Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą.
Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime. Jiedu „ypač aptarė popiežiaus specialiojo pasiuntinio Ukrainoje kardinolo Matteo Zuppi misiją, kuria siekiama išspręsti daugelį humanitarinių problemų“, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė I. Soltanovskis.
„Susitarta tęsti sąžiningą ir atvirą dialogą su Šventuoju Sostu, tradiciškai kuriamą abipusės pagarbos pagrindu“, – pridūrė diplomatas.
Anksčiau šiais metais popiežius paskyrė Italijos Vyskupų konferencijos vadovą M. Zuppi vadovauti taikos misijai, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas. M. Zuppi jau lankėsi Maskvoje, Kyjive ir Pekine.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad kardinolas vėl atvyks į Maskvą. Per apskritojo stalo renginį jis, pasak TASS, sakė: „Pastangos su Vatikanu, kurio pasiuntinys vėl atvyks, tęsiamos. Esame pasirengę susitikti su visais, kalbėtis su visais“.
Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos agresore. Kitą dieną po invazijos Pranciškus atvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“, tuomet teigė Vatikanas.
Nobelio premija
Stokholmas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Švedijos ministras pirmininkas pareiškė nesutinkantis su Nobelio fondo sprendimu pakviesti Rusijos ambasadorių į šių metų Nobelio premijų teikimo pokylį, tai dar labiau padidino šio sprendimo kritiką.
„Žinoma, Nobelio fondas nusprendžia, ką jie nori pakviesti. Tačiau, kaip ir daugelis kitų, buvau labai nustebęs, kad pakviesta Rusija“, – sakoma rašytiniame ministro pirmininko Ulfo Kristerssono pranešime naujienų agentūrai AFP.
„Nebūčiau to daręs, jei tvarkyčiau kvietimus į apdovanojimų ceremoniją, ir suprantu, jog tai nuliūdino daugelį žmonių tiek Švedijoje, tiek Ukrainoje“, – pridūrė U. Kristerssonas.
Ketvirtadienį Nobelio fondas, kasmet Stokholme organizuojantis Nobelio premijų teikimo ceremoniją ir pokylį, paskelbė pakviesiantis visus ambasadorius, atstovaujančius šalis Švedijoje ar Norvegijoje. 2022 m. fondas nusprendė nepakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių dėl karo Ukrainoje bei Irano pasiuntinio dėl susidorojimo su protestais šalyje.
„Akivaizdu, kad pasaulis vis labiau dalijasi į sferas, kuriose mažėja dialogo tarp turinčiųjų skirtingas pažiūras, – sakoma Nobelio fondo vykdomojo direktoriaus Vidaro Helgeseno pranešime. – Siekdami atremti šią tendenciją, dabar išplėtėme kvietimus švęsti ir suprasti Nobelio premiją bei laisvo mokslo, kultūros ir laisvų, taikių visuomenių svarbą“.
Keli žinomi Švedijos politikai, įskaitant Centro, Žaliųjų ir Kairiosios partijos lyderius, pareiškė dėl Rusijos pakvietimo boikotuosiantys renginį.
Prašmatni šventė kasmet rengiama Stokholme gruodžio 10 d., kai karalius Karlas XVI Gustavas įteikia apdovanojimus laureatams medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos srityse, o po to vyksta iškilmingas pokylis, kuriame dalyvauja apie 1200 svečių. Tą pačią dieną Osle vyksta atskira taikos premijos teikimo ceremonija.
Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Estija pranešė išsiųsianti iš Talino Rusijos ambasadorių, atsakydama į tai, kad Maskva išprašė Estijos ambasadorių.
„Santykiuose su Rusija laikomės pariteto principo“, – tviteryje paskelbė Estijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad Rusijos ambasadorius turės išvykti tuo pačiu metu kaip ir jo kolega Estijos diplomatas. Maskva pareikalavo, kad Estijos ambasadorius išvyktų iš Rusijos vasario 7 dieną.
