Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Valstybės saugumo departamentą dėl Vilniaus oro uoste remontuojamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusio oligarcho Jevgenijaus Prigožino lėktuvo.
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris yra pareiškęs kaltinimus J. Prigožinui, kad jo finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamoji „trolių ferma“, bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Dėl to nuo 2019 m. rugsėjo J. Prigožinui, su juo susijusiems asmenims, įmonėms ir turtui yra taikomos JAV Iždo departamento sankcijos. Į juodąjį sąrašą įtrauktos trys Seišeliuose registruotos bendrovės, trys privatūs lėktuvai, jachta, priedangos bendrovės, taip pat šeši žmonės, siejami su J. Prigožino finansuota „Interneto tyrimų agentūra“.
Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com
Taip pat L. Kasčiūnas nurodė, kad J. Prigožinas yra siejamas su privačia karine bendrove „Wagner“, kurios nariai įtariami vykdę žiaurias egzekucijas Sirijoje, o 2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, prie Debalcavės miesto, kur padėjo prorusiškiems separatistams. Ši bendrovė iš Rusijos nemokamai gauna karinę techniką, jos kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU).
„Taigi J. Prigožinas yra vienas tų Putino aplinko žmonių, kuris padeda Rusijai įvairiomis formomis kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisideda prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo. Tačiau svarbiausia tai, kad toks jo vaidmuo yra įrodytas ir jam už tai JAV taikomos sankcijas. Tuo tarpu dabar susidaro situacija, kai toks asmuo naudojasi Vilniaus tarptautiniu oro uostu kaip savo lėktuvų remonto baze. Strateginių partnerių akyse tai gali atrodyti kaip Lietuvos pažeminimas“, – sakė L. Kasčiūnas, prašydamas pateikti informaciją, ar J. Prigožinas yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu J. Prigožinui neuždrausta atvykti į Lietuvą, Seimo narys siūlo apsvarstyti tokį draudimą. Parlamentaro teigimu, Lietuvai taip pat tikslinga siūlyti J. Prigožiną įtraukti į ES juodąjį sąrašą.
Atsižvelgdamas į tai, kad J. Prigožinas yra įtrauktas į NATO narės sankcijų sąrašą, prisidėjęs prie Rusijos agresijos ir karinių veiksmų Ukrainoje bei Sirijoje, L. Kasčiūnas papašė įvertinti galimybes bent laikinai, kol bus atliekamas jo vertinimas, areštuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste esantį jam priklausantį lėktuvą. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, prašoma paviešinti, kokia įmonė remontuoja J. Prigožinui priklausantį lėktuvą.
Naudodamasis proga, L. Kasčiūnas dar kartą priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės sankcijos užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą. Būtų galima užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama turėti verslo ryšių su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Deja, įstatymo projektas vis dar dūla Vyriausybės stalčiuose.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelis Cohenas nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Michaelis Cohenas. EPA – ELTA nuotr.
Federalinis teismas Niujorke tokią bausmę trečiadienį skyrė M. Cohenui, be kita ko, dėl mokesčių slėpimo ir melagingo liudijimo Kongrese, pranešė stotis CNN. Prokuratūra reikalavo „svarios kalėjimo bausmės.„
M. Cohenas bendradarbiauja su FTB specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu, kuris tiria, ar per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją būta slaptų susitarimų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. JAV prezidentas tai neigia ir kalba apie „raganų medžioklę.”
M. Cohenas teisme sakė: „Aš prisiimu visišką atsakomybę už visus poelgius, dėl kurių pripažinau savo kaltę: už savo asmeninius ir tuos, su kuriais susijęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.“
M. Cohenas, be kita ko, prisipažino melavęs Kongresui dėl planuoto, tačiau niekuomet neįgyvendinto D. Trumpo statybos projekto Maskvoje. Pasiruošimas projektui buvo tęsiamas ir po 2016 metų rinkimų kovos – priešingai nei jis teigė anksčiau.
M. Cohenas, be to, prisipažino per 2016 metų rinkimų kampaniją sumokėjęs pinigus už tylėjimą buvusiai pornofilmų aktorei Stormy Daniels ir netiesiogiai mažiausiai dar vienai moteriai.
