Fotoaparato akis. Slaptai.lt nuotr.
Seimas atmetė siūlymą leisti rinkimų stebėtojams esant būtinybei fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus neprašant asmenų sutikimo.
Tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas ketvirtadienį Seimui pateikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys siekė užtikrinti, kad pažeidimas būtų užfiksuotas, o rinkimai taptų skaidresni.
Parlamentaras siūlė įteisinti, kad rinkimų stebėtojams būtų leista “fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą“.
Seimo nario konservatoriaus Andriaus Vyšniausko vertinimu, idėja tikrai nebloga, bet su ta idėja gali būti ir blogų dalykų, pvz. kai stovi stebėtojas ir filmuoja ateinančius balsuoti, gal ir viešai transliuoja.
„Kameros buvimas balsavimo vietoje gali būti vertinamas kaip tam tikra spaudimo priemonė. Man atrodo, kad su gera intencija mes galime padaryti daug negerų dalykų“,- svarstė A. Vyšniauskas.
Fotoaparatas Slaptai.lt nuotr.
Parlamentaras konservatorius Vilius Semeška pastebėjo, kad stebėtojai, kurie filmuotų, galėtų turėti tam tikrą kontrolę, pvz. kiek rinkėjų atvyko balsuoti.
Abejonių dėl filmavimo balsuojančių namuose turėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė.
„Namuose balsuoja senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji. Kai į namus atvyksta būrys žmonių, kurie dažniausia tarpusavyje konfliktuoja, situacija ne visada būna rami. O dabar jūs siūlote tuos žmones dar filmuoti. Ar nepabloginsime situacijos, ar užtikrinsime demokratijos principą?“,- svarstė R. Tamašunienė.
Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė- Urbonienė turėjo pastabų projektui, tačiau pradėti diskusiją, kaip fiksuoti pažeidimus, jos nuomone, yra būtina.
Parlamentarai nesiryžo suteikti daugiau įgaliojimų stebėtojams. G. Kindurio pateiktoms Rinkimų kodekso pataisoms nepritarta po pateikimo ir jos buvo atmestos. Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo metu Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniame įstatyme yra nurodyta, kad rinkimų stebėtojai turi teisę fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą.
Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.
Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kurioje siūloma nustatyti kandidato į Seimo narius pareigą pateikti informaciją apie tai, ar jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Jei Seimas pritartų, įstatymas būtų papildytas nuostata, kad pateikiamoje informacijoje turi būti įvardijama, ar kandidatas į Seimo narius per paskutinius 4 metus iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti, kad rinkėjai gautų kuo išsamesnę informaciją apie kandidatus į Seimo narius, kuri gali būti reikšminga jiems priimant sprendimus dėl balsavimo už vieną ar kitą kandidatą.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatyme nėra numatyta kandidato į Seimo narius pareiga pildant pareiškinius dokumentus pateikti informaciją apie tai, ar įstatymų nustatyta tvarka jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius teigia, kad balsavimas Seime dėl vienkartines 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams parodė tiek „valstiečių“ , tiek konservatorių siaurus rinkiminius interesus.
Pasak jo, nors konservatoriai ir kritikavo „valstiečių“ vienkartinės išmokos idėją, bet artėjant rinkimams jie taip pat supranta, kad jų didžiausią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės, kuriems ir bus skiriamos 200 eurų išmokos.
Seime ketvirtadienį patvirtinta, prieš posėdį stipriai opozicijos kritikuota, vienkartinė 200 eurų išmoka pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams. Ši priemonė nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.
Bet po įvykusio balsavimo paaiškėjo, kad „prieš“ opozicijoje balsavo tik 8 parlamentarai: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratas Algirdas Sysas, liberalai Gintaras Steponavičius, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas bei du konservatorių frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Arvydas Anušauskas. Pinigai. Slaptai.lt foto
Paklaustas, kodėl tik du konservatoriai balsavo „prieš“, profesorius A. Krupavičius teigė, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų didelę dalį rinkėjų, skirtingai nei liberalų, sudaro pensinio amžiaus žmonės.
