Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad rugsėjo 10 d. planuojamas mitingas, sprendžiant iš viešai deklaruojamų tikslų, nebus nukreiptas prieš Vyriausybės taikomas COVID-19 valdymo priemones, o apskritai bus ketinama kvestionuoti valstybės užsienio politikos kryptis.
Premjerė įsitikinusi, kad anksčiau šį mėnesį vykusiame proteste prie Seimo buvo galima pastebėti ir atvirai antivalstybine veikla užsiimančių žmonių.
„Man nedera spekuliuoti, bet man atrodo, taip jau atsitiko, ir yra rizika, kad kituose renginiuose taip atsitiks, kad žmonės, kurie nori išreikšti protestą kažkokiu klausimu, dėl konkrečių Vyriausybės sprendimų, tame proteste susiranda sau gana keistų bendrakeleivių, su kuriais galbūt nebūtinai norėtų būti vienoje pusėje“, – interviu aktyvios diasporos portalui pilietybė.lt kalbėjo I. Šimonytė.
„Tarp tų žmonių buvo ir tų, kurie yra pastebėti tokiais atvirai antivalstybiniais pasisakymais, tarkime, tas pats Paleckis su savo vertinimais apie Sausio 13-ąją arba kita veikla, dėl ko yra ir byla, ir teisminis procesas. Taip pat kiti žmonės“, – tvirtino ministrė pirmininkė, kartu pažymėdama, kad mitinge prie Seimo taip pat buvo matomi žmonės, kurie dalyvavo protestuose prie migrantų apgyvendinimo vietų ir pasienio ruože.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kalbant apie žmones, kuriuos mes matėme, kurie kalbėjo ir savo nuomonę reiškė, taip pat buvo dalis tokių žmonių, kurie buvo pastebėti ir pasienyje, ir aplink migrantų stovyklas“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad mitinge vieni šalia kitų kartu buvo ir tie, kurie šio renginio svarbą prilygino Sausio 13-ąjai, ir tie, kurie šią valstybei reikšmingą datą apskritai menkina.
„Viena vertus, dalis žmonių teigia, kas, mano supratimu, yra šventvagystė, kad čia yra tokia svarbi kova, kaip Sausio 13-ąją, ir toje kovoje dalyvauja su žmogumi, kuris sako, kad Sausio 13-ąją… visi žinom, ką jis (Algirdas Paleckis – ELTA) sakė, ir nenorėčiau tos bjaurasties kartoti“, – aiškino premjerė, taip pat pabrėždama, kad mitinguose dalyvaujantys asmenys vis tik turėtų įsivertinti, su kokių pažiūrų žmonėmis jie susibūrė.
„Tai atrodo kaip bandymas būti kartu todėl, kad minia tada atrodo didesnė ir galbūt ji yra įtaigesnė, bet man atrodo, kad grynai vertybių požiūriu vis tiek yra svarbu, su kuo tu ir dėl ko kartu esi“, – tikino ji.
Tuo metu rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo organizatoriai, ministrės pirmininkės vertinimu, net neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Iš viešų pasisakymų matome jau tokio galbūt ir neslepiamo interesų deklaravimo, kad, žinote, skiepai čia tiek to, testai ir visi galimybių pasai čia gal irgi tiek to, nes pagrindinis klausimas yra, kad Lietuvos užsienio politika kažkokia nevykusi, kad su kaimynais reikia draugauti ir kad iš viso Vyriausybė turėtų atsistatydinti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
ELTA primena, kad leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių. Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
Per mitingą prie Graikijos parlamento protestuotojai susirėmė su policija. Į sekmadienio protestą prieš Graikijos ir Makedonijos susitarimą dėl Makedonijos pavadinimo keitimo susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.
Kaip skelbia naujienų agentūra AP, demonstrantai svaidė į riaušių policiją akmenis, signalines raketas, padegamąsias bombas, dažus ir kitus daiktus. Policininkai reagavo panaudodami ašarines dujas.
Vienas protestuotojas, apsigaubęs Graikijos vėliava, puolė policiją didžiule lazda. Pasak policijos, mitingo metu sužeisti devyni pareigūnai.
Graikijos parlamentas pirmadienį turi pradėti debatus dėl sutarties su Makedonija ratifikavimo ir iki penktadienio turi balsuoti dėl jos. Makedonijos parlamentas jau ratifikavo susitarimą.
Pernai Graikijos ir Makedonijos premjerai susitarė dėl Makedonijos pavadinimo keitimo į Šiaurės Makedonijos Respublika. Šiuo susitarimu premjerai siekė užbaigti kelis dešimtmečius trunkantį šalių ginčą.
Sekmadienį prie parlamento susirinkę protestuotojai nepritaria susitarimui.
Protesto organizatoriai anksčiau teigė besiviliantys į protestą pritraukti daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos manymu, į mitingą susirinko 60 tūkst. žmonių minia.