Abi moterys teigia turėjusios romaną su D. Trumpu. Šis tai neigia. Prokuratūra spėjo, kad M. Cohenas abiem atvejai veiksmus derino su D. Trumpu ir veikė „su jo atsakomybe.“
M. Cohenas taip pat prisipažino dėl mokestinių nusižengimų ir melagingų liudijimų bankams. Vis dėlto prokuratūra spėja, kad jis prisipažino ne dėl visų neteisėtų veiksmų.
M. Flinas teisme prisipažino melavęs dėl savo kontaktų su Rusija. EPA-ELTA nuotr.
Vadinamąją Rusijos aferą tiriantis JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris nereikalauja laisvės atėmimo bausmės trumpai JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirbusiam Michaeliui Flynnui. Antradienį teismui pateiktuose dokumentuose jis tai, be kita ko, argumentuoja „reikšminga M. Flynno parama“ vykdant Rusijos tyrimą. Tai, be kita ko, yra „informacija iš pirmųjų rankų apie santykių tarp D. Trumpo komandos ir Rusijos vyriausybės atstovų turinį ir kontekstą“.
Todėl, remdamasis 19 M. Flynno apklausų, kurias atliko R. Muellerio biuras ir kiti tyrėjai, vyriausiasis prokuroras ragina teismą neskirti M. Flynnui kalėjimo bausmės.
R. Muelleris tiria galimus nelegalius kontaktus tarp D. Trumpo rinkimų štabo ir Rusijos per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją.
M. Flynnas prieš daugiau nei metus prisipažino per FTB apklausas sąmoningai pateikęs melagingus duomenis apie kontaktus su tuometiniu Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku.
M. Flynnas su S. Kisliaku 2016 metų gruodį neteisėtai kalbėjo apie JAV sankcijas Maskvai ir būsimą balsavimą dėl JT rezoliucijos Izraelio gyvenviečių klausimu, nors tuo metu dar valdžioje buvo D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama.
Pasak amerikiečių žiniasklaidos, M. Flynnui grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl bendradarbiavimo R. Muelleris kalbėjo apie bausmės sušvelninimą ir daugiausiai šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. Flynnas buvo pirmasis D. Trumpo vyriausybės narys, kuris per R. Mullerio tyrimą pripažino savo kaltę. Teismas nuosprendį skelbs gruodžio 18-ąją.
M. Flynnas D. Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais teišbuvo 20 dienų.
D. Trumpas tyrimą ne kartą yra pavadinęs raganų medžiokle.
Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.
Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.
Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.
Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.
Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.
Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.
Hilary Klinton
Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?
Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.
Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.
Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?
Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.
Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.
Barakas Obama
Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.
Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.
Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas
Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?
Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.
Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.
Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė
2018 gruodžio 2 d.
[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“. (vert. past.)
[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“‘ui. (vert. past.)
[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)
[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“). (vert. past.)
[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.
[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.
[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).
[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.
[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.
[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)
Donaldo Trampo sūnus neneigia, kad buvo susitikęs su rusų teisininke. Bet šio susitikimo nesureikšmina. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino, kad jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis 2016 metais susitiko su Rusijos teisininke Natalija Veselnickaja, siekdamas gauti informacijos apie D. Trumpo varžovę 2016 metų lapkritį vykusiuose JAV prezidento rinkimuose.
Šis D. Trumpo pranešimas – aiškiausias pripažinimas, kad 2016 metų birželį vykusio susitikimo tikslas buvo gauti kompromituojančios informacijos apie D. Trumpo varžovę rinkimuose Hillary Clinton.
Tačiau JAV vadovas teigė, neva tai buvo „visiškai teisėta“, ir, taip pat kaip ir anksčiau, atkakliai tvirtino, kad tuo metu nežinojo apie savo sūnaus D. Trumpo jaunesniojo ir N. Veselnickojos susitikimą.
Šį susitikimą kruopščiai nagrinėja specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, vadovaujantis tyrimui dėl D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija. Specialusis tyrėjas aiškinasi, ar D. Trumpo kampanijos nariai prisidėjo prie Rusijos pastangų paveikti JAV prezidento rinkimus respublikono D. Trumpo naudai.
Nepaisant to, kad JAV pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų dėl kibernetinių atakų per prezidento rinkimų kampaniją, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas įvyks. Tai penktadienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. Susitikimas pirmadienį Helsinkyje, kaip ir planuota, įvyks, sakė ji.
