Prancūzijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, liepos 1 d. (ELTA). Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro pareiškė, jog pastarieji įvykiai Prancūzijoje rodo, kad Lenkija yra teisi, nenorėdama priimti daugiau migrantų iš už Europos ribų. Atitinkamą įrašą jis paskelbė šeštadienį tviteryje, praneša portalas „eurointegration“.
„Trečia riaušių naktis Prancūzijoje. Sudegintos parduotuvės ir automobiliai, sužeisti policininkai, išsigandę žmonės. Tai istorija apie migracijos politikos ir kultūrinio „turtėjimo“ bankrotą, apie didėjantį nuosmukį ir anarchiją. O po Prancūzijos eilėje Belgija, Švedija ir kitos šalys… Jei Vakarai neįstengs atsitokėti, tai mes, lenkai, padarysime atitinkamas išvadas. Referendumui – taip! Pabėgėlių perkėlimui – ne!“ – parašė jis. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Portalas primena, kad ES šalys susitarė dėl į Europą atvykstančių migrantų paskirstymo Bendrijos narėms. Nors Lenkija ir Vengrija tam priešinosi, susitarimui pasiekti pakako kvalifikuotos daugumos. Po to Lenkija paskelbė ketinanti blokuoti Europos planą. Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jarosławas Kaczynskis paragino surengti referendumą dėl migrantų paskirstymo.
Birželio 27-osios rytą Prancūzijos Nantero mieste policininkas nušovė automobilį vairavusį 17-metį paauglį, kuris, pareigūnų teigimu, atsisakė vykdyti jų reikalavimus. Po to Prancūzijos miestuose kilo riaušės, kurios tęsiasi jau kelias paras. Jaunuoliai padeginėja automobilius, policijos ir valdžios pastatus. Daugelyje miestų dislokuotos policijos specialiosios pajėgos, pasitelkti šarvuočiai ir sraigtasparniai. Šeštadienio rytą Prancūzijos VRM pranešė, kad jau sulaikyti 994 riaušininkai.
Paspirtukai. EPA – ELTA foto
Paryžius, balandžio 2 d. (AFP-ELTA). Paryžiaus gyventojai sekmadienį dalyvavo savotiškame referendume dėl nuomojamų elektrinių paspirtukų uždraudimo Prancūzijos sostinėje. Socialistė merė Anne Hidalgo tviteryje kalbėjo apie tokios gyventojų apklausos „premjerą“. Nors balsavimo rezultatai nėra teisiškai įpareigojantys, ji ketina į juos atsižvelgti.
Paryžiuje nuomai skirta apie 15 000 elektrinių paspirtukų. Jei gyventojai nubalsuos už jų uždraudimą, trys paspirtukus siūlančios bendrovės „Lime“, „Tier“ ir „Dott“ turės juos visiškai pašalinti iš miesto.
Tai pradžiugintų elektrinių paspirtukų pardavėjus, kurie, pavyzdžiui, transporto priemones, pardavinėja privatiems asmenims. Šių paspirtukų naudojimui referendumo baigtis įtakos neturės. Pernai Prancūzijoje parduota 700 000 paspirtukų.
Paspirtukai elektriniai. EPA – ELTA foto
Paryžius, 2018-aisiais pradėjęs nuomoti elektrinius paspirtukus, buvo vienas pirmųjų tarp Europos miestų šioje srityje. Tačiau dabar paspirtukai, pasak A. Hildago, yra tapę tikru „dirgikliu“. Jei privačių paspirtukų savininkai savo transporto priemonėmis rūpinasi, tai nuomojami paspirtukai, anot merės yra „paimami ir numetami“.
Draudimo šalininkai argumentuoja, kad paspirtukai masiškai stovi ar guli ant šaligatvių. Be to, paspirtukininkai esą nepaiso pėsčiųjų. Pernai Paryžiuje būta daugiau kaip 400 paspirtukininkų sukeltų incidentų, trys žmonės žuvo.
Vis dėlto balsavimas dėl paspirtukų draudimo sulaukė didelės kritikos. Tokio „referendumo“, kokį inicijavo A. Hildago, Prancūzijos įstatymai nenumato.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiūlė surengti referendumą dėl konstitucijos pataisos, kuri garantuotų teisę moterims valstybinėse institucijose, mokyklose ir universitetuose dėvėti musulmoniškas skaras. „Jei turite drąsos (…), surenkime referendumą“, – sakė jis per televiziją.
Taip prezidentas reagavo į opozicijos lyderio Kemalo Kilicdaroglu iš pasaulietinės Liaudies respublikonų partijos (CHP) pasisakymą. Šis neseniai pasiūlė priimti įstatymą, kuris garantuotų teisę dėvėti skaras. Debatai dėl musulmoniškų skarų dėvėjimo Turkijoje atsinaujino prieš kitais metais planuojamus prezidento ir parlamento rinkimus. CHP vadovas savo pasiūlymu norėjo paneigti būgštavimus, kad jo partija pergalės rinkimuose atveju vėl uždraus dėvėti galvos apdangalus. „Mes praeityje padarėme klaidų dėl galvos apdangalų“, – pripažino K. Kilicdaroglu.
Dauguma Turkijos gyventojų yra musulmonai, tačiau Konstitucijoje įtvirtintas religijos ir valstybės atskyrimas. Nepaisant to, R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) 2013 metais panaikino ilgai galiojusį draudimą valstybinėse įstaigose dėvėti musulmoniškas skaras. R. T. Erdoganas šio draudimo atšaukimą vis pateikia kaip pavyzdį to, kaip jo partija gina pamaldžius musulmonus nuo pasaulietinių partijų. Tačiau priešingai nei dešimtajame dešimtmetyje, šiandien nė viena partija Turkijoje nepasisako už musulmoniškų skarų draudimą. Musulmoniška skarelė
R. T. Erdoganas dabar siūlo Konstitucijos pataisą dėl teisės dėvėti skaras pateikti parlamentui. Kad tokia pataisa būtų priimta be referendumo, reikia 400 parlamentarų balsų. Tai reiškia, kad pataisai turi pritarti ir CHP. Priešingu atveju, gavus 360 parlamentarų pritarimą, iniciatyva būtų perleista gyventojams. „Jei ši problema nebus išspręsta parlamente, leisime dėl jos spręsti žmonėms“, – sakė R. T. Erdoganas.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Danija spręs, ar panaikinti šalies atsisakymą dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje, birželio 1 d. vyksiančiame referendume, taip reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sekmadienį sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė Mette Frederiksen žurnalistams sakė, kad ji „ryžtingai“ pasisako už tai, kad atsisakymas, pagal kurį Danija susilaiko nuo dalyvavimo ES karinėse operacijose ir nuo paramos ar tiekimo ES vadovaujamoms gynybos pastangoms, būtų panaikintas.
„Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – per spaudos konferenciją sakė M. Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti gynybos atsisakymą“.
Danijos atsisakymas yra vienas iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių susitarė ši Skandinavijos šalis.
Sekmadienį M. Frederiksen taip pat pažadėjo iki 2033 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į narystės NATO reikalavimus, ir pavadino tai „didžiausia investicija per pastaruosius dešimtmečius“.
Socialdemokratų lyderė taip pat išreiškė norą padaryti Daniją „nepriklausoma nuo rusiškų dujų“, tačiau kokio nors termino nenurodė.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paprašė Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimą.
