Rotušė

Aktualijos

Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus rotušėje trečiadienio vakarą išdalyti kultūros apdovanojimai „Auksiniai Feniksai“.
 
„Auksinio fenikso“ skulptūros įteiktos penkių nominacijų laureatams.
 
Geriausiu metų kultūros centro vadovu tapo Zigmas Vileikis, Birštono kultūros centro direktorius. Metų kultūros ir meno kūrėju išrinktas Antanas Kazlauskas, Šilalės kultūros centro Muzikinio teatro vadovas.
 
Apdovanoti ir politikai bei verslininkai – metų kultūros rėmėju tapo verslininkas Vidmantas Fokas, o metų kultūros politiku paskelbtas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
 
Lietuvos nacionalinė filharmonija buvo apdovanota už buvimą geriausiu metų kultūros centro partneriu.
 
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis įsitikinęs, kad kultūros kūrimui ir puoselėjimui ypač didelę reikšmę turi bendradarbiavimas, kuris lemia tik teigiamus pokyčius.
 
„Šiuo apdovanojimu deklaruojame, kad kultūros ir meno procesai vyktų profesionaliai, kokybiškai ir įdomiai, labai svarbios visos mūsų socialinės aplinkos sritys“, – pažymi R. Matulis.
 
Apdovanojimais „Auksiniai Feniksai“ pagerbiami fiziniai ar juridiniai asmenys, svariausiai prisidėję prie šalies kultūros kūrimo, plėtros, perdavimo, saugojimo bei kultūros centrų sistemos vystymo, tobulinimo ir viešinimo.
 
Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrų ir jų fizinių bei juridinių partnerių svarbą, aktualizuoti kultūros centrų reikšmingumą ir aktualumą tautos ir kultūros kontekste.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.01.19; 05:50
Aktualijos

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį vyks Vilniaus garbės piliečio prezidento Valdo Adamkaus pagerbimo iškilmės. Sostinės Rotušėje dvi kadencijas Lietuvai vadovavusį Valdą Adamkų sveikins meras Remigijus Šimašius.
 
Šių metų vasarį sostinės savivaldybė V. Adamkui suteikė Vilniaus miesto garbės piliečio vardą. Siūlymą inicijavo Vilniaus meras R. Šimašius. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti asmenims už padarytus reikšmingus darbus.
 
Lietuvos prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 ir 2004 m.
 
V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Čia besimokydamas Eichšteto lietuvių gimnazijoje sutiko ir savo būsimą žmoną Almą. Vėliau studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1949 m. atvyko į JAV ir septintą dešimtmetį aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, buvo pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Būsimas Lietuvos vadovas aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.28; 08:24
Aktualijos

„Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus rotušės aikštėje penktadienio vakarą apdovanoti 19-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2020″ nugalėtojai.
 
„Auksiniai kadrai” šiemet įteikti septyniems fotografams – Sauliui Žiūrai, Andriui Repšiui, Tadui Kazakevičiui, Kęstučiui Vanagui, Ievai Budzeikaitei, Rolandui Parafinavičiui bei Ramūnui Danisevičiui.
 
Be to, tradiciškai, iš visų į metraštį bei parodą patekusių nuotraukų spaudos fotografai patys išrinko jiems labiausiai patikusį kadrą, kurio autoriui – Ričardui Grigui atiteko „Kolegų prizas”. Ši tradicija itin svarbi spaudos fotografų bendruomenei – tai galimybė kasmet pažymėti vieno iš kolegų talentą, gerą akį, greitą reakciją ir sąmojį.
 
Taip pat ilgamečiam  „Lietuvos spaudos fotografijos” konkurso organizatoriui Jonui Staseliui įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai”, skirtas pažymėti jo asmeninį svarų indėlį ginant ir plėtojant spaudos ir žodžio laisvę.
 
„Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Renginyje dalyvavo bei teikė apdovanojimus Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, „Lietuvos spaudos fotografijos” konkurso rėmėjai UAB „Foto123” vadovas Andrius Repšys, AB „INTER RAO Lietuva” komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys bei advokatas Gintautas Bartkus.
Iškilmingoje „Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Konkursas „Lietuvos spaudos fotografija” ne tik skatina fotografus naujai pažvelgti į savo kūrybą, bet ir pats nuolat keičiasi. Šiemet VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, rengęs nacionalinį konkursą nuo 2002 metų, konkurso organizavimo įgaliojimus perduoda Lietuvos žurnalistų sąjungai ir jos „Spaudos fotografų” skyriui bei Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai. Šių metų konkursas įvyko dar bendradarbiaujant visom trims organizacijoms.
 
