Kišiniovas, birželio 1 d. (ELTA). Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis nemato savo šalies karinio įsikišimo galimybės, jei Rusija užpultų Moldovą.
Jis tai pareiškė ketvirtadienį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša Moldovos portalas „Newsmaker“.
Valstybės vadovas šią poziciją aiškino tuo, kad Rumunija yra NATO narė, o Moldova – neutrali šalis.
Tačiau jis pridūrė, kad Rumunija gali padėti Moldovai didinti gynybinį potencialą, mokydama ir aprūpindama jos nacionalinę armiją.
„Kariniu požiūriu aš nematau mums galimybės įsikišti į konfliktą. Bet mes galime padėti mokyti kariškius, paremti įranga ir ginkluote. Yra daug būdų, kaip galime įsikišti, ir tai darome, kad padėtume Moldovai“, – pažymėjo Rumunijos prezidentas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikimo Moldovoje kuluaruose pareiškė, kad visos šalys, turinčios bendrą sieną su Rusijos Federacija, turi prisijungti prie ES ir NATO dėl nuolatinės Rusijos grėsmės.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad dabartinis NATO aljanso pajėgumo skaičiavimo bei planavimo pagrindas yra tai, jog Rusija tampa pagrindine grėsme. Pasak jo, šiuo metu Maskva yra esminė aljanso grėsmė, kita – tarptautinis terorizmas.
„Dabartinis Aljanso pajėgumo skaičiavimo arba planavimo pagrindas yra tai, kad Rusija išlieka grėsme. Ji ir ateityje bus grėsmė, tai tik rodo, kad mūsų NATO pajėgų planavimo ir plėtojimo principas daromas grėsmės pagrindu“, – trečiadienį LRT televizijai teigė V. Rupšys.
„Anksčiau, jeigu buvo rengiami planai ir pajėgumai NATO lygmeniu, kažkokie reikalavimai, nustatyti NATO strateginiuose štabuose, mes, NATO valstybės, priimdavome įsipareigojimus, parengdavome, paskui važiuodavome kažkur į misiją su tais pajėgumais ir atlikdavome savo užduotis. Dabar planavimas yra pagrįstas grėsmėmis ir Rusija yra pagrindinė grėsmė. Kita yra tarptautinis terorizmas. Tai turbūt visi NATO planai apie tai dabar ir kalba, kad Rusija – pirma grėsmė, antra yra tarptautinis terorizmas“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vadas taip pat tikina, kad trečiadienį NATO kariuomenės vadų lygmeniu buvo aiškiai sutarta, jog neužtenka parašyti gražių planų. Anot jo, tam, kad planai būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl Lietuva, kaip valstybė, turi didinti karinį pajėgumą.
„Aiškiai sutarėme ir šiandien kariuomenės vadų lygmeniu, kad neužtenka parašyti gražių planų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl mes, kaip valstybė, tikrai negalime manyti, kad tuos planus, kuriuos dabar parengėme, kažkas įgyvendins vietoj mūsų. Aišku kaip diena, kad mes patys turime turėti ir didinti savo karinį pajėgumą, turėti daugiau pajėgų, daugiau kariuomenės, daugiau šiuolaikinės ginkluotės“, – pabrėžė V. Rupšys.
Austrijos Vyriausybei įspėjant sąjungininkes apie galimus Rusijos įsilaužimus į Vakarų energetikos sistemas bei numatomus elektros energijos tiekimo pertrūkius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog tokie incidentai itin drastiškų pasekmių nesukeltų.
Pasak jo, Lietuva – kitaip nei dalis kitų Vakarų Europos valstybių – eilę metų suvokė Maskvos grėsmę, todėl iš anksto rengėsi galimam energetiniam šantažui.
„Šiai dienai galime pasakyti, kad katastrofiškų padarinių mums atjungimas nuo Rusijos energetikos valdomos sistemos tikėtina nesukeltų“, – Eltai nurodė K. Budrys.
„Mūsų planavimas, pasirengimas, tam tikrų pažeidimų identifikavimas yra daug aukštesniame lygyje – pradedant jau vien nuo supratimo – negu kad kitų valstybių. (…) Mes esame šalia Rusijos, kuri mums vykdė gamtinių dujų nutraukimą, naftos tiekimo nutraukimą. Su elektra tų incidentų tiesioginių gal ir nebuvo. Visų kitų priemonių aibę mes matėme ir mūsų išvada buvo tokia – mes turime būti atsparūs. Dėl to mes darėme darbus lygiai taip pat planuodamiesi savo sistemų atsparumą – planuodami susijungti su kontinentine Europa tam, kad negalėtų manipuliuoti mūsų priklausomybe BRELL žiedu ir panašiai. Tai tas mūsų namų darbų bagažas yra didelis“, – aiškino jis.
Tuo metu kitose valstybėse, tiesiogiai nesusidūrusiose su Kremliaus grėsmėmis, pasirengimo nebuvo, pastebėjo K. Budrys. Todėl ir energijos tiekimo trūkiai, pasak jo, tokias šalis gąsdina labiau. Visgi, prezidento patarėjas viliasi, jog pastarųjų valstybių vyriausybės imsis atitinkamų veiksmų ir stiprins savo atsparumą Maskvos grasinimams.