„Rusijos žingsniai neatgrasys mūsų nuo nenutrūkstamos paramos Ukrainai“, – po Talino atsakymo tviteryje parašė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Įtampa tarp Rusijos ir su ja besiribojančių Europos valstybių labai padidėjo pernai Maskvai užpuolus Ukrainą.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Latvija pranešė nusprendusi sumažinti diplomatų skaičių savo ambasadoje Rusijoje ir paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti iš šalies. Prieš tai panašius žingsnius žengė kita Baltijos valstybė Estija.
„Rusijos ambasadorius turi išvykti iki 2023 m. vasario 24 d.“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Toks sprendimas priimtas dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir solidarizuojantis su Estija ir Lietuva.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Groznas, gegužės 26 d. (ELTA). Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „Ukraina yra baigtas reikalas. Mane domina Lenkija“, – pareiškė jis viename vaizdo įraše, kuriuo remiasi n-tv.de.
„Po Ukrainos, jei gausime komandą, mes per šešias sekundes parodysime jums, ją galime“, – įraše toliau Lenkijai grasina R. Kadyrovas.
Lenkai esą turi pasiimti savo ginklus ir atitraukti samdinius. „Ir oficialiai prašykite atleidimo už tai, ką padarėte mūsų ambasadoriui“, – kalbėjo R. Kadyrovas.
Rusijos ambasadorius Lenkijoje gegužės 9 dieną, kai rusai švenčia Pergalės dieną, Varšuvoje demonstrantų buvo apipiltas raudonas dažais. ramzan kadyrov
Neseniai R. Kadyrovas pripažino „klaidas“ Ukrainoje, padarytas „operacijos“ pradžioje. „Pradžioje buvo klaidų, kai kurių trūkumų, tačiau dabar viskas 100 proc. vyksta pagal planą“, – prieš daugiau nei savaitę viename politikos forume sakė R. Kadyrovas.
Britų gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje yra tūkstančiai kovotojų iš autonominės Čečėnijos respublikos, kurie padeda Rusijai kautis su ukrainiečiais.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA fotoEstijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gegužės 17 d. (ELTA). Antradienį Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją reaguojant į neprofesionalią ir nekorektišką oficialios Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos publikaciją socialiniuose tinkluose apie Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas, praneša portalas ERR.
Su Rusijos ambasadoriumi susitiko Estijos URM vicekancleris Reinas Tammsaaras. Jis paragino Rusijos atstovus susilaikyti nuo nediplomatiškų asmeninių išpuolių prieš Estijos politikus, būti mandagius, nuodugniau studijuoti istoriją ir tučtuojau nutraukti karą prieš Ukrainą.
Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre. Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
M. Zacharova piktai reagavo į šiuos Estijos vyriausybės vadovės žodžius. „Pasidarė įdomu, kas gi duoda tokius protingus patarimus Vakarų lyderiams. Pasirodo, tokios paveldėtinės karjeros nėra padaręs nė vienas autokratinis sultonas“, – parašė ji socialiniuose tinkluose. Rusijos URM atstovė taip pat apkaltino K. Kallas „neonacizmo Ukrainoje neigimu“.
Savo publikacijoje M. Zacharova išvardijo Estijos premjerės tėvo „nuodėmes“ ir netgi paminėjo jos prosenelį, vadovavusį sukarintai formuotei, kuri esą rėmė hitlerinę Vokietiją.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gegužės 16 d. (ELTA). Ukrainiečių aktyvistė Iryna Zemliana, kuri gegužės 9 d. apipylė dirbtiniu „krauju“ Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą, dėl grasinimų turėjo išvykti iš Varšuvos, praneša „Ukrinform“.
