Kaip apsisaugoti nuo Kremliaus propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Rugsėjo 16-ąją baigiant galioti birželio mėnesį įvestam nepaprastosios padėties režimui ir draudimui retransliuoti rusiškas ir baltarusiškas radijo bei televizijos programas, Lietuvos televizijos ir radijo komisija (LTRK) primygtinai ragins Lietuvos transliuotojus ir toliau riboti propagandinių Rusijos kanalų sklaidą.
Antradienį Seimui nutarus pratęsti nepaprastąją padėtį, nutarime nebeliko nuostatos, draudžiančios šalyje retransliuoti ar platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo bei televizijos kanalus. Komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, oficialus kreipimasis dėl susiklosčiusios situacijos transliuotojus turėtų pasiekti trečiadienį.
Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
„Galima būtų atnaujinti (kanalų – ELTA) transliacijas, nes jie neskleidžia propagandinės informacijos. Bet mes rekomenduosime visiems transliuotojams palaukti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų. Ir tai tik laiko klausimas, kada bus atnaujintas visas tas draudimas“, – Eltai sakė LRTK pirmininkas R. Bagdzevičius.
Parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis jau įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – Seimui pritarus, reikalavimas blokuoti propagandinius kanalus galiotų iki 2024-ųjų spalio 16 d. Visgi, iki sprendimų įsigaliojimo, veiklą teoriškai galėtų atnaujinti maždaug pusšimtis kanalų.
Televizija – vis dar įtakingiausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
„Šituos 50 (kanalų – ELTA) mes primygtinai prašysime nemaitinti. Galų gale, čia yra ir pilietinė, ir visuomeninė pozicija. Galbūt nereikia maitinti Rusijos kanalų pinigais, kurie yra valstybiniai, ar remiami valstybės, didžiųjų oligarchų“, – teigė komisijos pirmininkas.
Iki Rusijos karo Ukrainoje Lietuvoje buvo transliuojami 98 Rusijos ir Baltarusijos kanalai, kurių 6 buvo uždrausti dar antrąją Rusijos karo Ukrainoje dieną.
„Jie uždaryti ilgiems metams ir jie Lietuvoje turbūt nebepasirodys. Niekas čia jų neleis“, – tikino R. Bagdzevičius.
Jo manymu, net ir dezinformacijos ar propagandos neskleidžiančių kanalų transliacijų atnaujinimas yra rizikingas.
„Tai minkštoji galia – tokie švelnūs įėjimai į mūsų sąmonę“, – kalbėjo LRTK pirmininkas.
Dalies kanalų rusų kalba transliacijos tęsiasi
LRTK duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra leidžiama tik Europos Sąjungoje registruotų kanalų rusų kalba sklaida.
„Jų yra apie 17, bet Lietuvoje mes galime matyti tik mažiau nei pusę, nes dalis nėra retransliuojami. <…> Tai yra, jeigu galima taip pasakyti, gerieji rusų kalba transliuojami nepropagandiniai kanalai“, – kalbėjo R. Bagdzevičius. Aktorius Rimantas Bagdzevičius vadovauja Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pora kanalų dabar yra registruoti Didžiojoje Britanijoje, kuri jau nėra Europos Sąjungos narė, bet jie irgi nėra propagandiniai ir yra normalūs“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad LRTK sprendimu „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ retransliacija buvo sustabdyta 5 metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ – 3 metams.
Balandžio mėnesį Komisija priėmė sprendimą stabdyti ir rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje.
Aktorius Rimantas Bagdzevičius vadovaus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kino ir televizijos aktorius Rimantas Bagdzevičius vadovaus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). Ketvirtadienį Seimas paskyrė jį eiti šias pareigas 4 metus.
Per slaptą balsavimą R. Bagdzevičiaus kandidatūrą parėmė 107 Seimo nariai, 11 buvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų.
Seimas taip pat ketverių metų kadencijai paskyrė Ričardą Slapšį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko pavaduotoju. Toks sprendimas priimtas atvirame balsavime už balsavus 115, niekam nebuvus prieš ir 2 parlamentarams susilaikius.
R. Bagdzevičius prieš dešimtmetį yra dirbęs LRTK ir ėjęs komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 1996 m. jis yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. R. Bagdzevičius yra AGATA steigėjas ir ilgametis tarybos pirmininkas, įvairių visuomeninių organizacijų, asociacijų dalyvis. Anksčiau taip pat yra buvęs Kauno valstybinio akademinio dramos teatro, Lietuvos akademinio dramos teatro, Vilniaus mažojo teatro aktoriumi.
R. Slapšys nuo 2017 metų yra LRTK narys, nuo 2019 metų ėjo komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Pedagoginį išsilavinimą turintis R. Slapšys yra dirbęs žurnalistu TV, buvo kelių ministrų patarėju viešiesiems ryšiams. Nuo 2017 m. užsiima individualia veikla viešųjų ryšių srityje.
LRTK pirmininką ir jo pavaduotoją Seimo Kultūros komiteto teikimu iš LRTK narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.
LRTK dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų klausimais.
LRTK yra kolegialus organas, kurį sudaro 11 narių, iš kurių du skiria prezidentas, po tris narius – Seimas ir Meno kūrėjų asociacija, po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų draugija.
LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimas ketina apsispręsti dėl kino ir televizijos aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus kandidatūros vadovauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK).
Parlamentarai taip pat spręs, ar antrą kadenciją patikėti eiti šios komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas žurnalistinio darbo patirties turinčiam, įvairių ministerijų ministrų patarėju ryšiams su visuomene dirbusiam Ričardui Slapšiui.
Antradienį Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Seimui pristatė R. Bagdzevičiaus ir R. Slapšio kandidatūras eiti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovų pareigas.
Kultūros komitetas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, vienbalsiai yra pritaręs šioms kandidatūroms.
LRTK pirmininką ir jo pavaduotoją Seimo Kultūros komiteto teikimu iš LRTK narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.
LRTK dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų klausimais.
LRTK yra kolegialus organas, kurį sudaro 11 narių, iš kurių du skiria prezidentas, po tris narius – Seimas ir Meno kūrėjų asociacija, po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų draugija.
