Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Viena, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri prieš keletą metų per savo vestuves šoko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos narių, pirmadienį pranešė bendrovė.
K. Kneissl pateikė atsistatydinimo raštą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, sakoma „Rosneft“ pranešime.
57 metų moteris pateko į laikraščių antraštes, kai 2018 metais pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir buvo nufotografuota per pokylį šokanti su juo.
Kitais metais ji pasitraukė iš Austrijos vyriausybės, o praėjusių metų birželį prisijungė prie „Rosneft“ valdybos kaip nepriklausoma direktorė.
Jos atsistatydinimas įvyko po to, kai penktadienį „Rosneft“ paskelbė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis palieka valdybą po penkerių metų darbo. Diena anksčiau Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš jo oficialias privilegijas.
Penktadienį K. Kneissl agentūrai AFP sakė, kad ketina užbaigti savo vienerių metų kadenciją, tačiau kovo mėnesį pranešė „Rosneft“, kad nesieks dar vienos kadencijos valdyboje.
K. Kneissl asmeninėje interneto svetainėje paskelbti keli interviu Rusijos valstybės finansuojamam transliuotojui RT; paskutinis interviu duotas likus dviem dienoms iki vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Savo pareiškime „Rosneft“ padėkojo K. Kneissl už jos darbą „sudėtingos“ tarptautinės situacijos metu ir teigė, kad tikisi ateityje bendradarbiauti su ja kaip su eksperte.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis paliks Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybą, po visuomenės spaudimo penktadienį pranešė bendrovė.
„Rosneft“ pranešė, kad „G. Schroederis ir „Nord Stream 2“ generalinis direktorius Matthiasas Warnigas informavo bendrovę, jog „neįmanoma tęsti savo įgaliojimų direktorių taryboje“. Tai paskelbta kitą dieną, kai Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš G. Schroederio kai kurias oficialias privilegijas.
„Rosneft“ gyrė jų „strateginę viziją“ ir „svarbų indėlį į tarptautinį bendrovės verslą“. „Jų vaidmuo įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus Rusijoje ir Vokietijoje, siekiant padidinti Vokietijos ekonomikos ir jos pramonės efektyvumą bei piliečių gerovę, yra neįkainojamas“, – pridūrė „Rosneft“.
Ketvirtadienį Berlynas atėmė iš G. Schroederio, 1998–2005 m. buvusio Vokietijos kancleriu, oficialias lengvatas dėl jo ryšių su Rusija. Toks sprendimas priimtas po ilgai trukusių pastangų priversti jį nusigręžti nuo prezidento Vladimiro Putino, sustiprėjusių, kai Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
Europos Sąjungos įstatymų leidėjai taip pat priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ragina bloką taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems europiečiams, nenorintiems atsisakyti pelningų vietų Rusijos bendrovių valdybose.
78 metų G. Schroederis birželį turi tapti dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų tarybos nariu.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Viso Vokietijos politinio spektro politikai nori, kad buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui būtų taikomos sankcijos dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jo gynimo dėl Rusijos karo Ukrainoje.
G. Schroederis, 1998–2005 metais buvęs Vokietijos kancleris, dabar vadovauja Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybai ir yra dujotiekio bendrovės „Nord Stream“ akcininkų komiteto pirmininkas.
Jis iki šiol taip ir neišsakė jokios kritikos V. Putinui nuo jo šalies invazijos į Ukrainą pradžios.
G. Schroederis „turėtų būti Putino naudos gavėjų sankcijų sąraše“, – trečiadienį laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Moritzas Koerneris, vienas pagrindinių verslą remiančios FDP partijos narių, pridurdamas, kad buvęs kancleris yra svarbiausias V. Putino žmogus Vokietijoje.
Konservatyviosios CDU užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris taip pat paragino įvesti sankcijas.
„Tai, kad G. Schroederis vis dar neatsiriboja nuo V. Putino ir Rusijos, tik parodo, kaip stipriai jis tarnauja V. Putinui“, – sakė jis.
