Registrų centras

SkaitomiausiosŽvalgyba

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė naują organizaciją, Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentą įpareigojo atlikti vidinį tyrimą. 
 
„Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė organizaciją – Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Kaip rodo Registrų centro dokumentai, organizacijos steigimo dokumentus A. Paleckis pasirašė elektroniniu parašu. Kaip žinoma, tam yra reikalingas interneto ryšys ir mobilusis telefonas. Šie dalykai laisvės atėmimo vietose yra draudžiami. Dėl to Teisingumo ministerija, reaguodama į viešojoje erdvėje pasklidusius teiginius, pavedė Kalėjimų departamentui pradėti vidinį tyrimą“, – Eltai teigė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas. 
 
E. Jablonsko teigimu, Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus pateikti pirminiai duomenys leidžia abejoti, kad buvo pažeisti įkalinimo įstaigos saugumo reikalavimai ir sudarytos prielaidos pasinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis. 
 
Kaip pirmadienį skelbė portalas „Delfi“, Registrų centro dokumentai rodo, kad šių metų birželio 28 dieną Registrų centre buvo įregistruota asociacija – Tarptautinis geros kaimynystės forumas. Jos steigėjai – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui gerai žinomi piliečiai: kauniečiai 56-erių Erika Švenčionienė ir 40-metis Mindaugas Ramoška, Vilniuje gyvenantys 60-ies metų Kazimieras Juraitis ir 51-erių A. Paleckis bei Vilniaus rajone gyvenantis 47-erių Dmitrij Glazkovas.
paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
 
„Delfi“ per Kalėjimų departamentą kreipėsi į patį nuteistąjį A. Paleckį, prašydama atsakyti apie galimai naujos organizacijos įsteigimą, tačiau šis į atsakyti į klausimus nepanoro.
 
A. Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas realius laisvės atėmimu 6 metams. Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nuteistojo skundą atmetė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.13; 08:30
Aktualijos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Robertas Petraitis pirmadienį turėtų pranešti savo sprendimą, ar sutinka su sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio siūlymu trauktis iš einamų pareigų.
 
A. Dulkys penktadienį pasiūlė R. Petraičiui trauktis iš NVSC vadovo pareigų. Ministras teigė NVSC direktoriui davęs laiko apsispręsti iki pirmadienio ryto.
 
„Asmeniškai matau didelių problemų. Ir šiandien gerbiamam R. Petraičiui pasiūliau, kad, mano nuomone, geriausias variantas būtų jam pačiam pasitraukti iš einamų pareigų“, – žurnalistus penktadienį informavo A. Dulkys.
 
Pats R. Petraitis situaciją atsisakė komentuoti. Anksčiau R. Petraitis yra teigęs neketinąs trauktis iš pareigų tol, kol nebus nustatyti NVSC veiklos trūkumai.
 
ELTA primena, kad sausio pabaigoje SAM pranešė, jog vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 asmenų mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau sirgusių koronavirusu.
 
Sausio 2-osios vakarą ministras gavo R. Petraičio atsakymą į pateiktus klausimus dėl NVSC veiklos. Šį NVSC direktoriaus atsakymą A. Dulkys pavedė įvertinti SAM atsakingiems asmenims.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 00:02
Aktualijos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kaip ir buvo pranešta anksčiau, iš gydymo įstaigų gavęs informaciją apie mirties nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus ir atvejus, kai mirusieji buvo užsikrėtę COVID-19, bet mirė dėl kitų priežasčių, kuri nebuvo pateikta laiku pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką, šiuos duomenis įtraukia į statistiką.
Registrų centras. Registrų centro nuotr.
 
NVSC informuoja, kad praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 42 žmonės, dar apie 88 mirties atvejus pateikti pranešimai, kurių gydymo įstaigos nebuvo pateikusios laiku, kaip numatyta galiojančioje, SAM patvirtintoje tvarkoje.
 
Taip pat gruodžio 31 d. gauta informacija apie 19 mirties atvejų, kai asmenys mirė užsikrėtę COVID-19, bet, medikų vertinimu, pagrindinė mirties priežastis yra kita. Dar 58 tokių atvejų, apie kuriuos pranešta penktadienį, yra atvejai, kai gydymo įstaigos atsiuntė laiku nepateiktus pranešimus, kaip numatyta galiojančioje tvarkoje.
 
Kaip ir buvo anksčiau, t. y. visą pandemijos laikotarpį, NVSC kasdien pateikia informaciją apie tuos mirties atvejus, apie kuriuos tą parą gavo pranešimus iš gydymo įstaigų, nepaisant, kokia yra žmogaus mirties data. Tai buvo nuolat pabrėžiama ir nuolat akcentuojama, pateikiant informaciją visuomenei, ką kasdien ir darė NVSC, nurodydamas ir mirusiųjų amžiaus grupes, ir informaciją apie turėtas gretutines patologijas, ir asmenų užsikrėtimo aplinkybes, kurios nustatytos epidemiologinės diagnostikos metu.
 
NVSC atkreipia dėmesį, kad mirčių neatitikimą pagal gydymo įstaigų NVSC pateiktus pranešimus ir informaciją Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje įvertino NVSC ir NVSC kreipėsi į Registrų centrą ir gydymo įstaigas, siekiant sutikrinti duomenis. Viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad neatitikimą pastebėjo kitos įstaigos, yra netiesa, apie neatitikimą pranešė ir veiksmų ėmėsi NVSC.
 
Svarbu ir tai, kad NVSC iš karto pasiūlė problemos sprendimo būdą ir techniškai jau kurį laiką yra pasiruošęs informacijos apie mirties atvejus gavimo proceso tobulinimui, tačiau vis dar galioja tvarka, nustatyta ministro įsakymu, kaip informacija turi būti pateikta NVSC, t. y. pateikiant skubų pranešimą.
 
NVSC yra įstaiga, kuri gauna informaciją nustatyta tvarka, kurią nustatė ne pats centras. NVSC gauna informaciją iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą, kaip ir yra numatyta teisės aktuose.
 
NVSC primena, kad jau gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis apie visus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus, pateikiant detalią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.01; 18:00
Aktualijos

Žvakė. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad mirčių statistikos neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės.
 
NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė akcentuoja, kad centras mirčių statistiką visų pirma gauna iš gydymo įstaigų ir tik tada, pasak jos, informacija yra apskaitoma.
 
Todėl, pasak NVSC atstovės, spalio-gruodžio mėnesio mirčių statistikos neatitikimas galimai yra nulemtas vėluojančios informacijos iš gydymo įstaigų dėl joms tenkančių didelių apkrovų.
 
„Pagal galiojančią tvarką informaciją apie mirties atvejus NVSC gauna iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą. Atsižvelgus į gydymo įstaigoms tenkančius krūvius, vertiname, kad galimai galėjo atsitikti taip, kad informacijos pateikimas vėluoja arba informacija apie mirties nuo COVID-19 ligos atvejus NVSC perduota nebuvo“, – Eltai atsiųstame komentare teigė NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.
 