„Kitose šalyse vien minties prileidimas, kad gali kažkas išnaudoti energetikos sistemas ar stabilumą, siekiant politinių tikslų, yra nauja. Mes stebimės, kaip jiems tai yra nauja, nes mes su tuo ir dirbome, ir atskiras politikas, strategijas, priemones įgyvendinome. Tose situacijose kitos šalys turi spartinti savo sprendimus. Čia labiau atkreipčiau dėmesį ne į tikimybę, o į pažeidumą ir atsparumą. Kuo daugiau valstybių galvos, kokios galėtų būti ir kaip turėtų būti atsparesnės, tuo geresnę situaciją mes turėtume ir bendrai Europoje“, – nurodė K. Budrys.
ELTA primena, kad šią savaitę interviu leidiniui „Welt“ Austrijos gynybos ministrė Claudia Tanner teigė, jog šalis intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
„Klausimas yra ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: [prezidentui Vladimirui] Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – sakė C. Tanner.
Policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas, taip pat aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
Be to, C. Tanner sakė, kad šalies vyriausybė iki 2025 metų planuoja investuoti 180 mln. eurų į 100 vadinamųjų savarankiškų „kareivinių“, kurios turės pakankamai energijos ir galės autonomiškai veikti dvi savaites, plėtrą. Taip pat planuojama 12 tokių kareivinių išplėsti ir paversti „saugumo salomis“, kurios krizės atveju galėtų tapti kontaktiniais punktais civiliams pagalbininkams ir teisėsaugos pareigūnams.
Premjerė Ingrida Šimonytė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ duotame interviu teigia nedžiūgaujanti, kad Lietuva, kone kelis dešimtmečius euroatlantinei bendruomenei kartojusi, jog Rusija kelia realią karinę grėsmę Europai, pasirodė buvusi teisi.
Nepaisant to, kad dėl tokios laikysenos Vilnius susilaukdavo ES narių kritikos, I. Šimonytės teigimu, būtų buvę geriau, jei Lietuva, vertindama Maskvos grėsmes, būtų suklydusi.
„Ir štai dabar staiga atsiduriame tokioje padėtyje, kai uošvienė šaukia: argi aš tau visą laiką nesakiau? Bet jei dabar manęs paklaustumėte, ar esu laiminga, atsakyčiau, kad esu nelaimingiausias žmogus, nes labai noriu, kad būčiau klydusi“, – „Süddeutsche Zeitung“ sakė Lietuvos premjerė.
Taip pat premjerė pažymėjo, kad ilgą laiką pragmatizmu grįsta Vokietijos laikysena Rusijos atžvilgiu turėjo pasikeisti kur kas anksčiau, nei buvo užpulta Ukraina.
„Suprantu istorines ir psichologines priežastis, tačiau manau, kad tai, kas vyksta dabar, turėjo būti padaryta prieš daugelį metų. Nuosekli saugumo tvarka Europoje neįsivaizduojama be tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios yra reali jos dalis“, – teigė I. Šimonytė.
Dabar, akcentavo premjerė, būtina visiškai atsieti Vakarų ekonomiką nuo kaimyninę valstybę užpuolusios Rusijos.
„Putinas negali finansuoti savo karo be pinigų. Turime ne tik tapti nepriklausomi nuo Rusijos energijos ir žaliavų tiekimo. Jiems taip pat reikia užsienyje pagamintų daiktų savo raketoms ir kitiems ginklams, kuriais jie žudo ukrainiečius. Manau, kad veiksmingiausia sankcija bus uždrausti puslaidininkių tiekimą, nes jiems jų labai reikia vieninteliam aukščiausios klasės dalykui – karui – gaminti“, – teigė I. Šimonytė.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų sekretoriumi Ryanu D. McCarthy ir aptarė svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus bei Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą stiprinant mūsų regiono apginamumą.
Pasak šalies vadovo, Lietuvos prioritetu išlieka tinkamas atsakas į konvencines grėsmes – Rusijos grėsmė nemažėja, vykdomos agresyvios atakos kibernetinėje erdvėje, pratybos, skleidžiama dezinformacija ir istorinio revizionizmo naratyvai.
Prezidentas pabrėžė, kad JAV karinių pajėgų buvimas mūsų regione, investicijos į šalies infrastruktūrą yra strategiškai svarbus ir reikšmingas veiksnys Europos saugumui užtikrinti. JAV buvimas Europoje išlieka esmine taikos žemyne užtikrinimo prielaida.
Pasak G. Nausėdos, transatlantinis požiūris visada leido priimti geriausius sprendimus ir daug dešimtmečių buvo taikos garantas, todėl būtina šį ryšį kuo labiau stiprinti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs narystę „2 proc. klube“ ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu”, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
Atakos prieš Estiją tikimybė išlieka maža, bet Rusija vis dar laikoma didžiausia grėsme Estijos saugumui, be to, būtina daugiau dėmesio skirti Kinijai, nurodoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia agentūra AP.
„Pagrindinės išorinės grėsmės Estijos saugumui išlieka tokios pačios. Mes susiduriame su ypač didele kaimynės Rusijos grėsme, kurios vadovai agresyviai ir aktyviai priešinasi demokratinei pasaulio tvarkai“, – ataskaitos įžangoje rašė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Mikkas Marranas.
„Didžiausia grėsmė Estijos saugumui 2020 metais yra Rusija. Grėsmė nepasikeitė, nes Rusija nepasikeitė“, – per spaudos konferenciją po ataskaitos pristatymo sakė M. Marranas.
Pasak generalinio direktoriaus, Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas vis dar yra valdžioje ir tęsia kovą su demokratine pasaulio tvarka.