„Paaiškėjo, kad rusai yra labai „švelnūs“ ir pasirengę žudyti už tai, kad jų ambasadorius buvo šiek tiek aptaškytas barščiais. Gaunu tūkstančius grasinamų pranešimų. Tokios masinės atakos dar nebuvau mačiusi gyvenime“, – parašė feisbuke ukrainietė.
Pasak moters, jau pirmomis valandomis po akcijos visi jos duomenys – paso numeris, telefono numeris, adresas Ukrainoje, elektroninio pašto numeris – buvo paskelbti Rusijos socialiniuose tinkluose raginant ją „sunaikinti“. I. Zemliana taip pat buvo įtraukta į Rusijos sudarytą „karo nusikaltėlių“ sąrašą.
„Esu užversta pranešimais. Man grasinama, kad būsiu nužudyta, suluošinta, išžaginta, esu užgauliojama. Man skambinama kas trys minutės, elektroninius laiškus gaunu kas minutę. Instagrame per kelias valandas atsirado 25 tūkst. botų“, – skundėsi aktyvistė.
Kartu su savo advokatu I. Zemliana kreipėsi į Lenkijos policiją.
„Lenkijos pareigūnai mano, kad padėtis rimta. Su apsauga turėjau palikti Varšuvą, nes būti ten man pavojinga“, – pažymėjo ji.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 9-ąją Rusijos ambasadorius Lenkijoje S. Andrejevas ketino padėti vainiką sovietų kareivių kapinėse Varšuvoje. Ten susirinkę protestuotojai apipylė rusų diplomatą dirbtiniu „krauju“.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė sekmadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kai šnipinėjantis Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.
Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė.
Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą pranešė šeštadienį. „Rytoj Rusijos ambasadorius bus iškviestas į užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.
Jis pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą su NATO. Danija yra NATO narė.
Danijos gynybos vadovybės spaudos pareigūnas Henrikas Mortensenas sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad „tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų F-16 tuoj pat įsikišo”. H. Mortensenas pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Estija iškvietė Rusijos ambasadorių po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje.
Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.
Rusijos ambasadorius Alėksėjus Isakovas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtinta, kad jo vadovaujama ministerija nebuvo informuota apie antradienį įvykusį Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksejaus Isakovo apsilankymą Prezidentūroje.
„Apie susitikimą Prezidentūroje nebuvome informuoti“, – trečiadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Tačiau kiek vėliau ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė šiuos G. Landsbergio žodžius patikslino. Jos teigimu, Prezidentūra apie susitikimą informavo viceministrą Mantą Adomėną, kuris, pasak jos, perduoti informacijos G. Landsbergiui nebespėjo.
„Viceministras Mantas Adomėnas buvo informuotas apie planuojamą Rusijos ambasadoriaus vizitą į Prezidentūrą. Informaciją jis gavo išvakarėse, tačiau informuoti ministro nespėjo“, – Eltai teigė V. Šmaižytė-Kuliešienė. Parlamentaras Mantas Adomėnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis žurnalistams trečiadienį taip pat tvirtino, kad Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasadorius pastaruoju metu aptarti regioninio saugumo klausimų nebuvo apsilankęs.
„Paskutiniu metu tokio vizito… Neturime informacijos apie tokius vizitus ir abejoju, ar jie galėjo būti įvykę be mano žinios“, – teigė G. Landsbergis.
Pastaruoju metu Europoje tvyro įtampa dėl Rusijos sutelktų karinių pajėgų prie Ukrainos pasienio. Prezidentūroje aptarti regioninio saugumo klausimų lankėsi Rusijos ambasadorius Lietuvoje.
The Washington Post leidinys
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija slapta gavo laikraščio „Washington Post“ žurnalistų, kurie rašė apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, telefono skambučių išklotines, penktadienį pranešė leidinys.
Teisingumo departamentas nusiuntė laiškus trims žurnalistams – Ellen Nakashimai, Gregui Milleriui ir buvusiam „Washington Post“ reporteriui Adamui Entousui – nurodydamas, kad gavo jų telefono skambučių „nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. liepos 31 d.“ išklotines, skelbė „Washington Post“.
