Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad karinės divizijos suformavimui Lietuvoje kasmet iki 2030 m. reikėtų išleisti vidutiniškai po 200 mln. eurų.
Pirmadienį TV3 televizijai A. Anušauskas teigė, kad, formuojant karinę diviziją Lietuvoje, karių skaičius šalyje turėtų būti padidintas maždaug 1000. „Bet kuris tūkstantis papildomų karių, bet kuris įgalinimo elemento kūrimas, bet kuris jau kito lygio technikos įsigijimas, pavyzdžiui, tankų, visa tai kainuoja realius pinigus. Nes mūsų gynybos biudžetas yra finansuojamas išimtinai iš mokesčių mokėtojų pinigų. Čia nėra europinių pinigų, išskyrus tiek, kiek finansuoja sąjungininkai“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Jis pabrėžė, kad tikslių skaičiavimų, kiek iš viso gali kainuoti divizijos sukūrimas, negalintis įvardinti, bet tikino, jog preliminarus lėšų poreikis kasmet iki 2030 m. vidutiniškai siektų apie 200 mln. eurų. „Nenoriu spekuliuoti tais skaičiais, bet kiekvienais metais tektų papildomai investuoti, jeigu norime iš karto pradėti tas investicijas, virš 100 milijonų. Iki 300 milijonų kiekvienais metais, bet labai skirtingai. Tai nėra toks procesas kur gali viską gauti ir įsigyti. Vidurkis būtų gal 200 milijonų“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurią sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados bei viena rezervinė brigada, institucijos planuoja suformuoti iki 2030 m.
Seimas svarstys Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti galimybę formuoti rezervą iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų.
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas būtų sudaromas savanoriškais pagrindais. Įstatymo pataisos numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas formuojamas ir asmenys į šį rezervą įtraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Jei Seimas pritartų, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais galėtų būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai dalyvautų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybose, mokymuose.
Įstatymo projekte siūloma numatyti socialines garantijas Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nario žūties (mirties), sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybų ar mokymų metu atvejais. Tokiais atvejais jiems būtų mokamos kompensacijos.
Planuojama, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galėtų būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį. Tokiais atvejais jie galėtų būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarant su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis, arba su jais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Siūloma, kad Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Nacionalinis saugumas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įregistravo patobulintas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti galimybę formuoti rezervą iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų.
Seimo NSGK narių parengtas projektas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas būtų savanoriškais pagrindais sudaromas iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Įstatymo pataisos numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas formuojamas ir asmenys į šį rezervą įtraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Seimo NSGK nariai projekto svarstymo metu siūlė spręsti dėl rezervo narių amžiaus ribos, įvertinant žmogaus sveikatą, fizinį pasirengimą.
Jei Seimas pritartų, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais galėtų būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai dalyvautų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybose, mokymuose.
Seimo NSGK nariai ragino pagalvoti ir apie socialines garantijas į rezervą įtrauktų asmenų, jeigu užduoties vykdymo metu įvyktų nelaimė. Patobulintame įstatymo projekte siūloma numatyti socialines garantijas Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nario žūties (mirties), sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybų ar mokymų metu atvejais. Tokiais atvejais jiems būtų mokamos kompensacijos.
Buvusį Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūną įtraukus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą, jo atleidimo iš Vadovybės apsaugos tarnybos dieną turėtas tarnybinis rangas taptų garbės atsargos tarnybiniu rangu nuo šio asmens įtraukimo į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą dienos.
Planuojama, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galėtų būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį. Tokiais atvejais jie galėtų būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarant su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis, arba su jais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Siūloma, kad Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Kitą savaitę planuojama jas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo NSGK narių duomenimis, šiuo metu rezervą galėtų sudaryti apie 120 buvusių pareigūnų, o ilgalaikėje perspektyvoje apie 200–400.
Šiuo metu Vadovybės apsaugos įstatymas nenumato tarnybos rezervo formavimo.
Beveik pusė tūkstančio karių pradeda tarnybą Dragūnų batalione. KPKT ir Dragūnų bataliono nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (Dragūnų batalionas), vieninteliame ant Baltijos jūros kranto, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pirmadienį pradėjo per 460 karių.