Tarnyba nurodo, kad Rusijos karinio puolimo tikimybė lieka maža, tačiau bet kokia konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų galėtų greitai pavirsti „grėsminga situacija“ Estijai, Latvijai ir Lietuvai.
79 puslapių apimties ataskaitoje teigiama, kad Maskvos veiksmai destabilizuoja Baltijos jūros regioną.
Tarnybos teigimu, be Rusijos, kita galima grėsme Baltijos šalių saugumui laikoma Kinija.
„Kinijos užsienio reikalų politika tampa vis aktyvesnė, ir jos vadovai siekia nustatyti pasaulio tvarką, kuri tarnautų jos interesams“, – rašoma ataskaitoje.
Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusijos keliama grėsmė šiuo metu yra tokia didelė, kokios nebuvo nuo 2014 metų, praneša agentūra „Reuters“.
Rusijos vyriausybė nuo rugpjūčio pasienyje telkė savo pajėgas, antradienį interviu „Reuters“ sakė Ukrainos generalinio štabo vadas Viktoras Muženka. „Mes susiduriame su agresoriumi, nepripažįstančiu jokių teisinių, moralinių ar kitų ribų“, – pabrėžė jis. Kerčės sąsiaurio blokadą aukštas kariškis pavadino „agresijos aktu“.
Santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos smarkiai pablogėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir dėl paramos separatistams Rytų Ukrainoje.
Konfliktas Donbase pareikalavo daugiau kaip 10 000 žmonių gyvybių. Vyriausybė Maskvoje neigia siunčianti į regioną ginkluotę ir karius.
Rusija kelia daug didesnę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui nei „Islamo valstybė“ (IS), Didžioji Britanija negali toliau ignoruoti Rusijos grėsmės, generolo Marko Carletono-Smitho interviu „Daily Telegraph“ cituoja naujienų tarnyba BBC.
JK kaltina Rusiją pasikėsinus į Solsberyje gyvenusį buvusį Rusijos šnipą, bendradarbiavusį su Didžiosios Britanijos žvalgyba, Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Kitas JK gyventojas Dawnas Sturgessas vėliau apsinuodijo ta pačia „Novičiok“ medžiaga ir žuvo.
Spalį Didžioji Britanija apkaltino Rusijos žvalgybą GRU rengiant kibernetines atakas prieš JAV demokratų partiją ir kelias televizijos stotis JK. Rusija neigia prisidėjusi prie Skripalių apnuodijimo, o kaltinimus rengus kibernetines atakas vadina „lakia fantazija“.
Pirmajame interviu po jo paskyrimo JK kariuomenės vadu generolas M. Carletonas-Smithas tikino, kad Rusija, neabejotinai, kelia didesnę grėsmę nei islamistinės grupuotės kaip „al-Qaeda“ ar IS.
„Rusija pradėjo sistemiškai naudotis Vakarų silpnybėmis, ypač kibernetinės, kosmoso ar povandeninės karybos srityse. Mes negalime toliau ignoruoti Rusijos grėsmės“, – kalbėjo M. Carletonas-Smithas.
M. Carletonas-Smithas tarnavo specialiosiose oro pajėgose (SAS), buvo jų vadas. Jis vadovavo šalies vykdytai Osamos bin Ladeno paieškai po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir itin aršiai kovojo su islamo fundamentalistais Irake ir Sirijoje. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu islamistų grėsmė yra sumažėjusi.
Rusija kaltinimus dėl atakų prieš Didžiąją Britaniją neigia, kaltindama britų institucijas rusofobija, tarptautinės bendruomenės klaidinimu ir „bjauria antirusiška isterija“.
Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Macrono pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.
Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR), nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Albanija ir Kosovu, siautėjo nusikalstamos grupuotės, kurias, kaip buvo įtariama, inspiravo Serbija.
Kelių šimtų Europos policininkų kontingentas nesusidorojo su padėtimi šiose buvusiose Jugoslavijos respublikose, be to, strigo koordinacija su NATO misija, tad gimė idėja kurti savas ginkluotąsias pajėgas. 2015 m. kovą, kaip rašė politologas Vadimas Volovojus, Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris „tiesiog susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę“.
„Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – tada pareiškė EK vadovas.
NATO tam neprieštaravo. Tuo pat metu šviesą išvydo Europos politikos studijų centro paruošta ataskaita „Daugiau vienybės Europos gynyboje“, kurios rengimo vadovu buvo ne kas kitas, o pats Javieras Solana – buvęs NATO generalinis sekretorius bei ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šiame dokumente, be kita ko, rašoma, kad Europa turi turėti „politinę ir karinę galimybę autonomiškai vykdyti intervencines operacijas už ES ribų“, o plėtoti europinę gynybinę integraciją gali „vienodai mąstančių šalių grupė“.
Įdomu, kad pirmoji šiai idėjai pritarė Vokietija, ilgai po kapituliacijos 1945 m. neturėjusi teisės savo ribotas ginkluotąsias pajėgas naudoti už valstybės sienų. Paskui tam pritarė Prancūzija. Buvo manoma, kad B. Obama pritars šiam pasiūlymui, nes, kaip rašė „US News“, ES kariuomenė galės apginti ne NATO narius Europoje, o, be to, europiečiai pagaliau pradės patys mokėti už savo saugumą.
