Sicilijoje dėl miškų gaisrų šešiems mėnesiams paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.
Ženeva, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė, kad 2021 metais Italijos Sicilijos saloje užfiksuota 48,8 laipsnių Celsijaus temperatūra patvirtinta kaip Europos aukščiausios temperatūros rekordas, pagal kurį bus vertinama dabartinė karščio banga. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) tvarko Pasaulinį orų ir klimato ekstremalių reiškinių archyvą ir kruopščiai tikrina visus deklaruojamus rekordus, įskaitant temperatūros, kritulių, sausringumo, vėjo greičio ir žaibų.
„PMO pripažino naują žemyninės Europos temperatūros rekordą – 48,8 laipsnio Celsijaus, užfiksuotą 2021 metų rugpjūčio 11 dieną Sicilijoje“, – pranešė Ženevoje įsikūrusi organizacija.
Ankstesnis patikrintas aukščiausios žemyninėje Europoje užfiksuotos temperatūros rekordas buvo 48 laipsniai Celsijaus, užfiksuotas Atėnuose 1977 metų liepos 10 dieną.
PMO teigė, kad išnagrinės visus galimus naujus temperatūros rekordus, nes intensyvios karščio bangos užklupo pietines JAV, Viduržemio jūros regioną, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus ir kai kurias Azijos šalis, įskaitant Kiniją.
Žiema. 2022-ųjų gruodis. Pilaitės. Bitėnų gatvė. Slaptai.lt foto
2022–2023 metų šaltasis laikotarpis (nuo pat spalio galo iki šiol) pasižymi mažiau nei vidutiniškai saulėtais orais. O šių metų sausis pramušė tiek lubas, tiek grindis – pasižymėjo ne tik įspūdingais šilumos rekordais bei labai aukšta vidutine mėnesio temperatūra, bet ir tuo, jog Saulė švietė rekordiškai mažai, rašoma Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Buvo pasiekti nauji sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai 5 meteorologijos stotyse: Vilniuje, kur Saulė švietė vos 5,1 val. (buvęs rekordas fiksuotas 1984.01 mėn. 9,0 val.); Varėnoje išmatuota 6,1 val. (buvęs rekordas – 2011 m. sausis 10,5 val.); Utenoje – 6,6 val. (buvęs rekordas – 1986 m. 7,0 val.); Dūkšte – 8,7 val. (buvęs rekordas – 2011 m. 10,3 val.); Lazdijuose – 13,5 val. (buvęs rekordas – 2002 m. 20,1 val.).
Nedaug iki rekordo trūko ir kitoms vietovėms, kadangi Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 35 % sausio mėn. normos, pažymima pranešime.
Nežiūrint pavienių rekordų meteorologijos stotyse, Vilniuje buvo fiksuotas ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės sausio mėn. absoliutus minimumas! Naujasis rekordas – 5,1 val. (Vilnius, 2023 m. sausis), o buvęs – 7,0 val. (Utena, 1986 m. sausis).
Savaitgalį Lietuvą apims šaltesnė oro masė, slėgis kils, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią Saulę padidės, prognozuojama pranešime.
Šveicarija: per Alpes riedėjo ilgiausias pasaulyje keleivinis traukinys. EPA-ELTA nuotr.Šveicarijoje per Alpes riedėjo ilgiausias pasaulyje keleivinis traukinys. EPA-ELTA nuotr.
Bernas, spalio 30 d. (ELTA). Šeštadienį Šveicarijos geležinkelių bendrovė pasiekė rekordą – jai priklausantis ilgiausias pasaulyje keleivinis traukinys įveikė 25 kilometrų maršrutą per Alpes, praneša AP.
Šio kompanijos „Rhaetian Railway“ traukinio ilgis buvo 1,9 kilometro, jį sudarė 100 vagonų. Traukinys įveikė maršruto Albula–Bernina ruožą nuo Predos iki Bergiuno.
2008 metais šis maršrutas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jis driekiasi per 22 tunelius ir 48 tiltus.
Traukinio kelionė šeštadienį truko kiek daugiau kaip valandą. Ją nuo kalnų šlaitų stebėjo daug smalsuolių.