Prieš tai kai kurie kongresmenai, tarp jų – demokratas Chuckas Schumeris, pareikalavo atšaukti viršūnių susitikimą. JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Rusijos karinės žvalgybos GRU darbuotojams dėl kibernetinių atakų per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Jie, be kita ko, kaltinami iš Demokratų partijos ir jos kandidatės Hillaty Clinton kompiuterių pavogę elektroninius laiškus ir dokumentus.
Rusų agentai organizavo ir vidiniam naudojimui skirtos medžiagos paskelbimo laiką. Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma didesnį „poveikį rinkimams“, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas. Dėl kibernetinių atakų dienos šviesą pasiekė politiškai keblus vidinis susirašinėjimas, kuris H. Clinton per rinkimų kovą buvo itin nemalonus.
Dabar pareikšti kaltinimai pateikti po specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo. Šis nuo 2017 metų gegužės tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į rinkimų kovą ir galimas dabartinio prezidento D. Trumpo darbuotojų sąsajas su šiuo kišimusi.
Tačiau dabar dvylikai rusų žvalgybininkų pateiktuose kaltinimuose nėra jokių duomenų, kad jie palaikė ryšį su D.Trumpo patikėtiniais.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.
Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.
Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris antradienį teigė, kad buvęs Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas bandė papirkti du potencialius liudininkus.
Pirmadienį JAV prokurorai apkaltino P. Manafortą, susiduriantį su kaltinimais pinigų plovimu, neteisėta lobistine veikla ir pan., bandymu papirkti liudininkus.
Tyrimą dėl įtariamų JAV prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija atliekantis R. Muelleris tvirtino, kad P. Manafortas bandė susisiekti su liudininkais pinigų plovimo ir nelegalaus lobizmo bylose, naudojantis telefonu ir šifruotų tekstinių pranešimų programa.
Be kita ko, bandymai papirkti liudininkus prilygsta P. Manaforto paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimui ir R. Muelleris ragino teisėją peržiūrėti jo paleidimo sąlygas.
Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, pareiškė naujų kaltinimų dviem buvusiems Donaldo Trumpo bendražygiams, praneša BBC.
Robertas Muelleris buvusį D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininką Paulą Manafortą ir verslo partnerį Ricką Gatesą apkaltino vykdžius įvairaus pobūdžio finansinius nusikaltimus.
Kiek anksčiau, spalį, jiedviem buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Tačiau iki šiol nėra aptikta įrodymų, kad jie būtų bendrininkavę su Rusija.
P. Manaforto atstovas teigė, kad jis nekaltas dėl naujausių kaltinimų. Tuo metu R. Gateso advokatas į prašymus pakomentuoti padėtį kol kas neatsiliepė, pranešė agentūra „Reuters“.
2016-ųjų rugpjūtį P. Manafortas pasitraukė iš D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo pareigų po to, kai buvo apkaltintas dėl savo sandorių su prorusiškais Ukrainos politikais.
Šis patyręs politinis veikėjas dirbo net prie kelių respublikonų kandidatų į prezidentus kampanijų. Pirmoji jų – 1976-aisiais vykusi Geraldo Fordo rinkimų kampanija.
Teisininkas Alexas Van Der Zwaanas. EPA – ELTA nuotr.
Tyrimui dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus įgaunant pagreitį, specialusis prokuroras Robertas Muelleris antradienį paskelbė pareiškęs kaltinimus teisininkui, siejamam su buvusiu prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos bendražygiu.
R. Muellerio tyrėjų komanda apkaltino teisininką Alexą Van Der Zwaaną sąmoningai melavus apie savo bendravimą su buvusiu aukštu D. Trumpo rinkimų kampanijos pareigūnu Richardu Gatesu. Pastarajam, be kita ko, yra pareikšti kaltinimai pinigų plovimu ir su mokesčių mokėjimu susijusiais nusikaltimais, įvykdytais jam dirbant Ukrainoje.
Londone gyvenantis ir tarptautiniame advokatų kontorų tinkle „Skadden Arps“ dirbantis A. Van Der Zwaanas taip pat kaltinamas melavęs apie savo ryšius su dar vienu neįvardijamu asmeniu, teigiama kaltinimų tekste.
Informacijos apie tai, kaip konkrečiai šis teisininkas susijęs su D. Trumpo rinkimų kampanija, beveik nepateikiama, tačiau yra žinoma, kad jis atstovavo savo advokatų kontorą šiai dirbant su Ukrainos vyriausybe 2012-aisiais vykusiame buvusios premjerės Julijos Tymošenko bylos nagrinėjime.
