Nikolajus Gorochovas

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškėlė į valstybės sekretoriaus postą naftos korporacijos ExxonMobil vadovą Reksą Tilersoną. Leidinys Gordon.com išsiaiškino, kuo garsus Tilersonas ir kokie santykiai jį sieja su Rusijos vadovybe. 

Reksas Tilersonas ir Vladimiras Putinas

Gruodžio 13-ąją Donaldas Trumpas paskelbė, kad kandidatu į valstybės sekretorius jis pasirinko veikiantį didžiausios pasaulyje privačios naftos kompanijos ExxonMobil vadovą Reksą Tilersoną.

Po to, kai Trumpas pradės eiti pareigas, Tilersono kandidatūrą turės patvirtinti Senatas.

Trumpo pasirinkimas pažymėtinas net ne tuo, kad JAV diplomatijai vadovaus pagal išsilavinimą inžinierius ir stambiojo verslo atstovas, o tuo, kad būsimasis valstybės sekretorius turi atvirų ryšių su Rusija.

Tiksliau – su dviem rusais: prezidentu Vladimiru Putinu ir Rosneft vadovu Igoriu Sečinu.

Naujiena apie Tilersono paskyrimą pasirodė praėjus trims dienoms po to, kai Washington Post leidinys išspausdino CŽV išvadas apie Rusijos kišimąsi į pastarųjų prezidento rinkimų JAV eigą.

Tilersonas pirmą kartą pateko į Rusiją 1998 metais, kai pradėjo vadovauti bendrovei Exxon Neftegaz Limited, kuri vertėsi naftos telkinių eksploatacija Kaspijos jūroje ir Sachaline.

Po trejų metų Tilersonas buvo paaukštintas ir tapo ExxonMobil vyresniuoju viceprezidentu, o 2006 metais – korporacijos vadovu. 2011 metais ExxonMobil pasirašė kontraktą su Rosneft dėl bendro naftos telkinių Arktikos šelfe įsisavinimo. Trečdalis bendros įmonės priklausė ExxonMobil, beje, 100 proc. išlaidų naftos atsargų Arktikoje geologinei žvalgybai dengė Amerikos kompanija. Pasirašant sutartį dalyvavęs Vladimiras Putinas (tuo metu ministras pirmininkas) įvertino projektą 500 mldr. dolerių, apie tai rašė Gazeta.ru.

2014 metais, kai atsakydama į agresiją Ukrainoje Barako Obamos administracija įvedė sankcijas Rusijai, Tilersonas savo kompanijos vardu pasisakė prieš apribojimus. „Mes nepritariame sankcijoms, daugiausia dėl to, kad nemanome jas esant veiksmingomis, jeigu jos neįdiegtos labai gerai ir visapusiškai, o tai labai sudėtinga padaryti“, – cituoja Tilersoną leidinys Dallas Business Journal.

Ne visiškai suprantama, ką Tilersonas turėjo omenyje sakydamas „neveiksmingos“, bet Oilprice.com projekto apskaičiavimais, ExxonMobil nuostoliai dėl sankcijų Rusijai 2016 metų spalį siekė 1 mlrd. dolerių. Kompanijai teko uždaryti 9 iš 10 bendrų projektų su Rosneft.

Tilersono verslo interesus Rusijoje palaiko jo glaudūs kontaktai su Igoriu Sečinu ir Vladimiru Putinu. „Bendraudamas su Vladimiru Putinu jis praleido daugiau laiko, negu bet kuris kitas amerikietis, išskyrus Henrį Kisindžerį (amerikiečių diplomatą ir politologą, JAV valstybės sekretorių 1973–1977 metais, – Gordon), pareiškė buvęs JAV gynybos ministro pavaduotojas Džonas Hamrė komentaruose leidiniui The Wall Street Journal.

Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas Tilersoną apibūdino kaip labai artimą Igoriui Sečinui.

Informacijos šaltinis – gordonua.com leidinys.

2016.12.20; 09:44

Surentęs naują sistemą, žinomą kaip Politinis biuras 2.0, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudarė sąlygas, galinčias palengvinti valdžios perdavimą. Tačiau toji sistema lieka nepatikrinta. Kol kas neaišku, ar ateis nauja karta, galinti pakeisti V.Putiną ar ką kitą iš jo Politinio biuro narių.

Asmenybės kultas

Nepaisant Politinio biuro 2.0 atsiradimo, Rusijos sistema kaip ir anksčiau tebėra sukoncentruota aplink V.Putino asmenybę. Tai, matyt, pagrindinė jos struktūrinė rizika. Ta pati problema buvo aktuali ir Stalino politinių biurų laikais. 1953 metais, kai mirė Stalinas, šalyje formaliai egzistavo sistema, kuri teoriškai turėjo palaikyti balansą tarp trijų pagrindinių figūrų: Nikitos Chruščiovo (pramonė), Lavrentijaus Berijos (specialiosios tarnybos) ir nacionalisto Viačeslavo Molotovo (tarptautiniai santykiai).

Continue reading „Rusija po Vladimiro Putino: miglota ateitis”