Tada idėją palaikė Suomija, net ES nepriklausanti Turkija, kuri pažadėjo Europos kariuomenei duoti 60 tūkstančius karių (bėda tik ta, kaip rašo V. Volovojus, kad vokiečiai ir prancūzai priešinasi turkų narystei ES). Palankiai pasiūlymą įvertino Austrija ir Švedija.
Rusijai aneksavus Krymą, kilus karui Ukrainoje, išsiplėtus migrantų antplūdžiui į Europos šalis, „Union Europa Forces“ (UEF) idėja įgavo pagreitį. Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos. Britams traukiantis iš ES, italai, kuriems ypač aktuali pabėgėlių problema, finansai ir šlyjanti ekonomika, tampa geri idėjos bendraautoriai.
Vienu pirmųjų rimtesnių idėjos realizavimo momentų tapo Europos parlamento 2017 metų vasarį priimta rezoliucija Europos Sąjungoje įsteigti vieningą kariuomenę. Motyvas aiškus: vieningos Europos ginkluotosios pajėgos gali kainuoti ES šalims pigiau, nei gynybos išlaidų didinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to nuosekliai reikalauja naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Dar 2010 m. „Respublikos“ diskusijų platformoje svarstėme, kuo Lietuvai būtų naudingas naujas ES jėgos mechanizmas. Jau kuris laikas Briuseliui nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.
“Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, – kalbėjo šių eilučių autorius. – Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares”.
Bet kaip ir NATO, Europos armija negalėtų kištis į jos narių vidaus reikalus. „Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES”, – tada pritarė V. Volovojus. „Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų”, – anuomet svarstė diskusijos dalyviai.
Iš tiesų, idėja rizikinga, dėl jos apsispręsti bus nelengva. Juo labiau, kad ES atotrūkis nuo JAV pastaruoju metu didėja. D. Trampas daug pastangų deda vengdamas Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių, o JAV karinė galia, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, nagrinėjantis 90 puslapių Kongreso komisijos parengtą pranešimą „Dėl nacionalinės gynybos strategijos“, tolydžio mažėja. Komisija rekomenduoja 3-5 proc. virš infliacijos tempų kasmet didinti JAV karinį biudžetą, kad, be kita ko, augtų NATO karinis dalyvavimas aljanso Rytų flange ir Baltijos šalyse.
Bet štai D. Trumpas kalba kitaip. Jis sukritikavo E. Macrono pasiūlymą kurti vieningas Europos ginkluotąsias pajėgas – „realią Europos armiją“, kad „apsisaugotume nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“. Amerikos vadovui ypač nepatiko mintis, kad Europai kada nors gali tekti gintis ir nuo Amerikos. D. Trumpas savo „Twiterio“ paskyroje idėją pavadino „labai įžeidžiama“. Gi Prancūzijos lyderis tai pavadino „tviterio tauškalais“.
Kol kas neaišku, kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ išplatino pranešimą, esą D. Grybauskaitė paragino E. Macroną „priešintis ordoms iš Rytų“. Žinoma, sunku įtarti, kad Lietuva, pritardama UEF idėjai, sutinka būti įtraukta, kaip V. Radžvilas rašo, į Merkel-Putino paktą, panašų į Miuncheno sąmokslą, kad ji dėl to grįžtų į Rusijos įtakos sferą. Jos pasirinkimas, kaip ir prieškarių, labai ribotas…
Užtat stebina tai, kad V. Putinas nedvejodamas pritarė Europos armijos kūrimui. A. Merkel paaiškino, kad UEF „parodytų pasauliui, jog karas Europoje neįmanomas“. Kitaip tariant, bet kokioms Rusijos pastangoms įžiebti ir išplėsti konfliktą Senajame žemyne būtų užkirstas kelias. Maskvos išskaičiavimas čia aiškus: JAV ir ES supriešinimas po „Brexit“ lūžio ir pabėgėlių invazijos, naudingas V. Putinui, siekiančiam suskaldyti ir taip traškančią Bendrijos vienybę bei pakirsti NATO slinktį link vakarinių Rusijos sienų. Kitaip sakant, Vakarų galios sumažėjimas pačių Vakarų rankomis…
Kur du pešasi – trečias laimi. Lietuva bet kuriuo atveju ketina stoti pralaimėjusių pusėn. Ar iš tiesų kartojasi 1938-ųjų situacija?
NATO ruošiasi didžiausioms nuo Šaltojo karo pabaigos karinėms pratyboms, kuriose treniruosis reaguoti į ataką prieš Aljansą.
Norvegijoje vyksiančios pratybos suvokiamos kaip NATO pajėgumų išbandymas. Jose dalyvaus apie 50 tūkst. karių, 150 lėktuvų, 60 laivų, 10 tūkst. tankų ir JAV lėktuvnešis „Harry S Truman“.
Į Norvegiją atvyks kariai iš visų 29 NATO sąjungininkių ir šalių partnerių – Švedijos ir Suomijos.
NATO pažymėjo, kad pratybos „Trident Juncture“ nėra nukreiptos prieš jokią šalį ir bus vykdomos pagal išgalvotus scenarijus.
„Gyvename daug pavojingesniame ir mažiau nuspėjamame pasaulyje, susidurdami su naujomis grėsmėmis ir naujais iššūkiais“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Tuo tarpu rytinės NATO sąjungininkės, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys, jaučia itin didelę Rusijos grėsmę.
Pratybos truks nuo spalio 31 d. iki lapkričio 7 d.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu aplankė priešakinių NATO pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius.
