Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prabilo apie ketinimus paviešinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno elektroninius laiškus, kurie, kaip leidžia suprasti, gali būti susiję su „Revolut“. 

„Dabar sisteminame visą informaciją, kur, mūsų nuomone, yra bandymai daryti įtaką centriniam bankui, ir mes tą informaciją paviešinsime. Tai daugiausia elektroniniai laiškai, pora elektroninių laiškų ir pasisakymai viešoje erdvėje“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Vasiliauskas, dalyvavęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje. 

Paklaustas apie laiškų turinį, jis sakė, kad „tai naujausios aktualijos, susijusios su vienu rinkos dalyviu“. 

Į klausimą, kada elektroniniai laiškai galėtų būti paviešinti, V. Vasiliauskas sakė, kad jau šį mėnesį. 

„Aš manau, kad per balandį tikrai susisteminsime ir paskelbsime“, – sakė jis. 

Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. 

Susitikime kalbėta apie susidariusią situaciją dėl finansinių technologijų (FinTech) sektoriaus vystymosi bei galimų raudonų linijų toliau Seime vykstant Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno tyrimui.

Pasak V. Vasiliausko, centrinio banko nepriklausomumas yra ne tik Lietuvos įstatymais įtvirtinta vertybė, tačiau ir vienas svariausių aspektų, kuriuos prižiūri Europos centrinis bankas.

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas frakcijoje vykusią diskusiją, teigė, jog Seime vykstantis tyrimas bei Biudžeto ir finansų komiteto priimtas sprendimas yra destruktyvūs Lietuvos finansinių technologijų sektoriui bei kelia klausimų dėl aukščiausių valstybės vadovų politinės atsakomybės.

„Kalbame apie situaciją, kai tampa visiškai nebeaišku, kokia kryptimi eina bei kokia kryptimi mūsų šalį vairuoja ši valdančioji dauguma. Vyriausybės programoje finansinių technologijų srities vystymas yra vienas iš prioritetų. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovai teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos su tuo sutinka bei kryptingai dirba šio tikslo link. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas eina visiškai priešinga kryptimi, destruktyviai visoms pastangoms Lietuvai tapti FinTech centru „Brexito“ kontekste, – pabrėžė G. Landsbergis. – Tampa sunku suprasti, kur yra tikroji Vyriausybės pozicija? Dar daugiau – vykstant tokiam sąmyšiui, natūralu klausti: kur yra Vyriausybės vadovo žingsniai, norint išspręsti susidariusią situaciją? Ar Premjeras pernelyg užimtas Prezidento rinkimų kampanija, kad imtųsi ryžtingų veiksmų, stengiantis išsaugoti tarptautines mūsų šalies pozicijas”. 

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno specializuotojo banko „Revolut“ tyrimas susilaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Kaip rašo „The Telegraph“, „Revolut“ vadovas Nikolajus Storonskis buvo priverstas gintis nuo kaltinimų ryšiais su Rusija.

Kaip rašo leidinys, S. Jakeliūnas apkaltino „Revolut“ įkūrėją N. Storonskį kišantis į Lietuvos politiką dėl jo ryšių su Rusija.

Atsakydamas į kaltinimus, N. Storonskis išplatino viešą laišką, kuriame jis atmetė kaltinimus, esą „Revolut“ yra politiškai susijęs su Rusija. „Į tokį baimės kurstymą neturėtume reaguoti ramiai“, – rašė N. Storonskis.

„Aš tai interpretuočiau kaip bandymą įsikišti į politinius procesus čia (Lietuvoje. – ELTA). Tai yra mūsų vidaus diskusija, ir nei „Revolut“, nei jo generalinis direktorius neturėtų to komentuoti“, – S. Jakeliūno žodžius cituoja „The Telegraph“.

BFK pirmininkas taip pat dar kartą patvirtino sulaukęs informacijos dėl „Revolut“ iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD).

