Rusijos karo laivai. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, balandžio 19 d. (AFP-dpa-ELTA). Skandinavijos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Rusija šnipinėja ypatingos svarbos infrastruktūrą Šiaurės Europos vandenyse, pasitelkdama, be kitų, mokslinių tyrimų laivus.
Tyrimą atlikę Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų SVT, NRK, DR ir „Yle“ žurnalistai trečiadienį pranešė, kad Rusijos laivai reguliariai patruliuoja Šiaurės šalių vandenyse, Rusijos karinės programos tikslas yra užfiksuoti vėjo jėgaines, dujotiekius ir elektros bei interneto kabelius jūroje.
Bendrame Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos visuomeninių televizijos stočių tyrime sakoma, kad Maskva naudoja dešimtis karinių ir civilinių laivų informacijai apie vėjo jėgaines ir ryšio kabelius rinkti, cituojami Šiaurės šalių žvalgybos pareigūnai. Kad išvengtų radiolokatorių, įtartini laivai išjungia identifikavimo siųstuvus.
Vienas toks užfiksuotas laivas yra „Admiral Vladimirsky“, oficialiai okeanografinių tyrimų laivas, 2022 m. pabaigoje pastebėtas plaukiojantis netoli didelių Didžiosios Britanijos ir Danijos vėjo jėgainių parkų jūroje. Kai DR komanda valtimi priartėjo prie laivo, ant denio pasirodė kaukėti ir sunkiai ginkluoti vyrai. Rusijos povandeninis laivas
Rusijos žvalgyba taip pat kaltinama naudojanti žvejybos tralerius, krovininius laivus ir net jachtas, aprūpintas povandeninėmis ir radijo stebėjimo technologijomis, teigia tyrėjai.
Dokumentiniame filme „Šešėlių karas“ sakoma, kad Norvegijos policija, įlipusi į du Rusijos žvejybos tralerius, užrakintame skyriuje aptiko senus sovietmečio radijo imtuvus ir operatorių.
Per pastaruosius penkerius metus 27 įtartini laivai plaukė Švedijos vandenimis arba prisišvartavo jos uostuose, pranešė SVT. Per 10 metų Norvegijoje, Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenimis, mažiausiai 50 Rusijos laivų „turėjo galimybę slapta rinkti informaciją“, nurodė NRK.
Rusijos karinis jūrų laivynas. EPA-ELTA nuotr.
Jau parodytos dokumentinio filmo ištraukos, visas jis bus transliuojamas vėlai trečiadienį, tačiau jau sulaukė atsako iš Maskvos. Ji kaltina Vakarus didžiuliu sabotažu 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje susprogdinus Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream“ dujotiekius.
Vokietija, Švedija ir Danija pradėjo incidentų tyrimus, tačiau kaltininkai vis dar nenustatyti. Neseniai spauda pranešė, kad likus keturioms dienoms iki sprogimų danų patrulinis kateris padarė 112 nuotraukų, kuriose prie dujotiekių užfiksuoti Rusijos laivai.
„Šių šalių žiniasklaida daro klaidą“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Jos nori dar kartą be pagrindo apkaltinti Rusiją. Norėtume, kad jos daugiau dėmesio skirtų atakoms prieš „Nord Stream“ ir skaidriam bei nešališkam tarptautiniam tyrimui“, – sakė jis.
Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.
Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.
Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.
Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.
Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.
Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.
„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.
Rusija žymiai išplėtė šnipinėjimą Europos valstybėse.
Kaip praneša Die Zeit, apie tai informavo Vokietijos Federacinės Konstitucijos apsaugos žinybos vadovas Hansas Georgas Maasenas, kalbėdamas tarptautiniame policijos kongrese Berlyne.
Pasak Maaseno, šnipinėjimas suaktyvėjo per konfliktą Ukrainoje.
