Vašingtonas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Praėjus 22 metams po Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių, žmonės Jungtinėse Valstijose pirmadienį pagerbia atakų aukas. Ta proga vyksta daug minėjimo renginių. Niujorke per ceremoniją buvo perskaityta apie 3 000 per išpuolius žuvusių žmonių pavardžių. Joje dalyvavo ir JAV viceprezidentė Kamala Harris bei Niujorko meras Ericas Adamsas.
Iš G20 viršūnių susitikimo Indijoje ir trumpos viešnagės Vietname grįžtantis JAV prezidentas Joe Bidenas popietę vietos laiku (23.45 val. Vidurio Europos vasaros laiku) Aliaskos valstijoje pasakys trumpą atminimo kalbą.
2001 m. rugsėjo 11 d. per iki šiol kruviniausią išpuolį terorizmo istorijoje žuvo apie 3 000 žmonių. Islamo teroristai tris užgrobtus keleivinius lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke ir Pentagoną Vašingtone. Ketvirtas lėktuvas sudužo Pensilvanijoje.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydama daugiau ginklų kovai su Rusijos okupantais ir sakydama, kad kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu.
Imdama pavyzdį iš savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai pasirodęs JAV Kongrese rodė sukrečiančius vaizdus, asmeniškai atvykusi Olena Zelenska rodė besišypsančių vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino Rusija, nuotraukas.
Tarp jų buvo Lizos Dmitrijevos, Dauno sindromą turinčios keturmetės mergaitės mamos darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti laimingas vaikas vežimėlyje likus valandai iki jos žūties per Rusijos smūgį Vinycioje praėjusią savaitę.
„Norime, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina galėtų pasakyti savo vaikui: „Eik ramiai miegoti, daugiau nebus jokių oro antskrydžių, jokių raketų smūgių“. Argi tai per daug?“ – klausė O. Zelenska. Ukrainos pirmoji ponia: „Sustabdykime šį terorą“. EPA-ELTA nuotr.
Pradėjusi daugiau rodytis viešai po to, kai nuo karo pradžios vasario 24 dieną ji daugiausia slėpėsi, ji pripažino, kad pirmajai poniai neįprasta prašyti ginklų, bet sakė, kad tai gyvybiškai svarbu.
Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, „kad raketos nežudytų vaikų vežimėliuose“, – sakė ji.
„Padėkite mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“, – prašė ji.
Ji priminė Rugsėjo 11-osios teroro aktus ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos raginimą visiems žmonėms džiaugtis „gyvenimu, laisve ir laimės siekimu”.
Ukrainos pirmoji ponia kreipėsi į JAV Kongresą: „Sustabdykime šį terorą“. EPA-ELTA nuotr.
Kitą savaitę JAV įstatymų leidėjai išeis atostogų ir „tai yra normalu“, – sakė ji. – Būtent šio normalumo mes dabar netekome. Ar mano sūnus rudenį galės grįžti į mokyklą? Nežinau, kaip ir milijonai motinų Ukrainoje“.
Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, su kuriuo ji susitiko antradienį, tiek JAV Kongresas entuziastingai vertina ginklų tiekimą Ukrainai ir gegužės mėnesį patvirtino 40 mlrd. dolerių paketą.
Tačiau Rusijos pajėgoms žengiant į rytus, Ukraina siekia užsitikrinti pastovesnį ginklų srautą, įskaitant ir ilgesnio nuotolio tiksliųjų raketų.
JAV įstatymų leidėjai plojo O. Zelenskai, kai ji dėkojo už pagalbą ir sakė: „Kol Rusija žudo, Amerika gelbsti“.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmąją vizito JAV dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Vėlyvą pirmadienio vakarą Lietuvos laiku šalies vadovas sakys kalbą 76-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje ir akcentuos darnaus vystymosi svarbą.
Savo kalboje JT aukšto lygio susitikimo dalyviams, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, Lietuvos vadovas akcentuos, kad pažanga įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę yra didelė, bet dar nepakankama. Darnaus vystymosi darbotvarkę sudaro bendrai pasaulio valstybių sutarti 17 tikslų, orientuoti į socialinės atskirties, švietimo, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, inovacijų ir ekonomikos augimo, lygybės ir kitus tikslus.
JT narėms G. Nausėda pabrėš didelę solidarumo svarbą. „Mums solidarumo prireiks, siekiant įveikti dar vieną didelį, skubiai spręstiną klausimą – klimato kaitos. Reikia imtis skubių veiksmų. Stiprindami savo šalių ekonomiką privalome investuoti į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir jos atkūrimą“, – teigia prezidentas.
Dėl pandemijos grėsmės kai kurios diskusijos JT šiemet vyksta nuotoliniu būdu.
Pirmadienį JT Generalinės Asamblėjos paraštėse prezidento dar laukia dvišaliai susitikimai su kitų valstybių lyderiais. Susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu tikslas – išreikšti paramą Kosovo nepriklausomybei ir ES integracijos siekiams, taip pat paskatinti Kosovą ir toliau vykdyti būtinas reformas teisinės valstybės, pagrindinių teisių, teisingumo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse.