Lietuvos vadovė padėkojo Nyderlandų karaliui už tvirtą jo šalies paramą ir solidarumą užtikrinant Lietuvos bei viso regiono saugumą. Aukštos kovinės parengties batalionai regione su kariais iš 20 Aljanso valstybių yra patikimiausias atgrasymas, siunčiantis aiškią žinią, kad NATO yra stiprus, vieningas ir pasirengęs duoti tvirtą atkirtį bet kokiai grėsmei.
Per 200 Nyderlandų karių kartu su vokiečių kariais sudaro tarptautinės NATO kovinės grupės branduolį. Šiuo metu Lietuvoje tarnybą atlieka daugiau 1200 karių iš 6 valstybių.
Keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti įgyvendinant NATO Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus kaip atsaką į augančią Rusijos konvencinę grėsmę.
Olandijos kariai ne kartą treniravosi, kaip ginti mūsų valstybę bendrose tarptautinėse pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitais sąjungininkais, keletą kartų perėmė Baltijos oro policijos misiją.
Lietuva su Nyderlandais taip pat aktyviai bendradarbiauja karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo srityse. Mūsų valstybė prisijungė prie Olandijos iniciatyva sukurtos PESCO darbo grupės, kuri siekia panaikinti teisines bei infrastruktūros kliūtis operatyviam karinių pajėgų ir technikos judėjimui Europoje.
Lietuvai tai ypač aktualu, nes krizės atveju užtikrins greitą karinio pastiprinimo atvykimą.
Olandija prisijungė prie Lietuvos vadovaujamos PESCO darbo grupės, kurios tikslas – sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad „Iskander“ raketų kompleksų dislokavimas Kaliningrade yra suvereni Rusijos teisė ir niekam pavojaus nekelia, tačiau politikai ir ekspertai mano, kad pirmadienį paviešintas Rusijos žingsnis stipriai keičia saugumo situaciją Baltijos jūros ir, konkrečiai, Baltijos šalių regione.
Ekspertai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad dislokuotos raketos yra platesnės Rusijos strategijos Vakarų atžvilgiu bei Maskvos siekio susigrąžinti prarastą globalią įtaką dalis.
Todėl pavojų kelia ne tiek branduolinį ginklą gabenti galinčios raketos, kiek reakcijos, kurias po Kremliaus žingsnio atliks Vakarai.
Anot buvusio Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko, dislokuodama „Iskander“ raketas Kaliningrade, Rusija siekia derybinių svertų kalbantis su Vakarais ir JAV. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad Vakarai, reaguodami į šį Rusijos žingsnį, išliktų vieningi. Tačiau tai, pabrėžė V. Ušackas, nebus paprasta.
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, komentuodamas Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ raketas teigia, kad Rusija siekia parodyti savo politinę valią bei ryžtą.
„Iš esmės, kaip ekspertas, tai vertinu kaip siekį pozicionuoti „didžiąsias derybas“ su JAV, dėl įtakos zonų ir dėl ginkluotės sutarčių, ypač INF (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty), kuri jau 30 metų galioja ir buvo pasirašyta dar Reigano ir Gorbačiovo ir kuri yra viena iš pasaulinio saugumo ašių“, – kalbėjo V. Ušackas.
Kartu, jis pažymėjo, dislokuotos „Iskander“ raketos reiškia ir tai, kad Rusija tokiu būdu siekia atkovoti savo pasaulinės galios statusą. Anot jo, kai susikaups eilė klausimų, nuo karo Donbase iki Šiaurės Korėjos ir Sirijos, tikimasi derybų su JAV ir kitomis didžiosiomis Vakarų valstybėmis.
Kita vertus, pabrėžė buvęs ES ambasadorius, tai rodo ir Rusijos revanšizmo politikos gaires. „Prezidentas Vladimiras Putinas ar dėl įsitikinimo, ar dėl patogumo yra pozicionavęs viešąją nuomonę tarsi Rusija yra puolama Amerikos hegemonizmo bei Vakarų Europos. Tokiu būdu V. Putinas save pastato į gynybinę poziciją, siekdamas iškovoti pagarbą Rusijai ir tai, kad JAV pripažintų Rusiją kaip pasaulinę galią, ką Rusija ir buvo praradusi po Sovietų Sąjungos subyrėjimo“, – detalizavo V. Ušackas.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas Kaliningrade dislokuotas raketas taip pat vertino platesnės Rusijos strateginės elgsenos kontekste.
„Šį Rusijos žingsnį būčiau linkęs vertinti kaip tam tikrą atsaką į neseniai paskelbtą JAV Branduolinio panaudojimo ginklo strategiją, kurioje JAV, reaguodamos į Rusijos vykdomą branduolinę programą, vėl grįžo prie mažųjų branduolinių ginklų galimo naudojimo, esant poreikiui. Tuo tarpu Rusija į tai sureagavo ir, tikriausiai, bando pakelti temperatūrą iki tam tikro lygio, kad vėl būtų sukurta būtinybė kalbėtis su Vakarų didžiosiomis valstybėmis. Čia yra didelis žaidimas, kuriame Baltijos jūros regionui tenka didelis vaidmuo ir kartu nesaugumas“, – pasakojo LKA docentas.
Vertindamas galimas Vakarų reakcijas į Rusijos žingsnius Baltijos jūros regione, V. Ušackas teigė, kad Europos ir JAV vienybė Rusijos politikos atžvilgiu yra svarbiausia, bet to pasiekti nebus labai lengva.