Laikraštis „reiškia stiprų nerimą dėl tokio vyriausybės galių naudojimo, siekiant gauti prieigą prie žurnalisto komunikacijų“, teigė „Washington Post“ vykdomasis vyriausiasis redaktorius Cameronas Barras.
„Teisingumo departamentas turi nedelsiant paaiškinti šio kišimosi į žurnalistų darbą, kurį saugo Pirmoji pataisa, priežastis“, – kalbėjo jis.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) teigė, kad Teisingumo departamentas „šnipinėjo“ žurnalistus „tam tikros administracijos užgaidomis“.
„Tai niekada neturėjo atsitikti, – tviteryje rašė ACLU. – Kai vyriausybė šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai pažeidžia žiniasklaidos laisvę.“
Teisingumo departamentas savo ruožtu teigė, kad, siekdamas gauti skambučių išklotines, laikėsi „numatytų procedūrų“, skelbė „Washington Post“, cituodamas departamento atstovą.
Žurnalistams nusiųstuose laiškuose nepatikslinama, kodėl buvo gautos jų skambučių išklotinės. Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau minėto laikotarpio pabaigoje žurnalistų trijulė parašė straipsnį apie JAV žvalgybą, kuriame teigiama, kad Jeffas Sessionsas, kuris vėliau tapo D. Trumpo administracijos generaliniu prokuroru, aptarė D. Trumpo rinkimų kampaniją su Rusijos ambasadoriumi.
Minėti žurnalistai taip pat parašė straipsnį apie Baracko Obamos administracijos bandymus atremti Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus.
JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusija, D. Trumpui vykdžius prieš demokratų konkurentę Hillary Clinton nukreiptą kampaniją, įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterių serverius.
D. Trumpas savo ruožtu menkino Rusijos vaidmenį DNC duomenų nutekėjime ir netikėtai stojo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusę, užuot sutikęs su savo paties žvalgybos agentūros padarytomis išvadomis.
Rusija iškvietė į Maskvą savo ambasadorių JAV konsultacijoms, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, Anatolijus Antonovas grįš į Maskvą aptarti abiejų šalių santykių. Naujoji JAV administracija eina pareigas jau beveik du mėnesius, o „tai yra puiki priežastis įvertinti, ką (Joe) Bideno komandai sekasi daryti, o ko ne“.
Ministerija pridūrė, kad pokalbio metu bus aptariami būdai ištaisyti „aklavietėje“ atsidūrusius šalių santykius. „Esame suinteresuoti užkirsti kelią negrįžtamam (JAV–Rusijos santykių) pablogėjimui“, – teigė ministerija.
Turkijos žvalgybos būstinė
Praėjus daugiau kaip ketveriems metams po Rusijos ambasadoriaus nužudymo Ankaroje, Turkijos teismas penkiems kaltinamiesiems skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmes. Dar šeši asmenys buvo išteisinti, antradienį pranešė valstybinė turkų naujienų agentūra „Anadolu“.
Stoties NTV duomenimis, septyniems kaltinamiesiems skirtos bausmės dėl priklausymo teroristinei grupuotei.
Rusų diplomatas Andrejus Karlovas buvo nužudytas 2016 metų gruodžio 19 dieną. 22-ejų policininkas Mevlütas Mertas Altintas nušovė ambasadorių per fotografijų parodos atidarymą Ankaroje stebint filmavimo kameroms. Užpuolikas šaukė „Allahu Akbar“ ir „Nepamirškite Alepo“. Alepas yra Šiaurės Sirijos didmiestis, kurį prieš tai po nuožmių mūšių atsikovojo sirų vyriausybinės pajėgos, padedamos Rusijos karinės aviacijos. Netrukus po nusikaltimo M. A. Altinas buvo nušautas turkų specialiųjų pajėgų.
