Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Ruklą nuo antradienio pradedami perkelti pabėgėliai, kuriems bus skirti moduliniai nameliai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad įrengti pabėgėlių priėmimo centrą metams kainavo 1,5 mln. eurų. Į centrą kasdien atvyks 40–50 migrantų, per savaitę planuojama apgyvendinti 400 žmonių.
„Po pietų laukiame pirmųjų migrantų, kurie atvyksta iš palapinių, būtent iš užkardų. Atvykę žmonės pirmiausia yra supažindinami su taisyklėmis, sąlygomis, testuojami. Laukiama testų rezultatų ir tada bus pradėti apgyvendinti. Nameliai gal atrodo kuklūs, bet visgi tai yra šiltos patalpos, stogas virš galvos, (suteikiamos – ELTA) būtiniausios priemonės, šilti drabužiai. Taip pat šitame apgyvendinimo centre bus pasirūpinta vaikų užimtumu ir švietimu“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.
Nuo spalio 1 dienos vaikai pradės mokytis lietuvių kalbos, patalpos tam pritaikytos, nes pastate yra klasės.
Pasak ministrės, tikimasi, jog „per kelias savaites tikrai nebeliks žmonių, gyvenančių palapinėse, kad visi turės stogą virš galvos“.
Apsauga Rukloje šiuo metu rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
„Yra paskelbtas pirkimas apsaugos paslaugai gauti, kai pirkimas bus pasibaigęs ir paaiškės, kokia saugos bendrovė saugos visą šitą teritoriją, ji privalės išpildyti tuos reikalavimus, kurie buvo nustatyti pirkimo sąlygose, kad saugumas būtų užtikrintas. Pabėgėliai iš teritorijos niekur negalės išeiti, visos veiklos vyks čia, medicinos punktas yra, kuris nuolat veiks, užimtumas, kuriuo bus aprūpinti vaikai, ir panašiai“, – teigė M. Navickienė.
„Mes nuomojame visą paslaugą, ne tik namelius, bet ir skalbimo paslaugą ir priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kitus dalykus“, – sakė ministrė.
Lietuvos Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Petkevičius perdavė pulkininko leitenanto Sebastiano Hebischo vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei į pulkininko leitenanto Hageno Ruppelto rankas.
Buvusiam vadui padėkojo ir naujajam vadui sėkmės darbuose palinkėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
„Dėkoju pulkininkui leitenantui Hebischui už jo tvirtą lyderystę, profesionalumą ir puikiai atliktą darbą prisidedant prie mūsų regiono saugumo ir stabilumo. Linkiu sėkmės pulkininkui leitenantui Ruppeltui, kurio sukaupta patirtis kovinei grupei bus tikrai svarbi. Galiu užtikrinti, kad Lietuva suteiks jums visą reikalingą paramą“, – teigė viceministras V. Semeška.
„Daug buvo pasiekta 9-osios rotacijos metu ir mes siunčiame stiprų signalą, kad NATO vykdo savo įsipareigojimus ir dirba visų partnerių saugumui užtikrinti. Ačiū Lietuvos kariuomenės vadovybei už palaikymą ir visokeriopą paramą visai kovinei grupei. Ačiū „Geležinio Vilko“ vadui, kurio profesionalumas ir lyderystė buvo mūsų misijos sėkmės pagrindas“, – kalbėjo plk. ltn. S. Hebischas.
Vokietijos kariuomenės 93-iojo tankų mokomojo bataliono vadas plk. ltn. S. Hebischas kovinei grupei Rukloje vadovavo nuo šių metų vasario mėnesio. Jo pareigas perimantis plk. ltn. H. Ruppeltas nuo 2019 metų yra Vokietijos kariuomenės 414-ojo tankų bataliono vadas, anksčiau jis tarnavo įvairiuose Vokietijos kariuomenės padaliniuose.
Rotuojamoje kovinėje grupėje, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių iš Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Čekijos. Šis aukštos parengties daugianacionalinis Aljanso kovinis pajėgumas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje kaip bendras ir reikšmingas NATO sąjungininkų indėlis į Baltijos regiono saugumo sustiprinimą.