„Įvertinus, kad iki planuojamo naujo referendumo liko tik kiek daugiau nei dveji metai, turime aktyviai pradėti ruoštis artėjančiam referendumui, kad šįkart jis būtų sėkmingas“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
Anot A. Armonaitės, referendumo organizavimo darbo grupę turėtų sudaryti Seimo nariai iš visų parlamentinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Ši darbo grupė turėtų svarstyti būsimo referendumo formuluotę, organizavimo, kampanijos taisykles bei kitus svarbius referendumo įgyvendinimo aspektus. Viena iš idėjų Lietuvai – dvigubos pilietybės įteisinimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
2019 metų gegužę vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo 72,3 proc. dalyvavusių rinkėjų palaikė nuostatą, kad Lietuvos piliečiai gali turėti ir kitų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių pilietybę, tačiau to neužteko, kad Konstitucija būtų pakeista. Reikėjo, kad už siūlomą pakeitimą balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Iškart po šio referendumo, įvertinant, kad šis klausimas yra ypač aktualus didžiajai daugumai savo valią pareiškusių rinkėjų, o ypač – lietuvių diasporai, buvo sutarta, kad Lietuva galėtų pakartoti referendumą 2024 m. pavasarį kartu su Lietuvos prezidento rinkimais, kai rinkėjų aktyvumas būna didžiausias.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Neseniai teko kalbėtis su tautiečiu, geru jaunystės laikų prieteliumi. Jis tuo metu su žmonele buvo užsienyje. Išgirdau mane visiškai nenustebinusius žodžius: „… žinai, nors mes stebime, kas vyksta Lietuvoje, bet per atstumą mažiau stresuojame, kažkaip susidaro toks jausmas, kad tai ne su mumis… bet kai prisimename, kad vis tiek reikės grįžti, šiurpas nupurto…”
Panašiai kalba ne vienas bendratautis – emigrantas.
O kaip mąstančio ir neabejingo žmogaus neims stresas, kai tavo mažoje Tėvynėje vyksta sunkiai suvokiami dalykai. Mums aiškina, kad demokratija pats geriausias valdymo būdas. Kad per rinkimus į valdžią išrenkami patys skaidriausi ir išmintingiausi valstybės sūnūs ir dukros ir jie sąžiningai bei garbingai vykdo savo pareigas, kad pateisintų šį didžiulį pasitikėjimą. Nors garsusis Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis teisingai pasakė, kad demokratija – nevykusi santvarka (ir čia iš karto pasitaisė), bet nieko geresnio pasaulis nesugalvojo“.
Negalima nesutikti su šio didžiojo žmogaus įžvalga su viena esmine išlyga. Kad ši santvarka neišsigimtų, būtina žmones nuo mažens mokyti joje gyventi. O kaip yra dabar? Kaip tūlas rimtas tautietis pasakytų, palaida bala arba chaosas. Kas pas mus moko būti savivaldybės tarybos nariu, meru, Seimo nariu, ministru, Prezidentu? Galų gale ar mokome, kaip dalyvauti savo valstybės kūrime. LR Konstitucijos 4 straipsnis iškilmingai skelbia, kad valstybės suverenas (t.y. šeimininkas) yra Tauta. Jis gali tiesiogiai ar per savo atstovus tvarkyti bendrus mūsų valstybės reikalus. Kas ir yra politika. Žodynai taip mums paaiškina: politika [gr. politikē (epistēmē) — valstybės valdymo menas, valst. reikalų tvarkymo teorija ir praktika; visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus.
Matematikos mokslas
Manau, logiška, jeigu tai reikalų tvarkymo menas – tai to savaime per gimimą neįgyjame. Galime tik išmokti. Juk mokomės visų kitų gyvenimiškų dalykų. Dirbti kitus darbus be mokslo negali. O valstybės reikalus tvarkyti, ką paprasčiau? Keista, bet jau beveik 32 atkurtos nepriklausomybės metus vis bandoma įrodyti buvusio proletariato vado Vladimiro Ulijanovo –Leninio tezę, kad jis įrodys, „jog net virėja gali valdyti valstybę“. Mūsuose tai pastoviai įrodinėja tiek save vadinantys kairieji, tiek dešinieji. Bet bent man jie nei prie sovietų, nei dabar to nesugebėjo įrodyti. Nenoriu įžeisti virėjų, nes tai labai garbinga profesija, bet, kaip sakoma, iš dainos žodžių neišmesi. Šiandien vietoj to, kad mokyti ir ruošti žmones gerai tvarkyti bendrus mūsų reikalus, elgiamasi atvirkščiai. Jau į parlamentą ruošiamasi rinkti tiesiai po mokyklos suolo. Nors iki 21 metų niekaip negalima spėti užbaigti net bakalauro studijų. Ką jau bekalbėti apie bent šiokią tokią gyvenimišką patirtį ir praktiškai nuveiktus realius darbus. Juk net eilinėms pareigoms darbdavys geriau renkasi jau patyrusį, turintį darbo patirtį, o ne tik po mokyklos. O čia į parlamentą, kuris ne tik įstatymus leidžia, bet privalo atlikti ir visų valstybės institucijų parlamentinę kontrolierę. Kai tai daroma, tik kad kažką pamėgdžioti ar įsiteikti, o ne rimtai valstybės vairą laikyti, tada ir gauname tokį apverktiną rezultatą, kokį stebime. Nesvarbu, kokia partija bebūtų, bet kas pas mus išrenkamas į Seimą. Kokią gyvenimišką patirtį ar svarbių darbų bagažą sukaupę buvę ar esantys ministrai. Vieną kitą surasime. O didesnė dalis net vadovavimo patirties, t.y. darbo su didesniais žmonių kolektyvais, neturi. Beje, yra ir tokių, kurie net normalaus išsimokslinimo nesugebėjo pasiekti, o jau ministrai. Tai gal išvis mokytis nereikia? Ar tai tikrai patys išmintingiausi Lietuvos sūnūs ir dukros ir, be to, ar doriausi.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
COVID -19 ne iš dangaus nukrito, o atsirado dėl žmogaus grubaus kišimosi į Gyvąją Gamtą. Nuo to dabar kenčiame visi. Ir galime vieni kitus kaltinti kiek norime, bet nuo to niekas nepasikeis. Su šia realybe privalome tiesiog susigyventi. Ne politikai nuo ligų išgydys. Politikai privalo mokėti sukurti tokią sveikatos sistemą, kuri veiktų autonomiškai ir pati adekvačiai reaguotų į iškylančias grėsmes. O tų grėsmių, kaip pranašauja žinovai, dar bus ne viena. Tačiau grėsmių tai yra ir bus, o kur imti gabių politikų? Čia klausimas tikrai vertas milijono.
Juk dabartinių politikų elgesys net trijų krizių (pandemija, hibridinis karas, kainų šuolis) realybėje nebeišlaiko jokios kritikos. Kaip galima būti tokiems elementariai nesuvokiantiems, kad rietis tarpusavyje dabar jau ne tik nebegalima, bet net nusikalstama. Negi neužtenka sveiko proto, jog suprastume, kokios grėsmės pas mus atslinko.
