Lietuvos medijos rašo: „maistą į kaimo darželius tiekianti įmonė nuo rugsėjo vaikus paliko be pietų – per didelė prabanga“
Čia konkretus pavyzdys, kaip Lietuvoje išmontuojama valstybė ir jos prievolė laiduoti viešąsias paslaugas, jų kokybę. Pasipiktinimą kelianti ir liūdna, istorija apie šiltu maistu nepamaitintus kaimo darželinukus yra net ne apie kokybę. Pasirodo, jog už viešus pinigus apmokėta ir privačiam verslui deleguota privaloma paslauga iš viso nebuvo suteikta. Nesuteikta mažamečiams vaikams. Vietoje paslaugos teikėjas parodė riestą špygą – mat jam neapsimoka. Apgautų ugdymo įstaigų administracija buvo klastingai priversta suktis iš padėties, kai išmano.
O kodėl visokių šakalienių-žiobienių-jakavonienių „Vaikų teisės“ dabar tyli? Panašu, kad nėra motinos, kurią galima areštuoti ir paguldyti parai laiko „ant narų“, nėra vaikų, kuriuos galima atimti. Amoralus verslas ir šakalienių „Vaikų teisės“ yra ydingos pasaulėžiūros bei deformuotos moralės brolis ir sesuo. Jei galimai korumpuota savivaldybė nenutraukia sutarties su tokiu, atsiprašant, paslaugos teikėju, nepareikalauja didelių baudų (netesybų) dėl įsipareigojimų nevykdymo, „ant blakstienų“ turėtų stotis Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius. Ant blakstienų turėtų stotis ir LR Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, nes būtent jis privalo prižiūrėti, kad savivaldybės „nedurniuotų“, laikytųsi įstatymų.
Tokia apgailėtina padėtis yra ir kituose viešųjų paslaugų sektoriuose. Transportininkai sako: „šis keleivių maršrutas mums nuostolingas, me jį uždarome“. Paliatyvinėje slaugoje sakoma – „šito mirštančio bėdžiaus slauga mums jau per daug kainuoja“. Toliau, padangas utilizuojantis verslas nieko neutilizuoja, tik „įsisavina lėšas“, o paskui kyla gaisras, toks kaip Alytuje… Bankai sako: „bankų skyriai ir bankomatai periferijoje mums nuostolingi, juos uždarome, nes už 20 m. nebeliks senukų, kurie nemokėtų naudotis elektronine bankininkyste…“. Skubame viską uždaryti avansu, kad tik sąnaudos būtų mažesnės, o pelnas kuo didesnis. Ant paprastų žmonių nusišvilpt.
Beje, jei koks moraliai išsigimęs savivaldybės švogerių patyliukais globojamas versliukas pabandytų užkliudyti privatų sostinės darželį ar kokią mokyklą, tuojau gautų solidų finansinį ieškinį, momentaliai būrys teisėjų, advokatų, antstolių paklusniai sumuštų kulnais… Kaip mat užsisuktų visa LR teisingumo sistema. O čia kas gi tokio, kažkokie „runkelių“ ir kaimo „vatnikų“ vaikeliai (atleiskite, čia ne mano, o mūsų elito ir visokių užkalnių išrasti terminai) negavo šilto mastelio… Sugebėjo vaikų prisidaryti, tegul sugeba patys ir pamaitinti… Tokia tad mūsų valstybės ir savivaldybių išsigimusi logika. Beje verslas, eidamas į viešo pirkimo konkursą, privalėjo pasidomėti, koks gyventojų tankis vietovėje, kokie atstumai ir kiek kurioje įstaigoje yra maitinamų vaikelių.
Visas tas marazmas apie naująją viešąją vadybą, apie viešųjų paslaugų suprivatinimą arba „delegavimą“ viešųjų pirkimų būdu verslui, kyla iš „tečerizmo“ ideologijos ir politinės praktikos. Savo ruožtu, tečerizmas yra destruktyvios, anticivilizacinės ideologijos – neoliberalizmo – atmaina.
Vakaruose mokslininkai, ekonomistai jau paskaičiavo klaikią tečerizmo žalą Britų valstybei ir visuomenei. Deja, dvasiniai ir mentaliniai nykštukai, gausiai nutūpę Lietuvos ministerijose ir savivaldybėse, šito dar nežino. Nežino, neišmano JIE, o kenčiame MES, mūsų vaikai ir seneliai.
Neleiskime išmontuoti mūsų valstybės, susigrąžinkime ją. Pareikalaukime viešųjų paslaugų kokybės ir valdžios atsakomybės.
2020.09.21; 10:44