„Jūs visi esate geras NATO pavyzdys, jūs kariai, užtikrinantys saugumą ir bendradarbiavimą. Visą jūsų rotacijos laiką išnaudojome prasmingai, treniravomės kartu, dalinomės patirtimi, siekėme tobulėti ir galiu tik pasidžiaugti mūsų bendrais pasiekimais, kuriuos įrodėme tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2021 I“ metu“, – 9-osios rotacijos kariams sakė „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius.
NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Kovinė grupė treniruojasi ne tik su Lietuvos kariais, bet ir su pratyboms į Lietuvą atvykusiais JAV sunkiojo bataliono, NATO oro policijos misijos kariais, dalyvauja ir svarbiausiose nacionalinėse Sausumos pajėgų pratybose „Iron Wolf“ I ir II. Su Lietuvos kariais rotuodamiesi NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 12 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Islandijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
Kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija, sakoma KAM pranešime. Ši šalis demonstruoja lyderystę ir įgyvendindama poligonų modernizacijos projektus, investuodama į karinio mokymo infrastruktūrą Lietuvoje nuo 2018 metų. Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.
Prasideda vertinamosios lauko taktikos pratybos „Geležinis vilkas 2021 I“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ paskelbta kovinė parengtis – taip antradienį prasidėjo tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2021 I“, kurios vyks gegužės 19–31 dienomis.
Kasmetinių pratybų „Geležinis vilkas 2021 I“ tikslas, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, – palaikyti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bei jai priklausančių batalionų kovinę parengtį, taip pat kartu įvertinti brigados vienetų gebėjimą vykdyti užduotis sąveikaujant su Jonavos rajone, Rukloje, dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės kariais ir brigados vadovybe.
Šių pratybų metu pagrindinė vertinamoji auditorija yra NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Logistikos batalionas bei Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ žvalgybos kuopa.
Pratybų dalyviai vertinamųjų mokymų metu pademonstruos savo pasirengimą vykdyti karines operacijas, dalinsis geriausia patirtimi tarptautinėje aplinkoje, vykdys logistines operacijas bei dar labiau tobulins sąveiką tarp NATO partnerių.
Kariuomenė informuoja, kad nuo pratybų pradžios numatomas pratybų dalyvių karinės technikos judėjimas Kaišiadorių bei Jonavos rajono keliais, kuris tęsis iki pratybų pabaigos. Taip pat nuo pratybų pradžios numatomas pratybose dalyvaujančių vienetų karinės technikos judėjimas Gaižiūnų poligone, Jonavos bei Kaišiadorių apylinkėse, bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika.
Iš viso pratybose dalyvaus apie tūkstantį karinės technikos vienetų: tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto ir daugiau kaip 3 tūkst. karių iš Lietuvos bei aštuonių NATO sąjungininkių valstybių.
Vertinamosios lauko taktikos pratybos „Geležinis vilkas 2021 I“ yra ne tik Rukloje šiuo metu dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės pajėgumo bei bendradarbiavimo su Lietuvos kariais vertinimas, bet ir esamos 9-osios rotacijos pabaigos etapas. Po šių pratybų NATO kariai ruošis išvykti iš Lietuvos, o juos pakeis būsimoji, jau 10-oji, rotacija.
Lietuvai iškilmingai prisiekė 60 karių savanorių. KAM nuotr.
Lietuvai iškilmingai prisiekė 60 karių savanorių, kurie sėkmingai įveikė Bazinio kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). 81-osios karių laidos priesaikos ceremonija vyko Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko rikiuotės aikštėje Rukloje.
Trijų savaičių Bazinio kurso metu kariai dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose ir įgijo karo topografijos, karo inžinerijos, taktikos, ryšių, ginkluotės, šaudybos žinių ir įgūdžių. Geriausiu laidos kariu savanoriu išrinktas j. eil. Paulius Kaunas, jam teko garbė skaityti priesaikos tekstą ir bučiuoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kovinę vėliavą. Karys buvo apdovanotas specialia Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado dovana.