Jos teigimu, tai reiškia, kad tam tikri neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės.
 
„Ne NVSC diagnozuoja tiek mirties, tiek, pavyzdžiui, pasveikimo faktą, tad kliaujasi gydymo įstaigų pateikta informacija. Visą informaciją, kurią gavome iš gydymo įstaigų, mūsų specialistai yra suvedę, kasdien už ją atsiskaitome visuomenei“, – akcentavo NVSC atstovė.
 
J. Petravičienė tikina, kad pasirodžius informacijai apie neapskaitytas mirtis, kurios galimai galėjo būti susijusios su COVID-19 liga, NVSC proaktyviai iškart ėmėsi veiksmų, siekiant išsiaiškinti situaciją ir nustatyti, ar gydymo įstaigos NVSC apie mirties atvejus pranešė nustatyta tvarka, taip, kaip tai turi daryti.
 
„NVSC gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis apie visus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus, pateikiant detalią informaciją. Tokią informaciją gavome. Kiekvienas atvejis yra individualus, kiekvieną jį reikia įvertinti atskirai tam, kad visuomenei pateiktume galutinę, tikslią ir aiškią informaciją“, – teigė NVSC atstovė.
 
„Dėl to tikslinamės ir su gydymo įstaigomis. Tas turėtų būti padaryta artimiausiu metu. Kaip ir sakėme, apie tai visuomenė bus informuota atskirai“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 00:05
Aktualijos

Užuojauta ir gedulas

Viešoje erdvėje kilo susirūpinimas karantino metu ženkliai išaugusiu mirties atvejų skaičiumi. Visgi išsamesnių duomenų, dėl kokių – be koronaviruso – priežasčių mirčių šiuo laikotarpiu skaičius šoktelėjo, dar reikės palaukti. Šią statistiką tvarkantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius informuoja iš Registrų centro gavęs kurį laiką lauktus mirties liudijimus už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.
 
Higienos institutas balandžio mėnesio mirties priežasčių duomenis ketina paskelbti per savaitę, tačiau gegužės ir birželio duomenų dar teks palaukti. Higienos instituto teigimu, mirties priežasčių duomenys sistemai veikiant be trukdžių yra prateikiami nuo kalendorinio mėnesio pabaigos praėjus 45 dienoms.
 
Esama situacija susilaukė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių dėmesio. Trečiadienį vyksiančiame komiteto pasėdyje bus svarstomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Registrų centro ir Higienos instituto klausimas.
 
„Bus svarstomas klausimas dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kaip vaikšto žinios iš vienos institucijos į kitą, kaip iš Registrų centro ateina duomenys iki Higienos instituto“, – Eltai teigė komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
 
Viešoje erdvėje jau ne kartą būgštauta, kad Registrų centro skelbiami duomenys apie išaugusį mirties atvejų skaičių kelia klausimą, ar tai nėra susiję su karantino metu apribotu sveikatos apsaugos paslaugų teikimu. Opozicijai priklausiančių politikų įsitikinimu, į šį klausimą padėtų atsakyti detalesnė informacijos apie mirčių priežastis analizė.
 
Kaip liepos pradžioje rašė portalas lrytas.lt, per karantino laikotarpį 10 proc. padidėjo bendras mirčių skaičius. Visgi, kokios šių mirčių priežastys, atsakymo kol kas nėra, nes Registrų centras pavėlavo Higienos institutui pateikti balandžio, gegužės bei birželio mėnesių mirčių liudijimus. Registrų centro direktorius Saulius Urbonavičius dėl susidariusios situacijos kaltino streikuojančią e.sveikatos sistemą, kuri liepos pabaigoje daugiau nei savaitę neveikė dėl techninių gedimų, atsiradusių užliejus Registrų centrą.
 
„Mes esame gavę mirties liudijimus iki liepos 2 dienos. (…) Dabar mums reikia juos įvertinti pagal tarptautines taisykles“, – Eltą pirmadienį informavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius, primindamas, kad šiuo metu Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius kol kas oficialiai yra paskelbęs kovo mėnesio duomenis.
 
Garantijų, kad ateinančių mėnesių duomenis gaus laiku – nėra
 
Higienos instituto atstovas akcentuoja, kad svarbiausia, jog ir ateinančių mėnesių duomenis Registrų centras siųstų reguliariai. Visgi R. Gurevičius teigia, kad kol kas jokio patikinimo, kad duomenys tikrai bus gauti laiku – nėra.
 
„Tokio patikinimo tikrai negavome, mums pasakė, kad štai jums duomenys iki liepos 2 dienos, o kai sutvarkysite birželio mėnesio duomenis, tada mes duosime likusius, kiek turėsime“,– sakė jis.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
 
Sveikatos informacijos centro vadovas taip pat pabrėžia, kad Registrų centro skelbiama informacija apie mirčių skaičių rodo tik išaugusį mirties atvejų faktą, tačiau išaugimo priežastys paaiškės tik Higienos institutui sutvarkius mirčių priežasčių statistiką.
 
„Registrų centras turi tik mirties faktą. Jie skelbia šį mirčių faktorių pagal mėnesius ir pagal savaites, bet iš to šnipštas – nieko. Kas iš to, kad mirčių padidėjo, visi klaus, kieno sąskaita padidėjimas įvyko. Faktiškai tik po mirčių registro sutvarkymo medicininių mirties liudijimų, sukodavimo pagal tarptautines taisykles bus aišku mirties priežastys“, – teigė R. Gurevičius.
 
Balandžio mėnesio duomenis žada paskelbti per savaitę
 
Savo ruožtu Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė teigia, kad per artimiausią savaitę turėtų būti baigti tvarkyti ir paskelbti mirties priežasčių duomenys už balandžio mėnesį.
 
„Tik liepos mėnesį pilnai gavome vėlesnius dokumentus, tai mes šią savaitę baigsime tvarkyti balandžio duomenis, juos paskelbsime ir tvarkysime kitus dokumentus. Mes jau vejamės grafiką, nes Registrų centras pagaliau suteikė mums prieigą prie dokumentų“, – informavo S. Mekšriūnaitė.
 
Higienos instituto atstovė akcentuoja, kad sistemai veikiant be sutrikimų ir duomenis gaunant laiku  mėnesio mirties priežasčių duomenys yra skelbiami praėjus 45 dienoms nuo jo pabaigos. S. Mekšriūnaitės teigimu, šių duomenų susisteminimas užtrunka dėl procedūrinių veiksmų kuriuos būtina atlikti.
 
„Paprastai, kai be sutrikimų viskas veikė, tai pasibaigus kalendoriniam mėnesiui po 45 dienų mes jau paskelbdavome duomenis. Nes mes per mėnesį turime gauti iš Statistikos departamento mirusiųjų sąrašą. (…) Tada mes pagal sąrašą išsitraukiame visus (mirties – ELTA) liudijimus, patikriname, ar viską esame gavę, o tada, kai viską turime, tai mes šiuos dokumentus ir tvarkome“, – sakė S. Mekšriūnaitė.
 