Pasak „Rhaetian Railway“ direktoriaus Renato Fasciati, rekordiniu bandymu buvo siekiama atkreipti dėmesį į Šveicarijos inžinerinius laimėjimus ir paminėti šalies geležinkelių 175 metų jubiliejų.
Lietuvą pasiekė rekordinė, tris dienas po kosmosą skraidžiusi šalies vėliava. „Shift4Payments Lithuania“ biuro Vilniuje nuotr.
Vėlyvą spalio 27-osios vakarą Lietuvą pasiekė specialus siuntinys iš JAV. Atvyko pirmoji šalies istorijoje daugiau nei 585 km aukštyje tris dienas aplink mūsų planetą kosmose skridusi Lietuvos vėliava.
Kaip padėką ir pagarbą mūsų šaliai bei čia dirbantiems įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ darbuotojams, rugsėjo 15 d. vėliavą į kosmosą išskraidino saugių apmokėjimo sprendimų lyderės JAV kompanijos „Shift4 Payments“ įkūrėjas, verslininkas Jaredas Isaacmanas.
Tris dienas trukusioje pirmojoje žmonijos istorijoje vien civilių misijoje „Inspiration4“ dalyvavo keturi paprasti amerikiečiai, kurie šiam skrydžiui pasiruošė per pusę metų.
Pati įgula skrydžio metu buvo įsikūrusi kosminėje kapsulėje „Dragon“, ją į orbitą išskraidino „SpaceX“ raketa „Falcon9“. Misijos sumanytojas ir „Inspiration4“ įgulos vadovas J. Isaacmanas kartu su savimi į erdvėlaivį pasėmė ir 1,5 x 0,9 m dydžio Lietuvos vėliavą, kurią skrydžio metu išskleidė ir įamžino foto nuotraukoje.
Pasak jo, išskleisti tokio dydžio vėliavą kosmose buvo ganėtinai sudėtinga, mat išskleista vėliava užėmė beveik visą laisvą kapsulės „Dragon“ erdvę. Vėliau J. Isaacman ant vėliavos uždėjo ir savo asmeninį autografą.
Fiksavo du šalies rekordus
Į Lietuvą atvykęs specialus siuntinys su vėliava buvo atidarytas ketvirtadienį, spalio 28 d., „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Renginyje dalyvavo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspertai bei Lietuvos rekordus fiksuojančios „Agentūra Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.
Įvertinę vėliavos parametrus bei jos pasiekimus, specialistai fiksavo du šalies rekordus. Tai didžiausia Lietuvos vėliava pabuvojusi kosmose bei aukščiausiai į kosmosą (585 km aukštyje) iškelta Lietuvos vėliava. Vėliavos autentiškumą liudijo ir specialus „SpaceX“ suteiktas sertifikatas.
Renginio metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus atstovai vėliavą įrėmino ir apdengė specialiu muziejiniu stiklu. Kelias savaites ji bus eksponuojama „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Vėliau bus perduota į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, Molėtų rajone, kur jau yra ruošiama speciali visos „Inspiration4“ misijos paroda.
Rodys, kiek pasiekti gali paprasti žmonės
Rekordinė vėliava bus eksponuojama aukščiausiame Lietuvos etnokosmologijos muziejaus taške, elipsoido salėje, kur atsiveria viso regiono panorama. Speciali paroda kvies susipažinti su misijos detalėmis bei keturiais paprastais žmonėmis, tapusiais kosmoso istorijos dalimi.
„Šiuo metu gaminame kapsulės „Dragon“ tūrinį maketą, kuriame ir įkurdinsime Lietuvos vėliavą. Ekspozicijos lankytojai galės ne tik pamatyti vėliavą, bet kartu ir geriau supras, kokiomis sąlygomis astronautai gyvena kosmose, kiek erdvės jie turi skrydžio metu, kas supa jų aplinką“, – sakė muziejaus vadovas Linas Šmigelskas.
Pasak jo, ši paroda, kaip nė viena iki šiol muziejuje, bus skirta asmenybėms ir jų istorijoms. Bus siekiama parodyti, kaip paprasti žmonės, gyvenantys kasdienį gyvenimą, įkvėpti idėjos, gali įveikti visas kliūtis ir pasiekti neįtikėtinų laimėjimų pasauliniu mastu.