Žaliųjų partijos atstovas Reinhardas Buetikoferis paragino taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems buvusiems Europos politikams, „kurie parsidavė Vladimirui Putinui“.
Neseniai duodamas interviu laikraščiui „New York Times“ G. Schroederis atvirai gynė Kremliaus vadovą nuo kaltinimų karo nusikaltimais, sakydamas, kad įsakymą dėl masinių žudynių greičiausiai davė žemesnio rango pareigūnai, o ne V. Putinas.
Francois Fillonas. AFP/Scanpix foto
Maskva, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas tapo Rusijos naftos chemijos milžinės „Sibur“ direktorių valdybos nariu, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
„Sibur“ paskelbė atnaujintą savo direktorių valdybos sąrašą, kuriame nurodyta, kad F. Fillonas paskirtas į valdybą kaip nepriklausomas direktorius.
Bendrovę, be kitų akcininkų, kontroliuoja vienas turtingiausių Rusijos žmonių Leonidas Michelsonas ir artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis Genadijus Timčenka.
Be to, anksčiau šiais metais buvęs Prancūzijos premjeras buvo paskirtas į Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Zarubežneft“ valdybą.
F. Fillonas, kuris 2007–2012 metais vadovavo Prancūzijos vyriausybei, kai prezidentu buvo Nicolas Sarkozy, vadovauja konsultacinei įmonei „Apteras“, kurią jis įkūrė po gėdingo bandymo kandidatuoti į prezidentus 2017 metais.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Jo kampaniją sužlugdė netikrų darbo vietų skandalas, už kurį teismas 2020 metų birželį jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Tai jau ne pirmas buvęs aukšto rango Europos politikas, susiradęs darbo vietą Rusijos energetikos įmonėse.
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri 2018-aisiais liūdnai pagarsėjo, kai savo vestuvėse šoko su V. Putinu, birželį buvo paskirta į didžiausios Rusijos naftos gavybos bendrovės „Rosneft“ valdybą.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis nuo 2017 metų yra „Rosneft“ valdybos pirmininkas ir per metus uždirba 600 tūkst. dolerių.
Manoma, kad po buvusių Vokietijos ir Austrijos kanclerių dabar dar ir Fransua Fijonas taps turtingos Rusijos naftos kompanijos direktorių tarybos nariu. Šitaip rašo prancūziškasis „Le Figaro“.
Tai būtų pirmasis stambaus kalibro Prancūzijos politikas, kurį Kremliaus šeimininkui pavyko įvilioti į savo tinklus. Fransua Fijonas – buvęs Prancūzijos premjeras, kurį Maskva pakvietė tapti kompanijos „Zarubežneft“ direktorių tarybos nariu. „Zarubežneft“ – naftos kompanija, kuri priklauso Rusijos Federacijai. 100 proc. akcijų priklauso Rusijai. Kad ši žinia – tikra, byloja ir Rusijos premjero Michailo Mišustino parašas. Štai kokias intrigas atskleidžia publikacijos autorė Izabel Lasser.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Įsimintina, kad V.Putinui pavyko suvilioti būtent vieną iš Prancūzijos buvusių aukšto rano politikų. Iki šiol Kremliaus valdovui pavykdavę surast vadinamųjų „įtakos agentų“ Vokietijoje ir Austrijoje. Omenyje turima, kad V.Putinas priviliodavo į turtingas Rusijos naftos ir dujų kompanijas buvusius Vokietijos ir Austrijos politikus. Pavyzdžiui: Volfgangas Šiuselis, buvęs (2000-2007) kancleris, „Lukoil“ naftos kompanijos vienu iš vadovų tapo 2019-aisiais. Alfredas Guzenbaueris, buvęs kancleris (2007-2008), tapo „Civilizacijų dialogo“ nariu. Priminsime, „Civilizacijų dalogas“ – tai V.Putino bičiulio KGB karininko Vladimiro Jakunino vadovaujama organizacija, kurios tikslas – rusišką įtaką plėsti visoje Europoje.