Rusijos vyriausybė pasveikino nuosprendį. „Esame patenkinti, kad turkų teisėsauga griežtai nubaudė šio teroro akto veikėjus“, – Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija. Šis išpuolis esą paliko „skaudžius pėdsakus“ abiejų šalių santykiuose.
Teismo procesas prasidėjo 2019 metų sausį. Teisiamieji buvo kaltinami ryšiais su M. A. Altinu. Žudiką teisėsauga kaltino priklausius islamo pamokslininko Fethullaho Güleno judėjimui, kurį Ankara kaltina ir žlugusiu puču 2016-ųjų liepą. Anot prokurorų, prieštaringai vertinamas judėjimas šiuo nusikaltimu norėjo sužlugdyti Turkijos ir Rusijos santykius ir atvesti abi šalis prie karo slenksčio.
Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį priėmė Rusijos Federacijos ambasadoriaus Aleksejaus Isakovo skiriamuosius raštus.
Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, kalbėta apie Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių raidą ir jų perspektyvas, taip pat geros kaimynystės principų svarbą, plėtojant pasitikėjimu ir pagarba universalioms vertybėms ir žmogaus teisėms grįstus tarpusavio santykius.
Šalies vadovas su ambasadoriumi taip pat aptarė ekonominio bendradarbiavimo ir dvišalės prekybos dinamiką, abiejų šalių kultūrinius ryšius, jų plėtojimo svarbą, žmonių tarpusavio saitų palaikymo klausimus bei negatyvią pasaulinės pandemijos įtaką jiems.
1960 m. gimęs A. Isakovas yra baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą. Darbą diplomatinėje tarnyboje pradėjo 1982 metais. Rusijos Federacijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje paskirtas 2020 m. spalio 16 d. Rusijos Federacijos prezidento dekretu.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą aptarti galimas sankcijas Maskvai dėl programišių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais.
„Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės sekretorius Miguelis Bergeris pakvietė Rusijos Federacijos ambasadorių S. Nečajevą pasikalbėti į Federalinį užsienio reikalų biurą. Federalinės vyriausybės vardu jis griežtai pasmerkė programišių ataką prieš Vokietijos Bundestagą“, – teigiama ministerijos pareiškime. A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
„Rusijos ambasadorius buvo informuotas, kad, remiantis arešto orderiu Rusijos piliečiui Dmitrijui Badinui, kurį gegužės 5 d. išdavė Vokietijos federalinė prokuratūra, Vokietijos vyriausybė sieks Briuselyje pasinaudoti ES kibernetinių sankcijų režimu prieš asmenis, atsakingus už ataką prieš Vokietijos Bundestagą, įskaitant poną D. Badiną“, – nurodo ministerija.
Vokietijos užsienio reikalų biuras teigia turįs įrodymų, kad D. Badinas buvo Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs 2015 m. atakoje prieš Vokietijos parlamentą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau šį mėnesį pareiškė turinti įrodymų, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
Rusijos ambasadorius Vokietijoje pasmerkė Jungtinių Valstijų grasinimus sankcijomis Vokietijos verslo įmonėms dėl jų įsitraukimo į dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, teigdamas, esą grasinimai pažeidžia tarptautinę teisę ir prekybos taisykles.
Sergejus Nečiajevas naujienų agentūrai dpa sakė, kad JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello grasinimai sankcijomis įmonėms, įsitraukusioms į „Nord Stream 2“ projektą, yra „nepateisinama poveikio priemonė, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir laisvos prekybos principams“.
R. Grenellas sausio pradžioje išsiuntinėjo grasinimus sankcijomis Vokietijos verslo atstovams, įsitraukusiems į Rusijos ir Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra projektą, skelbė „Deutsche Welle“.
S. Nečiajevas tikino, kad šitaip Vašingtonas bando užsitikrinti didesnį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportą į Europą. Kai kurie Vokietijos politikai taip pat pasipiktino R. Grenello grasinimais.