Taip vadinama pabėgėlių krizė čia jau ne tik diktatoriaus A. Lukašenkos, bet ir mūsų politikos strategų atsakomybės dalis. Nors iš tikrųjų tai jau ne pabėgėlių krizė, o pats tikrasis hibridinis karas. Jo formos ir būdai gali būti įvairūs ir ne visi mums iš karto atpažįstami. Mūsiškių atsakomybė glūdi labai paprastame atsakyme. Prieš įsiveliant į kokį nors konfliktą protingas visada numato bent dalį jo pasekmių ir tada sprendžia – verta ar ne. O mūsų užsienio politikos darytojai nusprendė užsiimti (vėl gi matomai iš revoliucionierių pasimokę) eksportuoti liberaliąją demokratiją į Baltarusiją, Rusiją bei dabar dar siūlo ir Kinijai. Tik nesusimąstė, ar Baltarusijos žmones pasiruošę ją priimti. Ar ne primena Afganistano, kur net 20 metų diegėme demokratiją, o jos atsisakyti tautai teprireikė mėnesio. Ne talibai laimėjo. Tauta nepriėmė. Jie negynė tai, kas ne jų. Niekas nesiginčija, kad A.Lukašenka ar V.Putinas diktatoriai, kad jie susidoroja su oponentais. Bet klausimas, ar Lietuvos valdžia yra tam, kad išrinktų/paskirtų Baltarusijos Prezidentą ar ji pagal priesaiką ir Konstituciją privalo rūpintis Lietuvos žmonių gerove.
Juk būti demokratinei santvarkai Baltarusijoje ar Rusijoje gali nuspręsti tik šių valstybių piliečiai. Pati demokratijos samprata tai diktuoja. Tai kodėl mes kaip sovietiniai stachanoviečiai labiausiai spaudėme, kad A.Lukašenkos neliktų. Kai tuo tarpu kitos ES senbuvės tai darė gan vangiai. Ir ką pasiekėme? Ką laimėjome? Nuo mūsų elgesio baltarusiams geriau gyventi pasidarė? Ar A.Lukašenkos nebeliko? Išvada aiški – tiesiog pasielgta karštakošiškai, vaikiškai nesugebant prognozuoti pasekmių.
COVID-19
Tarp kitko, dėl sankcijų, apie kurias čia daug kalbama, bet mažai daroma. Kas įvertino jų pasekmes paprastiems Baltarusijos žmonėms? Juk nereikia būti naiviems, A.Lukašenka asmeniškai nebadaus ir prieglobstį Rusijoje jis turi garantuotą, kaip buvęs Ukrainos kleptomanas Janukovičius. O kad Baltarusija jau Rusijos glėbyje ir kvailiui aišku. Tarp kitko ir oro erdvę į Baltarusiją jau seniai galima buvo jei ne visiškai tai bent gerokai pridaryti. Bet juk reikia dirbti, o ne plepėti. Reikia kiekvienam vadovui daryti konkrečius darbus, o ne tik pareiškimus spaudai ruošti. Juk Irakas neturi sienos su Baltarusija, iš kur daugiausia taip vadinamų pabėgėlių. Aišku, kad lėktuvai su jais skrenda per kitų šalių oro erdvę. Tai kodėl per tiek laiko nesusitarta bent su keliomis valstybėmis, kad tų lėktuvų nepraleistų. Galų gale ES gali dalį nuostolių kompensuoti. Ir šį darbą privalo daryti pats ministras su savo pavaduotojais, o Prezidentas jam padėti paskambindamas tų valstybių kolegoms. Jeigu norime pasiekti konkretų rezultatą, tai dirbkime. Juk bet kokio rango vadovas turi ir dalį tokio darbo, kurį tik pats gali nuveikti ir niekas kitas už jį to nepadarys. Valdžia duota ne tik kabinete sėdėti ir kalbas sakyti, ten reikia ir realius darbus daryti. Bet tai daryti reikia sugebėti. O tai ne kiekvienam duota.
Keistokai stebint situacija atrodo kai kurių mūsų politikų olimpinė ramybė. Toks įspūdis, kad viskas išsispręs savaime. Duok Dieve, kad būčiau neteisus, bet kad tai savaime išsispręs, labai abejotina. Daugiau tikėtinas kitas pavojingesnis scenarijus.Tai greičiau specialiai išprovokuoto karinio konflikto pasienyje grėsmė. Kaip bevadinsime A.Lukašenką, jis mums neligimityvus Prezidentas, o Rusijai atvirkščiai ir jis oficialiai paprašė Rusijos karinės pagalbos. Juk aiškiai kartojasi Sirijos scenarijus. Kai Rusija be skrupulų įsijungė į karą svetimoje šalyje ir JAV su tuo nemaloniu faktu susitaikė. Juk neplaniniai desantininkų mokymai mūsų pasienyje tikrai verčia sunerimti. Matomai tai ne šiaip sau pasivaikščiojimas.
Demokratija
Kodėl apie tai rašau. Todėl, kad mane ir ne tik mane labai jaudina mūsų visų grandžių keista reakcija į vykstančius procesus. Tuo metu, kada prie mūsų sienų sukaupta hibridinio karo tūkstančiai dalyvių (kažkam tai patogiau juos vadinti pabėgėliais), o už jų realūs ginkluoti kariai, matomai valstybėje negali būti svarbesnių uždavinių kaip suvienyti Tautą. Tačiau norint tai padaryti, bent kažkuriam laikui turi būti atidėtos į šalį mūsuose taip mėgstamos politikų tarpusavio rietenos su prieskoniu, kuris kitą tirštesniais purvais apipils. Bei į politinę darbotvarkę šiam laikmečiui neaktualių klausimų tempimas. Kurie mus tik dar labiau supriešina, o ne suvienija.
Chrestomatinis to pavyzdys – rafinuotas bandymas palaipsniui legalizuoti narkotikus. Pradžioje tai buvo slepiama po silpnų narkotikų dekriminalizacijos skraiste. Vėliau tai išplėtota visiems narkotikams. Dabar nueita dar toliau, viešoje erdvėje pradėta dalintis jų vartojimo patirtimi su paslėptu naratyvu, kad tai nieko blogo ir t.t. ir pan. Tas pats vyksta ir su partnerystės įstatymu. Šią problemą reikia spręsti, bet dabar užtektų to, ką siūlo Seimo nario L.Kasčiūno grupė. O vėliau ramesniais laikais gal ir Referendumą galima surengti, nes kaip besisukti, vis tiek kitaip Konstitucijos nepakeisi ir neapeisi. Galų gale šiandien per didelė prabanga bartis. Laikmetis ne tas. Per tai nebelieka laiko užsiimti dar viena didžiule problema, kuri tik auga.
Tai nesustabdomas kainų kadrilius. Vien tik gavus sąskaitas už šildymą žandikaulis ne vienam atvipo ir nebeužsidarė. O benzino kolonėlėse jau greitai litras 95 benzino perkops 1,5€ ir keliaus toliau. Juk aišku, kad energetikos kainos niešvengiamai sukels ir visų kitų prekių bei paslaugų kainas. Taip, kad problemos jau mūsų kieme ir jų tik daugės. Taigi ne laikas dabar antraeiliams ar trečiaeiliams dalykams. O rietenos prabanga, joms turi būt paskelbtas moratoriumas bent iki pavasario. Juk dar yra ir Lenkijos konfliktas su ES, kur vienareikšmiai privalome palaikyti Lenkiją. Jie teisūs. Nes ES – ne Briuselio biurokratai, o suverenių valstybių sąjunga. Bent į tokią stojome.
Narkotikai
Manau skaitančiam dabar aišku, kodėl pradėjau lyg tai nuo nekaltų dalykų, nuo mokėjimo tvarkyti valstybės reikalus. Gera būti valdžioje, kai pas mus ir kaimynus viskas gerai, bet kai susikaupia ne viena, o keletas rimčiausių ir sunkiai jų baigtį prognozuojamų krizinių problemų jų sprendimui reikia ne eilinių gabumų. Ir vien ekspertų patarimų čia neužteks. Patys valstybės politikai ir pareigūnai privalo tapti išmintingais ir veikliais. Tačiau ar užteks tam gyvenimiškos patirties, mokėjimo atlikti konkrečius darbus ir, žinoma, laikmečio svarbos suvokimo kultūros?
