Kas finansavo politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį?


Print

Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos jėgos? Tokios hipotetinės mintys man kyla, perskaičiuos spaudoje straipsnius po Ariogaloje vykusio sąskrydžio.

Cituoju: „Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų“. Taip rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje.

„Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa“, – teigiama dokumente.

„Tokios partijos ir visuomeniniai judėjimai, kaip A.Paleckio Socialistinis liaudies frontas, K.Prunskienės Lietuvos liaudies partija, K.Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, V.Romanovo Lietuvos žmonių partija, V.Žiemelio Krikščionių partija ir visai „šviežios“ N.Venckienės, D.Kuolio ar žurnalisto L.Balsio bei kitos, dažnai neturinčios nei rimtesnių programų, nei pakankamai konsoliduotų komandų, kad galėtų dalyvauti šalies valdyme, bet urmu besiveržiančios į rinkimus, tik kelia sumaištį žmonių galvose“, sakoma rezoliucijoje.

Iš karto noriu atsiprašyti politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių už pavadinimą ir net kategoriškai atmetu tokią mintį. Labai gerbiu šiuos žmones, nemažai jų pažįstu, esu dėkingas už jų veiklą. Man jūs esat didžiulis autoritetas, mokausi iš jūsų, esu jums labai dėkingas už jūsų pamokas, už pavyzdį, kaip turiu elgtis sunkiais momentais, kaip neprarasti blaivaus mastymo. Žemai lenkiu prieš jus galvą…

Grįžtant prie Ariogaloje vykusio sąskrydžio ir priimtos rezoliucijos – nebeminėsiu politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių pavadinimo. Rezoliucijos kūrėjus tiesiog vadinsiu vykdytojais.

O dabar – apie patį renginį. Į jį susirinko žymiai mažiau žmonių negu ankstesniais metais. Kažkodėl jame nebuvo Vytauto Landsbergio, nors ankstesniuose sąskrydžiuose visada būdavo. Ar vykdytojai, sekdami konservatorių partijos pavyzdžiu, nutarė atsiriboti nuo jo?

Sąskrydyje buvo jaučiamas priešrinkiminės agitacijos kvapas, skaitomos priešrinkiminės programos, giriami savi ir niekinami svetimi, visai kaip Rimvydo Valatkos ar kitų „politologų“ įžvalgose: geriausia, kad Lietuvoje būtu dvi partijos – socdemai ir konservatoriai. Tada vieną kadenciją vieni prie lovio, antri – opozicijoj, kitą kadenciją – pasikeičia. Tada nebūtų politinės ir teisinės korupcijos, nes, kaip sakoma, varnas varnui akies nekerta (nors reikėtų rašyti vagis – vagiui…).

Na, taip, gyvenome dvidešimt du metus, buvo gerai, o dabar, matot, demokratijos užsigeidėt, partijas kuriat, susidariusią sistemą norit išardyti, ar įsivaizduojate jūs, maži žmogeliai, kaip tą Lietuvą valdyti, kas jūs tokie? Runkeliai, šunauja, ką čia sau leidžiate? Mes sukūrėm Lietuvą, o jūs norit ją sugriauti, nedrįskit eiti į rinkimus, nes mes jus prorusiškais pavadinsim ir kiekvieną dieną spaudoje blogus straipsniukus apie jus rašysim.

Štai tokios mintys skaitant šias rezoliucijas sukasi galvoje. Baisu, gal tikrai griaunu Lietuvos pamatus, tampu prorusiškas, nieko nesugebu, anie valdžioje Seime – genijai, susirinkę veda mus kaip Jėzus iš Nazareto paklydusias aveles teisingu keliu, o aš kaip Judas blaškausi? Susimąstau, sugrįžtu  į 1990 metus – sėdim prie bokšto savaitėmis, deginam laužus, baimė ir viltis, viduje kunkuliuoja begalė jausmų. Vieni giria, kiti peikia, vadina tautos išdavikais. Bet laisvės troškulys įveikia baimes, supranti, kad eini teisingu keliu… Iškovojom laisvę per kraujus, žmonės atidavė gyvybes vardan Lietuvos.

Laisvė iškovota, baigiau aukštąją, pradėjau verslus, mačiau, kaip kūrėsi mokestinė, teisinė sistema, verslas visa tai jautė, matė, nukentėjo, nes įstatymai įsigaliodavo atgalinėmis datomis, nes mokesčių inspekcijos bausdavo pačios nežinodamos įstatymų, po to klausdavo mūsų, verslininkų, kad pasakytume, kaip veikia įstatymas. Mačiau, ko nepadarė, o privalėjo padaryti įstatymų kūrėjai.

Sunkiai, tačiau galima būtų gyventi Lietuvoje. Bet atsiranda „kasta“ valstybininkų, kuriems negalioja įstatymai, jie nebaudžiami vagia ir sako: nedrįskit eiti į rinkimus, nedrįskit mitinguoti, nedrįskit mums trukdyti, nedrįskit reikšti savo nuomonės, nedrįskit kritikuoti mūsų sprendimų, nes mes neklystantys, o jūs nieko nesugebat. Esu kovotojas iš prigimties, tokie buvo ir mano tėvai, todėl stovėjau, budėjau per sausio įvykius 1990 metais, todėl budėjau ir Klonio gatvėje, tada priešai atvarė tankus, dabar atvarė 240 smogikų. Išniekino, sumušė žmones, pasityčiojo iš Konstitucijos…

Norėjo išgąsdinti tautą, nelyskit – sunaikinsim, bet kaip ir sausį – dar stipriau mobilizavo, nutarėm eiti padėti žmonėms, susigražinti savo tėvynę, pasakyti, kad Lietuva yra mūsų visuomenės, o ne jūsų – valstybininkų. Ir nebereikia mūsų gąsdinti, mes nebijome, mūsų daug, mes vieningi, mes gabūs, mes galim kartu su visuomene eiti kurti, kartu priiminėti įstatymus, kad jie galėtų galioti visiems vienodai, kad žmonės gautų dirbdami tiek, kad nereikėtų gyventi nuo algos iki algos, kad pensininkui nereikėtu prašyti išmaldos pas vaikus, kad nereikėtų emigruoti iš Lietuvos ieškant duonos kąsnio.

Mes sugebėsim pasodinti korumpuotą politiką, teisėją ir prokurorą ir išardysim jūsų  labai norimą dvipartinę sistemą K + K. Kuo mus smarkiau žeminsit, tuo smarkiau mes stiprėsim.

Tad, ačiū rezoliucijos užsakovams, A.Vinokuro apie D.Grybauskaitę stiliuje parašytai rezoliucijai, kuri tik suvienija mus ir sustiprina. Žinau, kad politiniai kaliniai, tremtinių ir laisvės kovų dalyviai nieko bendro su šia rezoliucija neturi, kad jie, kaip ir mes, nesame prorusiški, kad norime demokratišku būdu kovoti už žmonių teises, kad Lietuvoje įstatymai galiotų visiems ir būtų gera gyventi visiems…

Vardan tos Lietuvos.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.08.06


Prisijunkite prie diskusijos