Rugsėjo 29-ąją mūsų policija Vilniuje prie Arkikatedros surengė įsimintiną šventę. Tądien į aikštę leidosi sraigtasparniai, iš kurių pabirę policininkai sulaikė automobiliu važiavusius nusikaltėlius. Riaušių policijos atstovai profesionaliai sutramdė įsisiautėjusią minią. Kinologai demonstravo, kaip dresuoti tarnybiniai šunys aptinka narkotikų, sulaiko sprunkantį kalinį. Raiteliai parodė, kaip grakščiai moka joti. Motociklininkai stebino savo akrobatiniais sugebėjimais…
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas naujausių pranešimų iš Barselonos
Madrido centrinės valdžios pastangos
Sekmadienio rytą Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad gyventojai galės balsuoti referendume dėl nepriklausomybės, kaip planuota, nepaisant Madrido centrinės valdžios suvaržymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam balsavimui.
„Šiandien vyriausybė gali pavirtinti, kad apsisprendimo referendumas įvyks – ne taip, kaip norėjome, bet (demokratija) bus užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sekmadienio rytą sakė Katalonijos vyriausybės atstovas Chordis Turujis (Jordi Turull).
Remiantis Ispanijos dienraščio „El Pais“ duomenimis, Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad plebiscitas bus visuotinis, o tai reiškia, jog norintys balsuoti galės tai padaryti bet kuriame balsavimo punkte. Taip pat leidžiama balsuoti be voko.
Dėžės su balsavimo biuleteniais rytą buvo atgabenamos privačiais automobiliais.
Balsavimo punktai Katalonijoje turėjo būti atidaryti 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Ispanijos civilinė gvardija ir nacionalinė policija sekmadienį nesikišo į numatomo referendumo procesą.
XXX
Referendume jau balsavo Katalonijos lyderis K. Pudžemonas
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) atidavė balsą centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl nepriklausomybės.
Katalonų lyderis balsavo Kornėja del Tori miestelyje, maždaug už 110 km į šiaurės rytus nuo Barselonos. K. Pudžemonui nepavyko atiduoti savo balso jam priskirtame balsavimo punkte gretimame San Chulija De Ramis miestelyje, nes rinkėjų prie balsadėžių ten neprileido policijos pareigūnai.
Nepriklausomybės šalininkai Barselonoje susirėmė su riaušių policija. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo). Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtyse balsavimo vietų buvo atgabenti balsalapiai ir balsadėžės, nors prieš tai Madridas teigė sėkmingai užkardęs nelegalų referendumą.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
Rinkėjų aktyvumas yra kritiškai svarbus atsiskyrimo rėmėjams: daug prie balsadėžių atėjusių žmonių sustiprintų separatistų nepriklausomybės siekį, o mažas balsavusiųjų skaičius, – priešingai, neleistų į atsiskyrimo idėją žiūrėti rimtai.
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.
XXX
Barselonoje pralietas kraujas
Remiantis naujausiais duomenimis, per policijos pareigūnų ir separatistų šalininkų susirėmimus Barselonoje pralietas kraujas – sužeisti mažiausiai du žmonės, skelbia AFP.
Ispanijos centrinės valdžios atstovas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo) sekmadienį sukritikavo Katalonijos policijos pareigūnus, kad šie nepakluso nurodymui ir neuždarė balsavimo punktų.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkas. EPA – ELTA nuotr.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo liepta blokuoti nelegalų referendumą ir neleisti atsidaryti rinkimų punktams. Deja, daugumoje vietų šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Politikavimas įveikė profesionalumą“, – sakė E. Miljo.
Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministerija paragino visus piliečius bendradarbiauti operacijose Katalonijoje ir paklusti tiesioginiam teismo nurodymui konfiskuoti visą referendumo medžiagą.
Barselonos merė Ada Kolau (Ada Colau) savo tviterio paskyroje apgailestavo, kad „bailys ministras pirmininkas mūsų miestą užtvindė policijos pareigūnais. Barselona, taikos miestas, nebijo“.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje E. Miljo. Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
XXX
Policija šaudo guminėmis kulkomis
Beveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis (Jordi Turull).
Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties.
Dar viena neramumų akimirka. EPA – ELTA nuotr.
Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas.
Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais.
„Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, – žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas – nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių.
Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo.
XXX
Katalonijoje per susirėmimus su policija sužeisti 38 žmonės
Katalonijos greitosios pagalbos tarnybos tviterio tinkle praneša, kad vykstant Katalonijos nepriklausomybės referendumui sužeistųjų per susirėmimus su policija padaugėjo iki 38.
Anot medikų, 35 žmonės sužeisti nesunkiai arba patyrė nerimo priepuolius, o likusiųjų trijų traumos yra rimtesnės. Devyni nukentėjusieji pristatyti į ligonines.
Katalojinos nepriklausomybininkų ir Ispanijos policijos akistata. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų.
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“.
Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „K. Pudžemonas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Paryžiaus centre, per protestą prieš prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) inicijuotą darbo reformą, kuria siekiama supaprastinti darbo santykių reguliavimą, riaušių policijos pajėgos susirėmė su gobtuvuotais jaunuoliais, informuoja naujienų agentūra „Reuters“ ir dienraščio „Le Parisien“ elektroninė versija.