„Čia savo elektorato pažinimas. Liberalų sąjūdyje ir už Laisvės partiją balsuoja daugiau jauni žmonės, kuriems 200 eurų klausimas nėra aktualus, o ir pensininkų dalis, kuri balsuoja už liberalus, yra maža. O Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių elektoratas yra žymiai pagyvenęs. Tai „valstiečiai“ vienu būdu stengiasi mobilizuoti pensininkus savo naudai, o konservatoriai taip pat nori sėdėti ant dviejų kėdžių ir taip įtikti savo rinkėjams. Čia visur labai siauri, rinkiminiai interesai“, – sakė Eltai A. Krupavičius. Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak politologo, ketvirtadienio balsavimas Seime parodė tiek opozicinių, tiek valdančiųjų frakcijų dviveidiškumą.
„Čia nėra lyderystės, tik dviveidiškumas. Mėgstamiausia sporto rūšis Seime – dviveidiškumas. Tai galioja ir valdantiesiems, ir opozicijai. Pats sprendimas dėl 200 eurų yra ydingas, ir tai aišku kaip du kart du lygu keturi. Tai vienkartinė akcija, ir jokios tvarios politikos dėl pačios pensininkų būklės pagerinimo taip pat nėra. Užuot parodžiusi savo požiūrį į vienkartinį ir rinkiminį projektą, opozicija irgi galvoja, kiek už juos balsuos pensininkų ir kaip tie pensininkai elgtųsi, sužinoję, kad kai kurios opozicijos frakcijos neparėmė 200 eurų projekto. Tai siūlyčiau tuomet (opozicijai – ELTA) neužsiiminėti kitą kartą kritika iš tuščio į kiaurą. Tuomet bent aiškiau visiems būtų“, – sakė jis.
A. Krupavičių stebina, kad opozicija nepateikė jokių rimtų alternatyvų „valstiečių“ inicijuojamam projektui dėl 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams.
„Mane labiausiai nustebimo visiškas negebėjimas sugalvoti alternatyvių idėjų. Alternatyvos apsiribojo tik tuo, kad sakė, jog vienas scenarijus yra mokėti tuos 200 eurų anksčiau. Antras scenarijus – padalinti pinigus į kelis mėnesius. Štai ir viskas. Bet apskritai visas pasiūlymas yra ydingas ir nesukuria jokių prielaidų pačių pensijų augimui. To kito scenarijaus, kuris remtųsi tvarios politikos principais, opozicija nesugebėjo pateikti“, – sakė A. Krupavičius.
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daug diskusijų keliantis 2020 m. biudžetas sudaromas, siekiant mobilizuoti rinkėjus prieš vyksiančius Seimo rinkimus, todėl, pasak ekspertų, politikams prioritetu tampa pensininkai, sudarantys didžiausią balsuojančiųjų dalį, o ne vis garsiau apie vangiai sprendžiamas problemas švietimo sektoriuje kalbantys mokytojai ar dėstytojai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, jog Vyriausybės pozicija nedidinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimų atspindi valdžios požiūrį, kad švietimo sektorius nėra prioritetinė sritis.
„Tai atspindi Vyriausybės požiūrį, kad švietimas nėra prioritetinė sritis, nes biudžeto ištekliai visada yra ir bus riboti, pagrindinis klausimas, kas laikoma svarbiausiais dalykais, kuriems reikia skirti finansavimą. Kartu tai yra turbūt ir pripažinimas, kad šios Vyriausybės programoje ir rinkimų kampanijos metu išsakyti pažadai, ne tik susiję su finansavimu, bet ir su pertvarkomis, liko neįgyvendinti“, – Eltai teigė R. Vilpišauskas.