Kraštutinės kairės partija „Die Linke“ apkaltino JAV ambasadorių „netoleruotina arogancija ir šantažu“, o „Die Linke“ narys Klausas Ernstas paragino Užsienio reikalų ministeriją (URM) pasikviesti R. Grenellą pasiaiškinti.
Pati URM vengė atvirai kritikuoti JAV ambasadoriaus grasinimus. URM atstovė spaudai tikino, kad ministerija yra linkusi „diskutuoti klausimus atvirai, profesionaliai ir tiesiogiai“.
„Nord Stream 2“ turės padvigubinti jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ pajėgumus importuojant dujas į Vokietiją.
Ukraina prieštarauja projektui, baimindamasi, kad „Nord Stream 2“ leis Rusijai apeiti Ukrainos dujotiekius, už kurių naudojimą dujų tranzitui Rusija šiuo metu moka Ukrainai. Ukrainą palaiko Jungtinės Valstijos ir Lenkija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą, informuoja BBC.
„Dėkojame generaliniam prokurorui J. Sessionsui už jo tarnybą ir linkime jam sėkmės“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
„Pone prezidente, jūsų prašymu pateikiu savo atsistatydinimo raštą“, – rašė generalinis prokuroras.
„Svarbiausia, man einant generalinio prokuroro pareigas, atkūrėme ir laikėmės teisinės valstybės principų“, – dėkodamas prezidentui pridūrė J. Sessionsas.
Pasak prezidento, J. Sessionsą laikinai pakeis Matthew Whitakeris.
D. Trumpas ne kartą kritikavo J. Sessionsą po to, kai šis nusprendė nusišalinti nuo tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. J. Sessionsas savo noru nusišalino nuo tyrimo po to, kai demokratai apkaltino jį, kad Senato posėdyje, kuriame buvo svarstoma jo kandidatūra, jis neatskleidė apie savo kontaktus su Rusijos ambasadoriumi.
Vėliau J. Sessionsas pareiškė pamiršęs apie tuos susitikimus, vykusius rinkimų kampanijos metu.
JAV prezidentas ne kartą vadino J. Sessionsą „labai silpnu“ ir „negarbingu“.
Skandale, kilusiame dėl numanomo suokalbio tarp Donaldo Trumpo rinkimų štabo darbuotojų ir Rusijos, ne mažiau kaip tris kartus figūruoja Izraelis, tvirtina ispanų laikraštis El Mundo. Paskutinis pagal laiką atvejis „rodo, kad kažkoks aukšto rango Izraelio valdininkas (gal gynybos ministras Avigdoras Libermanas) bendradarbiavo su Polu Manafortu (buvusiu Trumpo štabo vadovu), kad apdergtų Ukrainos opozicijos lyderę Juliją Timošenko ir paremtų prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių“, rašo korespondentas Pablas Pardas.
„Buvo planuojama apkaltinti antisemitizmu Timošenko, o tuo pačiu, pagal asociaciją, tuometę JAV valstybės sekretorę Hilari Klinton, kuri kritikavo Janukovičių; galutinis tikslas – pasiekti, kad Kijevas suartėtų su Vašingtonu“, – rašo laikraštis, remdamasis dokumento 17-uoju puslapiu, kuriame Manafortas praėjusį penktadienį pripažino savo kaltę ir atsidavė specialiojo prokuroro Roberto Miulerio žinion.
„Dokumente aprašoma, kad Manafortas surežisavo schemą, siekiant tikslo, kaip jis tada tvirtino laiške, jog „Obamos žydai“ paspaustų (JAV) administraciją, kad toji atsisakytų Timošenkos ir paremtų Janukovičių“. Strategija numatė „skleisti straipsnius apie tai, kad kažkoks aukšto rango asmuo iš kabineto (kritikavęs Janukovičiaus poelgį su Timošenko) laikosi antisemitinių pažiūrų, nes palaiko Timošenko“.