Didžiausia paramos akcija istorijoje – 225 mln. dolerių vaikų vėžio prevencijai
Misija „Inspiration4“ tapo istorine ir dėl savo labdaringos veiklos. Įvairiomis formomis viso pasiruošimo bei skrydžio metu buvo siekiama surinkti reikšmingą paramą „St. Jude“ vaikų vėžio tyrimų ligoninei bei jos gydymo programoms.
Surinkta suma – daugiau nei 225 mln. JAV dolerių – tapo didžiausia paramos akcija istorijoje. Misijos sumanytojas J. Isaacmanas iš savo asmeninių lėšų skyrė 100 mln. dolerių paramą, Elon Musk – 50 mln. Likusi suma buvo surinkta per įvairias aukojimo iniciatyvas bei renginius.
„Inspiration4“ startą ir nusileidimą gyvai JAV stebėjusio ir su misijos dalyviais bendravusio „Shift4 Payments Lithuania“ vadovo Tado Vizgirdos teigimu, galutinė suma, kurią pavyko surinkti vaikų ligoninei, buvo geriausia ir labiausiai laukta žinia.
Jau daugiau nei 25 metus „Shift4 Payments” yra didžiausias ir patikimiausias saugių apmokėjimų sprendimų partneris JAV veikiančiam verslui.Nuo 2017 m. Vilniuje veikia programinės įrangos kūrimo ir 24/7 klientų aptarnavimo centrai „Shift4 Payments Lithuania“, kuriuose šiandien dirba daugiau nei 200 specialistų. „Shift4“ yra listinguota NYSE biržoje.
Naujas Lietuvos rekordas – vienoje vietoje daugiausiai elektromobilių. Organizatorių nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, šalia parodų centro „Litexpo“, įvyko renginys, skirtas paminėti Pasaulinę elektromobilių dieną. Jo metu dalyviai galėjo susipažinti su elektrinio transporto naujovėmis, išbandyti elektrinius motociklus ir motorolerius bei dalyvauti naujo Lietuvos rekordo fiksavime.
Organizatorių, įmonės „Įkrautas“, atstovai sako, kad šis renginys skirtas didinti žinomumą apie elektrinį transportą Lietuvoje, gyventojams priminti apie galiojančią kompensacinę sistemą, skirtą įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Taip pat jo metu ekspertai ir energetikos ministras kalbėjo apie elektromobilių rinkos tendencijas bei ateities planus.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad Lietuvos elektrifikacijos procesas yra tarsi ledkalnio formos, kurio išlindusi tik viršūnė – infrastruktūros problema. Tačiau yra kur kas daugiau iššūkių, susijusių su visa energetikos sistema, ir juos neišvengiamai reikia įveikti.
Bene pagrindinis dienos akcentas buvo naujasis Lietuvos rekordas – organizatoriai tikėjosi, kad susirinks daugiau nei šimtas elektromobilių. Deja, kelių iki šio tikslo pritrūko – rekordo fiksavimo metu vienoje vietoje buvo 94 vien tik elektra varomi automobiliai.
Tam, kad renginyje neskambėtų tik teorinės kalbos, dieną prieš tai organizatoriai utilizavo seną ir taršų automobilį. Šeštadienį visiems, susirinkusiems prie „Litexpo“ parodų rūmų, buvo parodytas vaizdo įrašas apie tai, kaip vyksta seno automobilio utilizavimas, ir priminta apie Aplinkos apsaugos ministerijos teikiamą paramą mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti.
Šauktukas
Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyti 1656 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinta 20 747 infekcijos atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirus dar šešiems žmonėms, iš viso mirusių nuo šios infekcijos žmonių skaičius išaugo iki 192.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 15 034 žmonės.
Iki šiol 67 žmonės, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Pasveikusiųjų – 5454, izoliacijoje šiuo metu yra 38 179 asmenys.
Nuo birželio 1 d. Lietuvoje registruota 420 įvežtinių atvejų.
Per praėjusią parą ištirti 15 489 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 1 080 306.