Daktaras Algimantas Matulevičius, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas
Šveicarų rinkėjai tvirtai palaikė tos pačios lytis asmenų santuoką. EPA-ELTA nuotr.
Beveik du trečdaliai Šveicarijos rinkėjų pritarė vyriausybės planui įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, rodo pirmosios prognozės po sekmadienį įvykusio referendumo, kurį surengti pareikalavo šio žingsnio priešininkai.
Rinkos tyrėja „GFS Bern“, per visą kampaniją vykdžiusi svarbiausias apklausas, prognozuoja, kad 64 proc. rinkėjų pritarė „santuokos visiems“ pasiūlymams, tuo Alpių šalis prisijungs prie beveik visos Vakarų Europos.
Rinkimų apylinkės užsidarė vidurdienį (10.00 val. GMT laiku), galutiniai rezultatai turi pasirodyti per kelias valandas.
Šveicarija dekriminalizavo homoseksualumą 1942 m., tačiau daugelis vietos ir regioninių policijos pajėgų ir toliau pildė „gėjų registrus“, kai kurios net iki dešimtojo dešimtmečio pradžios.
Tos pačios lyties poros jau gali įregistruoti civilinę partnerystę, tokių partnerysčių kiekvienais metais sukuriama maždaug 700. Tačiau šis statusas nesuteikia tokių pačių teisių kaip santuoka, įskaitant pilietybės įgijimą ir bendrą įvaikinimą.
Po kelis metus trukusių debatų ir diskusijų Šveicarijos parlamentas praėjusį gruodį patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį tos pačios lyties poroms tuoktis 8,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje. Tačiau tai buvo užginčyta remiantis tiesioginės demokratijos sistema Šveicarijoje, kai oponentai surinko 50 tūkst. parašų, reikalingų referendumui šiuo klausimu surengti.
Vyriausybė ir parlamentas ragino rinkėjus pritarti „santuokai visiems“, kad būtų pašalintas „nevienodas elgesys“ su heteroseksualiomis ir gėjų poromis. Kampanijos metu atlikta nuomonės apklausa parodė, kad labiausiai tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui priešinosi kai kurių krikščionių kongregacijų nariai ir dešiniosios populistinės Šveicarijos liaudies partijos (SVP), didžiausios Šveicarijoje, šalininkai.
Įstatymo pakeitimas leis tos pačios lyties poroms tuoktis civilinėse ceremonijose ir suteiks joms tokias pačias teises kaip ir kitoms susituokusioms poroms. Sutuoktiniai užsieniečiai turės teisę kreiptis dėl pilietybės pagal supaprastintą procedūrą, tos pačios lyties poroms bus leista drauge įsivaikinti. O lesbiečių poros – ir tai buvo prieštaringiausiai vertinamas referendumo kampanijos aspektas – galės gauti spermos donorystę.
Priešininkai buvo apklijavę Šveicarijos miestus ryškiais plakatais, smerkiančiais vaikų pavertimą preke ir perspėjančiais, kad įstatymas „nužudys tėvą“. Viename iš plakatų buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, kurio ausis paženklinta it galvijo, ir klausiama: „Kūdikiai pagal pareikalavimą?“ Kitą su didžiule į zombio panašia galva, vaizduojančia mirusį tėvą, uždengė netoliese esanti pradinė mokykla pietiniame Volio kantone, bijodama, kad jis išgąsdins vaikus.
Kartu su referendumu buvo surengtas dar vienas balsavimas dėl Socialistų partijos jaunimo sparno iniciatyvos, pavadintos „Sumažinti mokesčius nuo darbo užmokesčio, teisingai apmokestinti kapitalą“. Vadinamosios „99 procentų“ iniciatyvos šalininkai norėjo didesnio kapitalo pajamų lygio apmokestinimo, jo ribą turėtų nustatyti parlamentas. Gautos pajamos būtų panaudotos sumažinti pajamų mokesčius neturtingiesiems. „GFS Bern“ prognozavo, kad iniciatyva atmesta, nes pasiūlymą palaikė tik 34 proc. rinkėjų.
Ukrainos ekspremjerės Julijos Tymošenkos partijos „Batkivščyna“ komanda parengė visus reikiamus dokumentus referendumui prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams organizuoti ir šiandien juos pateikė Centrinei Rinkimų Komisijai (CRK).
Klausimas referendumui skamba taip: „Ar palaikote draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę bet kam, išskyrus Ukrainos valstybę?“
Ne vėliau, kaip per 10 dienų, CRK nariai turi duoti arba neduoti leidimą pradėti referendumui reikalingų piliečių parašų rinkimą.
Pasak Julijos Tymošenko, CRK sprendimas leisti referendumą ar ne, priklausys ne nuo žmonių, o nuo Prezidento, kuris visiškai
kontroliuoja CRK.
Brifingo netoli CRK metu Julija Tymošenko kreipėsi į prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir paprašė paremti žmones, o ne pasaulines
korporacijas, norinčias nusipirkti Ukrainos žemę.
Ji paprašė apginti ukrainiečių interesus ir jų ateitį, o ne padėti užsienio apgavikams, lobistams, kurie “prastūmė” įstatymą dėl Ukrainos
žemės pardavimo.
“Absoliuti dauguma ukrainiečių yra prieš žemės pardavimą. Prezidentas turi įrodyti, ar jis – už žmones, ar prieš. Arba jis surengs
referendumą, arba jis pripažins, kad žemė jau yra padalinta už ukrainiečių nugaros”, – pabrėžė Julija Tymošenko.
Julija Tymošenko – centre
Julijos Tymošenko iniciatyvinėje grupėje yra beveik 11 000 piliečių, kurie ne vėliau, kaip per tris mėnesius, turi surinkti 3 milijonus parašų.
Tiesa, Prezidento pasirašytame įstatyme parašyta, kad jis įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Tad laiko parašų surinkimui lieka nedaug. Apklausos parodė, kad 79% ukrainiečių priešinasi žemės pardavimui užsieniečiams, 77% – nori šio klausimo sprendimo referendume.
Politologai pranašauja, kad, neleidus pravesti referendumą, turėdama tiek daug pritariančių Julija Tymošenko gali ryžtis dar vienam Maidanui. Šiuo metu populiariausių politikų, galinčių pretenduoti į Prezidento postą, reitingų lentelėje ji po dabartinio Prezidento (33 proc.) dalinasi 2-4 vieta (po 12 proc.). Tačiau kai kurie analitikai mano, kad referendumo akcijos dėka ji užims tvirtą antrą vietą.
Pažymėtina, kad prie šios akcijos neprisijungė nei viena Ukrainos politinė partija, nei vienas iš galinčių pretenduoti į Prezidento postą politikas.
Škotijoje reikalaujama nepriklausomybės. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos nacionalinė partija (SNP), kuri pasisako už Škotijos nepriklausomybę, laimėjo regiono parlamento rinkimus, todėl tikimybė, kad bus surengtas antrasis referendumas dėl jos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės (JK), smarkiai didėja.
SNP iškovojo 64 vietas parlamente, šeštadienio vakarą paskelbė Rinkimų komisija Edinburge. Partijai pritrūko vos vienos vietos iki absoliučiai daugumai reikalingų 65 vietų parlamente.