Skaudi Lietuvos pensininkų dalia. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Politologas taip pat mano, kad tikimybė, jog konsensusas bus atrastas ir Vyriausybei pavyks išpildyti savo pažadus dėl mokytojų atlyginimų didinimo, menka. Pasak R. Vilpišausko, valdančiųjų prioritetas – prieš artėjančius Seimo rinkimus didinti finansavimą aktyviausiai rinkėjų daliai – pensininkams.
„Neatrodo, kad būtų didelė tikimybė, jog švietimui finansavimas pastebimai padidėtų, nes atrodo, kad ir valdantiesiems, ir prezidentui labiau rūpi kitos visuomenės grupės, kurios galbūt laikomos politiškai svarbesnėmis“, – savo įžvalgomis dalinosi profesorius.
R. Vilpišauskas teigia, kad 2020 m. biudžetas neatsitiktinai orientuotas į pensininkus. Pasak politologo, vyresnio amžiaus žmonės yra aktyviausia rinkėjų grupė, todėl ir Vyriausybė yra suinteresuota jiems padėti pirmiausiai.
Ar valdžia išgirs pensininkų balsą? Slaptai.lt nuotr.
„Klausimas, ar atsitiktinumas yra tai, kad šios grupės taip pat yra ir aktyviausios rinkėjų grupės rinkimų metu. Klausimas, ar tai yra sutapimas, kad apie juos dabar galvojama daugiausiai“, – svarstė politologas.
Pasak R. Vilpišausko, diskutuojamas biudžeto projektas rodo, kad Vyriausybei greičiausiai nepavyks įgyvendinti struktūrinių pokyčių, kurie padėtų rasti daugiau finansinių išteklių.
„Man atrodo, kad tai jau yra tam tikras pripažinimas, jog šiai Vyriausybei per visą kadenciją turbūt ir nepavyks įgyvendinti tų struktūrinių pokyčių, kurie galėtų padėti rasti finansinių išteklių pačių sistemų viduje. Tiek kalbant ir apie švietimą, tiek ir apie sveikatos apsaugą“, – sakė R. Vilpišauskas.
TSPMI profesorius teigia, kad prognozės švietimo sistemai ilgalaikėje perspektyvoje yra ganėtinai niūrios. Pasak politologo, ir toliau didės atskirtis tarp įstaigų, gebančių tikslingai panaudoti ribotą finansavimą, ir tų, kurios nesugeba efektyviai panaudoti skirtų lėšų.
„Tai gali būti pagrindinė bėda, kad toliau augs ir dabar jau nemenka atskirtis tarp kokybiškai dirbančių švietimo įstaigų ir nemažos dalies tų (įstaigų. – ELTA), kurios tiesiog mėgina išgyventi“, – sakė politologas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis taip pat įsitikinęs, kad 2020 m. Vyriausybės biudžeto projektas yra nukreiptas į aktyviausią rinkėjų masę – pensininkus. Pasak profesoriaus, būtent vyresniojo amžiaus žmonių balsas ateinančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas.
„Vertinu šitą biudžetą kaip biudžetą, kuris nukreiptas į pagrindinę rinkėjų masę. Mūsų visuomenė yra senstanti visuomenė, dominuoja vyresni žmonės, ir pensininkų balsas rinkimuose, ko gero, gali tapti lemiamas daugeliui partijų. Todėl ir Seimas bei Vyriausybė biudžetą planuoja taip, kad paremtų arba nupirktų pagrindinius rinkėjus“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Pasak L. Bielinio, tokie trumpalaikiai sprendimai rodo, kad Vyriausybei trūksta strateginio mąstymo, o tai, tvirtino profesorius, užkerta kelią siekti ilgalaikių pozityvių rezultatų. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Manau, kad Vyriausybė neturi strateginio mąstymo įgūdžių ir apskritai suvokimo, kas yra strateginis valstybės raidos matymas. Jie klimpsta trumpalaikiuose taktiniuose klausimuose, vykdydami trumpalaikius žingsnius. Tai nepadės Vyriausybei pasiekti pozityvaus rezultato“, – apibendrino politologas.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę Švietimo ir mokslo komitete, kuriame valdantieji turi daugumą, nebuvo pritarta kitų metų Vyriausybės biudžetui. Skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui.