Šią savaitę, nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 d. įskaitytinai, Prienų rajono, Rietavo, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Kauno rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Palangos ir Panevėžio rajono savivaldybių gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19).
Šios 13 savivaldybių pateko į raudonąją zoną, sudarytą pagal šviesoforo principą.
Imamas mėginys dėl koronaviruso infekcijos tyrimo. Kauno m. sav. nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1001 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse.
Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 187. Tačiau šie skaičiai dar tikslintini, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai baigti.
Vilniaus apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, „Santaros” klinikose, Širvintų rajono savivaldybėje. Taip pat registruoti atvejai, susiję su protrūkiais įmonėje „Intersurgical”, „Vilniaus lokomotyvų remonto depe”, Vilniaus miesto sporto centre, Nacionalinėje švietimo agentūroje.
Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai siejami su protrūkiais Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje, Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė”, Šiuolaikinės mokyklos centre, Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijoje. Taip pat praėjusią parą registruota keliolika atvejų, susijusių su šeimos šventėmis.
Klaipėdos apskrityje registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Palangos reabilitacijos ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šilutės ligoninėje, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Klaipėdos viltis”.
Taip pat Klaipėdos apskrityje registruoti COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, Klaipėdos Vytauto didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokykloje-darželyje „Saulutė”, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Berželis”, Šilutės Vydūno gimnazijoje, Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje.
Taip pat Klaipėdos apskrityje koronaviruso atvejai fiksuoti įmonėse – „Vakarų Baltijos laivų gamykloje”, „Lietuvos geležinkeliai”, įmonėje „Home group”, „Klaipėdos baldai”, „Vakarų krova”.
Kauno apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kauno „RIO sporto arenoje”, Kėdainių rajono savivaldybėje, įmonėje „Raseinių kelių priežiūra”, Raseiniuose veikiančioje įmonėje „Danspin”. Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Raseinių ligoninėje, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Pasaka”, Lietuvos sporto universiteto, Kėdainių „Aušros” progimnazijoje.
Telšių apskrityje praėjusią parą registruoti dar 33 koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Plungės rajone įsikūrusiuose Stonaičių socialinės globos namuose, iš kurių 22 yra gyventojai ir 11 darbuotojų. Iš viso registruoti 106 su šiuo protrūkiu susiję atvejai.
Taip pat Telšių apskrityje registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, Plungės greitosios medicinos pagalbos stotyje, Regioninėje Telšių ligoninėje, Telšių socialinių paslaugų centre, Mažeikių rajone įsikūrusiuose Plinkšių globos namuose.
Taip pat registruoti infekcijos atvejai, susiję su židiniais Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišriame chore „Draugystė”, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje, taip pat COVID-19 atvejai fiksuoti įmonėse „Mažeikių mėsinė”, „Vakarų medienos grupė”, „ORLEN Lietuva” Mažeikiuose. Koronavirusas: COVID-19
Šiaulių apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kelmės ligoninėje, Joniškio rajono Jurdaičių socialinės globos namuose, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje.
Panevėžio apskrityje registruoti COVID-19 atvejai, susiję su protrūkiais Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio miesto savivaldybėje, Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, taip pat registruoti šeiminiai protrūkiai.
Marijampolės apskrityje praėjusią parą fiksuoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Marijampolės futbolo klube „Sūduva”, Marijampolės savivaldybės administracijoje, Marijampolės socialinės pagalbos centre, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje, Vilkaviškio greitosios medicinos pagalbos stotyje, Kalvarijos savivaldybės administracijoje, įmonėje „Juodeliai”.
Alytaus apskrityje vakarykštę parą registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Druskininkų ligoninėje, Varėnos greitosios medicinos pagalbos stotyje, Varėnos „Žilvičio” vaikų lopšelyje-darželyje, Alytaus pradinėje „Sakalėlio” mokykloje. Taip pat Alytaus apskrityje registruoti susirgimai, susiję su renginiu, vykusiu Vilniuje veikiančiame bare „Mililitrai”.
Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Jurbarko ligoninėje, Šilalės socialinių paslaugų namuose, Tauragės seniūnijoje.
Utenos apskrityje registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, „DHL Lietuva” siuntų sandėlyje.
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 8 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 165 gyvybes.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 24 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 25 d.