„Mes tvarkome medicininius mirties liudijimus, kuriuos gydytojai išrašo kiekvienam žmogui. Ten yra įvardintos mirties priežastys, kurių yra ne viena diagnozė įrašyta. Ten įrašoma ir tiesioginė, ir tarpinė mirties priežastis, kitos būklės, kurios sąlygojo mirties priežastį. Gydytojai jas rašo tiesiog ranka, naudodami tokias formuluotes, kokias žino, o mes turime jas sukoduoti pagal ligų klasifikatorių“, – duomenų tvarkymo specifiką paaiškino ji.
 
Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės teigimu, skyriuje paprastai dirba trys žmonės, kurie kiekvieną mirties liudijimą individualiai peržiūri, patikrina, ar jame nėra netikslumų. Visgi šiuo metu, Higienos instituto atstovės teigimu, susikaupus dideliam duomenų kiekiui, papildomai šį darbą padeda atlikti dar vienas žmogus.
 
„Jeigu mes greičiau darytume šį darbą, tai tada kokybė nukentėtų, o mes to nenorime. Mes ir taip jau palyginus greitai šį darbą padarome, nes kitos šalys metinius duomenis skelbia apskritai po dviejų metų, mes tai po devynių mėnesių praktiškai. Tai arba mes darome gerai, arba mes darome greitai, klausimas, ką mes renkamės“, – sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11
Aktualijos

Lietuvoje susiklosčius neeilinei situacijai, kai visą savaitę neveikė Registrų centro aptarnaujama e. sveikatos sistema, pirmadienį teisingumo ministras, pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą, Elvinas Jankevičius aiškinsis padėtį su Registrų centro direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi. Bus aptariama, kokių priemonių imamasi, kad e. sveikatos sistema pradėtų veikti kuo greičiau.
 
ELTA primena, kad Registrų centro sistemos sutriko po praėjusį pirmadienį, liepos 20-ąją, kai Vilniuje po praūžusios liūties trūko vamzdis ir buvo užlietos serverinės. Vanduo pateko į Registrų centro Duomenų centro patalpas.
 
Antradienį Registrų centras teigė, kad didžioji dalis jos teikiamų paslaugų atkurta, tačiau procesai užtruks dėl e. sveikatos sistemos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 00:30
Aktualijos

Registrų centras. registrų centro nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių bei Registrų centro generalinį direktorių Saulių Urbanavičių, klausdamas apie tai, kas jau yra suplanuota padaryti, kad valstybės piliečiams svarbūs visų elektroninių registrų duomenys būtų saugūs bet kokių krizių ar stichinių nelaimių ar net karo metu.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Penktadienį vis dar neveikia e. sveikatos sistema. Nors tvirtinama, kad visų registrų – ypač didžiosios e. sveikatos sistemos – duomenys saugūs, atkurti, tačiau nėra garantijos dėl nepasitaikysiančių klaidų. Neveikiant e. sveikatai ne tik gali kilti žala ir rizika piliečių sveikatai, bet galimos ir kitos grėsmės – duomenys gali būti lengvai prarandami, nutekinami“, – teigia A. Anušauskas.
 
Seimo narys yra įsitikinęs, kad „kiekviena krizė – tai ir galimybė sustiprėti, jei tik imamasi adekvačių priemonių keisti padėčiai, taisyti trūkumus“.
 
Anot Seimo nario, verta atkreipti dėmesį į visų šalies informacinių technologinių (IT) sistemų strategijos ir valdymo tobulinimą, ne tik į technines IT detales.
 
Kaip primena ELTA, Seimo Socialdemokratų partijos frakcija reikalauja valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus S. Urbanavičiaus atsakyti į klausimus dėl aukščiausios saugumo kategorijos, tai yra e. sveikatos sistemos ir kitų Registrų centre saugomų duomenų bazių, atkūrimo.
 
Socialdemokratai klausia, ar Registrų centro vadovas prisiims atsakomybę, kokia žala yra padaryta per tą laiką, kai buvo neprieinami Registrų centro duomenys, ir kaip ta žala bus kompensuota.
 
Gavę Registrų centro vadovo S. Urbanavičiaus paaiškinimus spręsime, ar nėra pagrindo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, sako socialdemokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 13:00
AktualijosSkaitomiausios

Austėja Landsbergienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Karalienės Mortos mokyklos akcininkė, edukologė Austėja Landsbergienė išplatino viešą laišką pateikdama paaiškinimus apie mestus kaltinimus esą mokykla galimai vogė asmens duomenis bei apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą vis dėlto pradėti tyrimą dėl vadinamojo vieno euro sandorio.
 
A. Landsbergienė laiške nemažai kritikos pažėrė ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui bei sulygino jo elgesį su teroristine organizacija HAMAS.
 
„Šlykštu, kad žmogus – Karbauskis – kuris šiaip savo elgesiu ir dviveidiškumu niekina mano Lietuvą, leidžia sau – vien dėl to, kad nepajėgė susidoroti su mano vyru – žeminti, gąsdinti bei trypti mane ir tikisi, kad taip sukels skausmą mano vyrui. Kad jam skaudėtų už mane ir dėl manęs. Karbauskis siekia padaryti viską, kad mes neatlaikytume. Ketverius metus puola mane, mano vaikus, tėvus, artimuosius. Elgiasi taip, kaip teroristinė organizacija HAMAS, kurie slepiasi mokyklose, vaikų namuose: Karbauskis, negalėdamas įkąsti politiniam oponentui, kanda žmonai. Išbandytas kitų, žemas ėjimas, žmogau“, – savo feisbuko paskyroje teigia A. Landsbergienė.
 
Pasak jos, R. Karbauskis puola ne tik ją, bet ir visą bendruomenę, kuriai ji atstovauja.
 
„Oligarchas puola mokyklą, nes žino, kad negalėsime atsakyti tuo pačiu – esame daug mažesni ir daug pažeidžiamesni“, – teigia ji.
 
A. Landsbergienė: „1 euro” sklypo istorija – melaginga
 
ELTA primena, kad VMI, praėjusią savaitę nusprendusi netirti su A. Landsbergiene siejamos bendrovės „Knowledge Investment“, trečiadienį persigalvojo ir nusprendė imtis tyrimo. Pasak A. Landsbergienės, buvo įvykdytas akivaizdus politinis spaudimas VMI.
 
„Persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta. Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą. Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“, – sakė ji.
 