Tačiau kadangi žalieji, kurie taip pat pasisako už Škotijos nepriklausomybę, iškovojo aštuonias vietas, nepriklausomybę palaikančios partijos turi akivaizdžią daugumą.
SNP vadovaujanti Nicola Sturgeon sakė, kad sieks surengti antrąjį referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės nuo likusios JK, jei jos partija laimės daugumą parlamente ir kai tam bus tinkamas laikas. Tūkstančiai žmonių Škotijoje dalyvavo demonstracijoje už nepriklausomybę. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį politikė pasižadėjo didžiausią pirmenybę teikti kovai su koronaviruso pandemija, bet teigė, kad Škotijos žmonėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti dėl šio konstitucinio klausimo.
SNP laimėjo ketvirtus rinkimus iš eilės. Partija iškovojo viena vieta daugiau nei 2016 metais. N. Sturgeon šiuos rezultatus pavadino istoriniais.
Vis dėlto situacija didina įtampą su Londonu, nes JK premjeras Borisas Johnsonas nepritaria antram referendumui.
Bendru teisiniu požiūriu, vyriausybė Londone turi pritarti referendumui dėl Škotijos atsiskyrimo nuo JK. Pirmasis referendumas vyko 2014 metais, tada 55 proc. žmonių pasisakė už tai, kad Škotija liktų JK dalimi, tačiau N. Sturgeon pabrėžia, kad „Brexitas“, kuriam škotai nepritarė, pakeitė situaciją.
Šveicarai referendume sprendžia, ar uždrausti burkas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Šveicarija referendume balsuoja, ar uždrausti dėvėti burkas – visą kūną dengiančius musulmonių moterų drabužius – bei kitus viso veido apdangalus.
Siūloma, kad, išskyrus kelias išimtis, visiems gyventojams būtų draudžiama viešose vietose dengti savo veidus. Tokį pasiūlymą pateikė dešiniųjų pažiūrų antiislamistinė grupė, kuriai 2009 metais referendume pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta naujų minaretų statyba šioje šalyje.
Panašūs burkų draudimai jau galioja Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
Nors iš pradžių gyventojai šią iniciatyvą užtikrintai palaikė, dabar, remiantis naujausiomis apklausomis, sumažėjo žmonių, ketinančių draudimui ištarti „taip“. Todėl nelengva nuspėti sekmadienį vyksiančio balsavimo rezultatus.
Iš viso balso teisę Šveicarijoje turi maždaug 5,4 mln. gyventojų.
Be to, tame pačiame referendume šveicarai spręs ir dėl laisvos prekybos sutarties su Indonezija bei dėl elektroninių asmens tapatybės kortelių. Pastarasis klausimas vertinamas prieštaringai, nes dokumentus išduotų privačios įmonės.
Didžioji dalis Alžyro gyventojų boikotavo referendumą dėl konstitucijos reformos. Rinkimų komisija sekmadienio vakarą pranešė, kad balsavime dalyvavo tik 23,7 proc. rinkėjų. Referendumo rezultatai bus paskelbti pirmadienį. Boikotuoti balsavimą ragino protesto judėjimas „Hirak“.
Prezidentas Abdelmadjidas Tebboune‘as prieš referendumą pareiškė, kad balsavimui pateiktas tekstas atitinka protesto judėjimo reikalavimus. „Hirak“ tuo tarpu projektą atmetė ir kalbėjo, kad tai bus tik „fasado pakeitimas“.
Ekspertai taip pat teigė, kad konstitucijos pataisos jokių realių naujovių nereiškia. Nors naujoji konstitucija esą garantuoja naujas socialines ir ekonomines teises, tačiau jos negali būti teisinio ieškinio pagrindu, taigi tai tik tušti pažadai, sakė konstitucijos ekspertas Zaidas al-Ali.
Vyriausybė tikėjosi, kad surengdama referendumą nuramins protesto judėjimą. Demonstracijos 2019 metų balandį nuvertė ilgametį prezidentą Abdelazizą Boutefliką. Gruodį prezidentu išrinkus buvusį premjerą A. Tebboune‘ą, protestai dar labiau paaštrėjo. Šis 74 metų politikas yra artimas A. Bouteflikos bendražygis. Tik dėl koronaviruso pandemijos kassavaitiniai protestai kuriam laikui nutrūko.
Daugelis alžyriečių kaltina vyriausybę nekompetencija ir korupcija. „Hirak“ reikalauja plačių politinių reformų.
Rusijos gyventojai pritarė konstitucijos reformai. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos gyventojai aiškia balsų dauguma pritarė konstitucijos reformai. Negalutiniais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, už konstitucijos pataisas balsavo apie 78 proc. šalies piliečių.
Konstitucijos reforma išplečia prezidento galias ir leidžia dabartiniam šalies vadovui Vladimirui Putinui, jei jis bus perrinktas, toliau likti valdžioje. Iki šiol prezidentas galėjo vadovauti Rusijai tik dvi kadencijas iš eilės. Tai reiškė, kad V. Putinas 2024-aisiais būtų turėjęs palikti postą.
Tačiau įsigaliojus naujajai konstitucijai, ligšiolinės V. Putino kadencijos nebus skaičiuojamos. Kadangi viena kadencija trunka šešerius metus, jis galėtų likti pareigose net iki 2036 metų – V. Putinui tada būtų 84-eri.
Rinkėjų aktyvumas referendume, Rinkimų komisijos duomenimis, siekė 65 proc. Vyriausybė aktyviai ragino gyventojus dalyvauti balsavime.
Kad paskatintų žmones balsuoti, paskutinė savaitę trukusio referendumo diena net buvo paskelbta laisvadieniu. Be to, rinkėjai galėjo laimėti prizų, tarp kurių buvo butai ir automobiliai. Putinas senatvėje. Foto montažas
Konstitucijos pataisos apima ir plačias socialines reformas, tarp jų – didesnės minimalios algos ir pensijos garantijas. Be to, konstitucijoje bus įtvirtinta virtinė konservatyvių vertybių, tarp jų – santuoka kaip vyro ir moters sąjunga. Tai draustų homoseksualių asmenų santuokas.
Žinomas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pasmerkė referendumą, pavadindamas jį „dideliu melu“. „Rezultatai“, kurie ką tik buvo paskelbti, yra suklastoti“, – sakė jis. Jie esą neturi nieko bendra su Rusijos piliečių nuomone. A. Navalnas ragino boikotuoti referendumą.
Nepriklausoma rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ pranešė apie šimtus skundų dėl nusižengimų rinkimų laisvei. Tam paprieštaravo Rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova. Per visą balsavimo procesą, anot jos, „rimtų pažeidimų“ nebuvo.
Balsavimo teisę šalyje tyrėji 110 mln. rinkėjų. Pradžioje planuota, kad referendumas vyks balandį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jį teko atidėti.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino rusus dalyvauti referendume, kad būtų užtikrintas „stabilumas, saugumas ir gerovė“.
Per televiziją transliuotame kreipimesi prieš tai, kai trečiadienį baigsis savaitę trukęs referendumas, V. Putinas sakė, kad gyventojai turėtų balsuoti už šalį, „kurią norime palikti savo vaikams“, tačiau nepaminėjo kontroversiškos Konstitucijos pataisos, kuri potencialiai leistų jam likti valdžioje iki 2036 m.