Trečiasis mirties atvejis registruotas Marijampolės apskrityje. Asmuo priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 26 d.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 26 d.
Penktasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 26 d.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
Šeštasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Septintasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 30 d.
Aštuntasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 30 d.
Taip pat vakarykštę parą Tauragės apskrityje registruotas mirties atvejis, kai koronavirusu užsikrėtęs asmuo mirė dėl kitų priežasčių.
Benediktas XVI tapo vyriausiu popiežiumi istorijoje. EPA-ELTA nuotr.
Būdamas 93-ejų metų ir beveik penkių mėnesių amžiaus, Benediktas XVI penktadienį pagerino ligšiolinį Katalikų bažnyčios vadovo amžiaus rekordą – nors ir ne kaip pareigas einantis, o kaip popiežius emeritas.
Italijos katalikiškų žurnalų „Famiglia Cristiana“ ir „Avvenire“ duomenimis, 1927 metų balandžio 16 dieną gimęs Benediktas XVI vyriausio popiežiaus titulą perima iš Leono XII, kuris mirė būdamas kiek daugiau nei 93-ejų. „34 111 dienų Dievo, pasaulio ir bažnytinės bendruomenės tarnystėje“, – tiksliai suskaičiavo „Famiglia Cristiana“.
Tiesa, kiti Vatikano ekspertai abejoja, ar vokietis Josephas Ratzingeris kaip popiežius emeritas apskritai gali būti lyginamas. Be to, į rekordą esą reikia žiūrėti atsargiai, nes duomenys apie ankstesnių šimtmečių popiežių amžių ne visad yra patikimi.
Irena Jacevičienė-Žukauskaitė ir jos eiliuotas metraštis-albumas „Skrydis“. „Agentūros Factum“ nuotr.
Lietuvos rekordų knygos „Raštijos“ skyriuje registruotas naujas rekordas – didžiausia eiliuota istorija. Ją parašė kaunietė poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, aviatorių vadinama aviacijos metraštininke ir Lietuvos aviacijos ambasadore, kuri dalyvauja daugelyje Lietuvos istorinių bei aviacijos reginių.
Jos per 30 metų sukaupta medžiaga išdėstyta 800 puslapių eiliuotame Lietuvos ir aviacijos metraštyje-albume 1988–2018 „Skrydis“.
Metraštis-albumas iliustruotas 2 755 dokumentinėmis nuotraukomis iš valstybinių ir asmeninių archyvų, spausdinti I. Jacevičienės-Žukauskaitsė sukurti 494 posmai, iš jų 47 – trioletai. Knygoje, šalia gausios istorinės, archyvinės medžiagos ir įvykių aprašymų, taip pat yra autorės jausmingi išgyvenimai. Tuo ši knyga skiriasi nuo monografijų. „Agentūra Factum“, registravusi rekordą, pažymi, kad autorė yra vienintelė aprašiusi Lietuvos aviacijos istoriją devyniose knygose eilėmis, o iš viso išleidusi šešiolika knygų.
Knygos „Skrydis“, išleistos leidyklos „Pasaulio lietuvių centras“ 600 egz. tiražu, sutiktuvės Lietuvos aviacijos muziejuje sutapo su skrydžio metu žuvusio Italijoje lakūno bandytojo Rimanto Antano Stankevičiaus gimimo diena bei atminimo lentos atidengimu Lietuvos aviatorių memoriale Kaune, šalia Lietuvos aviacijos muziejaus.
Renginyje, kaip skelbiama „Agentūros Factum“ pranešime, dalyvavę brolis Vytautas, taip pat lakūnas, ir sesuo Janina Jakubauskienė pasidalijo prisiminimais apie lakūno kosmonauto bandytojo R. A. Stankevičiaus vaikystę, jaunystę ir kartus su kitais rengimąsi kosminiam skrydžiui.
Rusija penktadienį paskelbė apie per pastarąsias 24 val. užregistruotas 150 mirčių nuo COVID-19. Tai yra didžiausias koronaviruso aukų skaičius šalyje per parą.
Iš viso Rusijoje COVID-19 nusinešė 3 249 žmonių gyvybes, praneša „Reuters“.