Mokomojo pulko organizuojamame BKSĮK dalyvauja visi savanoriai, kurie nusprendžia derinti civilį gyvenimą su karyba, ateidami tarnauti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, turintys pagrindinį išsilavinimą (pageidautina vidurinį), fizinį pasirengimą, pagal sveikatos būklę ir moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.
Karys savanoris pratybose dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų per metus. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Rukloje surengta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonija. KAM nuotr.Ceremonija Rukloje. KAM nuotr.
Bendromis pastangomis būtina siekti padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, užtikrinant taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje, sakė antradienį Rukloje surengtoje kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Mes visi turime tęsti bendras pastangas, kad pasiektume dar vieną svarbų tikslą – padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, turinčiomis svarbią sąjungininkų paramą ore ir jūroje, kurios nedelsiant pasiruošusios veikti tiek pratybų, tiek ekstremalių situacijų metu. Tai reiškia, kad priekyje mūsų – išbandymus ir, tikėkimės, pozityvų atlygį atnešiantys laikai. Esu tikras, kad bendromis pastangomis mes pasieksime šiuos tikslus ir toliau užtikrinsime taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje“, –sakė krašto apsaugos ministras.
Ceremonijos metu Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Axelas Niemannas perdavė vadovavimą naujosios, 8-osios, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos Lietuvoje vadui Vokietijos karininkui plk. ltn. Peerui Papenbroockui.
„Septintoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija Lietuvoje buvo visiškai kitokia dėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos. Mes susidūrėme su nematomu priešu, tačiau griežtomis priemonėmis ir karių disciplinos dėka sugebėjome įveikti šią grėsmę. Misiją sėkmingai atlikome ir tuo didžiuojuosi“, – sakė tarnybą baigiantis vadas plk. ltn. A. Niemannas. Už puikią tarnybą Lietuvoje krašto apsaugos ministras R. Karoblis jam įteikė krašto apsaugos sistemos lygmens medalį „Už pasižymėjimą“. Taip pat plk. ltn. A. Niemannui įteikta ir Lietuvos kariuomenės vado dovana.
„NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė demonstruoja Aljanso solidarumą, ryžtą ir sugebėjimą ginti NATO gyventojus ir teritoriją nuo bet kokios galimos agresijos. Mūsų tikslas – užtikrinti taiką ir užkirsti kelią konfliktams, o tai prisideda prie bendros NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos. Mano, kaip NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vado, misija Lietuvoje – užtikrinti patikimą atgrasymą, pagrįstą mūsų kariniais pajėgumais, pratybomis ir pasirengimu“, – sakė naujasis NATO kovinės grupės Lietuvoje vadas Lietuvoje. Jo vadovaujamas Vokietijos kariuomenės 104-asis tankų batalionas ateinančius šešis mėnesius vėl sudarys naujosios tarptautinio bataliono kovinės grupės rotacijos pagrindą. Plk. ltn. P. Papenbroockui ir didžiajai daliai jo karių Lietuva ir pati užduotis puikiai pažįstama – jie sudarė 5-osios rotacijos pagrindą 2018 metais.
Iškilmingoje vadų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Gintautas Zenkevičius, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, Tarptautinės Šiaurės rytų divizijos vadas Krzysztofas Motackis, kiti svečiai.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupės pagrindą sudaro Vokietijos kariai, joje taip pat tarnauja liepą prie jos prisijungę Prancūzijos kariai, karius yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas. Kovinė grupė yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, kuriai vadovauja brigados vadas plk. Mindaugas Petkevičius, dalis.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, kovinės paramos pajėgos, viena aprūpinimo ir logistikos kuopa, karo policija ir medikai. NATO kovinė grupėje – 700 transporto priemonių: tai – koviniai tankai, šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, ratuotieji šarvuočiai ir šarvuotieji transporteriai ir iš dalies šarvuotieji sunkvežimiai.