Galų gale prisiminkime, kaip buvusi užsienio reikalų ministrė (2017-2019) Karina Knaisel pakvietė V.Putiną pašokti valsą jos vestuvėse 2018-aisiais metais. Netrukus ji buvo pakviesta tapti kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos nare.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kodėl V.Putinui taip puikiai sekasi žvejoti Austrijos vandenyse? Austrija nėra NATO narė. Austrija labai pakanti Rusijos išdaigoms. Austrijai užsienio politika ne itin svarbi. Viena pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuo, jei tik įžvelgia naudos. Austrija nebijo bičiuliautis nei su Rusija, nei su Kinija. Ypač, jei to paprašytų Vokietija. Austrija užsienio politikoje dažiausiai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Vokietija. Tokios nuomonės yra publikacijoje cituojamas Antonas Šehovcovas, „Center for Democratic Integrity“ organizacijos direktorius ir knygos „Rusija ir kraštutiniai dešinieji. Juodasis tango“ autorius.
Taigi Vokietija ir Austrija – tai šalys, kur V.Putinui sekasi medžioti. Tereikia paminėti buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio pavardę. Šis vokiečių politikas 2005-aisiais tapo svarbia figūra Šiaurės dujotekio valdymo struktūrose, o 2017-aisiais įkėlė koją ir į „Rosneft“ direktorių tarybą kaip pilnateisis narys. V.Putinas taip pat pasirūpino, jog „Nord Stream 2“ vienu iš svarbiausių vadovų taptų buvęs Štazi agentas Drezdeno mieste (kur dirbo ir V.Putinas) Matiasas Varnigas.
Tokiu būdu V.Putinas stiprina rusiškų naftos ir dujų kompanijų įtaką Vakaruose, randa įtakingų lobistų, padeda sušvelninti Vakarų kritiką, adresuojamą Kremliui. Kremlius įsitikinęs, jog kur kas naudingiau papirkinėti įtakingus politikus po vieną, nei ginčytis su Europos Sąjungos vadovybe.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas paragino Europos Sąjungą imtis sankcijų prieš buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį už tai, kad jis remia projektus, kuriuose dalyvauja Rusija. Ministras tai pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu leidiniui „Bild“.
„Svarbu, kad sankcijos būtų taikomos ne tik Rusijos vyriausybės nariams ir valstybinėms kompanijoms, bet ir tiems, kurie užsienyje remia Maskvos projektus“, – sakė Ukrainos URM vadovas.
„G. Schroederis – vienas svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino lobistų visame pasaulyje. Todėl reikia išsiaiškinti, kokių veiksmų čia gali imtis ES“, – pareiškė P. Klimkinas.
G. Schroederis ėjo Vokietijos federalinio kanclerio pareigas 1998-2005 metais. Pasitraukęs iš politikos, jis ėmėsi visuomeninės veiklos ir verslo. Be kita ko, jis yra kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas ir bendrovės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas.
„Nord Stream AG“ yra vamzdyno, kuriuo į Vokietiją pumpuojamos dujos iš Rusijos, savininkė ir operatorė.
The Daily Beast komentuoja prielaidą, kad esama ryšio tarp FSB generolo Olego Jerovinkino mirties ir „sensacingo dosjė“ apie Donaldą Trumpą, kurį sudarė Kristoferis Stilas firmos Fusio GPS užsakymu.
„2016 metų gruodžio 26 rytą 61-rių Jerovinkinas buvo rastas negyvas savo mašinoje Maskvos centre. Žinomas Kremliaus ruporas Life News iš pradžių savo svetainėje pareiškė, kad Jerovinkinas buvo nužudytas, bet paskui greitai pakeitė medžiagą ir paprasčiausiai pranešė, kad Jerovinkinas mirė. FSB tyrėjus nedelsiant iškvietė į įvykio vietą, ir naujienų leidiniai netrukus pranešė, kad Jerovinkinas mirė nuo širdies priepuolio. Daugiau Rusijoje jis oficialiai nebebuvo minimas“, – pasakoja žurnalistė Emi Nait.
