Inicijuoja diskusiją dėl vardų rašymo asmens dokumentuose


Vaikai gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kilus diskusijoms dėl vaikų vardų rašymo asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija inicijuoja viešą diskusiją dėl vardų rašybos.
 
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, Lietuvoje nėra įstatymo, reguliuojančio vardų suteikimą ir rašymą. Civilinės metrikacijos įstaigos, priimdamos tėvų prašymus dėl vardų vaikams suteikimo, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, įstatymais, reglamentuojančiais lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis.
 
Kartais vardo suteikimas tampa sudėtinga procedūra, kuomet turi būti įvertinta pusiausvyra tarp žmogaus teisės pasirinkti vardą, kuris yra asmens identiteto dalis, ir kitos konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos.
 
Lietuvoje vardų daryba ir rašymas turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, todėl tokie vardai kaip Amelia, Jesica, Teo paprastai neregistruojami. Tiesa, šių vardų Gyventojų registre jau yra, nes būtent tokie vardai buvo suteikti užsienyje.
 
Ginčus tarp asmenų ir civilinės metrikacijos institucijų, atsisakiusių suteikti pageidaujamą vardą, nagrinėja nacionaliniai teismai, šios bylos pasiekia netgi Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Tokių problemų kartais kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, suomių pora kreipėsi į EŽTT, kad Suomijos institucijos atsisakė vaikui suteikti vardą Axl.
 
Teismas šioje byloje nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
 
Todėl Teisingumo ministerija pradeda diskusiją su visuomene, civilinės metrikacijos įstaigomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir teisėjų bendruomenės atstovais, siekdama aptarti vardų rašybą ir dėl jos taisyklių kylančias problemas.
 
Pirmiausia siekiama išgirsti visuomenės nuomonę. Todėl keliami klausimai pirmajai diskusijai. Ar Lietuvoje registruojamiems vardams galėtų būti netaikomos lietuvių kalbos taisyklės? Pavyzdžiui, vardas Sofia būtų rašomas be „J“, Gabrielle su dviguba „L“, vardas Anna būtų rašomas su dviguba „N“, ir t.t.
Važiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat klausiama, ar jeigu būtų numatyta galimybė Lietuvoje vardus registruoti nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių, ar žmonėms būtų priimtina, kad vardų rašyba skirtųsi nuo tarimo? Pavyzdžiui, vardas Nikolė būtų rašomas „Nicole“, vardas Džonas būtų rašomas kaip „Johnas“, vardas Šarlotė būtų rašomas kaip „Charlote“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 13:36
print

Vienas komentaras

  • Bijau, kad lietuvininkai nelaimės. Vėl pasitaikys visokiausių nesąmonių – bus darkoma lietuvių kalba, ardomos lietuvių kalbos taisyklės. Vardan ko? Kad vienas kitas tėvelis galėtų savo atžalą pavadinti labai keistai, iššaukiančiai, prieštaraujant lietuvių kalbos dėsniams? Man atrodo, kad šiuo atveju lietuvių kalba ir jos taisyklės privalo būti aukščiau.

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.