Prasidėjus 8-ajai rotacijai kuopos ir štabo skyriai rengs bendrus mokymus ir pratybas. Be šaudymo pratybų ir pratybų poligone, vyks ir vadavietės pratybos, per kurias bus tobulinamas vadovavimo procesas. Svarbiausia mokymų dalis bus šių metų rudenį vyksiančios sertifikavimo pratybos, per kurias NATO kovinė grupė turės įrodyti, kad yra pasirengusi ginti šalį ir Aljansą.
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos kariuomenėje nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Virusas nustatytas vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės.
Pagal pranešimą, visi kontaktus galimai turėję darbuotojai ir kolegos izoliuoti namuose arba dalinio teritorijoje esančiose specialiose patalpose. Darbuotojas ir karys yra gydomi civilinėje gydymo įstaigoje, jų darbo vietos dezinfekuotos.
Civilis asmuo nuo kovo 11 d. jau buvo namuose, į karinį dalinį nevyko, virusas diagnozuotas kovo 21 dieną. Užsienio šalies kariui virusas diagnozuotas sekmadienį, imtasi visų rekomenduojamų atsargumo priemonių.
Lietuvos kariuomenė toliau laikosi ir vykdo įmanomų rekomenduojamų atsargumo ir prevencijos priemonių siekdama maksimaliai pasaugoti karių sveikatą.
Kaip buvo skelbta anksčiau, visuose kariuomenės daliniuose ir toliau bus laikomasi griežtų karantino priemonių:
apribotas karinis rengimas ir pratybos;
atšauktos tarptautinės ir ne karinėse teritorijose planuotos pratybos;
pratybos leidžiamos tik karinėse teritorijose, renkantis atviras erdves;
apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių paliekant būtiną susisiekimą;
laikinai sustabdytas Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių išleidimas į namus savaitgaliais;
dalis profesinės karo tarnybos karių, įvertinus jų būklę, lieka kartu su NPPKT kariais ir tarnybą vykdys kareivinių režimu;
visi profesinės karo tarnybos (PKT) kariai, grįžę iš komandiruočių ir tarptautinių operacijų užsienyje, privalomai izoliuojasi namuose, į dalinius nevyksta dvi savaites;
atšauktos ir neplanuojamos naujos karių komandiruotės į užsienį;
visuose kariniuose daliniuose medicinos personalas ir vadai yra instruktavę visus karius dėl papildomų higienos priemonių COVID-19 plitimo prevencijai: papildomai valomos ir vėdinamos patalpos, kariai dažniau plauna rankas, yra įrengti papildomi dezinfekcinio skysčio dozatoriai. Šarvuotoji technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau, net ir patvirtinus pirmuosius atvejus dėl COVID-19 viruso, kariuomenės veikla nesustoja, ji ir toliau pasirengusi vykdyti jai pavestas užduotis ir visomis išgalėmis prisidėti prie bendrų valstybės pastangų suvaldyti koronaviruso plitimą.
Iš viso pagalbą civilinėms institucijoms, kovojančioms su COVID-19 epidemija, šiuo metu teikia daugiau nei 120 karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios buvo aktyvuotos pagal Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių planą.
Ateinančią savaitę, vasario 6-ąją, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
Nuo praėjusio rugpjūčio kovinės grupės 6-jai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Rouveną Habelą keičia naujasis kovinės grupės vadas, taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Axelis Niemannas. Jis perims 7-osios rotacijos valdymą.
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachimas Ruhle, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, atstovai, kiti svečiai.
Šiuo metu Vokietijos vadovaujamoje rotacinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per 1 tūkstantis karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Islandijos, Kroatijos, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Liuksemburgo.
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” sudėtį.
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
Šiuo metu atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir JAV.
brigados „Geležinis Vilkas“ vado pasikeitimo ceremonija Rukloje. Št. srž. Virginijaus Stonio nuotr.
Rukloje, Saulės mūšio rikiuotės aikštėje, trečiadienį įvyko iškilminga Lietuvos kariuomenės (LK) Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) vado pasikeitimo ceremonija. Plk. Mindaugas Steponavičius, beveik ketverius metus vadovavęs MPB „Geležinis Vilkas“ kariams, šias pareigas perdavė plk. Mindaugui Petkevičiui.