Anot „Le Parisien“, susirėmimai kilo po to, kai dalis protestuotojų, ar tik jais apsimetančių asmenų, į teisėsaugos pareigūnus ėmė laidyti įvairius daiktus.
Pareigūnai į tai atsakė panaudodami vandens patrankas ir ašarines dujas.
Trys asmenys buvo areštuoti, o dar vienas sužeistas.
Apie protestų metu kilusius įvairaus pobūdžio incidentus pranešta ir Lione, Nante bei kituose šalies miestuose.
Gatvių blokados, liepsnojantys automobiliai, vandens patrankos: protestai prieš G20 viršūnių susitikimą Hamburge penktadienį vėl paaštrėjo. Pasak policijos, demonstrantų grupės keliose vietose blokavo delegacijų važiavimo maršrutus. Kitur kaukėti riaušininkai puolė policininkus, buvo statomos barikados, praneša agentūra AFP.
Pareigūnų duomenimis, aplink Hamburgo senamiestį buvo daužomi langų stiklai, padeginėjami automobiliai. Policininkai buvo apmėtyti buteliais ir petardomis. Be to, demonstrantai į gatves tempė šiukšles ir statybines medžiagas.
Vandens patranka – prieš protestuotoją. EPA – ELTA nuotr.
Hamburge nuo ketvirtadienio vakaro vyko riaušės, kurias kelia G20 priešininkai. Iki šiol sužeisti 159 policijos pareigūnai. Taip pat nukentėjo vienas niekuo dėtas žmogus. Sulaikyti 45 asmenys.
Aplink saugumo zoną prie susitikimo vietos demonstrantai pradėjo kelias sėdimas blokadas, kad sutrukdytų atvykti delegacijoms. Policijai kai kuriose vietose teko panaudoti vandens patrankas, kad išsklaidytų protestuotojus. Pareigūnai ragino neblokuoti gatvių ir netrukdyti delegacijų konvojams.
Delegacijų šaltinių pranešimais, blokados sustabdė kai kurių viršūnių susitikimo dalyvių kolonų judėjimą. Be to, smarkiai sutriko eismas.
Hamburgo policijos vadovybė pareikalavo papildomos paramos iš kitų Vokietijos žemių. Ligšioliniais duomenimis, Hamburgo viršūnių susitikimą turėjo saugoti mažiausiai 19 000 policijos pareigūnų.
Policija suėmė riaušininką. EPA – ELTA nuotr.
Riaušės Hamburge prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai apie 12 000 žmonių dalyvavo protesto eitynėse „Sveiki atvykę į pragarą“ („Welcome to hell“), nukreiptose prieš G20 viršūnių konferenciją.
Protestuotojai, policijos duomenimis, ėmė svaidyti į pareigūnus akmenis, butelius ir petardas, kai šie sustoję į grandinę sustabdė eitynes ir paragino apie 1 000 kaukėtų radikalų nusiimti nuo veidų kaukes.
Padėtis paaštrėjo, kai pareigūnai pamėgino šį „juodąjį bloką“ atskirti nuo likusių demonstrantų. Policija panaudojo vandens patrankas ir pipirines dujas.
Po to agresyviai nusiteikusios demonstrantų grupuotės traukė per Sankt Paulio ir Altonos rajonus, padeginėjo barikadas ir automobilius ir vis puldinėjo pareigūnus.
Ar jau galima tvirtinti, kad Rusijoje kyla nepasitenkinimo banga, kad žmonių nepasitenkinimas valdžia – vis didesnis? Ar jau galima manyti, kad rusai tampa vis drąsesni ir vis atviriau, viešiau reiškia pasipiktinimą prasta dvasine ir ekonomine padėtimi?
Tikriausiai – ne. Iki tikro nepasitenkinimo – dar toli. Per daug jau stipriai Kremliuje įsitvirtino Vladimiro Putino klanas. Ir vis dėlto per paskutiniuosius Rusijoje opozicijos organizuotus protestus (juos sušaukė atkaklusis Kremliaus oponentas Aleksejus Navalnas) pirmadienį buvo sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių. Bent jau tokius skaičius pateikė sulaikymus stebinti nevyriausybinė Rusijos organizacija bei naujienų agentūra AFP.
„Iki šiol Maskvoje buvo sulaikytas apie 121 žmogus. Sankt Peterburge – 137“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė grupė „OVD-Info“.
Naujienų agentūros AFP korespondentai centrinėje Maskvoje matė, kaip riaušių policija išsirikiavo netoli Kremliaus esančioje pagrindinėje Tverskajos gatvėje, kur A. Navalno šalininkai šaukė „Gėda“ ir mosavo Rusijos vėliavomis.
Kiti rėkė „Laisvė A. Navalnui“. Remiantis pranešimais, opozicijos lyderis A. Navalnas sulaikytas prieš protestą Maskvoje prie įėjimo į savo daugiabutį namą.
Vietos žiniasklaida Sočio kurorte teigė, kad sulaikyti 25 protestuoti bandę žmonės. Anot, „OVD-Info“, po 10 sulaikymų užfiksuota Vladivastoke ir Norilske.