Jerovinkinas pradėjo dirbti KGB struktūrose 1976 metais, devyniasdešimtųjų viduryje tarnavo prezidento administracijoje, o paskui – vadovaujamas Igorio Sečino. „Būdamas Rosneft valdybos vadovas, Jerovinkinas buvo Sečino dešinioji ranka ir žinojo viską“, – sakoma straipsnyje.
„Stilas savo dosjė rašė, kad „rusų šaltinis, artimas Rosneft prezidentui Igoriui Sečinui, papasakojo detales apie slaptą Sečino ir Trumpo patarėjo užsienio politikos klausimais Karterio Peidžo susitikimą Maskvoje 2016 metų liepą. Jie neva tai svarstė dvišalį JAV ir Rusijos energetinį bendradarbiavimą, o taip pat su Ukraina susijusių ekonominių sankcijų Rusijai atšaukimą. Atsakydamas, kaip tvirtinta, Sečinas pasiūlė Trumpui iki 19 proc. Rosneft akcijų. Kaip buvo pranešta, Peidžas leido suprasti kad Trumpas nuims sankcijas, jeigu bus išrinktas prezidentu“, – rašo The Daily Beast.
FSB emblema
„Dalies Rosneft akcijų privatizavimo planas tuo metu niekam nebuvo žinomas, išskyrus Rosneft aukščiausius vadybininkus. Tai buvo ginčytinas klausimas, kaip ir numatytas planas, kad Rosneft pirks naftos kompanijos Bašneft kontrolinius akcijų paketus, atliktas spalio mėnesį“, – tęsė Nait.
„Vienas iš aukštų valdininkų, kurie iš pradžių pasisakė prieš tuos sandėrius, buvo ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, suimtas 2016 lapkritį, apkaltinus, kad jis gavo iš Sečino 2 mln. dolerių kyšį. Tai buvo klasikinė provokacija, kuriai vadovavo Sečinas“, – sakoma straipsnyje.
Kaip pažymi The Daily Beast, net jei Jerovinkinas nebuvo informacijos šaltinis Stilui, „jis buvo atsakingas už nutekinimus, nes buvo Rosneft valdybos vadovas, ir saugumo klausimai buvo jo kompetencija“. „Lemtingas klausimas ne tas, ką jis padarė, o tas, kas manoma, kad jis padarė“, – pabrėžia žurnalistė.
„Tuo tarpu kai Uliukajevo byla ir Rosneft sandėriai, be abejo, įneša savo indėlį į intrigą dėl Jerovinkino mirties, dar labiau tikėtina, kad tikroji jo mirties priežastis buvo Stilo dosjė“, – daro išvadą The Daily Beast.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) paskirtas didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ direktorių valdybos pirmininku, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros TASS ir „Interfax“.
Tačiau valstybės valdomos „Rosneft“ atstovas agentūrai dpa telefonu galėjo patvirtinti tik tiek, kad Sankt Peterburge vykusio akcininkų susirinkimo metu G. Šrioderis buvo išrinktas įmonės valdybos nariu.
Pastaruosius trejus metus „Rosneft“ yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kurios buvo įvestos kaip atsakas į Rusijos kišimąsi į Ukrainos konfliktą.
G. Šrioderis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs nuo 1998 iki 2005 metų, praėjusį mėnesį pareiškė, kad įsidarbinimas „Rosneft“ – jo asmeninis reikalas.
Dėl artimų ryšių su Rusijos naftos milžine G. Šrioderį kritikavo ne tik kanclerė Angela Merkel, bet ir jo paties partijos, socialdemokratų, vadovybė.
Nepaisant griežtos kritikos, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) neketina atsisakyti pasiūlymo tapti Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ valdybos nariu, praneša agentūra dpa.
„Aš tai padarysiu. Tai mano gyvenimas ir dėl jo sprendžiu aš, o ne vokiečių spauda“, – pareiškė G. Šrioderis rinkimų kampanijos renginyje Rotenburge. Jis pabrėžė norįs padėti užtikrinti Vokietijos ir Europos energetinį saugumą.