Tuo tikslu būsimasis Trumpo štabo vadovas „privačiai koordinavo su vienu aukštu pareigūnu iš Izraelio vyriausybės, kaip paskleisti viešą pareiškimą, kuriame ta istorija būtų paviešinta“, rašo autorius, pranešdamas, kad tai buvo 2012 metų spalio mėnesį, prieš keletą dienų iki prezidento rinkimų JAV ir parlamento rinkimų Ukrainoje.
Manafortas elektroniniame pašte pasigyrė, kad apie tariamą Timošenkos ir ponios Klinton antisemitizmą parašys bulvarinis leidinys New York Post. „Po naujienos išspausdinimo Manaforto komanda ketino pranešti Obamos vyriausybei, kad Mitas Romnis (Obamos varžovas 2012 metų rinkimuose, – red. past.) įtikino „aukštą pareigūną iš Izraelio vyriausybės“ neminėti savo komunikate paramos, kurią Vašingtonas teikė Timošenko. Tokiu būdu jis tikėjosi „užsitikrinti (Obamos – red. past.) vyriausybės palankumą Janukovičiaus atžvilgiu“, – sakoma straipsnyje.
2012 metų spalio 27-ąją „Izraelio URM išspausdino komunikatą rusų kalba, kuriame rūsčiai pasmerkė Timošenkos paktų su jos šalies ultradešiniaisiais politiką“, rašo autorius. Tuo metu A. Libermanas buvo Izraelio užsienio reikalų ministras.
Julija Timošenko
Amerikos žiniasklaida pamanė, kad „aukštas pareigūnas iš Obamos kabineto“ – tai Hilari Klinton. „Izraeliečiai spėja, kad „aukštas pareigūnas“ iš tos šalies, kuris, kaip manoma, koordinavo savo veiksmus su Manafortu ir savo iniciatyva išleido diplomatinę notą rusų kalba, – tai Libermanas. Tačiau planas žlugo, nes nei New York Post, nei kiti leidiniai neišspausdino melagingos naujienos apie Klinton „antisemitizmą“, – sakoma straipsnyje.
Autorius primena du atvejus, kai „Rašageito“ skandale buvo minėtas Izraelis. Trumpo rinkimų štabo patarėjas Džordžas Papadopulas „turėjo kontaktų su Izarelio žvalgyba“, tvirtina laikraštis, remdamasis jo žmona ir buvusiu Australijos užsienio reikalų ministru Aleksanderiu Dauneriu.
2016 metų gruodį būsimasis Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Maiklas Flynas slapta susitiko su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku, tvirtina leidinys. Parodymuose Miuleriui ponas Flynas pareiškė, kad „gana aukštas prezidento pereinamosios komandos narys liepė jam susisiekti su aukštais pareigūnais iš užsienio vyriausybių, įskaitant Rusiją“, ir paprašyti jų „atidėti“ Izraelio gyvenvietes smerkiančią rezoliuciją „arba balsuoti prieš ją“ JTO Saugumo Taryboje.
Turkijoje suimtas dar vienas žmogus, kuris gali būti susijęs su Rusijos ambasadoriaus nužudymu. EPA-ELTA nuotr.
Turkijoje suimtas dar vienas asmuo, kuris, kaip įtariama, gali būti susijęs su Rusijos ambasadoriaus Andrejaus Karlovo nužudymu. Tai pirmadienį pranešė Anatolijos agentūra.
Gautomis žiniomis, pareigūnai suėmė Ayse`ę Sogut, kuri yra vieno iš Rusijos ambasadoriaus žudiko Mevluto Merto Altintaso kontaktinių asmenų žmona. Šis kontaktinis asmuo – balandžio 6 d. suimtas Sahinas Sogutas. Jis, kaip pažymi agentūra, priklausė „Fethullah teroro organizacijai“ (FETO), kurią Ankara kaltina mėginus įvykdyti valstybės perversmą 2016 metų liepą, ir pats perdavė Mevlutui Mertui Altintasui įsakymą nužudyti A. Karlovą.