Su naujosiomis pareigomis plk. M. Petkevičių pasveikino ir sėkmingos tarnybos palinkėjo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, MPB „Geležinis Vilkas“ priskirtų batalionų vadovybė. Pasveikinti naujai paskirto vado atvyko Jonavos miesto savivaldybės atstovai, statutinių organizacijų vadovai ir kiti garbūs svečiai.
„Pulkininkas Mindaugas Steponavičius – karininkas, kuris ne kartą įrodė, jog yra vertas jam patikėtų pareigų ir tai, kad jo vedama MPB „Geležinis Vilkas“ komanda atliko ypatingos reikšmės darbus ir garsino visos valstybės vardą“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ceremonijoje kalbėjęs LK Sausumos pajėgų vadas brg. gen. R. Vaikšnoras.
Pareigas perdavęs plk. M. Steponavičius pabrėžė MPB „Geležinis Vilkas“ karių profesionalumą ir indėlį į tarptautinio saugumo stiprinimo projektus, budėjimą Europos Sąjungos kovinėse grupėse ir nacionalinėse greitojo reagavimo pajėgose, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose.
Kadenciją baigęs MPB „Geležinis Vilkas“ vadas M. Steponavičius toliau tarnybą tęs LK Mokymo ir doktrinų valdybos vado pareigose, praneša MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės atstovas.
Naujasis MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius karininko karjerą pradėjo 1996 m., baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Karininkas taip pat yra baigęs Baltijos gynybos koledžą (Estijoje), JAV sausumos karo koledžą, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno technologijos universitete.
Prieš tapdamas MPB „Geležinis Vilkas“ vadu, plk. M. Petkevičius buvo LK Sausumos pajėgų vado pavaduotojas. Dar anksčiau ėjo būrio vado, instruktoriaus, projektų karininko pareigas, o LDK Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione – bataliono vado pareigas. Karininkas taip pat yra tarnavęs MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybėje, LK Jungtiniame štabe (dabar – Gynybos štabas), NATO Jungtinių pajėgų vadavietėje Brunsume (Nyderlanduose) bei NATO Pajėgų integravimo vienete kaip projektų karininkas, vėliau – vado pavaduotojas. Plk. M. Petkevičius yra dalyvavęs tarptautinėje misijoje Afganistane, kur ėjo Provincijos atkūrimo grupės Štabo operacijų skyriaus (J3) viršininko pareigas.
Karininkas yra apdovanotas krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą“, LK medaliu „Už nuopelnus“, LK pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, LK Sausumos pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, garbės ženklu „Geležinis Vilkas“, taip pat kitais įvairaus lygmens apdovanojimais, vado padėkomis.
MPB „Geležinis Vilkas“, kartu su Vakarų Lietuvoje įsteigta motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“, sudaro LK Sausumos pajėgų branduolį, kuriam pavesta užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą, priimančiosios šalies paramą atvykstantiems sąjungininkams, pasirengimą kolektyvinės gynybos užduotims.
Lietuvoje su vizitu viešinti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer ketvirtadienį Rukloje aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius savo šalies karius.
„Labai vertiname Vokietijos vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei – tai reikšmingai prisideda užtikrinant saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Rukloje susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer.
„Šis vizitas ne tik rodo Vokietijos, Lietuvos ir visų NATO sąjungininkų solidarumą, bet ir siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – pabrėžė ministras R. Karoblis. Pasak jo, šalys turi blaiviai ir adekvačiai įvertinti Rusijos keliamas grėsmes regione ir visoje Europoje, tad NATO priešakinių pajėgų batalionas – adekvatus tarptautinės bendruomenės atsakas.
„Tai buvo labai sąmoningas sprendimas iš Baltijos šalių pirmiausiai aplankyti Lietuvą, mes be galo didžiuojamės savo lyderyste Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje. Aljanso šalių sanglauda yra nepaprastai svarbi – ypač dabar, kai mums visiems bendriems saugumo interesams atsiranda vis didesnių iššūkių, tad esame pasiryžę išlaikyti vienybę. Vokietija ir Lietuva pasitiks šiuos iššūkius drauge, o visus savo žingsnius mes deriname kiek įmanoma glaudžiai tiek NATO, tiek ES formatuose“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojama į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer.