Tuo metu R. Gatesas ir buvęs D. Trumpo kampanijos vadovas Paulas Manafortas dirbo prorusiškam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kuris buvo nuverstas per 2014-ųjų Maidano revoliuciją.
Remiantis Ukrainos vyriausybės įrašais, R. Gatesas ir P. Manafortas už darbą V. Janukovyčiui gavo milijonus dolerių, tačiau apie tai tuo metu nebuvo skelbiama.
R. Muelleris, tiriantis, ar D. Trumpo rinkimų komanda prisidėjo prie Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, praėjusį penktadienį taip pat netikėtai pareiškė kaltinimus 13-ai Rusijos piliečių, kaip įtariama, besikišusių į JAV politiką.
Specialusis tyrėjas Robertas Muelleris plečia savo vykdomą tyrimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanijos ryšių su Rusija – tyrimo akiratyje atsidūrė D. Trumpo žento Jaredo Kushnerio bandymai pereinamuoju prezidentiniu laikotarpiu užsitikrinti užsienio finansavimą savo nekilnojamojo turto kompanijai.
Remiantis CNN pranešimais, tai pirmasis rodiklis, patvirtinantis, kad R. Muellerio tyrime dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus dėmesys skiriamas ne tik tariamiems J. Kushnerio ryšiams su rusais.
Per neseniai atliktas apklausas D. Trumpo žento ir vyriausiojo patarėjo J. Kushnerio buvo klausiama apie jo pastangas užsitikrinti finansavimą Niujorke esančiam pastatui, kuris susidūrė su finansiniais sunkumais, cituodamas su tyrimu susipažinusius asmenis, skelbė CNN. Tačiau CNN nepateikė, kodėl R. Muelleris domisi J. Kushnerio verslo ryšiais.
Remiantis „The New York Times“ pranešimais, praėjus savaitei po D. Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, J. Kushneris susitiko su kinų kompanijos „Anbang Insurance“ vadovais ir pirmininku. Prezidentiniu pereinamuoju laikotarpiu J. Kushneris palaikė ryšius su 15 šalių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie šaudynes vienoje Floridos mokykloje, apkaltino Federalinį tyrimų biurą (FTB) neteisingais prioritetais. „Labai liūdna“, kad FTB nepastebėjo „daugybės šaulio signalų“, rašė jis tviteryje. FTB esą per daug laiko skiria Rusijos skandalo tyrumui, tačiau turėtų grįžti „prie esmės“.
19-metis Nikolas Cruzas trečiadienį buvusioje savo mokykloje Parklande nušovė 17 žmonių. Penktadienį FTB pripažino, kad prieš tai buvo gavusi duomenų apie vaikino keliamą pavojų, tačiau jie nebuvo tikrinami.
„Tai nepriimtina, – rašė D. Trumpas tviteryje. – Jis (FTB) per daug laiko skiria mėginimui įrodyti slaptus susitarimus tarp Rusijos ir D. Trumpo kampanijos – jokių slaptų susitarimų nėra“.
Galimą Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją bei galimus slaptus susitarimus su D. Trumpo rinkimų komanda šiuo metu tiria specialusis FTB tyrėjas Robertas Muelleris.
Buvęs vyriausiasis JAV prezidento Donaldo Trumpo strategas Steve’as Bannonas gavo šaukimą liudyti prieš didžiąją žiuri, praneša JAV žiniasklaida, kuria remiasi BBC.
Pranešama, kad šaukimą liudyti jam įteikė buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Robertas Muelleris, vadovaujantis tyrimui dėl galimo prezidento rinkimų komandos bendrininkavimo su Rusija per 2016-ųjų prezidento rinkimus.
Be to, S. Bannonas gavo šaukimą ir antradienį atvyko už uždarų durų liudyti Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto posėdyje.
JAV Kongresas savo ruožtu vykdo atskirą tyrimą dėl galimo bendrininkavimo per rinkimus.
Remiantis dienraščio „The New York Times“ pranešimais, šaukimas liudyti prieš didžiąją žiuri S. Bannonui buvo įteiktas praėjusią savaitę.
Tačiau gali būti, kad tai tėra R. Muellerio derybų taktika, naudojama siekiant įtikinti S. Bannoną sutikti būti apklaustam ne tokioje oficialioje aplinkoje, pavyzdžiui, specialiojo prokuroro biuruose Vašingtone, teigia su reikalu susipažinęs dienraščio šaltinis.