Susitikime su Norvegijos ministre pirmininke Erna Solberg bus aptariami regioninio saugumo klausimai, nelegalios migracijos iššūkis bei atsakas į Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką.
Pirmąją vizito JAV dieną šalies vadovas taip pat dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Jungtinėse Valstijose išslaptinti FBI dokumentai, sustiprinantys įtarimus, kad Saudo Arabija buvo susijusi su lėktuvų užgrobėjais, prieš 20 metų įvykdžiusiais rugsėjo 11-osios išpuolius.
Vis dėlto paviešintuose FBI užrašuose trūksta galutinių įrodymų, kurių tikėjosi išpuolių aukų šeimos, padavusios Saudo Arabiją į teismą.
Iki šiol slaptu laikytame 2016 m. balandžio 4 d. FBI dokumente aptariami tuometinio studento, bet, įtariama, iš tikrųjų Saudo Arabijos žvalgybos agento Omaro Bayoumio ryšiai su dviem „Al-Qaedos“ kovotojais, dalyvavusiais sąmoksle dėl atakų Vašingtone bei Niujorke – Nawafu al Hazmiu ir Khalidu al Midharu.
Šiuo dokumentu taip pat sustiprinami jau anksčiau paviešinti įtarimai dėl ryšių tarp šių dviejų teroristų ir Fahado al Thumairy – konservatyvaus imamo Karaliaus Faado mečetėje Los Andžele ir tame pačiame mieste veikančio Saudo Arabijos konsulato pareigūno.
Neįvardytas šaltinis FBI pasakojo, kad O. Bayoumis ne tik oficialiai prisistatydavo studentu, bet ir užėmė „labai aukštą statusą“ Saudo Arabijos konsulate JAV. Jis dviem teroristams, Hamziui ir Midharui, padėjo vertimų, kelionių organizavimo, apgyvendinimo ir finansavimo klausimais.
Šeštadienį išslaptintas dokumentas vis dėlto buvo gerokai redaguotas ir neatskleidė nenuginčijamo ryšio tarp Saudo Arabijos vyriausybės ir lėktuvų užgrobėjų.
JAV prezidentas Joe Bidenas FB užrašus paviešino spaudžiamas rugsėjo 11-osios aukų šeimų, kurios Saudo Arabiją padavė į teismą dėl bendrininkavimo rengiant išpuolius. Net trys iš eilės po atakų valdžiusios JAV administracijos vis nesutikdavo išslaptinti šių dokumentų, greičiausiai nenorėdamos pakenkti šalies santykiams su Saudo Arabija.
JAV prasidėjo renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinėse Valstijose prasidėjo atminimo renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienio rytą (vietos laiku) dalyvavo gedulo iškilmėse prie 9/11 memorialo milijoniniame Niujorko mieste.
Toje vietoje, kur stovėjo per išpuolius sugriautas Pasaulio prekybos centras (PPC), 8.46 val. (vietos laiku) aukos pagerbtos pirmąja tylos minute – būtent tuo laiku prieš 20 metų „Al Qaeda“ teroristai pirmąjį užgrobtą lėktuvą nukreipė į vieną bokštų dvynių.
Planuojamos iš viso šešios tylos minutės, prisimenant išpuolius – kai du lėktuvai rėžėsi į PPC dangoraižius, kai griuvo abu bokštai, kai dar vienas lėktuvas smigo į Pentagoną prie Vašingtono vartų ir kai ketvirtas lėktuvas sudužo Šanksvilyje Pensilvanijoje.
Per ceremoniją Niujorke turėjo būti perskaitytos beveik 3 000 aukų pavardės. Joje dalyvavo ir buvę prezidentai Billas Clintonas bei Barackas Obama.
JAV – renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. EPA-ELTA nuotr.
J. Bidenas po ceremonijos Niujorke vyks į Šanksvilį ir tada dar aplankys Pentagoną. Jis metinių išvakarėse paragino žmones būti vieningus.
„Tai man yra pagrindinė Rugsėjo 11-osios išpuolių pamoka. Kai esame labiausiai pažeidžiami (…), mūsų vienybė yra mūsų didžiausia stiprybė“, – kalbėjo J. Bidenas.
20-osios išpuolių metinės išpuola sunkiu metu. JAV visiškai neseniai chaotišku dalinių išvedimų užbaigė savo karinę misiją Afganistane, kuri buvo pradėta po 2001 metų teroro atakų. J. Bidenas ilgiausio JAV istorijoje karo pabaigą Rugsėjo 11-osios atakų metinių proga norėjo pristatyti kaip sėkmę.
Tačiau staigus Talibano, kuris kadais suteikė prieglobstį teroristų tinklui „AL Qaeda“, įvykdytas valdžios perėmimas tapo pažeminimu pasaulio galybei, kuris tapo dar skaudesnis per išpuolį Kabule žuvus 13 amerikiečių karių.
