„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pareiškė matančios Europos bendrovių pažangą besitraukiant iš „Nord Stream 2“ dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, projekto, tačiau kritikai ragina imtis griežtesnių veiksmų.
 
Savo ataskaitoje Kongresui Valstybės departamentas įvardijo 18 daugiausiai Vakarų bendrovių, kurioms sankcijos nebus taikomos.
 
Šios bendrovės esą „geranoriškai sumažino veiklos, susijusios su „Nord Stream 2“, mastą“, teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Tai rodo, kad įstatymų tikslai ir mūsų veiksmai daro teigiamą poveikį“, – apie abiejų JAV partijų prieštaravimą projektui sakė N. Price’as.
 
Atstovas viešai paskelbė tik vieną įmonę, kuriai bus taikomos JAV sankcijos – Rusijos tunų žvejybos bendrovę „KVT-Rus“, kuri esą dalyvavo tiesiant „Nord Stream 2“.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo kritiškas „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir tikino, kad projektas stiprina Rusiją bei silpnina pažeidžiamų valstybių, tokių kaip Ukraina, turimus politinius svertus.
 
Tačiau J. Bideno administracija taip pat pažadėjo labiau bendradarbiauti su Europos šalimis, įskaitant Vokietiją, kuri tvirtina, kad projektas yra būtina energetiniams poreikiams patenkinti, nepaisant nerimo dėl Rusijos.
 
„Kalbant apie mūsų sąjungininkus ir partnerius, teisinga būtų sakyti, kad jie nenustebs dėl bet kokių mūsų veiksmų. Mes ir toliau stebėsime veiksmus, kurie gali lemti papildomas nuobaudas, įskaitant sankcijas, tačiau manau, kad būtų klaidinga manyti, jog sankcijos yra vienintelis mūsų turimas įrankis“, – sakė N. Price’as.
 
Pirmadienį „Politico“ publikuotame straipsnyje Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Zbigniewas Rau ir Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusija yra „pavojingai arti“ dujotiekio užbaigimo.
 
Jei „Nord Stream 2“ pavyks užbaigti, ukrainiečiai esą įsitikins, kad Vakarams nerūpi jų saugumas.
 
„Raginame JAV prezidentą Joe Bideną imtis visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią projekto užbaigimui“, – rašė ministrai.
 
Savo ruožtu respublikonų partijos atstovai kaltino J. Bideną atsitraukus nuo pažadų imtis griežtesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu.
 
„Ši ataskaita yra dovana rusams ir jų bandymams pakenkti Europos energetiniam saugumui, destabilizuoti Ukrainą ir skatinti korupciją bei blogą įtaką visoje Europoje“, – teigė Senato Užsienio reikalų komiteto narys, respublikonas Jimas Rischas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 08:00

Slaptai.lt foto – europarlamentarė Dr. Laima Andrikienė.

Sprendžiant pagal pastarosiomis dienomis išplatintą informaciją, Vokietijoje išduoti visi reikalingi leidimai, ir Nord Stream 2 projektas Vokietijos teritorijoje gali startuoti. Tai pranešta kovo 27 dieną.

Rusijos “Gazpromo” vadovaujamo konsorciumo vadai sako, kad dujotiekis bus pastatytas dar šiais metais, kaip ir buvo planuota.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis šalies Užsienio reikalų ministras Heiko Maas tvirtina, kad Nord Stream 2 yra tik ekonominis projektas. Tačiau tam prieštarauja dauguma ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuva, taip pat Europos Komisija, projektui kategoriškai nepritaria JAV. Projektui įgyvendinti būtinų leidimų dar nėra išdavę Danija, Suomija ir Švedija, per kurių teritorinius vandenis turi driektis dujotiekis.

Jei šis projektas būtų įgyvendintas, 80 proc. Rusijos dujų, tiekiamų Europos Sąjungai, tekėtų šiuo dujotiekiu. Toks veikimas būtų tikras pasityčiojimas iš ES sankcijų Rusijai, kurios galioja nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos bei Rytų Ukrainos okupacijos. Nord Stream 2 projektas prieštarauja ir ES energetikos politikos nuostatoms, todėl jam negali pritarti nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas.