G. Šrioderio ketinimai prisijungti prie „Rosneft“ Vokietijoje sulaukė didelės kritikos, be kita ko, dėl to, kad bendrovei dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Ar, kaip skelbia rusų spauda, jis ketina užimti net valdybos pirmininko pareigas, G. Šrioderis trečiadienį nepasakė. Tačiau jis pareiškė savo nuomonę, kad dėl ekonominių ir politinių priežasčių nėra protinga izoliuoti Rusiją.
„Rusijos demonizavimas niekam nepadės“, – pabrėžė jis. „Rosneft“, pasak G. Šrioderio, jokiu būdu nėra „prailginta Rusijos vyriausybės ranka“.
Atsakydamas į klausimą, ar nebijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino būti naudojamas kaip „Rosneft“ iškaba, G. Šrioderis teigė: „Aš nesu tinkamas naudoti“. Jam esą nesusidaro ir įspūdis, kad V. Putinas turėtų tokių ketinimų. G. Šrioderis į „Rosneft“ valdybą turėtų būti išrinktas rugsėjo 29-ąją.
Gerhardas Šrioderis įeis į koncerno „Rosneft“ direktorių tarybą. Kaip sakė interviu leidiniui Der Spiegel rusų opozicionierius Vladimiras Milovas, koncernas tarnauja pirmiausia Kremliaus interesams, o buvęs kancleris turės pagerinti jo įvaizdį.
Gerhardas Šrioderis
„Šrioderis, – sako Milovas, – prityręs politikas. Jis puikiai supranta, ko reikia „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui. Tasai nori parodyti, kad koncernas, kurio dauguma akcijų yra valstybės rankose, yra ne Kremliaus administracijos naftos biznio reikalams tvarkyti filialas, o kompanija, veikianti pagal tarptautinę teisę ir turinti viską, ko tam reikia: akcininkus ir nepriklausomus direktorius stebėjimo taryboje, vadovybę, kurią sudaro įvairių šalių atstovai. Sečinas nori grąžinti „Rosneft“ kompanijai pripažinimą, kad ji – tarptautinis koncernas, ir tam reikalingas Šrioderis – įvaizdžiui pataisyti“.
Beje, Milovas nemano, kad Sečinas ir Putinas turi iliuzijų dėl šiandieninių Šrioderio galimybių: „Jis nebepriklauso tų, kurie turi plačią politinę įtaką, ratui“. Kalbama apie prarastą pagarbą koncernui. „Naftos giganto reputacija smarkiai nukentėjo, dar ir dėl sankcijų ryšium su Ukrainos konfliktu. Dėl to buvęs VFR kancleris – Kremliui vertinga figūra“.
Skirtingai nuo „normalių“ koncernų, „Rosneft“ direktorių tarybos nariai visi kaip vienas balsuoja „už sprendimus, priimtus politiniame centre, tai yra Kremliuje, už uždarų durų. Jie paklusniai linkčioja. (…). Tai liečia ir minoritarinių akcininkų – BP, Glencore ir Kataro investicinio fondo – akcininkus“, – sakė Milovas.
„Rosneft“ koncerne viską sprendžia Putinas, Sečinas ir jų artimiausia aplinka, – aiškina pašnekovas leidiniui Der Spiegel. – Šrioderis vaidins koncerne antraeilį vaidmenį. (…) Jis bus kažkas panašaus į iškabą: štai, žiūrėkite, mūsų direktorių taryboje posėdžiauja Vakarų politikai, nieko baisaus pas mus negali atsitikti“.
„Jis tampa instrumentu Kremliaus rankose, ir apskritai turi tai suprasti“, – perspėjo opozicionierius.
„Koncernas „Rosneft“ – šiandien yra tai, kuo jis tapo, įstengęs pasisavinti svarbiausias koncerno JUKOS dalis, – pabrėžė Milovas. – Tai pasisekė padaryti, pasakysiu, „dėka manipuliacijų, kurios populiarios tarp saugumo pareigūnų“.