Siūlo NŠA elgtis garbingai
 
A. Landsbergienė teigia, kad Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), pradėjusiusios tyrimą dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas Karalienės Mortos mokyklos administratorius kopijavo duomenis galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį, elgesys – stebinantis bei prasilenkiantis su teisinės valstybės principais.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius prisijungė prie sistemos su oficialiai suteiktais prisijungimo duomenimis ir atliko tik tokius veiksmus, kurie buvo NŠA leidžiami. Tai, kad sistema šalia mūsų mokyklos mokinių duomenų automatiškai pridėjo visų mokyklų mokinių ir mokytojų duomenis, yra saugumo spraga, kuri – vis dar tikimės – bus išspręsta“, – pabrėžė A. Landsbergienė. Ji patikino, kad apie aptiktą duomenų saugumo spragą el. paštu darbuotojas nedelsiant informavo NŠA.
 
„Galvojau, gausim laišką iš NŠA: „Ačiū, kad pranešėte. Tvarkome. Kartu galime daugiau, ačiū už atsakingą ir pilietišką elgesį“. Pasvajojau! Protu nesuvokiama, bet Nacionalinės švietimo agentūros atstovas viešame komentare išsakė, neva duomenys buvo nukopijuoti ir neteisėtai paviešinti“, – sakė ji.
 
A. Landsbergienė patvirtino, kad jokie asmens duomenys nebuvo ir nėra paviešinti.
 
„Priešingai, Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius pasielgė pilietiškai, nenutylėjo, o nedelsiant pranešė apie galimą duomenų saugumo spragą. Ir apskritai, gal jiems gal galva susisuko ?! Koks žmogus – jei jis kažką neteisėtai darytų – apie tai iškart informuotų, kad „ei, žiūrėkite!“. Šioje situacijoje palaikau pasielgusį teisingai žmogų“, – teigia ji.
 
A. Landsbergienė viliasi, kad NŠA elgsis garbingai ir nutrauks tyrimą.
 
„Tikiuosi, kad NŠA atlaikys šį išbandymą, nes, na, tereikėjo padėkoti, greitai susitvarkyti, ir viskas būtų buvę gerai. Visi galime suklysti – svarbiausia, kaip elgiamės suklydę. Ir ypač švietimo organizacija. Nes dabar visos kalbos apie kompetencijų bei emocinio intelekto ugdymą švietimo sistemoje skamba, švelniai tariant, veidmainiškai. Jei NŠA nepersigalvos, tiek savo garbę, tiek ir savo mokinių bei mokytojų duomenų privatumą nuo sistemos spragų ir apie spragas pranešančius sąžiningus Lietuvos piliečius esame pasiruošę ginti“, – sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.23; 13:37
Aktualijos

Gausaus lietaus sukelti padariniai Registrų centro tvarkomiems registrams ir informacinėms sistemoms pasirodė esantys rimtesni, nei buvo manyta iš pradžių, todėl sistemų veiklos atkūrimas bus tęsiamas per naktį, pranešė Registrų centras.
 
Šiuo metu su padarinių šalinimu ir paslaugų teikimo atkūrimu dirba visi atsakingi įmonės IT padalinio darbuotojai, darbas organizuojamas keliomis pamainomis.
 
„Toliau dedame visas pastangas, kad būtų kuo greičiau atkurtas sistemų veikimas. Didžiausias prioritetas šiuo metu skiriamas visaverčiam E. sveikatos sistemos veiklos atkūrimui, Registrų centro savitarnos sutrikimų šalinimui“, – sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.
 
Dėl pirmadienio vakarą sutrikusios serverių veiklos nutrūko Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų veikla. Per antradienį įmonės specialistams pavyko atkurti Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, e. parašo paslaugos, kitų informacinių sistemų veiklą.
 
Nesant neatidėliotinos būtinybės, vizitą į Registrų centrą trečiadienį susiplanavusių klientų prašoma apsvarstyti galimybę vizitui pasirinkti kitą dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 03:00
AktualijosSkaitomiausios

Premjeras Saulius Skvernelis savo vardu užregistravo prekės ženklą „Tėvynės labui“, skelbia portalas tv3.lt. Antradienį portalas pranešė, kad Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai paskelbta, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje nurodyta, kad šio ženklo savininkas yra pats S. Skvernelis.
 
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tv3.lt patvirtino, kad toks prekės ženklas buvo registruotas S. Skvernelio vardu. Jo teigimu, įregistravimo faktas nereiškia, kad kuriamas naujas politinis darinys.
 
“Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
 
ELTA primena, kad gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkimų kampanijai pasirinko premjeras S. Skvernelis.
 
Rugpjūčio pabaigoje portalas LRT.lt paskelbė, kad Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Tuomet Registrų centre S. Skvernelio pavardė nefigūravo. Visgi žurnalistų klausiamas, premjeras leido suprasti, kad politinės partijos pavadinimą įregistravo jo aplinka, kad apsaugotų pavadinimą.
 
Šis faktas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas, kad premjeras ketina kurti naują politinį judėjimą 2020 m. Seimo rinkimams. Šias kalbas skeptiškai vertino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai ne kas kita, kaip opozicijos skleidžiamai gandai ir valstybės pamatų ardymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30
Aktualijos

Seimo narė medikė Irena Degutienė mano, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, pasirodžius naujai informacijai LRT.lt portale, turėtų persigalvoti ir nebeskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus kardiologo profesoriaus Remigijaus Žaliūno savo gydytoju.
 
Iš kitos pusės, politikė teigia, kad, atsiradus informacijai, jog buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis dirbo LSMU taryboje, pasiūlymo atsisakyti galėtų ir pats R. Žaliūnas.
 
Pasak Seimo narės, nėra abejojama kardiologo, kaip profesionalo, kompetencija, tačiau, atsiradus naujai informacijai, gydytojas iš pagarbos prezidentui galėtų atsisakyti G. Nausėdos pasiūlymo ir į šias pareigas deleguoti kitą asmenį. Medikės I. Degutienės teigimu, tokiomis aplinkybėmis dirbti prezidento gydytoju R. Žaliūniui, kaip piliečiui, būtų neatsakinga.
 
„(…) profesine prasme, tai iš tikrųjų prof. R. Žaliūnas yra labai aukšto lygio kardiologas. Bet tai mane šiek tiek nustebino (informacija, kad R. Kurlianskis buvo LSMU tarybos narys. – ELTA). Yra viešai nuskambėjęs kaip ir kaltinimas santykiuose su tam tikrais nelabai geros reputacijos verslininkais, tai aš jo vietoje elgčiausi kitaip. Tam, kad iš tikrųjų nekiltų abejonių, jis pats turi jas išsklaidyti, bet eiti dirbti ir gydyti prezidentą, na, turbūt yra šiek tiek ne visai atsakinga jo, kaip piliečio, ne kaip mediko“, – Eltai sakė I. Degutienė.
 
„Aš geriau, gerbdama prezidentą, pasitraukčiau į šalį, pasiūlydama kitos aukštos kvalifikacijos asmenį. Kauno klinikos turi ir kitų labai gerų kardiologų. Galbūt galėtų būti netgi ir iš jo komandos, kuris neturi reputacijos dėmių. Čia turėtų labai gerai pamąstyti pats prof. Žaliūnas“, – pridūrė konservatorė.
 