Birželio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime valstybių vadovai turės spręsti šį klausimą. Tikiuosi, kad susitikimo išvadose bus griežtas Nord Stream 2 projekto pasekmių įvertinimas visai ES bei jos partnerei Ukrainai.

JAV savo ruožtu grasina sankcijomis Vakarų kompanijoms, tokioms kaip Engie, Shell, Wintershell, OMV, Uniper ir kitoms, jei jos ko-finansuos šį prieš ES ir Ukrainą nukreiptą projektą.

Europos Parlamente šiuo metu baigiamas rengti įstatymas, kuris turės tiesioginės įtakos visiems ofšoriniams dujotiekiams, taip pat ir Nord Stream 2 projektui.

2018.03.29; 03:00

Nepaisant pakartotinių pažadų mažinti energetinį Europos priklausomumą nuo Maskvos, Europa šiuo metu labiau nei bet kada yra priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ šį mėnesį skelbė, kad 2017 metais į Europą ir Turkiją eksportavo rekordinį kiekį dujų – 193,9 mlrd. kubinių metrų ir buvo pagerintas 2016 metais pasiektas rezultatas.

Šie skaičiai, anot „Gazprom“, „rodo augantį Rusijos dujų poreikį Europos šalims“. Remiantis bendrovės skaičiavimais, tiekiamų dujų kiekis į Vokietiją ir Austriją buvo istoriškai aukštas, o į Prancūziją, palyginti su 2016 metais, eksportuota 6,7 proc. daugiau dujų.

Šiuo metu Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) santykiams esant blogiausiems nuo Šaltojo karo laikų, tai ne tik finansinė, bet ir politinė pergalė „Gazprom“. Po Maskvos ir Kijevo konflikto dėl dujų Briuselis nustatė tikslus įvairinti energijos šaltinius, tačiau į Europą eksportuojamų Rusijos dujų kiekis pastaraisiais metais tik išaugo.

Informacijos šaltinis – ELTA

208.01.15; 02:30

jyri_hakamies

Lietuva ir Suomija yra visiškai priklausomos nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, todėl abiejų šalių sprendimai statyti suskystintųjų dujų terminalus yra aiškiai motyvuoti ir sveikintini.

Tai – viena pagrindinių temų, aptartų energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir Suomijos ekonomikos ministro Jyri Hakamies susitikime Helsinkyje.

Suomijos tikslas – diversifikuoti dujų tiekimą, todėl šiuo metu renkama tinkamiausia vieta suskystintųjų dujų terminalo statybai. Suomijos suskystintų dujų terminalas galėtų būti panašaus dydžio koks statomas Klaipėdoje.

Continue reading „Lietuva ir Suomija eina tuo pačiu energetiniu keliu”

klinton_hilari

Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius JAV ir Europos šalių santykius. Šitaip pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, kalbėdama Sirakūzų universitete.

Ji teigė: „Mums tai svarbu, nes šios šalys ne taip mielai bendradarbiaus su mumis ir kitomis Europos valstybėmis kai kuriose srityse, kurios galėtų sumažinti Rusijos įtaką jų energetikai“. H.Klinton manymu, „energetinė diplomatija turi svarbiausią reikšmę mūsų nacionaliniam saugumui”. 

Continue reading „Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius santykius”

Saulius-Stoma

Pradedame antrus metus be atominės elektrinės. Kas atsitiko po jos uždarymo? Elektra privatiems vartotojams pabrango 9–14 centų, ūkio subjektams – šiek tiek mažiau. Ekspertai sako, kad dėl to prarandame apie du milijardus litų per metus. Tačiau išgyvename. Apokaliptinės pranašystės neišsipildė.

Dalį elektros tenka importuoti iš Rusijos, ir tas nėra gerai. Tarpininkai, kaip visada, pelnosi ir daug blogiau – veikia pačią Lietuvos politinę sistemą. Tačiau projektuojamos jungtys su Švedija ir Lenkija situaciją gerokai pataisytų. Išplėtota rinka garantuos mažiausią kainą.

Continue reading „Atominė haliucinacija”