Pasak Milovo, daug kas byloja, jog Sečinas ir ateityje elgsis kaip jam šaus į galvą. „Tos šakos aplinkoje jau seniai kalbama, kad Sečinas norėtų praryti ir privačią savo konkurento kompaniją „Lukoil“.
„Manau, kad Šrioderis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema Rusijoje – juk jis įtrauktas į veiklą ir „Šiaurės sraute–1“, ir „Šiaurės sraute–2“. Tų projektų kompanijos–operatorės – šimtaprocentinės dukterinės „Gazprom“ kompanijos, kontroliuojamos valstybės. Šrioderis supranta, į ką jis įsivelia“, – sako Milovas.
Komentuodamas būsimą „Rosneft“ biuro atidarymą Berlyne, Milovas nurodo, jog Rusijos valdžia investuos „pinigus ir gigantiškus išteklius, kad paremtų įvairius politikus bei verslininkus, kurie, pavyzdžiui, pasisako už sankcijų koncernui panaikinimą. Rusija nori, kad žmonės pakeistų savo nuomonę apie Putiną, ir nuteikia europiečius ir amerikiečius vienus prieš kitus“.
Birželio 7 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė Federalinio tyrimų biuro vadovu skirti 50-metį Kristoferį Rėjų – buvusį JAV generalinio prokuroro pavaduotoją.
Jis tyrė keletą garsių bylų, įskaitant rugsėjo 11-osios teroro aktą, reguliariai aukodavo Respublikonų partijos kandidatams, o pastaraisiais metais galėjo bendradarbiauti su Rosneft ir Gazprom, pasakoja Gordon tai, ką reikia žinoti apie galimą Džeimso Komio įpėdinį.
Brooklyn Dad_Defiant! Twitter nuotraukoje: kandidatas į FTB vadovus Kristoferis Rėjus
Buvo JAV generalinio prokuroro pavaduotojas
Rėjus baigė Jeilio universiteto teisės fakultetą. 1997–2001 metais jis dirbo Atlantos prokuratūroje, po to – JAV Teisingumo ministerijoje.
2003–2005 jis buvo generalinio prokuroro pavaduotojas ir atsakingas už baudžiamąjį skyrių. Toms pareigoms jį buvo paskyręs tuometis JAV prezidentas Džordžas Bušas.
Teisingumo ministerijoje Rėjus specializavosi „baltųjų apykaklių nusikalstamumo“ srityje ir vidaus tyrimuose. Jis taip pat dalyvavo tiriant bylas, susijusias su 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktais ir po to su „karu prieš terorizmą“. Už tai apdovanotas Edmundo Rendolfo premija.
Vadovavo Enron‘o bylos tyrimui
2004 metais, kai Kristoferis Rėjus buvo generalinio prokuroro pavaduotojas, jis vadovavo tarpžinybinei darbo grupei tiriant Enrono bylą.
Enron – tai energetikos kompanija iš Hiustono. Per apgavystes savo ataskaitose ji gavo dideles investicijas, o po to pasiskelbė bankrutuojanti.
Toje byloje buvo surinkta 3000 dėžučių įrodymų ir 4 T6 duomenų. FTB ir kitoms agentūroms pavyko konfiskuoti apie 90 mln. dolerių. Už sukčiavimą buvo nuteisti 22 žmonės, įskaitant Enron top-vadybininkų atstovus.
„Toji byla parodė verslo bendrijai ir Volstritui, kad jie gali būti patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė FTB specialiojo agento padėjėjas Maiklas Andersonas.
Dirbo Krisčio advokatu
Rėjus buvo Naujojo Džersio gubernatoriaus Kriso Krisčio advokatu vadinamojo Bridge IT („Bridžgeito“) laikotarpiu.
Tai politinis skandalas, kilęs JAV 2003 metų rugsėjy. Tada Krisčio paskirti valdininkai davė nurodymą uždaryti spūsties valandomis Naujojo Džersio valstijos Fort Li rajone keletą gatvių, ir dėl to transportą ištiko kolapsas.