Politikos ekspertai pastebi, kad valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicijoje esančių konservatorių santykiai, lyginant juos su ankstesniais pozicijos ir opozicijos konkuravimo pavyzdžiais, išsiskiria savo agresyvumu.
Principinė konservatorių ir socialdemokratų konkurencija nepriklausomos Lietuvos istorijoje, nepaisant ideologinių ir istorinių nesutarimų, turėjo kur kas nuosaikesnes formas. Tuo tarpu konservatorių ir „valstiečių“ rungtyniavimas neretai primena peštynes, ištrūkstančias iš įprasto ideologinio varžymosi rėmų. Susidaro įspūdis, kad partijos viena kitą vis dažniau mato ne per konkuravimo, bet atviro kariavimo perspektyvą.
Todėl politiką stebintiems apžvalgininkams didelės nuostabos nebekelia Seimo didžiausių frakcijų ginčuose nuskambantys abipusiai įžeidūs ir personalizuoti epitetai, kaltinimai prorusiškumu, kenkimu Lietuvai ar valstybės demokratinių pamatų griovimu. Ietis politikai suremia ne tik retorikoje. Inicijuojami parlamentiniai tyrimai, o jų epicentre – politiniai oponentai.
Vis dėlto demokratinėse valstybėse politinis konfliktas yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas siekiant, kad tarpusavyje konkuruojančios politinės jėgos tobulintų ideologines ir programines nuostatas. Tačiau, akcentuoja LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, reikėtų sunerimti, jei partinė konkurencija palaipsniui nutolsta nuo rungtyniavimo realizuojant politines ir ekonomines idėjas ir tampa tiesiog komercinių dviejų prekės ženklų varžybomis.
Tai, kad konfrontacija tarp konservatorių ir „valstiečių“ nėra vien esamų nesutarimų dėl politinių vertybių ar programinių nuostatų priežastis, aiškino Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Pasak jo, tvyranti aukšta įtampa tarp dviejų partijų yra sunkiai paaiškinama, jei remsimės tik politine logika. Daugeliu atžvilgiu, pabrėžė politologas, ginčas yra nulemtas politikų asmenybių savybių ir praeityje patirtų nuoskaudų. Vis dėlto MRU docentas neatmetė, kad vienas iš aštrios komunikacijos faktorių gali būti tai, kad didele politine patirtimi pasigirti negalintys „valstiečiai“ savo vertę ir išskirtinumą bando kurti juodinant sistemines politines partijas, pirmiausia, – konservatorius.
Politologo nuomone, aštri „valstiečių“ laikysena opozicijoje esančių konservatorių atžvilgiu, pirmiausia jiems patiems, kaip valdančiajai partijai, nėra naudinga. Pasak jo, „valstiečiai“ per daug laiko sugaišta asmeniniais virstančiais ginčams ir aštriam konfrontavimui su opozicija, kurios darbas ir yra kritikuoti valdančiuosius.
Tuo tarpu V. Laučius, aiškindamas didžiausių Seime esančių partijų nesutarimus, pirmiausia išskiria „valstiečių“ nusitaikymą į kai kurias konservatorių elektorato dalis. Jo teigimu, tai yra viena iš priežasčių, kodėl konservatoriai kur kas kritiškesni ir aštriau oponuoja „valstiečiams“, nei, pavyzdžiui, tai darė socialdemokratų dominuojamos valdžios atžvilgiu.
