Vaikai gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kilus diskusijoms dėl vaikų vardų rašymo asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija inicijuoja viešą diskusiją dėl vardų rašybos.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, Lietuvoje nėra įstatymo, reguliuojančio vardų suteikimą ir rašymą. Civilinės metrikacijos įstaigos, priimdamos tėvų prašymus dėl vardų vaikams suteikimo, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, įstatymais, reglamentuojančiais lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis.
Kartais vardo suteikimas tampa sudėtinga procedūra, kuomet turi būti įvertinta pusiausvyra tarp žmogaus teisės pasirinkti vardą, kuris yra asmens identiteto dalis, ir kitos konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos.
Lietuvoje vardų daryba ir rašymas turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, todėl tokie vardai kaip Amelia, Jesica, Teo paprastai neregistruojami. Tiesa, šių vardų Gyventojų registre jau yra, nes būtent tokie vardai buvo suteikti užsienyje.
Ginčus tarp asmenų ir civilinės metrikacijos institucijų, atsisakiusių suteikti pageidaujamą vardą, nagrinėja nacionaliniai teismai, šios bylos pasiekia netgi Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokių problemų kartais kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, suomių pora kreipėsi į EŽTT, kad Suomijos institucijos atsisakė vaikui suteikti vardą Axl.
Teismas šioje byloje nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
Todėl Teisingumo ministerija pradeda diskusiją su visuomene, civilinės metrikacijos įstaigomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir teisėjų bendruomenės atstovais, siekdama aptarti vardų rašybą ir dėl jos taisyklių kylančias problemas.
Pirmiausia siekiama išgirsti visuomenės nuomonę. Todėl keliami klausimai pirmajai diskusijai. Ar Lietuvoje registruojamiems vardams galėtų būti netaikomos lietuvių kalbos taisyklės? Pavyzdžiui, vardas Sofia būtų rašomas be „J”, Gabrielle su dviguba „L”, vardas Anna būtų rašomas su dviguba „N”, ir t.t.
Važiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat klausiama, ar jeigu būtų numatyta galimybė Lietuvoje vardus registruoti nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių, ar žmonėms būtų priimtina, kad vardų rašyba skirtųsi nuo tarimo? Pavyzdžiui, vardas Nikolė būtų rašomas „Nicole”, vardas Džonas būtų rašomas kaip „Johnas”, vardas Šarlotė būtų rašomas kaip „Charlote”.
Iki pastarojo meto Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjus atvejams, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę, tačiau šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, imta dažniausiai ieškoti „kas kaltas“.
Atsakomybė dėl atsirandančių problemų, greičiausiai, turėtų atitekti architektams, erdvių planavimo specialistams, kurie skaitė įstatymus, statybos reglamentą, žino (ar turėtų žinoti) kitus reikalavimus. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis paviršinių nuotekų šalinimą, valymą ir išleidimą Lietuvoje yra Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas.
Daugumai kyla klausimas dėl lauko trinkelių klojimo – montavimo reikalavimo: kokie yra reikalavimai? ir kur galia rasti kokie yra reikalavimai lauko trinkelių sudėjimui? ar yra kokie reikalavimai dėl parkų ir skverų trinkelių sudėjimo tarkim vandeniui laidžiam grindiniui?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos komentaruose nurodoma, kad tokie reikalavimai gali būti nustatyti statybos rangovų statybos taisyklėse ir trinkelių gamintojo techninėje dokumentacijoje, todėl būtina reikalauti dokumentacijos iš gamintojų ir montuotojų.
Pašalinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai įtakoja nuotekų valyklų darbą, sunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.
Metų inovacija-2019. Vandeniui laidus grindinys
Deja, bet kalbos apie tai, kad kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės, kad trasų pralaidumas mažas, kad įranga pasenusi ar net, kad dėl pasikartojančių problemų kaltas klimato atšilimas, dažnai tėra pasiteisinimas dėl netinkamai atliktų planavimo, projektavimo, statybos darbų. Kartais susidaro įspūdis, kad yra suinteresuotų daryti netinkamai, atmestinai. O juk įstatymas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (ir lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, net pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų, kuriuos, beje, reikia net tik pakloti, bet po to nuolat prižiūrėti, miestų (ypač senamiesčių) ir miestelių kraštovaizdžio nedarkytų liukai, grotos ar kiti sovietmečio „infrastruktūros šedevrai“.
Parkuose ir skveruose apskritai draudžiama tiesti asfaltus, o privaloma naudoti vandeniui laidžią dangą. Kas paneigs, kad visada yra kažkas suinteresuotas arba darantys nemąstant, ir kaip patogu skųstis mažu trasų pralaidumu, kad ir vėl reikia remonto, ir kad reikia keisti grindinius, nes klimato atšilimas, nors kita dalis specialistų, kai jiems patogu, atšilimą neigia… Kaip visada: įstatymai yra, bet jie neveikia. Bet ar kam tai rūpi?
Patvirtintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group UAB. Vandenį praleidžianti danga praleidžia, kad ir labai užterštą, su samanomis padengta siūle, nevalyta 5 metus – turi geriausius rezultatas iš visų laidžių kietų dangų po 5 metų naudojimo.
“Mūsų įmonės Progressus Group grindinys užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300ltr/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270ltr/ha*s). Atskyrus mieste teršiamas teritorijas ir gyventojams bei savivaldybes institucijoms pavedus naudotis prioritetu, galima pasiekti, kad vamzdynų skaičius mieste sutrumpėtu. Nauda būtu akivaizdi, vamzdynus reikia ne tik kloti bet ir prižiūrėti, sumažėtu eksploatacijos išlaidos.
Parodoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo. Sumažinti liuku, grotu, ir kitu sovietinių laikų infrastruktūros šedevrų kiekį, ypač senamiestyje – siūlo Progressus group specialistas Nerijus Baltrukonis.
Išnagrinėjusi Seimo narių Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, kitų asmenų pareiškimus dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos galimai neteisėto nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos ir galimai neteisėto K. Škirpos alėjos pervadinimo, Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Priimant nutarimą buvo išnagrinėta Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pateikta informacija, kita tyrimui svarbi informacija. Šiame nutarime pateiktas tik teisinis, bet ne istorinis vertinimas.
Pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo memorialinių lentų nuėmimo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuota, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių atminimo lentų demontavimui. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, atitinkamai negali būti konstatuojamas ir jo pažeidimas.
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta.
„Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad demontuojant Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai Kazio Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės alėjos pavadinimas, teisėtumas jau buvo vertinamas nagrinėjant piliečio pareiškimą ir liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė, o nesant teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti ir viešojo intereso pažeidimą.
Taip pat nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityje, gavęs analogiškų skundų ir pagal savo kompetenciją atlikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai K. Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės pavadinimas, atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