Kristis buvo apkaltintas, jog jis tyčia išprovokavo tą kolapsą, kad „atkeršytų“ Fort-Li merui, kuris neparėmė Krisčio kandidatūros gubernatoriaus rinkimuose. Kristis nebuvo patrauktas atsakomybėn, bet du jo valdininkus teismas pripažino kaltais. Po to skandalo Kristis prarado reitingus ir neteko šansų tapti respublikonų kandidatu JAV prezidento rinkimuose.
Tai buvo nebe pirmas Rėjaus ir Krisčio bendradarbiavimas. Jie dirbo kartu dar JAV teisingumo ministerijoje: kai Rėjus buvo generalinio prokuroro pavaduotojas, Kristis buvo generalinis prokuroras. O FTB tada vadovavo Robertas Miuleris, dabar – JAV specialusis prokuroras.
„Aš labai pasitikiu Rėjum. Jis įžymus teisininkas, ir jis absoliučiai sąžiningas. Manau, prezidentas tikrai neapsiriks, jei pasiūlys Rėjui tapti FTB direktoriumi“, – praėjusią savaitę sakė Kristis interviu APP.
Susijęs su Trumpu ir Respublikonų partija
Nuo 2008 metų Rėjus remia Respublikonų partijos kandidatus, jau paaukojo jiems apie 35 tūkst. dolerių. Tarp jų buvo dabartinis JAV prezidento Donaldo Trumpo sekretorius sveikatos apsaugos ir socialiniams reikalams Tomas Praisas, taip pat Deividas Perdju – dabartinio žemės ūkio ministro pusbrolis.
2008 metais Rėjus paaukojo 2300 dolerių kandidatui Džonui Makeinui, o 2012 metais perdavė 7500 dolerių, paremdamas Mitą Romnį. 2016 metų rinkiminei kampanijai Rėjus lėšų neaukojo.
Galėjo bendradarbiauti su Roosneft ir Gazprom
2006 metais Rėjus pasitraukė iš valstybinės tarnybos ir prisidėjo prie stambios juridinės kompanijos King & Spalding. Tos firmos teisininkai aptarnauja daugybę kompanijų iš įvairių šalių. Tarp klientų – ir Rusijos korporacijos Rosneft ir Gazprom.
Beje, King & Spalding personale yra daugiau kaip 900 advokatų. Šiuo metu nėra įrodymų, kad su klientais iš Rusijos būtų dirbęs pats Rėjus.
Energy Intelligence agentūros svetainėje galima aptikti 2015 metų rugpjūčio mėnesį skelbtą naujieną, kad King & Spalding laimėjo pasiūlymą ir tapo Rosneft suskystintų gamtinių dujų gavybos ir gamybos reikalų konsultante.
Demokratai mano, kad Trumpas stengiasi atitraukti dėmesį
Rėjaus iškėlimas sužadino nevienareikšmę amerikiečių politikų ir žurnalistų reakciją.
Laikraštis The New York Times Rėjų vadina „nepavojingu, konformistiniu prezidento, leidžiančio skirti politikus istoriškai atskirtoms nuo politikos pareigoms, pasirinkimu“.
BBC rašo, kad Rėjus atrodo esąs stiprus kandidatas, tačiau daugelis demokratų nepatenkinti, kaip Trumpas pasielgė su buvusiu FTB direktoriumi Džeimsu Komiu. Dėl tos priežasties Demokratų partija gali pristabdyti Rėjaus paskyrimą.
Apie siūlymą skirti Rėjų į FTB vadovo postą sužinota Komio liudijimo Senate žvalgybos komitete išvakarėse. Senatorius demokratas Markas Verneris mano, kad tai ne atsitiktinumas. „Man atrodo, kad tai bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo pagrindinio artimiausių dviejų dienų įvykio“, – sakė jis CNN.
„Jis nepriekaištingos kvalifikacijos žmogus. Aš žinau, kad jis vėl tarnaus šaliai, gindamas įstatymą ir garbę, kai tik Senatas patvirtins jį FTB vadovu“, – pabrėžė Trumpas savo oficialiame pareiškime, kurį išspausdino Baltieji rūmai.