Kita vertus, sprendimą nebedirbti kartu galėtų priimti ir išrinktasis prezidentas G. Nausėda. Pasak I. Degutienės, jeigu būtų jo vietoje – dirbti kartu su R. Žaliūnu atsisakytų.
 
„Sunku patarti, bet aš atsisakyčiau. Aišku, gal prezidentas, duok, Dieve, niekada neturės širdies problemų ir nereikės kreiptis į kardiologus, aš to jam ir linkėčiau, bet ką gali žinoti, kaip gyvenime gali atsitikti. Gydytojas nėra komandos narys, bet, esant sveikatos sutrikimams, tai yra pirmas žmogus, kuris bendrauja su prezidentu“, – teigė Seimo pirmininko pavaduotoja.
 
Pasak Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje 18 metų dirbusios I. Degutienės, nepaisant to, kad gydytojas nėra komandos narys, kartais gydytojo ir paciento santykiuose atsiranda temų, apie kurias daktarams žinoti nederėtų. Tad, jos teigimu, išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai pasirinkus gydytoją, turintį reputacinių įtarimų dėl neskaidrių ryšių su kitais asmenimis, rizikų gali kilti, todėl nurašyti galimos R. Žaliūno, kaip prezidento gydytojo, pareigybės nereikėtų.
 
„Vis tiek daktaras yra pakankamai artimas savo pacientui. Na, kartais būdamas gydytoju – nesvarbu prezidento ar ne prezidento – iš paciento sužinai daugiau, negu kaip gydytojas turėtum sužinoti. Tas santykis, žinoma, labai individualus, bet dėl to ir yra Hipokrato priesaika, kurioje teigiama, kad gydytojas negali platinti jokių duomenų apie savo pacientą. Bet dalinė rizika yra. Esi pakankamai arti to žmogaus“, – sakė I. Degutienė.
 
ELTA primena, kad antradienį LRT.lt portale pasirodė informacija, kad LSMU rektorius R. Žaliūnas palaiko artimus ryšius su buvusiu „MG Baltic” viceprezidentu R. Kurlianskiu. Pasirodo, šis 2016 m. buvo LSMU Tarybos narys, o koncerno bendrovė „Mitnija“, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį buvo tarp didžiausių LSMU tiekėjų, įgyvendinusi projektų už dešimtis milijonų eurų.
 
Be to, manoma, kad šią informaciją galimai buvo bandoma nuslėpti, nes Registrų centro duomenų bazėje R. Kurlianskio kaip tarybos nario fakto nėra.
 
„Asmens pavardė „dingti“ iš Registrų centro istorijos negali. Bet ji gali būti nerodoma. Kadangi dabar tikrino vieną gydytoją, kuris nori būti prezidento gydytoju, tai, matyt, susiję. Ir tokiu atveju tai tam tikra prasme yra nusikaltimas“, – teigė su Registrų centru susiję LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai.
 
Kaip portalui teigė išrinktojo prezidento atstovas Aistis Zabarauskas, kalbėti apie sprendimo R. Žaliūną skirti G. Nausėdos gydytoju pakeitimą būtų galima tik tada, jeigu pirmajam bus pareikšti kokie nors įtarimai.
 
„Arba jam yra pateikti įtarimai, arba iškelta baudžiamoji byla, ir tai kelia galimas reputacines grėsmes prezidento darbui, tuomet būtų rimtai svarstoma keisti tokį asmenį“, – LRT.lt sakė A. Zabarauskas.
 
Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, R. Žaliūnas buvo pasirinktas gavus rekomendacijas „iš įvairių šaltinių”.
 
„Iš įvairių šaltinių buvo gautos rekomendacijos tiek svarstant kandidatūras komandoje, taip pat pagal Prezidento įstatymą ir sveikatos apsaugos ministras teikia kandidatūras. Tai ši pavardė buvo įvairiuose sąrašuose, kol galų gale buvo priimtas sprendimas. Kaip žinote, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo, kad vienas gydytojas būtų iš Vilniaus, kitas gydytojas – iš Kauno, tuo parodant dėmesį abiem svarbiausiems Lietuvos medicinos centrams“, – LRT.lt nurodė jis.
 
Kiek anksčiau Informaciją apie R. Žaliūną G. Nausėdai buvo pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Po pokalbiu su įstaigos vadovu Žydrūnu Bartkumi prezidentas gydytojo atžvilgiu neapsigalvojęs.
 
Kaip jau buvo skelbta, R. Žaliūnas yra minimas koncerno „MG Baltic” politinės korupcijos byloje, kurioje dvi partijos bei keli politikai yra kaltinami ėmę kyšius iš buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio.
 
Šioje byloje vasario mėnesį kaip liudytojas buvo apklaustas ir LSMU rektorius, teisme davęs parodymus apie savo santykius su R. Kurlianskiu.
Tuomet jis neslėpė, kad Kaune susitikdavo su R. Kurlianskiu ir kalbėdavo „labai plačiomis temomis“ – tiek apie universitetų problemas, tiek ir apie politiką.
 
Galutinį gydytojų sąrašą G. Nausėda paskelbs tapęs prezidentu, po liepos 12-osios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:33
 
 
Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo istoriją, sako, kad „čia tiesiog bandoma padaryti sensaciją ten, kur jos nėra“. Todėl, pasak jo, pastarąją savaitę viešėdamas oficialaus vizito Japonijoje jis nematė net prasmės sekti su šiuo kilusiu skandalu susijusių įvykių Lietuvoje. Premjeras apskritai nesureikšmino ir to, kad jo pasisakymas buvo ištrintas. Pasak S. Skvernelio, jam tai nei įdomu, nei jo atsakomybė.

Vyriausybės vadovas tvirtina, kad daug visuomenės klausimų sukėlusiame pasitarime nebuvo kalbama nei apie žurnalistus, nei apie galimybę varžyti jų profesinę veiklą. Kartu, pabrėžia premjeras, jis ir toliau laikosi nuomonės, kad žiniasklaida yra verslas.

„Be abejo, žiniasklaida yra verslas, nes natūralu, kad kiekviena įmonė turi siekti pelno, bet niekada nebuvo kalbama, diskutuojama ir kvestionuojama dėl to, kaip žurnalistams teikti informaciją, ar neteikti informacijos. Apie tai net diskusijos nebuvo“, – LRT radijui aiškino premjeras.

Premjeras neigia Vyriausybės pasitarime dalyvavusių liudijimus, kad pasitarime jis emocingai pasisakė apie žiniasklaidos laisvę.