Praėjusią savaitę Rusijos gyventojai pradėjo balsuoti dėl Konstitucijos pataisų, kurias pasiūlė V. Putinas. Tarp pataisų yra prezidento kadencijų ribos atstatymas, kuris leistų V. Putinui dalyvauti prezidento rinkimuose dar du kartus po to, kai 2024 m. baigsis jo dabartinė kadencija.
Be to, kitos pataisos sustiprins prezidento ir parlamento galias, įtvirtins „tradicines vertybes“, įskaitant iš esmės įvedamą vienalyčių santuokų draudimą, ir garantuos didesnį minimalų atlyginimą ir pensijas.
„Balsuojame už šalį, kurioje norime gyventi, su moderniu švietimu ir sveikatos apsauga, su patikima socialine apsauga ir efektyvia valdžia, kuri yra atskaitinga visuomenei“, – sakė V. Putinas.
„Balsuojame už šalį, kurią norime palikti vaikams ir anūkai“, – tikino Rusijos lyderis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad dėl koronaviruso protrūkio atidedamas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, turėjęs vykti balandžio 22 d.
Per televiziją kalbėjęs Rusijos prezidentas pranešė, kad dėl koronaviruso pandemijos būtina atidėti referendumą, tačiau prezidentas nepasakė, kada vėliau jis galėtų būti surengtas. V. Putinas, be kita ko, rekomendavo Rusijos gyventojams būti namuose, kad jie išvengtų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.
Rusijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius siekia 658.
Tarp siūlomų Rusijos Konstitucijos pakeitimų yra pataisa, leisianti V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija. Be to, parlamentui, kuriame dominuoja V. Putinui ištikimi politikai, būtų suteikta daugiau įgaliojimų.
67 metų amžiaus V. Putinas jau du dešimtmečius yra valdžioje. Tuo laikotarpiu jis ėjo tiek Rusijos premjero, tiek prezidento pareigas.
Škotijos Nacionalinės partijos (SNP) lyderė ir regiono vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon penktadienį pareikalavo referendumo dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės (JK), kurios išstojimas iš ES škotams sukėlė gilų liūdesį.
N. Sturgeon kreipėsi į SNP remėjus, „YouGov“ apklausos rezultatams parodžius, kad 51 proc. Škotijos rinkėjų pritaria nepriklausomybės idėjai. Tai pirmoji apklausa po 2015 m. referendumo, kurios metu nepriklausomybei pritarė daugiau nei pusė apklaustųjų.
Vyriausybės vadovė pažadėjo „puoselėti kitokios, geresnės ateities Škotijai viltį“.
„Tai ateitis, kurioje mes ir toliau esame šiltai priimanti ir atvira (valstybė) – vieta gyventi, studijuoti ir dirbti. Ir vertinama Europos tautų šeimos narė“, – teigė N. Sturgeon.
„Po šio vakaro tokia ateitis mūsų laukia tik paskelbus nepriklausomybę, – sakė Škotijos vyriausybės vadovė. – Mūsų užduotis yra įtikinti Škotijos gyventojų daugumą tai pasirinkti.“
N. Sturgeon pareiškė, kad „Brexitas“ daugeliui JK gyventojų bus „akistata su tikru ir giliu liūdesiu“.
„Čia, Škotijoje, turint omenyje, kad tai vyksta prieš mūsų daugumos valią, liūdesys bus persipynęs su pykčiu“, – sakė ji.
N. Sturgeon tvirtina, kad SNP turi įgaliojimus referendumui skelbti po to, kai gruodžio rinkimuose iškovojo 48 iš 59 Škotijos atstovams skirtų kėdžių JK parlamente.
JK premjeras atmetė dar vieno Škotijos nepriklausomybės referendumo galimybę, jis pabrėžė kad N. Sturgeon, ruošiantis 2014 m. referendumui, sutiko, kad tai bus „vienintelis šiai kartai priklausantis bandymas“. 2014 m. 55 proc. škotų balsavo likti JK sudėtyje.
2016 m. per „Brexito“ referendumą likti ES norėjo 62 proc. Škotijos gyventojų, o visoje JK išstojimui pritarė 52 proc. rinkėjų.
Viena iš tokių – mišrią rinkimų sistemą pakeisti vien tik proporcine. Ne kartą prieš tai ši idėja skambėjo ir Seime.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas taip pat teigia, kad Lietuvai labiau tiktų proporcinė rinkimų sistema.
Visa bėda, kad visuose seimuose nebūtų atsiradę daugumos balsų pakeisti Seimo rinkimų įstatymą (Konstitucijos tam reikalui keisti, kiek suprantu – nereikia), nes visuose seimuose buvo pakankamai stipri brazauskinė grupuotė ir prie jos atvirai ar slapta besišliejančios Seimo frakcijos, kurioms buvo paranki ši mišri rinkimų sistema. Jos dėka beveik pusę parlamentarų sudarydavo (ir dabar sudaro) apygardose išrinkti iš sovietijos ir brazauskinės privatizacijos atėjusio verslo atstovai, vietiniai „geradariai”, neretai savo verslu ar kitokiais reikalais susiję su Rusija.
Vienintėlė išeitis – bent kartą išsirinkti padorų Seimą, kuris ryžtųsi reformuoti Seimo, galima sakyti, Lietuvos šeimininko, rinkimų sistemą.
Atrodo, tinkamas momentas atėjo. Jau ir kairėje, ir dešinėje girdime be stiprintuvų pagalbos, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma, Lietuvos šeimininkė, – toliau jau kelias į niekur.
Mano nuomone, yra išeitis. Reikia referendumo Konstitucijos 58 straipsniui papildyti.
“58 straipsnis
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Rinkimų apylinkė. Slaptai.lt nuotr.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.”
Nors Konstitucijos 9 straipsnis nurodo, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”, pirmalaikiai Seimo rinkimai prie tokių nepriskiriami.
Akivaizdu, kad tik ypatingais formaliais procedūriniais atvejais, anaiptol nesusijusiais su akivaizdžiomis grėsmėmis Lietuvos saugumui bendrąja prasme, galimi priešlaikiniai Seimo rinkimai.
Sunkiai aš bent įsivaizduoju situaciją, kai 3/5 Seimo narių su jų atlyginimais Seime, pagal kuriuos jiems vėliau bus skaičiuojamas pensijų dydis, imtų ir pasileistų.
O dabar įsivaizduokime situaciją, kai mūsų Prezidentu rinkėjai, to nežinodami, išsirenka slaptą, o gal ir užverbuotą, Kremliaus įtakos agentą, o Seime tuo metu valdančiąją daugumą ir atitinkamai Vyriausybę sudaro panašūs į jį (argi nebuvo labai panašių situacijų?).
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Tai kur saugiklis panašiai situacijai, jai paaiškėjus, neutralizuoti?
Manau, kad Konstitucijos 58 straipsnis turėtų būti papildytas skirsniu:
“Respublikos Prezidentas privalo skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei Lietuvos Respublikos piliečių referendume dėl pirmalaikių Seimo rinkimų už pirmalaikius rinkimus balsavo daugiau kaip pusė balsavusių.”
Galima visuomenėje svarstyti, koks turi būti balsavusiųjų procentas, koks balsavusių “už” procentas, bet tokį savo saugumo saugiklį turėtume turėti.
Tos padorios politinės jėgos, kurios nedelsiant surinks 300 000 parašų referendumui tokiam Konstitucijos pakeitimui surengti ir dar suspėti vėl gi referendumu surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, manau, rinkėjų bus gerai įvertintos. Manau, jei Respublikos Prezidentas žodžiu pritartų tokiems referendumams, jis taip pat būtų gerai įvertintas.