Vokietijos ministrė taip pat padėkojo už Lietuvos svetingumą ir puikias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams ir patikino, kad ir toliau aktyviai dalyvaus ne tik formuojant NATO batalioną, bet ir dalyvaus regione vykstančiose pratybose.
Ministras R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad Vokietija prisiima daugiau įsipareigojimų kolektyvinėje gynyboje, pavyzdžiui, kuria naują NATO Jungtinę logistinę ir įgalinimo vadavietę, kuri užtikrins greitesnį NATO pajėgų judėjimą Europoje ir, prireikus, atvykimą į Baltijos regioną.
R. Karoblis taip pat padėkojo Vokietijai už investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą. Vokietijos gynybos ministerija 2017 – 2018 m. Lietuvoje išleido apie 62,3 mln. eurų, o 2019-2021 m. planuoja skirti apie 87,4 mln. eurų. Be to, papildomai Vokietijos gynybos ministerija 2020 m. ketina finansuoti įrangos prieš bepiločius orlaivius įsigijimą, taikinių sistemas, skirtas pėstininkų kovos mašinoms ir kitą įrangą.
Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere karinių įsigijimų srityje: modernizuojant kariuomenę iš Vokietijos įsigyjama sunkioji artilerijos sistema PzH 2000, modernios pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sakė ministras R. Karoblis. Lietuva, kaip pažymima KAM pranešime, iš Vokietijos taip pat perka sunkvežimius „Mercedes Benz“, šaulių automatinius ginklus G-36 bei kitą ginkluotę ir įrangą.
Nuo 2017 m. pradžios Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei Lietuvoje. Jau šeštajai šio tarptautinio gynybos ir atgrasymo tikslais Lietuvoje dislokuoto vieneto rotacijai Vokietija skiria ir didžiausią karių skaičių – daugiau nei 600 karių.
Šiuo metu grupėje tarnauja per 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.
Tai buvo antras krašto apsaugos ministro R. Karoblio ir Vokietijos gynybos ministrės A. Kramp-Karrenbauer susitikimas šiais metais. Prieš tai ministrai buvo susitikę rugpjūtį per Briuselyje vykusį Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą. A. Kramp-Karrenbauer Vokietijos gynybos ministre paskirta šių metų liepą.
Prezidentas Gitanas Nausėda svečiuojasi Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pirmą savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, apsilankymą Rukloje susitiko su Lietuvos ir NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais. Šalies vadovas domėjosi karių gyvenimo sąlygomis, apžiūrėjo, kaip gyvena nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kartu pietavo valgykloje.
Prezidentas susipažino su Ruklos įgulos kariuomenės daliniais – mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko veikla, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės užduotimis. Susitikime aptarė kariuomenės vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.
„Vakar Valstybės gynimo taryba priėmė svarbius sprendimus, kurie lems mūsų kariuomenės pajėgumų plėtrą artimiausiais metais. Galiu pasidžiaugti, kad vyrauja bendras susitarimas, kad išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai ir skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai. Lietuva tikrai pasieks 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiemet ir laikysimės numatyto plano didinti šias išlaidas kitais metais“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos ginkluotė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Valstybės vadovas išbandė naująsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Šią vasarą iš šių 88 specialiai Lietuvos kariuomenei Vokietijos kompanijos pagamintų mašinų oficialiai perduotos pirmosios keturios. Visos 88 mašinos bus pristatytos į Lietuvą iki 2021 m. pabaigos.
Per apsilankymą Rukloje dėmesio skirta Vokietijos vadovaujamoms NATO priešakinėms pajėgoms (angl. Enhanced Forward Presence, eFP) Lietuvoje. NATO aukščiausių vadovų susitikime Varšuvoje 2016 m. priimtas sprendimas sustiprinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybinius pajėgumus įsteigiant NATO misiją − priešakines pajėgas.