„Patys Vakarai nėra vienalyčiai. Egzistuoja skirtumai dėl to, kaip JAV ir ES įsivaizduojami santykiai su Rusija, ypač kai kalbama apie ginklavimosi varžybas. Tai rodo ir Šaltojo karo patirtis. Mano asmenine nuomone, svarbu, kad būtų vieninga Amerikos ir Europos pozicija dėl to, kaip atsakyti į Rusijos grėsmę. O tai pasiekti nebus lengva. Ypač kai vyksta koalicijos formavimo procesas Vokietijoje. Socdeminė pozicija Vokietijoje ryškėja, ir tas noras bei nuotaikos susitaikyti su Rusija gali dar labiau populiarėti su artėjančiais rinkimais Italijoje“, – kalbėjo V. Ušackas ir pabrėžė, kad būtina aktyviau išnaudoti diplomatinius kanalus, dirbant ne tik su Amerika ar Vokietija, bet ir su Pietų Europos šalimis.
Tačiau ambasadorius ragino Lietuvai nepulti į paranoją ir negąsdinti savęs dėl galimo Baltijos valstybių užpuolimo.
„Iš savo 30 metų patirties diplomatinėje tarnyboje dirbant su Rusija, Amerika ir Europa aš galiu tik vieną pasakyti ir nuraminti, kad tai yra pozicionavimas didžiosioms deryboms“, – sakė V. Ušackas.
Taip pat V. Ušackas teigė manantis, kad Kremliaus vadovai puikiai supranta „raudonąsias linijas“, kurios, pasak jo, ir yra NATO teritorija. „NATO ir ES istorija rodo, kad nuo šių organizacijų įsikūrimo pradžios nė viena joms priklausant valstybė nebuvo užpulta“, – pridėjo politikas.
Kalbėdamas apie tai, kokią politiką Rusijos atžvilgiu reikėtų tęsti ateityje, V. Ušackas minėjo dvikryptę strategiją.
„Viena vertus, turėtų būti padidintas NATO karių buvimas ir oro apsauga Baltijos šalyse. Antra vertus, diplomatijoje turime siekti santykių deeskalavimo. Diplomatai, siekdami išvengti karinėje srityje nesusipratimų ar galimų atsitikimų, turi palaikyti tam tikrus kontaktus. Kitaip tariant, dviguba politika turėtų, viena vertus, sustiprinti mūsų saugumą ir, kita vertus, užtikrinti, kad ta įtampa nevirstų į atsitiktinumus su labai žiauriomis pasekmėmis“, – detalizavo V. Ušackas.
Tuo tarpu Lietuva, pasak V. Ušacko, taip pat turi išlaikyti vieningą poziciją Rusijos klausimu.
„Prezidentė ir Premjeras turi dainuoti iš tų pačių natų. Tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. Netgi jei Premjero iniciatyvos, rodo apklausos, atitinka Lietuvos piliečių lūkesčius, mes negalime turėti atskiros politikos Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Šios valdžios privalo kalbėti vienu balsu“, – apibendrino politikas.
G. Česnako nuomone, analizuojant „Iskander“ raketų dislokavimo pasekmes ir besikeičiančią saugumo situaciją Baltijos jūros regione, konkrečiai Baltijos valstybėse, iš esmės galima kalbėti apie du galimus scenarijus.
„Pirmiausia, Baltijos jūros regionas ir Baltijos šalys gali būti toliau JAV ir kitų NATO partnerių stiprinamos. Kitaip tariant, siekiant atgrasyti Rusiją, toliau suteikiama pagalba Baltijos šalims ir stiprinamos oro, priešraketinės gynybos sistemos. Iš esmės JAV priimta Branduolinė strategija jau dabar tarnauja Baltijos šalių interesams.
Pagal antrąjį galimą scenarijų Baltijos valstybės gali ilgainiui tapti tam tikru Vakarų, JAV ir Rusijos susitarimo objektu, kuriame nei JAV, nei NATO partneriai, nei Rusija nedidins karinio buvimo ir nebeeskaluos įvykių. Tai būtų lyg ir tam tikras susitarimas, siekiant nuraminti abi puses. Tačiau, jeigu tokie susitarimai prasideda, lieka neaišku, kur jie gali baigtis. Tad šis scenarijus yra pakankamai pavojingas“, – kalbėjo G. Česnakas.
Eksperto nuomone, panašu, kad JAV labiau nusiteikusi pirmajam scenarijui ir siekia užtikrinti sąjungininkams gynybos įsipareigojimus.
Penktadienį Helsinkyje vyko Lietuvos ir Suomijos užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių konsultacijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Asta Skaisgirytė susitiko su Suomijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktoriumi Jukka Salovaara.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, susitikimo metu aptarti aktualūs užsienio ir saugumo politikos klausimai, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo darbotvarkė.
Politikos direktorė A. Skaisgirytė teigė, kad „Lietuva pasirengusi toliau stiprinti dvišalius santykius su Suomija bei gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą“. Konsultacijų metu didelis dėmesys skirtas saugumui Baltijos jūros regione užtikrinimui, tolimesniam santykių su JAV stiprinimui, energetinių iššūkių sprendimui. Politikos direktoriai aptarė kovos su hibridinėmis grėsmėmis, strateginės komunikacijos, Rytų Partnerystės klausimus. Susitikimo metu sutarta, kad šalys toliau rems vieningą ES politiką Rusijos atžvilgiu, akcentuotas poreikis tęsti sankcijas.