Beje, taip būtų pasitarnauta ir ateities kartoms, nes visi ateities seimai visą laiką jaustų Referendumo Damoklo (LIETUVOS) kardą virš jų ir atitinkamai elgtųsi.
Pirmadienio rytą, suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,58 proc. rinkėjų, tačiau įteisinti pilietybės išsaugojimą pritrūko balsų. Kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko, jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių – 47,25 proc.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gautais iš visų 1972 apylinkių, už tai, kad būtų išsaugota Lietuvos pilietybė tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, balsavo 71,78 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 26,04 proc. rinkėjų.
Kitame referendume už tai, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius iki 121, pasisakė 73,70 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 23,07 proc. rinkėjų.
Kaip ELTA jau skelbė, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, rinkėjų aktyvumas turi pasiekti 50 proc. visų rinkėjų, o klausimui pritarti – daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume.
Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos – kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Likus vos kelioms dienoms iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo pagrindinio balsavimo, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija neslepia, kad buvo padaryta nemažai klaidų. Tai pavėluota viešinimo kampanija, lėšų stoka, referendumo klausimo formulavimas. Ir net jeigu nariai tikisi pozityvaus rezultato sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, kartu jau garsiai kalba ir apie naują, kitaip organizuojamą referendumą.
Pasak komisijos nario konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, jis, pasisakydamas už dvigubą pilietybę, balsavo už, ragina tą daryti ir kitus, tačiau kartu sutinka, kad kai kurie oponentų argumentai – neatremiami.
„(Yra. – ELTA) tokių sunkiai atremiamų argumentų ir iš tikrųjų reikia pripažinti, kad šitas referendumas yra neparuoštas ir jo formuluotė yra daugiau negu keista. Ir kai žmonės bando paskaityti, kas jiems parašyta, jeigu nepaaiškinsi, jie nesupranta. Ir tas piliečių skaidymas pagal šalis, kur gyvena, neturi rimto moralinio pagrindo.
Mes suprantame kompromisus, tai geriau negu nieko, bet žmonės, kurie mąsto, stebi situaciją ir paiso teisės principų, jie tą argumentą teikia ir nieko negali pasakyti. Bet, nepaisant to, negalime trauktis ir reikia, be jokios abejonės, gauti kiek įmanoma teigiamą rezultatą“, – komisijos posėdyje teigė konservatorius.
Pasak jo, matant oponavimo mastą esą yra suprantama, kad referendumas gali neįvykti. Tokiu atveju, politikas ragina, reikia būti pasiruošusiems.
„Negalime užsimerkti, kaip strutis įkišti galvą į smėlį ir sakyti – tik pergalė, o jeigu ne, visi išsiskirstome. Reikia turėti planą, kuris bus įgyvendinamas iš karto. Jeigu matysime tendenciją, kad dauguma žmonių vis dėlto yra palankūs, iškart reikia ruošti naują referendumą“, – tvirtino V. Juozapaitis.
Pasak kito konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, šioje viešinimo kampanijoje galima įžvelgti daug trūkumų, tačiau jis pažymi, kad šiuo klausimu, kaip reta, Seimas yra vieningas.
„Nėra tobula rinkimų kampanija, nėra tobulas kontekstas (…). Labai vėlyva informacinė kampanija, maži pinigai, čia yra politinės pamokos. Bet reikia padaryti viską, paraginti visus kontaktus balsuoti. Dar vis daugybė žmonių nežino, nesupranta, turi daugybę klausimų. Padirbėkime per tas dienas“, – teigė Naujamiesčio apygardoje, į kurią atkeliauja užsienio lietuvių balsai, išrinktas Seimo narys.
Jo teigimu, naujasis referendumas galėtų būti mažesnės geografinės apimties, didesnis akcentas turėtų būti „grįžtančios Lietuvos fenomenui“. Pasak jo, Seime yra sutarimas kaip reta, tad, politiko manymu, po referendumo gautą didžiulį palaikymą bus svarbu realizuoti aptarus su naujuoju prezidentu ir galimai Vyriausybe.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas teigia, kad diskutuojant apie referendumą esą buvo pamiršta esmė – ko yra siekiama. Pasak politiko, referendumas yra reikalingas ne pasaulio lietuviams, o Lietuvai. Politiko teigimu, komisijoje kolegų išvardinti klausimai yra techninės detalės, esą svarbiausias klausimas, ar yra pritariama pilietybės išsaugojimui.
Tiesa, kartu „valstietis“ pažymi, kad žmonių nuomonė dėl pilietybės pasikeičia, kai vieniems asmenims pilietybė sugrąžinama, o kiti ją praranda.
„Rūta Lee, Holivudo aktorė, kaip ji čia džiaugiasi pilietybę susigrąžinusi, tačiau rankinio pasaulio čempionui lietuviui atimta pilietybė. Gauna raštą voku, kad atimta. Tada žmonės sako, kuo Rūta Lee iš tikrųjų geresnė, jeigu jai suteikiame, o tam atimam. Ar už tai, kad po 1990-ųjų išvyko?“ – klausė S. Tumėnas, turėdamas omenyje Vygintą Petkevičių, žaidusį Vokietijos nacionalinėje rinktinėje.
Būtent, – sureagavo V. Juozapavičius, – tai yra konstitucinio įstatymo. Bet Seimo nariai negali sakyti, kad Lietuva atima pilietybę. Tie žmonės netenka mūsų pilietybės pagal mūsų Konstituciją, kurią referendume priėmė visi tie patys žmonės. Tai bent mes čia savęs neklaidinkime. Rūta Lee išvažiavo bėgdama nuo maro, karo, bolševikų ir visada turėjo galimybę gauti Lietuvos pilietybę. Iš rankininko niekas negalėjo atimti, nes jis buvo Lietuvos pilietis. Jeigu pasirinko turėti kitos valstybės pilietybę, Lietuvos neteko. Čia ir sustokime. Kalbėkime apie galimybę atgauti, sakykime, tą teisę į pilietybę. Nes kai kalbame, kad Lietuva atima pilietybes, tai mes absoliučiai diskredituojame savo pačių valstybę“.
Lietuviškoji emigracija. Slaptai.lt nuotr. „Atima, aišku, kad atima. Nes žmogus gauna voką ir dar liepia jam (sumokėti) baudą už kažką“, – atsakė S. Tumėnas.
„Ne už kažką, už įstatymo pažeidimą“, – replikavo V. Juozapaitis.
„Žmogus atidavęs visą sveikatą, Europos čempionas, su Kauno „Granitu“ iškovojęs taurę…“, – toliau tęsė „valstietis“. Tiesa, politikas pamiršo vieną „techninę detalę“. Pasak Rankinio federacijos generalinio sekretoriaus Migliaus Astrausko, V. Petkevičius nėra laimėjęs nei pasaulio, nei Europos čempionato aukso medalių.
„Čia kokią išvadą darau – net mums neužteko laiko išsikalbėti apie tam tikrus dalykus, o jau nekalbant apie kitus miestelius ir regionus, – į diskusiją įsitraukė Ž. Pavilionis. – Siūlau tęsti kampaniją, nes jos reikės. Pavyzdžiui, išaiškinti skirtumą, kad pilietybės išsaugojimas ne paskatina išvažiuoti, o paskatina grįžti. Oponentai sako, kad pilietybė paskatins išvažiuoti. Totalus absurdas – visi jau ir taip išvažiavo. Mes to tikrai neišaiškinome“.