„Buvo daug emocionalių pasisakymų. Bet ne apie žiniasklaidos laisvę, o apie tai, ar žiniasklaidos priemonėms, ypač toms, kurios yra kitų didžiųjų įmonių grupėje, kurios turi tikrai milijoninius pelnus, privalo būti tokiu būdu teikiami duomenys. Mes tikrai neabejojame, kad žurnalistai tuos duomenis turi gauti, bet aprūpinti darbo priemonėmis žurnalistą turi įmonės savininkas. Dabar tokie sprendimai priimti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu kitą, ne mažiau diskusijų sukėlusį, įrašo ištrynimo klausimą premjeras ragino užduoti Vyriausybės kanceliarijai. Anot jo, jam visai neįdomu, kas nutiko su ažiotažą sukėlusiu įrašu.

„Tai klausimai kanceliarijai. Tai įprasta praktika. Visą laiką taip buvo elgiamasi. Kai pasirašomas protokolas, tai kas su tais įrašais yra ar nėra (daroma. – ELTA), atleiskite, man nei įdomu, nei tai mano tiesioginė atsakomybė“, – apibendrino premjeras.

Premjeras, reaguodamas į specialistų išsakytus argumentus, kad visuomenė turi teisę žinoti viešų asmenų pozicijas, aiškino, kad jo nuomonę žurnalistams visada įmanoma sužinoti tiesiog uždavus klausimą.

Lietuvos vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

„Šiuo atveju, kas domina bet kokį žurnalistą ar visuomenę, kalbant apie ministro požiūrį į vieną ar kitą klausimą, tiesiog tą klausimą gali užduoti“, – kalbėjo S. Skvernelis ir gynė uždarų Vyriausybės pasitarimų būtinybę.

„Jeigu tokiu principu vadovausimės, tai mes turėsime dalyvauti ir, sakykime, teismo posėdžių, pasitarimų kambaryje, kai teismo kolegija priima sprendimą, diskutuoja, vertina įrodymus, argumentus. Tai nėra absoliuti teisė. Ji apribota įstatymais, ir tų įstatymų reikia laikytis“, – apibendrino premjeras.

ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime itin grubiai pasisakė apie žurnalistus ir žiniasklaidą priskyręs verslui, teigė, kad jam duomenų teikti nemokamai nereikia.

Atsakymų iš premjero laukia ir Seimo opozicija. Seimo nariai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero jau artimiausiame Seimo posėdyje reikalauja išsamiai atskleisti pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 10:30

Aktualijos

Pastarąją savaitę su oficialiu vizitu Japonijoje viešėjusio premjero Sauliaus Skvernelio laukia ypatingas žiniasklaidos ir Seimo opozicijos dėmesys. Premjerui teks pasiaiškinti dėl didžiulį ažiotažą ir klausimų sukėlusio Vyriausybės sprendimo ištrinti tai, ką jis Vyriausybės pasitarime kalbėjo apie nepriklausomą žiniasklaidą. 

Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime ne tik grubiai pasisakė apie žurnalistus, tačiau kartu priešinosi, priešingai, nei teigė viešai, siūlymams dėl neatlygintino Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai.

Sauliui Skverneliui atstovaujant Lietuvos interesams Japonijoje, premjero poziciją Lietuvoje ginti buvo patikėta jo patarėjui Skirmantui Malinauskui. Nors jis diskusijas sukėlusiame pasitarime nedalyvavo, viešojoje erdvėje buvo pagrindinis pasipiktinimą sukėlusio sprendimo aiškintojas.

Tačiau jo išsakyti argumentai, kad nėra jokio teisinio reglamentavimo, kiek įrašai turėtų būti saugomi, o pats įrašas apskritai buvo ištrintas automatiškai, niekam neduodant atskiro nurodymo, sukėlė dar daugiau klausimų ir žiniasklaidos erzelio. Galiausiai savaitės pabaigoje buvo pranešta, kad Vyriausybės kanceliarija atliks tyrimą dėl S. Malinausko viešai atskleistos „jautrios informacijos“ apie kanceliarijos praktiką naikinant Ministrų Kabineto pasitarimo įrašus.

Pasipiktinimo lygiui augant dėl kategoriškos Vyriausybės pozicijos slėpti S. Skvernelio pasisakymą, viešai svarstyta apie teisines atsakomybes, kurias galėtų sukelti šis sprendimas. 

Pasak ekspertų, skandalą sukėlusio įrašo ištrynimas ne tik prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos reglamentui, tačiau ir oponuoja pamatiniams visuomenės principams bei konstituciškai pagrįstiems viešiems interesams – žiniasklaidos laisvei gauti informaciją.

Atsakymų iš premjero laukia ir Seimo opozicija. Seimo nariai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero jau artimiausiame Seimo posėdyje reikalauja išsamiai atskleisti pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybes.

Parlamentarai ministro pirmininko klausia, kodėl spalio 3 d. Vyriausybės pasitarime jis asmeniškai užblokavo susisiekimo ministro Roko Masiulio iniciatyvą neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žiniasklaidos atstovams, kaip buvo iki tol. 

Taip pat teiraujamasi, ar jis pats sumanė, ar kieno nors patartas davė neteisėtą politinį nurodymą Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams ar politinio pasitikėjimo pareigūnams šį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą sunaikinti. Klausiama, kas ir kuriam Vyriausybės kanceliarijos darbuotojui įvykdyti pateikė nurodymą sunaikinti įrašą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-15

Politinės intrigos

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nuoširdžių premjero atsakymų į trečiadienį jam užduotus klausimus opozicijos partijų lyderiai sako nesitikį. Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena, kad aiškinantis skandalo, į kurį įsivėlė Saulius Skvernelis, priežastis, bent jau kaip kontekstas svarbi ir Rolandą Paksą iš prezidento posto išvertusi istorija. 

Pasak valdantiesiems oponuojančių politikų, į klausimus, kodėl buvo užblokuota iniciatyva neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, ir kodėl buvo ištrintas įrašas su Vyriausybės vadovo pasisakymu, S. Skvernelis greičiausiai atsakys svaidydamasis sarkazmu ar kaltinimais kitiems. 

Tačiau, pabrėžia politikai, opozicijos priedermė yra tokius klausimus užduoti ir kartu suteikti galimybę tam, kuris yra apkaltintas net galimu Konstitucijos sulaužymu, pasiaiškinti. 

Nors ir netikėdami premjero geranoriškumu, politikai pabrėžia: S. Skvernelis turi prisipažinti davęs grubiai įstatymus sulaužiusį sprendimą pats arba parodyti pirštu į tą, kuris tai padarė. 

„Tokie klausimai yra opozicijos priedermė ir teisinės valstybės pagrindas, kad žmogus apkaltintas, galbūt net Konstitucijos sulaužimu, turėtų galimybę atsakyti į tai, kas jį privertė Konstituciją laužyti. Ar kas už jį ją sulaužė“, – Eltai aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis. 

Konservatorius, aiškindamas būtinybę gauti atsakymus į premjerui užduotus klausimus, prisiminė apkaltos būdu dėl sulaužytos Konstitucijos iš prezidento posto pašalintą R.Paksą. 