Daugiau nei pustrečio šimto jaunuolių atlikti tarnybą Dragūnų batalione pasirinko savo noru, o beveik 200 į šaukiamųjų sąrašą patekusių jaunuolių išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka. Keletas karo prievolininkų sugrįžo iš užsienio į Lietuvą, kad atliktų pilietinę pareigą, o likusieji – susiderino galimybę atlikti karinę tarnybą su darbdaviais. Tarp visų tarnybą pradedančių karių – net 22 merginos, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Pirmąją atvykimo į Dragūnų batalioną dieną visi būsimieji kariai buvo patikrinti dėl koronoviruso infekcijos, jiems buvo išduotos uniformos ir ekipuotė, susipažino su daliniu ir įsikūrė kareivinėse.
Planuojama, kad spalio 16 d. Dragūnų bataliono NPPKT kariai Klaipėdos universiteto miestelyje prisieks Lietuvai.
Pirmuosius tarnybos mėnesius kariai įveiks bazinį kario kursą, kurių metu bus supažindinti su taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, medicinos principais, taip pat ginklais bei daugeliu kitų kariuomenės aspektų.
Praėję bazinį rengimą, NPPKT kariai įgis karines specialybes (pavyzdžiui, šaulio, kulkosvaidininko, granatsvaidininko ir pan.) Likusį tarnybos laiką kariai mokysis veikti padalinio (skyriaus, būrio, kuopos) sudėtyje, tobulins įgūdžius veikiant mūšio lauke pagal jiems priskirtas karines specialybes bei pareigas.
Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, o to nepadarę bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet į tarnybą dar planuojama pašaukti daugiau kaip 1 230 jaunuolių, kurie bus paskirstyti į 9 dalinius.
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai galimybė atlikti pareigą Tėvynei bei įgyti pagrindinį karinį parengtumą ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.
Seimas atmetė parlamentaro Povilo Urbšio antradienį pateiktą Karo prievolės įstatymo pataisą, kurioje siūloma iki 21 metų mažinti karo prievolininkų amžių.
Už projektą po pateikimo balsavo 5 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 57 parlamentarai.
Už tai, kad jis būtų tobulinamas, balsavo 26 Seimo nariai, už įstatymo pataisos atmetimą pasisakė 48 parlamentarai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad tai gal ir neblogas siūlymas, bet per ankstyvas, nes Karo prievolės įstatymą Seimas ką tik pakeitė ir pajaunino šauktinių amžių.
Pasak jo, jau parengti planai dėl šauktinių, todėl šiuo metu reikėtų stebėti, kaip veikia dabartinis įstatymas, o ateityje, prireikus, būtų galima kalbėti apie galimybę dar labiau pajauninti šauktinių amžių.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pernai gruodį priimtos Karo prievolės įstatymo pataisos, numatančios, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pradėti Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
„Kai kurios šalys jau peržiūri savo strategijas, tarpusavio ekonominę priklausomybę, riboja tam tikrų prekių eksportą tam, kad pirmiausia užsitikrintų vidaus tiekimą, didina rezervus, galvoja apie nacionalinių gamybinių pajėgumų stiprinimą. Kitaip tariant, judama tam tikro ekonominio savarankiškumo arba ekonominio patriotizmo link, kad kritiniais atvejais valstybės turėtų galimybes užtikrinti stabilų būtiniausių ir reikalingiausių išteklių patiekimą. Tai yra svarbūs uždaviniai valstybėms, kurios yra santykinai atviros ekonomikos, tarp jų ir Lietuvai, norinčioms tinkamai suvaldyti ir įveikti tokio ir panašaus masto pandemijas“, – sako L. Kasčiūnas.