„Jie nebuvo pakankamai atviri, jie nebuvo pakankamai skaidrūs“, – apie „Revolut“ sakė S. Jakeliūnas.

Tuo tarpu N. Storonskis viešame laiške patvirtino, kad jo tėvas dirba „Gazprom“, tačiau pridūrė: „Neturiu daugiau ko pridėti. Tai yra asmeniškas ir nesvarbus klausimas.„

„The Telegraph“ taip pat cituoja „The New York Times“ pranešimą, esą į „Revolut“ 250 mln. dolerių (221,55 mln. eurų) investavęs Izraelio-Rusijos milijardieriaus Jurijaus Milnerio investicinis fondas „DST Global“ yra remiamas Rusijos valstybinio VTB banko, kuris parėmė J. Milnerio 2011-ųjų investicijas į „Twitter“.

N. Storonskis savo laiške taip pat rašė, kad „DST Global“ neturi jokių investuotojų iš Rusijos.

„The New York Times“ atskleisti dokumentai taip pat rodo, kad viena iš J. Milnerio bendrovių, per kurią jis investavo į „Facebook“ 2009-aisiais, sulaukė finansavimo iš „Gazprom Investholding“, vieno iš Rusijos dujų koncerno padalinių.

ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kreipėsi į FNTT ir VSD.

S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuota plėtra – pernelyg agresyvi.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.13; 05:33

Parlamentaras Dainius Kreivys antradienį oficialiu raštu kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komentarų apie „Revolut“ banko atėjimą į Lietuvą. 

Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Finansų ministrui išsiųstame rašte klausiama, ar S. Jakeliūno komentarai nekelia grėsmės atbaidyti potencialius užsienio investuotojus, apsunkinti aukštos pridėtinės vertės investicijų pritraukimą į Lietuvą. D. Kreivys raštu finansų ministro klausė, ar S. Jakeliūnas, iškeldamas „Revolut“ atėjimo į Lietuvą rizikos klausimus, nesudaro vietos abejonėms dėl „Revolut“ banko patikimumo patikrinimą vykdžiusių Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

Parlamentaro manymu, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko komentarai ne tik kad kelia grėsmę investicijų pritraukimui, tačiau kartu reiškia nepasitikėjimą Lietuvos institucijų kompetencija: „Revolut“ patikimumo patikrinimą Lietuvoje vykdė valstybinės institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Informacinių ryšių departamentas, taip pat Lietuvos nacionalinio saugumo komisija. 

„Visos šios institucijos aiškiai pasakė, o Lietuvos bankas ir Europos centrinis bankas patvirtino, kad „Revolut“ nekelia grėsmės Lietuvos finansų ekosistemai ir bankas neturi jokių ryšių su Rusijos valdžios struktūromis“, – teigiama parlamentaro pranešime.

Anot D. Kreivio, S. Jakeliūno komentarai yra neapgalvoti ir pavojingi.

„Teko nemažai prisidėti kuriant investicijoms palankią aplinką mūsų šalyje, bendrauti ir tiesiogiai derėtis dėl didelių tarptautinių įmonių investicijų Lietuvoje. Man šie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno komentarai yra nesuvokiami. Žinau, kiek pastangų ir darbo iš įvairių institucijų reikalauja į šalį ateinančios investicijos. Visą šį įdirbį gali sugriauti vienintelis viešas aukštas pareigas užimančio pareigūno pareiškimas. O po tokių pono Jakeliūno komentarų galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje jau dirbantis ir plečiantis savo veiklą investuotojas potencialiai vykdys neskaidrią veiklą, o mūsų valstybės institucijos, tarkim, Lietuvos bankas ar VSD, yra nekompetentingos ir bedantės“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Finansinių technologijų įmonei „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. „Revolut“ įkurtas 2015 metų liepą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė siūlo nemokamus tarptautinius pinigų pervedimus, nemokamus atsiskaitymus visame pasaulyje taikant tik tarpbankinį mokestį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 02:00