Nors politikas aiškino, kad nenori sutapatinti skandalo, į kurį dėl Registrų centro duomenų įsivėlė S. Skvernelis, su R. Paksą iš prezidento posto išvertusia istorija, G. Landsbergis pabrėžė, kad visi esami precedentai yra svarbūs. 

„Bendram kontekstui nereikia pamiršti, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso atveju taip pat buvo panašus atvejis. Tuomet pažeidimą padarė kaip ir ne pats tuometis prezidentas, o jo patarėjas. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad Paksas negalėjo nežinoti apie tą susiklosčiusią situaciją ir dėl to buvo apkalta. (…) Valstybė turi šiokią tokią institucinę istorinę atmintį, kurioje jau yra buvę visokių atvejų. Taigi ir politinių, ir teisinių precedentų jau esame turėję“, – priminė G. Landsbergis ir ragino, nepaisant paties paminėtų precedentų, nedaryti greitų apibendrinimų vertinant S. Skvernelio galimo nusižengimo mastą. 

„Visgi pirmiausia mes turime išklausyti atsakymų. Premjeras turi pasakyti, kieno yra atsakomybė, kad šis grubus pažeidimas buvo padarytas. Pradėkime nuo to, o tada jau ir kitus žingsnius bei komentarus bus galima teikti“, – dėstė politikas. 

Pasak jo, būtų privalumas jei visgi S. Skvernelis prisipažintų suklydęs. Tačiau, užsiminė konservatorius, prisipažinimas nuo politinės atsakomybės premjero neapsaugotų. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Žmogiška ir privalumas yra, jeigu žmogus pripažįsta savo klaidą. Tačiau visada yra ir politinės atsakomybės klausimas, kuris būtų svarstomas jau po pripažinimo“, – apibendrino G. Landsbergis. 

Tuo tarpu liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad jo tikslas uždavus premjerui klausimus yra tiesiog tiesos išsiaiškinimas. 

Pasak liberalo, žiniasklaidos teisė yra žinoti, kas priėmė sprendimą, sunaikinti įrašus, kurių naikinimas prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos priimtiems statuto reglamentams ir sprendimams. 

Tačiau daug vilčių, kad premjerui užduoti klausimai sulauks nuoširdžių atsakymų, neturėjo ir jis. Pasak politiko, S. Skvernelio atsakymai greičiausiai bus sarkastiški ir tiek opozicijos, tiek visuomenės interesų bei smalsumo nepatenkins. 

Visgi, svarstė liberalas, jei premjeras ryžtųsi prisiimti atsakomybę už Vyriausybės sprendimus ir atskleistų visas kortas, premjero autoritetas bent jau jo akyse pakiltų. 

„Aš manau, kad autoritetas pakiltų, jeigu jis pasakytų – taip, nuo pat rugsėjo 14 d. buvo padaryta klaida. Tačiau nežinau, ar jis puls ginti, ar puls smerkti, sakysime, Registrų centro vadovą ar kitų vyriausybinių institucijų veiksmus“, – apibendrino E. Gentvilas. 

ELTA primena, kad Seimo nariai iš opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero S. Skvernelio prašo iš Seimo tribūnos atsakyti į klausimus dėl situacijos, susidariusios atsisakius neatlygintinai teikti žiniasklaidai informaciją iš valstybės įmonės „Registrų centras“. 

Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje. 

Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje. 

Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. 

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, leis žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-10

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 06:09

Aktualijos

korupcija_pazaboti
Kaip pažaboti korupciją?

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ragina finansų ministrą Vilių Šapoką ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę nedelsiant atlikti nuodugnius ir visa apimančius patikrinimus „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje bei „Registrų centre“ dėl ten vykdytų viešųjų pirkimų ir juos laimėjusių įmonių ryšių su šių valstybės valdymo įmonių valdymo organų nariais.

„Informacija dėl to, kad „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai penkerius metus vadovavęs ir antrai kadencijai pateiktas Šarūnas Kliokys, kuris taip pat yra ir „Registrų centro“ valdybos narys, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kelia didelį nerimą. Atitinkamų sričių ministrai privalo nedelsdami informuoti Seimą ir visuomenę, ar šiose valstybės valdomose įmonėse buvo organizuoti tokie viešieji pirkimai, kuriuos būtų laimėję įmonės, susijusios su Š. Kliokiu“, – pranešime spaudai sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Komisijos pirmininko nuomone, iki bus gauta visa reikalinga informacija tiek iš Vyriausybės, tiek kompetentingų institucijų, finansų ministras privalo nedelsdamas stabdyti visas procedūras, susijusias su „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolesniu formavimu.

„Kai vieną dieną finansų ministras su patosu paskelbia, kad paskirta nauja stebėtojų taryba, kuri neva tęs buvusios „skaidrumo praktiką“, o už kelių valandų ministerijoje vykdomi poėmiai, tai kompromituoja ne tik įmonės valdymo organų skyrimo procedūrą, bet ir kelia abejones ministro kompetencija“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius. 

Korupcija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip jau skelbta, teisingumo ministrė Milda Vainiutė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie Š. Kliokį, kuris yra Vį Registrų centro valdybos narys. Žiniasklaida skelbia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija užkirto kelią Š. Kliokiui tapti valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ naujos stebėtojų tarybos nariu.

Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.01; 00:15

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų bei Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas, kurios leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.

Dabar didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų. Pasak Prezidentės, tokia situacija, kai valstybė priversta pirkti duomenis pati iš savęs, yra absurdiška, prasilenkia ne tik su viešojo administravimo principais, bet ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl nemokamo keitimosi informacija.

Pernai valstybės institucijos už duomenų teikimą ir gavimą Registrų centrui sumokėjo net 3,2 mln. eurų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba – 2,1 mln. eurų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – 0,5 mln. eurų, o visos miškų urėdijos per daugiau kaip dešimtmetį yra sumokėję net 25 mln. eurų. Registrų centrui kasmet tūkstančius eurų išleidžia net ir neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė.

Prezidentės teigimu, neefektyvia veikla ir nomenklatūriniu valdymo stiliumi pagarsėjęs Registrų centras daugiau neturi lobti valstybės ir žmonių sąskaita. Todėl Prezidentė siūlo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms valstybės registruose duomenimis naudotis nemokamai. Tai sumažins ir įkainius gyventojams, ir biurokratinę naštą – žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą įvairių pažymų. Tokia praktika yra ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Airijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.

Valstybės kontrolė nustatė, kad už naudojimąsi registrais valstybė ir žmonės smarkiai permoka. Auditas parodė, jog taikomi įkainiai nebuvo peržiūrėti net 11 metų, ir konstatavo, kad kainos už duomenų teikimą neatitinka sąnaudų, todėl gali būti gerokai išpūstos. Todėl Prezidentė taip pat siūlo numatyti, kad valstybės registrų tvarkytojų, tarp jų ir Registrų centro, sąnaudas ir įkainius peržiūrėtų nepriklausoma institucija.