Rusijos kovos su koronavirusu operatyvinio štabo duomenimis, per pastarąją parą užregistruoti 8 894 nauji COVID-19 atvejai, padidinę bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių iki 326 448.
Kaip skelbia valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS, mirštamumas nuo COVID-19 Rusijoje vėl šoktelėjo ir pasiekė 1 proc. Mirštamumo lygis iki šiol didesnis buvo tik balandžio 30 ir gegužės 1 d.
Johnso Hopkinso universiteto renkamais duomenimis, pasaulyje patvirtinti 5 107 572 COVID-19 atvejai, iš jų 333 032 baigėsi mirtimis, o 1 952 490 žmonių pasveiko nuo šios ligos.
Viskas gerai
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius informuoja apie rekordinį dėl koronaviruso ištirtų asmenų Lietuvoje skaičių.
Pasak jo, antradienį šalyje buvo ištirta 6000 asmenų ir 20 iš jų nustatyta liga. Žvelgiant į procentinę susirgusiųjų nuo visų ištirtų asmenų dalį, teigė jis, taip pat pasiektas rekordinis rezultatas.
„Vakar buvo ištirta 6000 žmonių – rekordinis skaičius dėl COVID ligos visoje Lietuvoje. Tokio skaičiaus dar nebuvo, ir tik 20 (užsikrėtimo – ELTA) atvejų – tokio skaičiaus taip pat nebuvo. Tai tik 0,3 procento rasti teigiami (atvejai – ELTA). Tai labai geras rezultatas“, – LRT radijui teigė A. Ščeponavičius.
Didžiąją Britaniją talžant smarkiai audrai „Ciara“, oro bendrovė „British Airways“ skelbia apie rekordą: kompanijos lėktuvas, padedamas stipraus vėjo, atstumą iš Niujorko į Londoną naktį į sekmadienį įveikė tik per 4 valandas ir 56 minutes. Vidutiniškai toks reisas trunka 6 valandas ir 13 minučių.
Portalas „Flightradar24“ rašo, kad „Boeing 747“ pakilo Džono F. Kenedžio tarptautiniame oro uoste Niujorke ir nusileido Hitrou Londone. Jis skriejo daugiau kaip 1 200 km/h greičiu – paprastai greitis būna šiek tiek daugiau nei 900 km/h. Portalo duomenimis, didžiausias greitis siekė 1 328 km/h. Jis fiksuotas 1 0700 metrų aukštyje virš Niufaundlando.
„The Independent“ ir BBC skelbia, kad pilotas pagerino rekordą, iki šiol priklausiusį norvegui, kuris 2018 metų sausį iš Džono F. Kenedžio oro uosto Niujorke į Getviką Londone nuskrido per 5 valandas ir 13 minučių.
„British Airways“ orlaivis „Boeing 747“ buvo tik minute greitesnis už britų „Virgin Atlantic“ kompanijos lėktuvą, kuris taip pat skrido iš Niujorko į Hitrou.
„Mums saugumas visada yra svarbiau už greičio rekordus“, – portalui „The Independent“ pabrėžė „British Airways“ atstovas. Tačiau gerai pasirengę pilotai esą puikiai išnaudojo sąlygas, kad atskraidintų klientus į Londoną greičiau.
Kitiems keleiviams pasisekė mažiau: dėl uraganinių vėjų vien tik Hitrou oro uoste mažiausiai 25 000 keleivių patytė nepatogumų dėl atšauktų skrydžių.
Vilniaus oro uostas 2019 m. aptarnavo rekordiškai daug – 5 mln. – keleivių. Martyno Jaugelavičiaus nuotr.
Paskutinę šių metų dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste perkopė 5 milijonus. Tai didžiausias keleivių srautas oro uosto istorijoje, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus, sakoma pranešime.
„Keleivių srautas Vilniaus oro uoste viršijo visų praėjusių metų skaičius ir buvo didžiausias istorijoje. Labai džiaugiamės, kad metus baigėme pasiekę tikslą, kuris mums labai svarbus ir leidžia toliau planuoti naujas veiklos apimtis“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Teigiama, kad nors šių metų vasarą keleivių srautai Vilniaus oro uoste neaugo taip sparčiai, kaip buvo planuojama, rudenį stebėtas spartus augimas – spalio ir lapkričio mėnesiais buvo aptarnauta žymiai daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu, atitinkamai 4,6 proc., 7,1 proc.
