus, kai Briuselis dosniai pamalonins pinigais.
Respublikos Prezidento rinkimų pabaigoje buvo dalinami lipdukai „Aš balsavau!” Gegužės 26 d. buvo ištaisyta gramatinė klaida, bet paliktas teiginys “Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinis balsavimas”. Tai didžiulė loginė klaida: jeigu tai pakartotiniai rinkimai, vadinasi, reikėjo pakartotinai balsuoti už visus buvusius kandidatus, o ne už tuos du, kurie pateko į antrą etapą.
Po žalio pavasario alyvomis nelaimingai virkavo žalieji: nelaimėjom, kaip norėjom visų rinkimų, tad eisim į opoziciją, rengsim priešlaikinius rinkimus…
Pavasarį gamta išlydėjo su liūtimis ir perkūnijomis, tad ir žalieji ėmė žaibuoti, nes piliečiai per rinkimus šimtu procentų nepritarė valdžioje esančiųjų, viską lemiančiųjų mentalitetui, kuris ateity už tokį bravūrišką pasitikėjimą gali sulaukti skausmingo politinio smūgio.
Skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.
Griausmingai trinktelėjo R. Karbauskio ir G. Kirkilo akcija – šalin Seimo pirmininką! R. Karbauskis ėmė viešai žeminti Seimo pirmininką. G. Kirkilui pasivaideno, kad Seimo pirmininkas „nesupranta realios situacijos“ – juk aš, vadovaujantis nykštukinei palaidūnei partijai, trokštu atsisėsti į garbingiausią sostą, tokiame dar neteko sėdėti. Jeigu Seimo pirmininkas priešinsis, anot šių partinių vedlių, piliečiai ruoškitės priešlaikiniams rinkimams. Seimo vadovas partiniams „didžiavyriams“ džentelmeniškai primena, kad Seimo Statute juodu ant balto parašyta: Seimo pirmininkas renkamas visai kadencijai.
Viešosios nuomonės padangėje blykčioja žaibai. Kur ir kam jie trenks šią vasarą, ar bus grėsminga politinė perkūnija – prasidedančio karštymečio (iki liepos 12 d.) politinis algoritmas, kuris, ko gero, kaip įprasta mūsuose, ryte ir vakare rodys skirtingas emocines įtampas.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė paaiškino, ką Dalia Grybauskaitė turėjo galvoje, sakydama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Pasak jo, šalies vadovė, vertindama Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, norėjo pabrėžti, kad Lietuvos žmonės pasirinko ne konfliktu grįstą politinę kampaniją.
„(Buvo parodytas. – ELTA) atsparumas gąsdinimui ir šantažui, nepasidavimas nurodymams, kaip turi elgtis, nes, jeigu ne, bus papildomos krizės valstybėje, jeigu politinės jėgos netenkins (visuomenės. – ELTA) pasirinkimai“, – „Žinių radijui“ sakė M. Lingė, komentuodamas pirmadienį išsakytą D. Grybauskaitės rinkimų vertinimą.
Atsakydamas pirmadienį pareikštam „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nepasitenkinimui, esą prezidentė nebrandžiais laiko „valstiečių“ rinkėjus, M. Lingė akcentavo, kad šalies vadovo rinkimų pirmajame ture išsiskyrė konfliktu grįsta politinė kampanija.
„Mes turėjome konflikto kampaniją ir turėjome kandidatus, kurie kaip tik siūlė alternatyvas, siūlė susitarti, kurie siūlė vienybės idėjas ir, panašu, pasirinkimas buvo pozityviojoje pusėje, ne konfliktinės kampanijos pusėje“, – pabrėžė jis, galvoje veikiausiai turėdamas „valstiečių“ į prezidentus kelto premjero Sauliaus Skvernelio rinkimų kampaniją.
M. Lingė akcentavo, kad rinkimų rezultatai tiesiog rodo, jog rinkėjais nebegalima taip lengvai manipuliuoti, kaip, pasak jo, buvo tikimasi iš tam tikrų politinių jėgų.
Galiausiai M. Lingė konkretizavo kai kuriuos, jo teigimu, nesąžiningus rinkimų kampanijos momentus.