„Ankstesnės varžybos tarp pozicijos ir opozicijos tikrai būdavo švelnesnės. Konkurencija buvo švelnesnė pirmiausia dėl to, kad konservatoriai nesitaikė arba beveik nesitaikė į socialdemokratinį elektoratą. Lygiai taip pat socialdemokratai pernelyg nesistengė atimti rinkėjų iš konservatorių. Tad šios partijos beveik nepersidengė ir net nesistengė lįsti į viena kitos politinį daržą“, – aiškino V. Laučius.
Politikos apžvalgininko nuomone, į valdžią atėjus populistiškai tarp kairiųjų ir dešiniųjų vertybių laviruojantiems „valstiečiams“ situacija pasikeitė.
V. Laučius pastebi, kad „valstiečiai“ nusitaikė į „krikdemišką“ rinkėją, kurio vertybės yra pakankamai artimos Ramūno Karbauskio vedamų „valstiečių“ deklaruojamoms idėjoms. Tad, aiškino politikos apžvalgininkas, būtent dėl šitos elektorato dalies ir vyksta ūmi kova tarp Tėvynės sąjungos ir „valstiečių žaliųjų“.
LRT.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus teiginiams pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.
Profesorė pabrėžė, kad skirtingiems elektoratams skirtingas žinutes siuntę „valstiečiai“ sugebėjo patraukti tiek kairės, tiek dešinės rinkėjus. Anot A. Ramonaitės, tokiu būdu valdžioje atsidūrę „valstiečiai“ šiek tiek net pakeitė iki tol pakankamai aiškią skirtį tarp kairiųjų ir dešiniųjų turėjusią Lietuvos partinės sistemos logiką.
TSPMI profesorė aiškino, kad „valstiečiai“ yra nusitaikę ne tiek į siaurą ir praktiškai nesiblaškančią Tėvynės sąjungos rinkėjų grupę, bet į mažiau mobilizuotą ir dabartiniams konservatoriams silpniau lojalų elektorato ratą, kurio nuostatos moralės klausimais persidengia su valdančios partijos deklaruojamomis konservatyviomis vertybėmis.
„Valstiečiai“ sugebėjo išlaviruoti, viena vertus, per vidurį, bet, kita vertus, siųsdami skirtingas žinutes skirtingam elektoratui. Žodžiu, „valstiečių“ rinkimų retorikoje kas ką norėjo, tas tą girdėjo“, – apibendrino A. Ramonaitė.
Profesorė taip pat pažymėjo, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kad tiek konservatoriai, tiek „valstiečiai“ idėjine prasme nėra homogeniškos politinės jėgos. „Valstiečių“ partijoje, aiškino A. Ramonaitė, galima surasti tiek labai liberaliai mąstančių politikų, kaip ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, tiek moraline prasme konservatyvių politikų, kaip Agnė Širinskienė ir partijos lyderis R. Karbauskis. Analogiškai, aiškino A. Ramonaitė, ir tarp konservatorių yra ir liberalių, ir itin radikalių politikų. Tad, apibendrino TSPMI profesorė, atskiros tiek vienos, tiek kitos partijos grupės bent jau idėjiškai nesunkiai surastų sutarimą viena pas kitą.
LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė. ELTA nuotr.
Tačiau itin aštrus konservatorių oponavimas „valstiečiams“ nėra nulemtas vien tik pastarųjų kėsinimosi dalies dešiniojo elektorato. Tėvynės sąjungos ganėtinai ilgas buvimas opozicijoje ir nelabai aiškios perspektyvos po kitų Seimo rinkimų formuoti valdžią yra taip pat veiksniai, veikiantys partijos retoriką ir elgseną.
V. Laučius pažymėjo, kad prie tvyrančių įtampų prisideda tai, kad Tėvynės sąjunga jau antrą kadenciją iš eilės yra priversta dirbti opozicijoje. Galbūt dėl to, aiškino apžvalgininkas, konservatoriai ir mėgina agresyviais būdais oponuoti valdantiesiems, kurie, savo ruožtu, atsako ne ką mažiau agresyviai.