Šiemet 123 fotografai iš visos Lietuvos konkursui pateikė per 3700 nuotraukų. Kaip ir kasmet, konkursui pateiktas fotografijas vertino kompetentinga tarptautinė komisija.
 
Paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2020” Vilniaus rotušėje bus eksponuojama iki gegužės 30 dienos – vėliau paroda keliaus į kitus Lietuvos miestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.24; 06:00
Aktualijos

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Savaitgalį Vilniui sukanka 697-eri. Ta proga penktadienio vidudienį aikštėje prie miesto rotušės bus iškeltos trys Vilniaus vėliavos, pagarsintas laiškas Vilniui ir sudainuotos gražiausias Vilniui dedikuotos dainos: „Prie pasakų miesto“ ir „Senieji Vilniaus stogai“.
 
Jau trečius metus kuriama tradicija miesto gimtadienį pradėti iškeliant Vilniaus vėliavas. Miesto meras rotušės menėje pasirašo laišką – sveikinimą Vilniui ir drauge su įvairių profesijų ir kartų atstovais iš Vilniaus bendruomenių paskelbia jį susirinkusiems Rotušės aikštėje.
Susirinkusius linksmins „Jazz Island“ ir trimitininkų kvartetas iš orkestro „Trimitas“, renginį ves Jokūbas Bareikis.
 
Sausio 25-ąją gimusiems mažyliams bus padovanoti smėlinukai su Vilniaus gimtadienio atributika ir užrašu „Vilnius myli tave“. Tądien besituokiančios poros taip pat neliks be staigmenos.
 
Vilniaus Arkikatedra ir Valdovų rūmai – iš paukščių skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sausio 24-26 dienomis gimtadienio proga sostinę nušvies antrasis Vilniaus šviesų festivalis, kuriame bus galima išvysti užsienio ir Lietuvos menininkų sukurtas 27 šviesų instaliacijas.
 
Valdovų rūmuose Vilniaus dienai paruošta didelė renginių programa: paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės, ekskursijos. Lietuvos dailės muziejus kviečia į Vilniaus paveikslų galerijos parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“.
 
Gedimino pilies bokšte lankytojai bus kviečiami pasveikinti Vilnių, palinkėti miestui arba pasižadėti kažką sau, visa tai bus įtvirtinta Geležinio Vilko ar Gedimino pilies bokšto antspaudu. Sausio 26-ąją, nemokamo muziejų lankymo dieną, lankytojai išrinks pačius originaliausius sveikinimus, kurių autoriai bus apdovanoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 04:00
Aktualijos

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyriausybės 100-ečio proga pirmadienį, lapkričio 12 d., 16 val. Vilniaus Rotušėje atidaroma  paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams.

Parodoje dalyvaus Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos faktinis vadovas Vytautas Landsbergis, represuotų ministrų giminės, kiti garbūs svečiai.Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Per 22 nepriklausomybės metus buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis: 16 sušaudyta, 10 mirė kalėjimuose ar lageriuose, 3 mirė tremtyje, 11 sugrįžo iš lagerio ar tremties, 5 kalinti pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, bet buvo išlaisvinti per 1941 m. Birželio sukilimą. Simboliškai vertinant pagal pirmosios Vyriausybės narių skaičių, dvi Vyriausybės buvo sušaudytos, dvi nukankintos nelaisvėje, dar dvi buvo kalintos, bet išgyveno. 

Taip pat žiauriai nukentėjo ir ministrų šeimos: buvo tremiamos į Komiją, Altajaus kraštą, Tomsko ir Novosibirsko sritis, vėliau dauguma šeimų iš Altajaus krašto perkeltos į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.

Parodoje panaudota daug naujos, iki šiol niekur neeksponuotos vaizdinės medžiagos: represuotų asmenų biografijos, fotografijos, dokumentai, įvairaus laikotarpio laiškai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2018.11.12; 09:00