Slaptieji sąrašai. Top secret
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį nurodė per pusmetį išslaptinti informaciją apie tyrimą dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių, praneša AFP.
Per teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ įvykdytus išpuolius prieš 20 metų JAV žuvo beveik 3 000 žmonių. Aukų giminės reikalauja paviešinti daugiau duomenų apie teroristines atakas. Jų manymu įslaptintuose dokumentuose gali būti įrodymų apie ryšius tarp Saudo Arabijos valdžios ir keleivinių lėktuvų užgrobėjų, kurie nukreipė juos į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną.
„Pasirašiau vykdomąjį potvarkį nurodydamas Teisingumo departamentui ir kitoms atsakingoms tarnyboms prižiūrėti dokumentų, susijusių su Federalinio tyrimų biuro tyrimu dėl rugsėjo 11 d., išslaptinimą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Prezidentas priminė, kad tai buvo daugiausiai aukų nusinešę teroro išpuoliai JAV istorijoje, o amerikiečiai niekada nepamirš skausmo, kurį teko ištverti 2 997 aukų artimiesiems.
Sprendimas paviešinti duomenis priimtas artėjant 20-osioms teroro išpuolių metinėms. Netrukus po jų tuometis prezidentas Georgeas W. Bushas nurodė įsiveržti į Afganistaną, kur Talibanas leido slapstytis „Al-Qaeda“ teroristų vadams.
Kai kurių aukų artimieji į teismą padavė Saudo Arabiją už šios šalies tariamą prisidėjimą prie išpuolių. Artimieji seniai reiškė nusivylimą tuo, kad didelė dalis informacijos apie rugsėjo 11 d. išpuolius yra neprieinama.
Kongreso įkurta oficiali tyrimo komisija nerado įrodymų, kad Saudo Arabijos valdžia kaip institucija ar aukšto rango pareigūnai asmeniškai finansavo „Al-Qaeda“.
Dėl tokios išvadų formuluotės kai kuriems amerikiečiams atrodo, kad Saudo Arabija arba jos žemesnio rango pareigūnai galėjo būti prisidėję prie terorizmo.
J. Bidenas teigia, kad JAV privalo užtikrinti skaidrumą dėl prieš 20 metų nutikusių tragiškų įvykių. Nepaisant to, dalis dokumentų vis tiek gali likti įslaptinti.
JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro išpuolio metinės. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro akto metinės. Per 2001 m. „al Qaeda“ grupuotės įvykdytą išpuolį žuvo apie 3 000 žmonių, praneša dpa.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo aukų atminimo ceremonijoje Pensilvanijos valstijoje, toje vietoje, kur nukrito vienas iš užgrobtų lėktuvų po to, kai keleiviai pasipriešino teroristams.
Renginio metu buvo perskaityti 40 žuvusių keleivių ir įgulos narių vardai ir pavardės. JAV prezidentas ragino žmones būti vieningus, ginti savo laisvę, šalį ir vertybes ir visada prisiminti žuvusiuosius.
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas dalyvavo ceremonijoje prie rugsėjo 11 d. memorialo Niujorke, kur du teroristų užgrobti lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pastatus, kurie užsiliepsnojo ir vėliau sugriuvo.
Viceprezidentas Mikeas Penceas ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo taip pat dalyvavo renginyje Niujorke, kurio dalyviai privalėjo dėvėti kaukes ir laikytis „socialinio atstumo“ reikalavimų dėl COVID-19 pandemijos.
J. Bidenas ir M. Penceas pasisveikino susidauždami alkūnėmis. Po to J. Bidenas keliavo į renginį Pensilvanijoje. Ši valstija svarbi varžantis 2020 m. prezidento rinkimuose.
Tuo metu Demokratų partijos kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris dalyvavo atminimo ceremonijoje prie Pentagono, JAV gynybos ministerijos, į kurią savižudžiai teroristai taip pat nukreipė užgrobtą lėktuvą.
Rugsėjo 11 d. išpuolis buvo didžiausias teroro aktas JAV istorijoje. Šįmet vykusias atminimo ceremonijas aptemdė COVID-19 pandemija – JAV ji nusinešė daugiau nei 190 000 gyvybių, o vien Niujorko mieste nuo jos mirė 23 000 žmonių.
Po padėtį Sirijoje reziumuojančių B. Obamos ir V. Putino kalbų JT Generalinėje Asamblėjoje tapo akivaizdu, kad JAV ir jos vadovaujamos koalicijos bei neva savarankiškai veikiančios Rusijos susidūrimas su Nepripažinta Islamo valstybe (NIV) neišvengiamas, nes NIV turi būti sunaikinta.
Vakarų sąjungininkai Koalicijoje tebesitiki pergalingo sąjungininkų musulmonų motorizuotų pėstininkų žygio per NIV teritoriją. Patys jie kol kas savo sausumos kariuomenių siųsti nei į Siriją, nei į Iraką nežada.