Politikas pateikė pavyzdį, kad islandus sugrįžti paskatino būtent dviguba pilietybė.
Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pažymėjo, kad komisijos tikslas dar nėra pradėti ieškot naujų sprendinių. Pasak jo, iki referendumo pabaigos reikia mobilizuoti ir pakviesti kuo daugiau rinkėjų.
„Iš tiesų gal retai taip būna, gal unikalūs esam, kad kai siekiam pergalės, nusiteikę laimėti, mes aptarėme klaidas. Tai gal ir gerai, o gal ir negerai. (…) Aš siūlau – per tas kelias dienas mes turime padaryti taip, kad ateitų kuo daugiau žmonių. (…) Mobilizuokimės kaip galime“, – tikino socialdemokratas.
Ketvirtadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria ragina pritarti siūlomam Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui. Jį priėmus, Lietuvos pilietis, pagal kilmę įgijęs europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, išsaugotų Lietuvos pilietybę. Kartu, rašoma, visos valstybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos „veiksmu ir žodžiu“ yra kviečiamos užtikrinti sklandų referendumo organizavimą. Už pasisakė 72, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai.
Pasak rezoliuciją pateikusios opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tai yra ženklas, parodantis, kad referendumas Seime yra vertintinas rimtai.
„Rezoliucijos tikslas – parodyti, kad jis yra svarbus, ir mes jos svarbą suvokiame“, – sakė liberalė. Miglota referendumo dėl dvigubos pilietybės vertė. Slaptai.lt nuotr. ELTA primena, kad tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.
Balsavimas referendume dėl pilietybės išsaugojimo, taip pat dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
Kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad rengiami referendumai dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių mažinimo yra tinkamai neparuošti, paminantys Konstitucijos dvasią, todėl juose nedalyvaus. Jis taip pat prisiminė situaciją Jungtinėje Karalystėje, kai po „Brexito“ šalis iki šiol neranda atsakymų po esą emocionalaus referendumo.
Pasak socialdemokrato, referendumai, organizuojami su prezidento rinkimais, neva pamina konstitucinį principą, kad tokiu būdu sprendžiami tik svarbiausi tautai klausimai.
„Mano asmenine nuomone, rengti du tokius referendumus vienu metu kartu su prezidento rinkimais – tai nusižengti Konstitucijos raidei ir dvasiai, kad svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Tuo tarpu prezidento rinkimai nėra svarbiausi – jie periodiniai“, – sakė politikas.
Jo teigimu, abu klausimai – dėl pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo – yra rengiami skubotai.
„Klausimai yra neparengti, neišdiskutuoti ir nepateikti visuomenei taip, kad kiekvienas rinkėjas, kuris tuo pačiu taps konstitucinės pataisos autoriumi, galėtų sąmoningai priimti sprendimą, žvelgdamas į teigiamas ir neigiamas galimas pasekmes. (…) Kas gi yra tas konstitucinis įstatymas? Rinkėjas bent jau turi teisę žinoti jo koncepciją, ar nereikia žinoti?“ – klausė V. P. Andriukaitis.
Anot socialdemokrato, Seimo narių mažinimo referendumas taip pat esą parengtas atmestinai. Jo manymu, tarp dviejų referendumų yra savotiškas konfliktas: vienu norima išplėsti balsuojančiųjų skaičių, kitu – sumažinti tautos atstovų skaičių.
„Lietuvoje yra labai melaginga žinia, kad darome tai, nes gyventojų sumažėjo. Taip, Lietuvoje gyvenančių sumažėjo, bet tie 600 tūkst., kurie išvyko, jie visi yra piliečiai, jiems neatimta balsavimo teisė. Ir rinkėjų skaičius nepakitęs – tai kodėl taip elgiamasi? Mano atsakymas – abu (referendumai. – ELTA) yra tik priedanga tam, kad ateitų daugiau rinkėjų į prezidento rinkimus.„
Pasak V. P. Andriukaičio, į organizuojamus referendumus reikėtų žiūrėti atsakingiau, esą Jungtinė Karalystė, organizavusi emocingą balsavimą, vis dar negali rasti būdų, kaip išeiti iš susidariusios padėties.
„Brexito“ sumaištis rodo, kad reikia labai atsakingai rengtis referendumams. Neduok Dieve, jeigu tokia sumaištis dėl tolesnių Konstitucijos pataisų ir konstitucinio turinio tęsis ir kitame Seime, po referendumo. Nelinkėčiau (Lietuvai. – ELTA) tokios sutarties. (…) Abiem atvejais, manau, kad referendumai yra neparengti, tad žadu šitoje sumaištyje nedalyvauti“, – teigė kandidatas į prezidentus.
Jau prasidėjo balsavimas dviejuose referendumuose ir prezidento rinkimuose. Kokių rezultatų galima tikėtis referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo? Jei galimus šio referendumo rezultatus bandytume nuspėti pagal itin „drungną“ agitaciją, tai pasyvumo nuotaikos turėtų dominuoti.
Bet paskutinė apklausa, kurią atliko Baltijos tyrimai balandžio 12-26 d., o joje apklausta 1050 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresni, rodo, kad visuomenės nuotaikos nuo praėjusių metų vasaros pabaigos nepasikeitė (žr. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algis-krupavicius-seimo-nariu-skaiciaus-sumazinimas-buti-ar-nebuti.d?id=78974093). Daugiau nei keturi penktadaliai (82,3 proc.) respondentų visiškai pritaria ar pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui (nepritaria ir visiškai nepritaria 4,6 proc. respondentų. – ELTA). Tad čia paveikslas beveik krištoliškai aiškus. Visuomenės lūkesčiai yra akivaizdžiai sumažinto Seimo pusėje.
Ne vienas ir ne du dabartiniai svarbiausių Lietuvos partijų lyderiai kritikavo Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvą. Bet partiniam elitui, ko gero, vertėtų būti nuosaikesniam ir mažiau kritiškam, nes net lojalūs partijų šalininkai gali pradėti išsivaikščioti, jei partijų elitas akivaizdžiai ignoruos savo elektoratų lūkesčius.
O tarp skirtingų partijų šalininkų turime vienareikšmį sutarimą dėl Seimo narių sumažinimo. Jam labiausiai pritaria Darbo partijos (96 proc.) ir socialdarbiečių rėmėjai (96 proc.). Kiek mažiau Seimo dydžio sumažinimą remia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų šalininkai, nors ir tarp jų 71 proc. yra daugiau nei įtikinama dauguma. Tarp tų respondentų, kurie nejaučia artumo konkrečiai partijai, daugiau nei 78 proc. už Seimo narių skaičiaus sumažinimą.
Toks tarppartinis ir nepartinis konsensusas tarp rinkėjų yra ženklas, kad nei viena partija negali ir neturi teisės „privatizuoti“ Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvos. Tas sutarimas yra savotiškas šių laikų zeitgeist. Galiausiai visa tai yra visuomenės sukilimo prieš partinius elitus simptomas.
Lietuvos piliečiai turi teisę pasirinkti ir nuspręsti. Referendumuose ir rinkimuose. Net jei politikai kartais ir parodo ženklus, kad kai kuriuose yra geriau nedalyvauti. Vis viena geriau spręsti dalyvaujant nei nedalyvaujant.
Partiniams elitams, nors jau pavėluotai, ko gero, verta pripažinti, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimas beveik neišvengiamybė. Nors, ypač politikoje, neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Bet visais atvejais visuomenės nuotaikos yra itin vienakryptės šiuo klausimu.
Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Komentaro autorius – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.