Šiuo metu rotacijoje bataliono kovinės grupės pagrindą sudaro kariai iš Vokietijos. Mūsų šalyje taip pat dislokuoti Nyderlandų, Čekijos, Norvegijos, Islandijos ir Belgijos kariai. Vizito pabaigoje šalies vadovas stebėjo Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų taktines sąveikumo pratybas, apžiūrėjo karinę techniką, bendravo su tarptautinio bataliono kariais.
Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę, užtikrinant visos Europos saugumą, ir už atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, kuris tapo neatsiejama mūsų gynybos dalimi. Šios pajėgos mūsų šalyje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą, padėdamos užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą“, – po pratybų stebėjimo teigė Prezidentas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos kariuomenės inžinieriai pastebi, kad pranešimų apie rastus sprogmenis ar panašius į juos daiktus paprastai padaugėja pavasarį ir rudenį. Šį rudenį Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos specialistams darbo taip pat netrūksta. Vien per pastarąsias pora dienų buvo gauta 12 iškvietimų, o vienas iš jų surastų sprogmenų gausa nustebino net ir visko mačiusius specialistus.
Spalio 17-sios pavakare buvo gautas pranešimas apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione rastus sprogmenis. Juos atkasė rekonstrukcijos darbus vykdantys statybininkai. Į įvykio vietą buvo išsiųsta budinti standartinių sprogmenų neutralizavimo grupė.
„Nuvykus į Ruklą buvo aptiktos kelios dešimtys granatų sprogdiklių. Atlikus papildomą paiešką, paaiškėjo, kad sprogmenų toje vietoje yra dar daugiau, todėl dėl tamsaus paros meto buvo priimtas sprendimas operaciją atidėti iki ryto“, – pasakojo Sprogmenų neutralizavimo kuopos 1-ojo sprogmenų neutralizavimo būrio vadas vyr. leitenantas Audrius Alavočius.
Išminavimo darbai buvo pradėti ankstyvą spalio 18-osios rytą ir truko visą dieną. Paiešką sunkino tai, kad sprogmenys buvo palyginti smulkūs, plačiai pasklidę, todėl teritoriją reikėjo tikrinti ypač kruopščiai. Operacijos rezultatas – 4 839 UZRGM tipo pokario Sovietų Sąjungos gamybos rankinių granatų sprogdikliai. Visi jie buvo saugiai išgabenti į poligoną Rokuose ir ten sunaikinti.
Lietuvos kariuomenės inžinieriai prašo gyventojų, įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.
Tarnybą Rukloje pradėjo antroji Belgijos karių, tarnausiančių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, pamaina. Naujasis Belgijos kariuomenės padalinys suformuotas iš 29-ojo Logistikos bataliono, dislokuoto Grobbendonke.
Šią savaitę atvykusi kuopa pakeitė nuo vasario mėnesio Lietuvoje tarnavusius ir į tėvynę išvykusius Belgijos logistikos kuopos karius. Karių pasikeitimo proga Rukloje surengta iškilminga karių sutikimo ir išlydėjimo ceremonija. Į grupę įsiliejusius karius pasitiko ir pasveikino NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Christoph Huber. Tuo pačiu vadas dar kartą padėkojo tarnybą baigusiems Belgijos kariams ir palinkėjo saugios kelionės namo.
Belgijos karių pagrindu suformuota tarptautinio bataliono logistikos kuopa atlieka logistinės paramos užduotis, remia padalinių perdislokavimo operacijas.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra visiškai sukomplektuota – dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų ir apie 200 Norvegijos karių.
2017-2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
NATO stiprina savo priešakinį buvimą prie Rytinių NATO sienų, dislokuodama čia rotacine tvarka keturias kovines grupes Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Šios kovinės grupės, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir JAV yra daugianacionalinės, kovai parengtos pajėgos, demonstruojančios transatlantinio ryšio stiprumą. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius
Gerbiamieji,
Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.
Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.
Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.
Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.
Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.
Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.
Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.
Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.
Brangūs kariai,
linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
