Žygimanto Augusto bronzos biustas. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Antradienį Seimui planuojama pateikti rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma pagerbti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines.
 
Dokumento projekte, kurį parlamentarų grupės vardu ketina pristatyti Seimo narys Arūnas Gumuliauskas primenama, kad Žygimantas Augustas sustiprino Lenkijos ir Lietuvos santykius, kad jis buvo Lenkijos – Lietuvos valstybės stiprios jungties su Baltijos jūra koncepcijos autorius bei jos įgyvendintojas.
 
„Žygimantas Augustas įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją. Likdamas ištikimu katalikybei, jis tuo pačiu metu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiamos stačiatikystės bei protestantizmo išpažinėjų teisės. Būdamas puikiai išsilavinusiu valdovu, Žygimantas Augustas pasistengė, kad jo valdymo laikais, Renesanso epochoje, vystytųsi literatūra, menas ir architektūra, o jo valdoma valstybė taptų vienu iš humanizmo centrų“, – sakoma rezoliucijos projekte.
 
Suvokdami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto nuopelnus, projekto autoriai ragina prisiminti jo gyvenimą bei pasiekimus.
 
„Kraujo ryšiais susijęs su vienomis garsiausių Europos giminių Habsburgais ir Aragonais istorijos puslapiuose jis išliko kaip vienas žymiausių valdovų. Žygimanto Augusto asmenybė įkūnija geriausias Europos regiono politines tradicijas“, – sakoma rezoliucijos projekte.
 
2020 m. rugpjūčio 1 d. sukako 500 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 08:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą.

Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, pagarbos Europos teisės tradicijai ir saugumo erdvę Rytų Europoje.

Continue reading „2014-uosius siūlo paskelbti Oršos mūšio metais”

Šveicarijoje, viename privačiame fonde saugoma drobė, kurioje pavaizduota Mona Liza jaunesnė, negu Luvre eksponuojamame originale. Nauji tyrimai parodė, kad paveikslas tapytas Renesanso meistro.

Bet meno istorikai nėra galutinai tuo įsitikinę, rašo Enrikas Franceskinis laikraštyje "La Repubblica".

„Po Džokondos nelemtos dvynės, po Džokondos kopijų, po klastočių, provokacijų ir svarstymų apie garsiausią pasaulyje paveikslą, atrodo, atėjo momentas atsirasti Džokondos dukrai arba gal jaunai Džokondai.

Continue reading „Detektyvinė kitos Džokondos istorija: „Tai Leonardo paveikslas””

savukynas_gera_m

Seniai žinoma, kad saugiausia vieta – tai septynių tūkstančių metrų aukštyje sėdint lėktuve. Autoavarijose žūva daugiau žmonių nei aviakatastrofose. Tačiau vis tiek daugelis bijo skristi, net jei ir žino šiuos faktus.

Tokia jau žmogaus natūra. Panašiai yra ir su gripo epidemija. Naujasis gripas, kaip teigia ekspertai, nėra pavojingesnis nei kiti, tačiau jo bijoma ypatingai. Kodėl žmogus negirdi racionalių argumentų?

Nereikėtų ieškoti atsakymo, aiškinant, jog žmonės neišsilavinę, iracionalūs, pasiduoda emocijoms. Tiesiog mes gyvename tokiame laikotarpyje, kada baimė yra mūsų palydovas. Kultūros istorikai yra pastebėję, kad tais laikotarpiais, kada techninis progresas yra labai spartus, visuomenėje įsivyrauja baimės atmosfera.

Continue reading „Kuo mūsų amžius panašus į Renesanso?”