A. Skaisgirytė taip pat aplankė Helsinkyje įsikūrusį Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą. Susitikime su direktoriumi tarptautiniams ryšiams J. Mustonenu aptarti Centro tikslai, veikla, ateities planai. Sutarta, kad artimiausiu metu Lietuva atsiųs ekspertą nuolatiniam darbui šiame Centre kaip indėlį jo veikloje.
Švedijos karalystė tris savaites plačiais mastais imituoja tikrus mūšius, kartu norėdama patraukti ir civilių švedų dėmesį, rašo Le Figaro žurnalistas Frederikas Fo.
Mūšiai, įsisiautėję Stokholmo centre Herdet parke, apstulbino daug žiūrovų. Švedijos armija parodė publikai tikras kautynes, sakoma straipsnyje. „Pas jus, Prancūzijoje, rengia karinius paradus, kareiviai patruliuoja gatvėse, pas mus to nėra, – primena majoras Andersonas. – Mūsų piliečiai nepratę gyventi šalia kariškių, tuo labiau, kai jie kaunasi. Tai didelė premjera. Manau, kad svarbu pademonstruoti jiems mūsų meistriškumą“.
Oficialiai pratybos „Aurora–17“ turi imituoti, kaip „fiktyvi, iš Rytų atėjusi šalis užpuola Švediją“. Tačiau, Švedijos Gynybinių tyrimo instituto eksperto Nikloso Granholmo nuomone, toks kariuomenės išdėstymas faktiškai reiškia, kad Rusijos grėsmių akivaizdoje karinė strategija visiškai keičiasi. Kas toji „fiktyvi šalis“, kurią diplomatija draudžia įvardyti, niekam nėra paslaptis. „Optimizmas, lydėjęs šaltojo karo pabaigą dešimtajame dešimtmetyje, jau nedera, – aiškina jis. – Atmosfera pradėjo keistis 2008-aisiais, po Rusijos karo su Gruzija, bet mazgą suraizgė Krymo aneksija 2014-aisias ir Maskvos įsikišimas į Ukrainos konfliktą“.
Švedija įtikinėja, kad jau pajuto Rusijos ekspansinės politikos padarinius. Rusijos karinis suaktyvėjimas Baltijos jūroje ir Švedijos teritoriniuose vandenyse, kaip tai atsitiko 2014 metų rudenį, kai povandeninis laivas, kurio kilmė taip ir nebuvo nustatyta, įplaukė į Stokholmo archipelagą. Vietinė spauda reguliariai spausdina nerimą keliančius straipsnius apie Rusijos branduolinių ginklų arsenalų kaupimą, o tuo tarpu Vladimiras Putinas grasina, kad nepaliks be atsako galimą Švedijos stojimą į NATO, rašo Fo.
Dar vienas tų pratybų tikslas – įtikinti švedus, kad atėjo metas vėl investuoti į savo armiją ir kad šalies gynyba yra visos visuomenės prioritetas.
„Pasibaigus šaltajam karui, Švedijos karalystė visiškai sumenkino bet kokias karines pastangas, – nurodo straipsnio autorius. – 2015 metais buvo priimtas sprendimas padidinti gynybos biudžetą – pirmą kartą per 20 metų, pasibaigus anai epochai. Karinė prievolė, atšaukta 2010 metais, neseniai vėl įvesta. Rugpjūčio 16-ąją ministras pirmininkas Stefanas Liovenas net paskelbė apie papildomus biudžetinius – 8 mlrd. kronų (840 mln. eurų) – asignavimus 2018 – 2020 metais, sakydamas, kad tai „reikšmingas signalas mus supančiam pasauliui“.
Reaguodama į augančią Rusijos grėsmę, pirmadienį Švedija pradeda didžiausias per 23 metus karines pratybas. Jose dalyvaus didelis JAV karių kontingentas ir pajėgos iš Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Norvegijos, informuoja „EU observer“.
Tris savaites vyksiančiose pratybose „Aurora 17“ bus imituojami puolimai prieš sostinę Stokholmą ir ypatingos reikšmės Gotlando salą. Pratybose taip pat bus imituojamas karas su užsienio priešu.
Pratybose Švedijoje dalyvaus daugiau kaip 19 tūkst. Švedijos karių, 1 435 JAV kariai, 270 karių iš Suomijos, 120 karių iš Prancūzijos ir nuo 40 iki 60 karių iš Danijos, Norvegijos, Lietuvos ir Estijos.
„Aurora 17“ pavadintomis pratybomis siekiama sustiprinti šalies gynybą ir sukurti patikimas bei aiškias bauginimo priemones, siekiant priversti kaimynes atidžiai apsvarstyti užpuolimo rizikas.
Švedijos karinės pratybos sutaps su Rusijos ir Baltarusijos kariniais žaidimais „Zapad 2017“. Rugsėjo 14-20 dienomis Baltarusijoje, Baltijos jūroje, vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje vyksiančiose pratybose, Rusijos teigimu, dalyvaus 12 700 kareivių.
Lietuvoje oficialaus vizito ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Vokietijos Federalinis Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Tai pirmasis naujojo Prezidento vizitas Lietuvoje jam šį pavasarį pradėjus eiti pareigas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos vadovas ketvirtadienį aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Didelis dėmesys bus skiriamas saugumo situacijai regione ir visame pasaulyje. Bus kalbama apie priemones Rusijos keliamai grėsmei atgrasyti, tolesnes saugumo užtikrinimo priemones NATO rytiniame flange.