„Buvo inicijuotas vienas referendumas tam, kad ateitų žmonės ir balsuotų už tos jėgos kandidatą, Seime matėme įvairių komisijų darbo pasitelkimą, buvo ieškoma priešų, grėsmių įvairiausių visais lygmenimis, matėme šantažo, pykčio, administracinio resurso naudojimą. Tačiau taip pat pamatėme, kad tie dalykai nepasiekė tikslo, į kurį buvo nukreipti“, – apibendrino M. Lingė.
Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Prezidento rinkimų rezultatai, rodantys, jog antrajame rinkimų ture varžysis konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo visuomenės brandą.
G. Nausėda ir I. Šimonytė bus antrajame rinkimų ture. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. „Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui. Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį“, – pirmadienį pareiškė D. Grybauskaitė.
Pasak „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, šalies vadovė, teigdama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, tiesiog be užuolankų sako, kad jo vadovaujama „valstiečių“ partija ir jos elektoratas yra nebrandus.
„Žmonės, kurie balsuoja už konservatorius, pagal prezidentę, yra brandūs, ir atvirkščiai, – kas balsuoja už „valstiečius“, jos nuomone, yra nebrandūs. Taip yra be užuominų pasakyta. Aš manau, kad tie, kurie balsavo už Saulių Skvernelį, taip pat yra brandūs“, – Eltai pirmadienį sakė R. Karbauskis.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad neįvykę du referendumai yra akivaizdi valdančiųjų nesėkmė.
„Pirmiausia reikia galvoti, kad darant referendumus jiems reikia pasiruošti, o ne tiktai populistiškai bandyti mobilizuoti rinkėją ir sukurti pramogą, kad jis tave paglostytų balsuodamas už tavo kandidatą. Tai, aš manau, kad tai tiktai parodo, jog trumparegystė ir nemokšiškumas vis dėlto gali būti baudžiamas“, – Eltai referendumų rezultatus komentavo R. Urbonaitė.
Komentuodama „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kalbas apie referendumo pakartojimą, politologė teigia, kad tokiais dalykais reikėtų nespekuliuoti.
„Kartoti visada galima, bet, tiesą sakant, manau, kad negalima rengti referendumų tokiais klausimais kas pusmetį ar kas metus. Taip kad esmė yra ta, jog politikai neturi trumparegiškai, desperatiškai siekti kažkokio konkretaus rezultato, kurio jie patys užsimanė“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad kartu su prezidento rinkimais, Lietuvoje vyko balsavimas dėl dviejų referendumų – galimybės įgyti dvigubą pilietybę ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Europos Humanitarinio Universiteto (EHU) Socialinių ir politikos mokslų departamento direktorius Virgis VALENTINAVIČIUS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.
Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog Lietuva pasidžiaugti ramybe šiuo metu negali. Užtektinai daug politinių grumtynių, nesusipratimų, natūraliai ir dirbtinai eskaluojamų skandalų. Kas atsitiko?
Atsakyti į klausimą, kas dabar dedasi Lietuvoje, – paprasta. Artėja Prezidento rinkimai. Politinis šurmulys tokiais atvejais neišvengiamas. Tik šių prezidentinių rinkimų ypatumas toks, kad rinkimų rezultatai aiškūs jau dabar. Dalia Grybauskaitė turėtų įtikinamai laimėti. Intriga tik dėl vieno niuanso – laimės pirmąjame ar antrąjame ture. D.Grybauskaitės atotrūkis nuo kitų kandidatų per didelis, kad būtų įmanomi netikėtumai.
Prieš keletą dienų prezidentas Valdas Adamkus pareiškė: “Jei minia pradeda diktuoti valstybei, tai – tragedija”. Tas pasisakymas sukėlė komentarų laviną.
Nemaža komentatorių dalis, taip pat ir šių eilučių autorius, mano, kad Ekselencija tokiais pareiškimais prisideda prie politinės antikultūros, pasireiškiančios “runkelių”, “šunaujos”, “patvorinių”, “violetinių” niekinimo vien dėl to, kad pastarieji turi savo nuomonę, stiprinimo ir sklaidos.
Žmonės, suvokiantys fundamentalių demokratijos principų ir mūsų Konstitucijos turinį, neturėtų svaidytis tokiomis frazėmis.