Konservatoriams ne itin palankios prognozės 2020 metais formuoti valdančiąją koaliciją yra dar vienas įtampą tarp partijų keliantis faktorius. V. Laučius samprotavo, kad nusilpus liberalams konservatoriai praktiškai neturės partnerių, su kuriais galėtų formuoti centro dešinės valdančiąją koaliciją.
„Vienas iš faktorių, keliančių įtampą, yra tai, kad, žvelgiant į artėjančius 2020 rinkimus, bent jau kol kas, yra didesnė tikimybė, kad naujoji valdančioji koalicija bus labiau panaši į dabartinę, o ne į centro dešinės koaliciją, kurioje turėtų būtų konservatoriai. Ne tik todėl, kad jie gali surinkti tik tiek balsų, kiek gavo per šiuos rinkimus, bet pirmiausia jiems kils problemų su koalicijos partneriais“, – kalbėjo V. Laučius.
„Tėvynės sąjungoje yra pagrindo nerimauti dėl ateities, ir tai sukelia agresyvios elgsenos požymius“, – aiškino portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius.
V. Laučius, apibendrindamas politinę situaciją Lietuvoje, pabrėžė, kad konkurencija tarp politinių partijų vis labiau primena konkurenciją tarp įmonių prekės ženklų. Tokioje konkurencijoje, pasak jo, varžomasi ne tiek dėl aiškių politinių ir ekonominių raidos vizijų, kiek dėl savo prekės ženklo išreklamavimo ir oponento apjuodinimo.
„Tikrai tai nėra gera žinia demokratijai, bet toks procesas vyksta. Ir Lietuva jau nemenkai pažengusi tuo keliu“, – apibendrino V. Laučius.
Esminė klaida yra galvoti, jog ši politinė tvarka, kuri įprastai vadinama demokratija, yra "daugumos valia". Kažin ar ši „demokratija“ nusipelno būti šitaip vadinama. Nebent, jei lygintume su autokratija ar panašiais režimais – laisvės šioje demokratijoje, suprantama yra daug daugiau. Ir vis tik, tai nėra demokratija, kokia ji turėtų ir galėtų būti.
Wikipedijoje skyrelyje „Demokratija“ teisingai parašyta, jog „šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi“. Ši viena iš tikrovių – tai elito manipuliavimas taip vadinamomis „demokratinėmis procedūromis“. Ir tai ne vien mūsų šalies problema.
Šia liga serga visas Vakarų pasaulis. Čia ir gimsta ir tikrovės simuliakrai apie daugumos valią. Nėra daugumos, ir ne tik todėl, kad į rinkimus dažnai ateina mažiau nei 50 proc. rinkėjų. Tiesa, kartais pavyksta peržengti šią psichologiškai svarbią 50 proc. aktyvumo rinkimuose ribą, tačiau problema išlieka.
Šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys reikšmingi įvykiai ir įvairūs socialiniai kataklizmai visu aštrumu kelia daugelį įvairiausių klausimų, tame tarpe – demokratijos minties ir praktikos aktualijas.
Pas mus piliečiai nusivylę demokratija, žemas politinis aktyvumas. Pastarieji savivaldybių rinkimai dar kartą apnuogino mūsų demokratijos ydas ir sukėlė žmonių nepasitenkinimą.
Aistras dar pakurstė R.Pakso viešai išsakyta nuomonė apie tiesioginę demokratiją ir jos privalomumus lyginant su realiai veikiančiomis atstovaujamosios demokratijos formomis. Sureaguota vienareikšmiai: idėja neverta dėmesio, o jos autorius mažiausiai populistas. Argumentai – demokratijos modelis antikinis, niekur nenaudojamas, nes netinka dabartinėms sąlygoms. Argumentų mažokai, jie neišsamūs.