Nepriklausomas auditas taip pat parodė, kad Registrų centro veikla yra neefektyvi dėl didelių darbo užmokesčio ir kitų su duomenų teikimu nesusijusių sąnaudų. Nors įmonės pelningumas siekia vos 1 proc. ir ji yra dotuojama iš valstybės biudžeto, vien tik premijoms 2015 metais buvo išleista 72 tūkst. eurų.

Viešojo sektoriaus skaidrinimas, taip pat ir Registrų centro pertvarka, yra vienas iš Prezidentės įvardintų prioritetų Vyriausybei.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.03.08; 06:55

Politinės intrigos

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiekė triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, nes žadėjo permainas valstybėje. Tie pažadai buvo labai laukiami ir žmonės tuo patikėjo. Artėjant pavasario sesijai, Vyriausybė pateiks įstatymų paketą, kuris pradės ilgai lauktus pokyčius, bet ne visi rinkimų laimėtojai buvo atviri ir sąžiningi prieš savo rinkėjus. Iš tikrųjų pusė Seimo jokių reformų nenori. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Lietuva nepajėgi konkuruoti su Vakarų Europa

Lietuva po 12 metų buvimo Europos Sąjungoje vis dar yra atsilikėlė ir nepaisant mūsų gerėjančių ekonomikos rezultatų, nepajėgiame konkuruoti su Vakarų Europa, kuri vilioja gabiausius mūsų talentus. 2015–2016 m. fiksavome rekordinius emigracijos srautus. Šių metų sausis – dar vienas emigracijos rekordas. Atrodytų akivaizdu, kad reikia keisti valstybės mechanizmą iš esmės, nes taip amžinai negali tęstis. Taip, ekonomika auga, bet 2–3 proc. per metus yra niekingai mažai, jeigu norime pasivyti Vakarų Europą.

Estijos pavyzdys rodo, kad stabilizuoti gyventojų migraciją galima, kai vidutinės pajamos pradeda suktis apie 1 tūkst. eurų. Estija jau antrus metus fiksavo daugiau imigruojančių žmonių nei išvykstančių. Lietuvoje vidutinės pajamos siekia apie 640 eurų, tačiau mūsų šalis pasižymi dar ir didele socialine nelygybe bei dideliais turtiniais skirtumais tarp Vilniaus ir regionų. Kol nesugebame pritraukti investicijų, vykdyti efektyvios regionų politikos, tol nesugebėsime konkuruoti su Vakarų Europa, o pasekmės ­– nevaldoma emigracija.

Reformatoriai prieš stagnatorius

Matant tokią prastą Lietuvos ekonominę ir socialinę būklę, atrodytų akivaizdu, kad būtinos reformos. Tą prieš rinkimus žadėjo liberalai, konservatoriai ir valstiečiai žalieji. Tokia atrodė ir natūrali būsima koalicija, nes socialdemokratai per 4 metus, 2012–2016 m., įrodė, kad jiems rūpi ne valstybė, o tik „zadanijos“ ir „vijūnėlės“. Vis tik kai kurių veikėjų pastangomis, valstiečiai sudarė koaliciją su socialdemokratais ir Vyriausybė netruko sulaukti nepasitenkinimo kai padvelkė inovacijomis Ministro Pirmininko kanceliarijoje, „Lietuvos geležinkeliuose“, „Registrų centre“, o kur dar „specialistų“ atleidimai „Vilniaus vandenyse“.

Ne tik socialdemokratai nenori šalyje pokyčių, tokių stagnatorių yra visose partijose ir visose frakcijose. Tai žmonės, kurie savo politinį kapitalą kraunasi priešindamiesi bet kam, bet kur ir bet kada. Amžinai nepatenkinti, visus aplink juodindami ir bumbėdami jie stengiasi pasirodyti prieš rinkėjus. Antra Seimo narių stagnatorių grupė, kuri nenori jokių permainų, yra dabar labai gerai besijaučiantys verslininkai milijonieriai, kurie turi vilų šiltuose kraštuose arba tarpsta korupciniuose voratinkliuose ir bijo dėl savo bei savo draugų gerovės.

Reformos būtinos

Kiekviena reforma yra sudėtingas procesas, nes daliai žmonių tai reikš atleidimą iš darbo, institucijos uždarymą, teisių sumažėjimą, bet reformos būtinos, jeigu norime judėti į priekį. „Vilniaus vandenyse“ teko atleisti kelis šimtus darbuotojų, bet vanduo atpigs 600 tūkst. vartotojų.

Lietuva yra per daug nelanksti lyginant su kitomis šalimis, o jeigu norime pavyti Vakarų Europą, turime būti geresni ir patrauklesni. O gal stagnatoriai yra teisūs, nieko nereikia daryti? Kai vyksta reforma, visada garsiau girdime nepatenkintus, bet turime matyti visą vaizdą. Jauni žmonės, kurie yra būsima Lietuva, aiškiai rodo nepasitenkinimą emigruodami. Kiek dar tai tęsis?

Kol kas negirdėti jokių žadėtų pokyčių mokesčių, migracijos ar regionų politikoje. Tai kelia nerimą, ar nebus atsitraukta?

Jeigu Sauliaus Skvernelio vyriausybė tęsės pažadus ir atneš reformų paketą į Seimą kovo mėnesį, tų įstatymų svarstymas bus ne kova tarp pozicijos ir opozicijos, ar tarp konservatorių ir socialdemokratų, tai bus balsavimas tarp reformatorių ir stagnatorių.

2017.03.01; 15:58

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.

Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai.

Todėl Prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas turi keistis – žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo. Europos Tarybos ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, nes užkerta kelią dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai.

Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai metai iš metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.

Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse –„Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo „Registrų centrui“ vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.

Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, „Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės“ vadovas nesikeitė jau 25 metus, „Informacinės verslo paslaugų įmonės“ – 21 metus, „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ – 19 metų.

Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.01.13; 04:39

Saulius-Stoma
Politinės intrigos

Sunku būti viešu intelektualu. Štai sėdi prie stalo, rašai, mąstai, žvelgi į ilgas knygų lentynas realybėje ar savo galvoje ir jautiesi esąs pasaulio bamba.

Tavo mintys gali išgelbėti jei ne visą žmoniją, tai bent Lietuvą – tikrai! Ir tiek nedaug trūksta – tik kad tauta patikėtų tavimi.

Bėda prasideda, perfrazavus Jeaną Paulį Sartre’ą, kai tu susiduri su kitais. Tie kiti turi savo minčių.  Jie gali patikėti tavimi arba ne. Jie gali žavėtis arba nesuprasti ir šaipytis. Tokie jau jie yra – žmonės. Rašyti ir patarinėti taip malonu – niekas kitas tau negali to sutrukdyti. Tačiau tik nusprendi pats realizuoti savo mintis politikoje, prasideda vargai.

Continue reading „Dariaus Kuolio abrakadabra LT” →