„Paskutinį metų ketvirtį keleivių srautus augino lapkritį pradėti skrydžiai į Eilatą ir, žinoma, prieššventinės kelionės“, – komentuoja D. Čiuplys.
2020 metais tikimasi dar didesnio keleivių srauto: jau nuo šio pavasario iš Vilniaus oro uosto bus galima keliauti net 7 naujomis kryptimis: „Wizz Air“ skraidins į Zaporožę ir Jerevaną, „Airbaltic“ – į Hamburgą, Ciūrichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką.
Kad tinkamai aptarnautų augančius keleivių srautus, oro uoste jau šiuo metu yra atliekama plėtra: planuojama kitais metais pradėti naujo išvykimo terminalo rangą, 2020 metų pirmoje pusėje bus atidarytas naujas VIP terminalas su konferencijų centru. Lygiagrečiai planuojamos ir orlaiviams reikalingos infrastruktūros perone rekonstrukcijos.
Vilniaus oro uostas 2018 metais aptarnavo 4,9 mln., o visi trys Lietuvos oro uostai bendrai – net 6,3 mln. keleivių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tapo antra ilgiausiai šiame poste tarnaujančia lydere. Sekmadienį suėjo 5 tūkst. 143 dienos po to, kai politikė tapo šalies vyriausybės vadove. Tiek pat laiko poste išbuvo ir pirmasis Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris.
Merkel dar turėtų išdirbti bent 726 dienas, t. y. iki 2021 metų gruodžio 17 dienos, kad aplenktų rekordininką, savo buvusį mentorių Helmutą Kohlį. Tiesa, A. Merkel jau anksčiau yra paskelbusi, kad nesieks dar vienos kadencijos.
Kadangi kiti eiliniai rinkimai Vokietijoje numatyti 2021 metų spalio 24 dieną, bet kuriuo atveju A. Merkel tikriausiai nepavyks tapti naująja rekordininke. Tačiau galimybė egzistuoja, nes kartais naujos vyriausybės ir koalicijos formavimas po rinkimų į Bundestagą užtrunka iki kelių mėnesių.
Visi trys ilgiausiai kanclerio pareigas ėję Vokietijos politikai priklauso konservatyviajai partijai Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union).
Australijos oro linijų flagmanas „Qantas“ sėkmingai įvykdė iki šiol žmonijos istorijoje ilgiausią komercinį skrydį be sustojimo. Istoriniame skrydyje iš Niujorko į Sidnėjų dalyvavo 50 keleivių ir įgulos narių.
Pasak sekmadienį tviteryje išplatintos „Qantas“ žinutės, bandomasis 16,2 tūkst. km skrydis užtruko 19 valandų ir 16 minučių.
Šiuo metu ilgiausią pasaulyje komercinį skrydį be sustojimo vykdo Singapūro oro linijos. Šis skrydis iš Singapūro miesto į Niuarko miestą netoli Niujorko trunka 18,5 val.
Bandomajam „Qantas“ skrydžiui buvo pritaikytas „Boeing 787-9 Dreamliner“ orlaivis. Lėktuvas buvo pripildytas didžiausiu galimu degalų kiekiu, taip pat nutarta neimti jokių krovinių ir apriboti keleivių bei jų bagažo kiekį tam, kad skrydžio metu nereiktų sustoti.
Be 10 įgulos narių istoriniame skrydyje dalyvavo 40 keleivių, tarp kurių buvo „Qantas“ vadovai, mokslininkai, tyrėjai ir žurnalistai.
Australijos oro linijos „Qantas“ planuoja iki 2022 metų pradėti vykdyti komercinius skrydžius, jungiančius Sidnėjų, Melburną ir Brisbaną su Niujorku bei Londonu.
Šių skrydžių keleiviai sutaupytų iki 4 val. laiko.
Mirė seniausias pasaulyje vyras britas Bobas Weightonas, jam buvo 112 metų, šią žinią patvirtino vyro šeima.