Tyrėjų duomenimis, moteris dirbo vienoje iš bendrovių, susijusių su FETO, taip pat naudojo programėlę „ByLock“ susirašinėjimui šifruoti. Šią programėlę per pučą naudojo ir sąmokslininkai. Iki šiol A. Karlovo nužudymo byloje jau suimta 10 žmonių.
Rusijos ambasadorius A. Karlovas buvo nušautas 2016 metų gruodžio 19 d. per fotoparodos atidarymą Ankaroje. Išpuolį surengė buvęs Turkijos policijos darbuotojas Mevlutas Mertas Altintasas, kurį vėliau nukovė saugumo pajėgų pareigūnai. Rusijos URM šį incidentą pavadino teroro aktu.
Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui įteikta nota, kurioje pareikšta, kad iš Lietuvos turi būti išsiunčiami trys Rusijos diplomatai. Taip pat kalbama ir apie papildomas sankcijas Maskvai – Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą.
Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius Rusijos ambasadoriui įteikė notą, kuria trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami Lietuvoje nepageidaujamais asmenimis dėl su diplomato statusu nesuderinamos veiklos.
Kovo pradžioje įvykęs buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje esančiame Solsberio mieste, kurio metu nukentėjo dar beveik 20 asmenų – tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje panaudojamas cheminis ginklas. Europos Vadovų Taryba kovo 23 dieną pareiškė, jog pritaria Jungtinės Karalystės vertinimui, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už šį išpuolį, ir kad nedvejodama palaiko Jungtinę Karalystę šio sunkaus iššūkio bendram saugumui akivaizdoje.
Išsiųsdamos su diplomato statusu nesuderinama veikla užsiimančius asmenis Jungtinei Karalystei solidarumą reiškiančios šalys siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai.
Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis, numatančiomis tokią sankciją už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir pinigų plovimą (vadinamuoju Magnickio įstatymu). Užsienio reikalų ministerija, remdamasi atsakingų Lietuvos institucijų rekomendacija bei atitinkamais sąjungininkų veiksmais, kreipiasi ir į Migracijos departamentą, siūlydama uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl galimos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 23 d. paskelbė, kad praktiškai nebėra abejonių, jog cheminį išpuolį Jungtinėje Karalystėje organizavo Rusija.
Pasak D. Grybauskaitės, visos ES šalys įvertina tiesioginį išpuolio ryšį su Rusija. Anot jos, kad informacija, kurią suteikė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa Mei ir kitos institucijos tiesiog nuvedė link Rusijos. D. Grybauskaitė tai traktavo kaip pagrindinę priežastį, kodėl ES lyderių nuomonė Rusijos atžvilgiu tapo griežtesnė.
D. Grybauskaitė, pabrėžė, kad valstybės įsipareigojo taikyti nacionalines priemones.
„Visos šalys įsipareigojo taikyti nacionalines priemones. Dabar vyksta tam tikra koordinacija ir, manau, kad kitos savaitės netgi pradžioje koordinuotas veiksmas tikrai įvyks“, – situaciją komentavo D. Grybauskaitė, pridėdama, kad koordinuoti valstybių veiksmai turėtų apimti Rusijos žvalgybos tinklo narių Europos šalyse išsiuntimą.
„Visiškai aišku, kad toks tinklas yra ir jis veikia agresyviai, ir mes tuo pasakysime, kad mes žinome, kad jūs čia esate, žinome, kas jūs, žinome, ką darote, todėl jus ir išsiūsime“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Buvęs dvigubas šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti kovo pradžioje.
Jungtinės Karalystės iš šalies išsiuntė 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė analogišku veiksmu.
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Th. May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.