Prezidentės teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, su kuria mus sieja tiek visapusiškas bendradarbiavimas beveik visose svarbiausiose srityse, tiek tvirti istoriniai ryšiai bei ilgalaikės kultūrinės tradicijos.
Vokietija taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Per pusmetį batalionas pasiekė pilną kovinę parengtį ir tapo neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, o jo karių socialinė veikla yra matoma visuomenėje.
Abi valstybes sieja dvišalė partnerystė, kuria siekiama stiprinti informacinį saugumą, kovą su propaganda ir strateginę komunikaciją. Šioje srityje tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja nacionaliniai abiejų šalių transliuotojai – LRT ir „Deutche Welle“, rengiamos žurnalistų stažuotės, studentų ir moksleivių mainai.
Lietuvą su Vokietija sieja intensyvūs ekonominiai ryšiai. Vokietija yra antra pagal dydį prekybos partnerė ir trečia didžiausia investuotoja Lietuvoje. Pagal atvykstančius užsienio turistus ši valstybė užima pirmą vietą – į Lietuvą per metus atvyksta apie 175 tūkstančius vokiečių, kurie domisi Neringa, ekologiniu ir kaimo turizmu, sveikatos paslaugomis.
Antrąją vizito dieną – penktadienį – Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius. Šiuo metu priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.
Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo kalboje prie Varšuvos sukilimo paminklo pabrėžė Lenkijos ir JAV santykių reikšmę. „Amerika myli Lenkiją, Amerika myli lenkų tautą“, – sakė jis. Jam esą yra didelė garbė būti čia. D. Trampas padėkojo už didžiulį Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) draugiškumą, praneša agentūros dpa ir AFP.
Lenkija yra Europos siela, kalbėjo prezidentas. Šalis esą ne kartą atlaikė puolimus. Amerikiečiams Lenkija visad buvo susijusi su viltimi. „Lenkijos istorija yra istorija tautos, kuri niekuomet neprarado vilties“, – sakė D. Trampas. Stipri Lenkija, anot jo, yra palaima Europai, palaima pasauliui. D. Trampas užsiminė ir apie buvusį lenkų popiežių Joną Paulių II ir jo vaidmenį komunistinio valdymo metais.
JAV vadovas toliau kalbėjo apie naujas grėsmes laisvajam pasauliui. Europą drebina vienas išpuolis po kito. Terorizmas yra didelis pavojus. „Mes jį sustabdysime, – pabrėžė D. Trampas. – Mes nuožmiai kovojame su radikaliuoju islamizmu. Ir mes nugalėsime“. Jis tęsė: „Mes turime drauge kovoti su šiuo priešu, mes turime sutriuškinti jų tinklus ir pažaboti paramą jiems. Mūsų siena terorizmui liks uždaryta“.
Kalbėdamas apie Rusiją, D. Trampas sakė, kad šalis privalo nutraukti savo „destabilizuojančią veiklą“. Čia jis veikiausiai visų pirma turėjo omenyje Ukrainos konfliktą ir Rusijos vaidmenį Sirijoje. D. Trampas penktadienį Hamburge pirmą kartą tiesiogiai kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prieš tai surengtoje spaudos konferencijoje su A. Duda D. Trampas pareiškė tikįs, kad Rusija programišių atakomis kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją. „Tačiau tai galėjo būti ir kitos šalys“, – pridūrė jis. D. Trampas apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) laiku nesiėmus veiksmų.
Savo kalboje Varšuvoje D. Trampas užsiminė ir apie NATO valstybių išlaidas gynybai. Amerikiečiai supranta, kad svarbu yra stiprus tarptautinis aljansas. Todėl jis norįs, kad NATO šalys didintų savo gynybos biudžetus. JAV reikalauja, kad NATO valstybės aljansui skirtų 2 proc. savo BVP. „Europa turi daryti daugiau ir investuoti į saugumą“, – akcentavo JAV vadovas.
„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, po šią savaitę įvykusio vizito į JAV, kur ministras susitiko su įtakingais JAV senatoriais.
Pasak jo, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dol. didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje.
Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen, kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi būtinybę stiprinti gynybą Europoje: „Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia, ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones bei stiprintume rytinę NATO sieną“.
Tuo tarpu senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: „Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms”.
Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margus Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Kitais metais visos trys šalys pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimui, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių kritinių pajėgumų, tokių kaip oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama.
Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. „Matyti Baltijos šalis laisvas – didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovojant šiame dezinformacijos kare ir užtikrinant, kad šioje kovoje laimime mes“, – sakė Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce.
Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“. Šioje konferencijoje kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna bei Latvijos gynybos ministru R. Bergmaniu, ministras pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione bei JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje.
Sakydamas kalbą konferencijoje Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste „Transatlantinis bendradarbiavimas vardan globalaus saugumo”, ministras pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, „minkštųjų“ galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. „Visų svarbiausia – transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistišku požiūriu į gynybą, tiek JAV – stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis“, – sakė ministras savo kalboje konferencijos metu.
Viešėdamas JAV ministras susitiko su Pensilvanijos gubernatoriumi Tom Wolf ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brg. gen. Anthony J. Carrelli.
KAM nuotraukos
1.Su Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu
2.Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio
3.Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus).
4-5. Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.
NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.
Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.
Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).
Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.
Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.
Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.
JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.
Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.
Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.