Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydami įvertinti parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį, mat, pasak jų, politikas tyčiojosi iš Petro Gražulio religinių įsitikinimų.
Antradienį tarnybai išsiųstame rašte teigiama, kad kovo 29 d. vykusio specialiosios komisijos dėl P. Gražulio apkaltos posėdžio metu T. V. Raskevičius reikalavo kolegą atsakyti, ar šis tiki stebuklais. Rašte pridedama ir posėdžio stenogramos ištrauka.
„Dar kartą pakartoju klausimą, jūs tikite stebuklais ar ne?” – P. Gražulio teiravosi T. B. Raskevičius.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų”, – Seimo nariui atsakė P. Gražulis.
„Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė”, – teatsakė „laisvietis“, omenyje turėdamas P. Gražulio balsavimą už kitą Seimo narį.
Būtent pastaroji remarka sukėlė klausimų dvidešimčiai Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Rašte, remiantis Konstitucijos straipsniais, konstatuojama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę išpažinti savo pasirinktą tikėjimą ir asmens laisvės negali būti varžomos jo tikėjimo pagrindu“. O T. V. Raskevičiaus klausimai, pažymima, „žemina tikinčio žmogaus orumą“.
„Manytume, kad valstybės institucijoje tyčiojimasis, pašaipa iš to, kas sudaro žmogaus religinių įsitikinimų apimtį, yra nederami ir Seimo nariai turi gerbti kitų asmenų religinius įsitikinimus, kokie jie bebūtų. Elgesys, kokį pademonstravo T. V. Raskevičius, užgauna daugelio tikinčiųjų jausmus, rodo blogą pavyzdį kitiems asmenims, žemina tikinčio žmogaus orumą”, – aiškinama kontrolierei adresuotame laiške.
Kaip Eltai teigė viena iš kreipimąsi pasirašiusiųjų Agnė Širinskienė, P. Gražuliui užduotas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimas yra nepriimtinas ir normalizuoja diskriminaciją tikėjimo pagrindu. Todėl prašymas įvertinti „laisviečio“ elgesį išsiųstas ir Seimo etikos sargams. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Matyt, jeigu Gražulis būtų netikintis asmuo, jis tokių klausimų apie Jėzų Kristų arba balsavimą, stebuklus iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko nebūtų sulaukęs. Susidaro įspūdis, kad tai diskriminacija. Kitas dalykas – tokie pavyzdžiai, kurie yra Seime – labai negatyvūs pavyzdžiai – jie skatina ir visuomenę diskriminuoti ir marginalizuoti tam tikras grupes“, – nerimą reiškė politikė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pradėti apkaltos procedūrą parlamentarui P. Gražuliui. Apkaltos iniciatyvos politikas sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Jei Seimas galutinai sutars, kad apkaltos procedūra turi būti priimta, toliau klausimą nagrinės Konstitucinis Teismas (KT).
Šiaurės Korėjos diktatorius laiko apie 120 tūkst. politinių kalinių. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausybė mano, kad Šiaurės Korėjoje gali būti nuo 80 000 iki 120 000 politinių kalinių. Šis vertinimas pateiktas 2017 metų religijos laisvės ataskaitoje, kurią paskelbė JAV valstybės departamentas. Kai kurie asmenys esą yra kalinami dėl religinių priežasčių. Sąlygos nuošaliuose kalėjimuose yra „siaubingos“, pažymima ataskaitoje.
Šiaurės Korėja praėjusiais metais ne kartą yra sulaikiusi ir užsieniečių. Prieš tris savaites izoliuotas režimas paleido tris JAV piliečius. Tai buvo laikoma ir geros valios gestu prieš Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą. Pastarasis praėjusią savaitę paskelbė atšaukiantis viršūnių susitikimą, tačiau pasiruošimas jam iš karto po to vėl buvo atnaujintas.
Lietuvos žinaisklaidoje jau buvo skelbta apie Vokietijos Kelno miesto apygardos teismo sprendimą, numatantį baudžamąją atsakomybę už berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Šį sprendimą lėmė komplikacijos, kilusios po vieno musulmonų berniuko apipjaustymo.
Vokietijos spaudoje kilo diskusijų audra. Diskutuojant dėl laisvės išpažinti religiją ir kūno fizinio integralumo, daugiausia kalbama apie apipjaustymo naudą, žalą, tradicijas.
Remiantis apklausa, 56 proc. gyventojų pritarė teismo sprendimui, 35 proc. buvo prieš. Gydytojų organizacijos ir urologai reikalauja uždrausti ritualinį apipjaustymą arba operacijas bent riboti.
Federalinių gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomety pasakė, jog ateityje privalės atkreipti kolegų dėmesį į rizikas, susijusias su apipjaustymo operacija. Vokietijos vaikų chirurgijos sąjungos prezidento pavaduotojas Berndas Tilligas rekomendavo tėvams palaukti, kol vaikai patys galėtų apsispręsti.