R. Petrauskienės teigimu, vien tik žinojimas apie maisto rezervą suteiktų visuomenei ramybę ir didesnį pasitikėjimą valstybe. „Jei būtume jį turėję iki šios koronos krizės, tai pirmosios karantino dienos nebūtų sutiktos prekybos centrų apsiaustimi ir anekdotais apie grikius. Daugelis Europos Sąjungos valstybių yra pasiruošusios importo nebuvimui, sienų uždarymui, o Lietuva kritinėse situacijose yra pažeidžiama. Dabartinė situacija, kai dėl COVID-19 plitimo stringa eksportas, valstybinio maisto rezervo kaupimui yra ypatingai paranki, jis padėtų ištverti šį sunkų laikotarpį Lietuvos gamintojams, ypač žemės ūkio sektoriuje, išlaikyti darbo vietas.“
„Koronaviruso pandemija ypatingai išryškino žemės ūkio sektoriaus svarbą, nes apsirūpinimas būtiniausiais maisto produktais ekstremalios situacijos sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Galima teigti, jog tai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai stiprus ir gali patenkinti ne tik šalies vidinius poreikius, bet ir dirbti eksportui. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalies maisto pramonės įmonės pagamina viršydamos vidaus poreikį. Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbu imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti savo veiklą”, – komentavo Seimo narys K. Starkevičius.
Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leidžia užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius net trims mėnesiams.
Tačiau, anot konservatorių, Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien valstybės rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad toks šalies maisto rezervas pagal savo asortimentą yra, jų nuomone, nepakankamas.
„Manome, jog vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių yra tinkamo valstybės maisto rezervo kaupimas ir efektyvaus žemės ūkio sektoriaus saugumo užtikrinimas. Valstybės maisto rezervo formavimas turi tapti priemone, stiprinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas, ypač krizių metu. Tai gali apimti tiek būtiniausių maisto produktų gamybinių pajėgumų užtikrinimą, kurie prireikus galėtų būti aktyvuojami ekstremalių situacijų ar krizių metu, tiek galimybes naudotis maisto pasaugojimo paslauga, kai maisto produktų gamyba ar tiekimu užsiimantys ūkio subjektai valstybės užsakymu kauptų reikiamas būtinų maisto produktų atsargas, ir taip būtų garantuojamas nepertraukiamas jų tiekimas visais krizinių ar ekstremalių situacijų scenarijais”, – rašoma Seimo narių išsiųstame rašte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
Liepos 5 ir 7 dienomis dviejuose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionuose rengiama tarnybą baigusių nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ceremoniją. Devynių mėnesių tarnybą praėjusių metų spalį pradėję kariai ją iškilmingai užbaigs rikiuotėse Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje (Jonavos r.).
Ceremonijų metu karius sveikins dalinių vadai, karinių įgulų kapelionai, pasižymėjusiems kariams bus įteiktos padėkos už tarnybą. Renginiuose dalyvaus svečiai iš kitų karinių dalinių, karių artimieji.
Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje karių išleidimo į atsargą dieną vyks ir dalinio vadų pasikeitimo ceremonija. Renginio Vaidoto batalione Rukloje dalyviams po ceremonijos bus surengta paroda, kurioje bus pristatyta Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” ir NATO sąjungininkų karinė technika ir ginkluotė.
Visi tarnybą baigę šauktiniai kariai, išleidus juos į atsargą, bus įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir karo prievolininkų registrą. Vėliau kartą per penkerius metus jie bus šaukiami į 20-30 dienų trukmės kartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamus parengtojo rezervo kariams.
Liepos 11 d., LR Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos pateiktą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo.
Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.
Pagal priimtą įstatymą 2018 m. nustatytas bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.
Įstatymu pirmą kartą nustatomas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius (nuo 1 200 iki 1 380), siekiant užtikrinti Seimo vykdomą krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Šiuo metu didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos kariuomenėje skaičių nustato Vyriausybė.
Pateikiant dirbančių pagal darbo sutartis skaičius įstatymu kartu siekiama integruoti susijusius gynybos srities personalo planavimo elementus į vientisą visumą, be to, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atliekamos techninės funkcijos būtinos užtikrinant priimančiosios šalies paramos teikimą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.
Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti. 2018 m. nustatyta nuo 260 iki 320 (2017 metais buvo nuo 240 iki 300).
Taip pat įstatymu nustatomas 2023 m. bendras ribinį karių skaičius nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
