Rusijos kariai

Žvalgyba

Rusijos šarvuotoji technika. EPA – ELTA nuotr.

Minskas, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Kariniai stebėtojai praneša, kad antradienį į Brestą Baltarusijos vakaruose atvyko dar viena Rusijos karių grupė.
 
Opozicinės Baltarusijos karinių stebėjimų platformos „Belaruski hajun“ duomenimis, kariai dalyvaus bendrose Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių pratybose. Pranešama, kad pirmieji kariai į Baltarusijos miestą netoli Lenkijos sienos atvyko jau rugpjūčio 18 dieną.
 
Bendros Rusijos dominuojamo karinio aljanso pratybos turėtų prasidėti rugsėjo 1 dieną. Pasak Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, jose dalyvaus apie 2 500 karių iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano. Maskva atsiųs apie 300 karių.
 
Atskirai nuo artėjančių pratybų, dar 2 000 Rusijos karių yra dislokuoti keturiose skirtingose šalies bazėse, mano „Belaruski hajun“.
Kita vertus, už sienos su Baltarusija apsaugą atsakingas Ukrainos generolas Serhijus Najevas teigia, kad Maskva išvedė visas sausumos pajėgas iš Baltarusijos, kad įtrauktų jas į Kupjansko ir Lymano puolimus Rytų Ukrainoje. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
 
Kyjivas Minską laiko kariaujančia šalimi. Rusija neseniai Baltarusijoje dislokavo raketų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis.
 
Su Baltarusija besiribojančiose NATO šalyse didėja susirūpinimas. Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija pagrasino visiškai uždaryti savo sienas su Baltarusija, jei kiltų karinių incidentų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.08.30; 00:30
Trumposios naujienos

Plakatas, kviečiantis tarnauti Rusijos kariuomenėje. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gegužės 26 d. (ELTA). Rusijoje žurnalistai per dvi savaites nustatė daugiau kaip tūkstančio Ukrainoje žuvusių okupantų pavardes.
 
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis BBC rusų tarnyba.
 
Gautomis žiniomis, per dvi savaites vien tik iš atvirų šaltinių pavyko nustatyti 1 361 Ukrainoje nukauto Rusijos kareivio pavardę. Iš viso likviduotų okupantų sąraše – 24 005 pavardės.
 
Žurnalistų nuomone, tikrasis jų skaičius turėtų būti mažiausiai du kartus didesnis.
 
„Tokią išvadą mes priėjome, stebėdami situaciją kapinėse daugiau kaip 65-iose Rusijos gyvenvietėse pastaruosius 15 mėnesių.
 
Konservatyviausiais vertinimais, iš viso nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios galėjo žūti 48 tūkst. Rusijos kareivių“, – pažymi BBC rusų tarnyba.
Anot jos, įskaitant sužeistuosius, bendri Rusijos nuostoliai gali siekti mažiausiai 216 tūkst. žmonių.
 
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo plataus masto karo pradžios nukauta apie 205 720 okupantų rusų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.27; 07:12
Trumposios naujienos

SOS – gelbėjimo ženklas

Kyjivas, sausio 28 d. (ELTA). Į Ukrainos įsteigtą karštąją liniją „Aš noriu gyventi“ iki šiol jau kreipėsi per 6,5 tūkst. pasiduoti norinčių Rusijos karių. Tai pareiškė Ukrainos Karo belaisvių departamentas, kuriuo remiasi „The Guardian“.
 
Pasak departamento atstovo Vitalijaus Matvijenkos, visi šie asmenys pateikė autentiškus duomenis, kad iš tiesų tarnauja Rusijos kariuomenėje.
 
Kaip teigiama, toks pasiduoti norinčiųjų skaičius užfiksuotas nuo karštosios linijos įsteigimo rugsėjo 15 d. iki sausio 20-osios. Departamento tvirtinimu, skambinantieji neretai bandydavo susisiekti tiesiai iš fronto linijos.
 
„The Guardian“ pažymi, kad šių departamento duomenų nepriklausomai patvirtinti nėra galimybės.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.01.29; 06:00
Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Berlynas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pasmerkė Rusijos paskelbtas paliaubas Ukrainoje ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų norėtų taikos, „jis grąžintų savo karius namo“.
 
„Vadinamosios paliaubos neatneša nei laisvės, nei saugumo žmonėms, kasdien gyvenantiems baimėje dėl Rusijos okupacijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Baerbock.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.06; 05:12
Gordijo mazgas

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos pasitraukimas iš užgrobtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
 
„Galų gale Putinui bus neįmanoma išsilaikyti šalyje, kuri nepriima jo valdymo“, – sakė B. Johnsonas per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride, taip pat pabrėžęs Aljanso vienybę prieš Rusiją.
 
Jis pridūrė, kad susitarimas dėl kokios nors taikos sutarties priklausys tik nuo Ukrainos bei pabrėžė NATO ir Didžiojo septyneto (G7) šalių vienybę prieš Rusiją per lyderių susitikimą Vokietijoje.
 
Putino fizionomija

„Matome, ką Ukraina gali padaryti, kad priverstų rusus atsitraukti, – sakė B. Johnsonas. – Matome, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad mums teisinga tęsti NATO nustatytą kursą, kad ir koks sunkus jis būtų”.
 
Per G7 viršūnių susitikimą B. Johnsonas juokavo su kolegomis lyderiais, kad jie galėtų lygiuotis į V. Putiną, pozuodami apnuogintomis krūtinėmis, kad parodytų savo kietumą. Rusijos lyderis atsakė, kad matyti B. Johnsoną ir kitus lyderius pusnuogius būtų „šlykštu“. Ministras pirmininkas atsisakė tęsti žodžių karą, tvirtindamas, jog V. Putinas verčiau susimąstytų „apie savo barbariškų veiksmų padarinius“, įskaitant planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.
 
„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turi padaryti iš šios ir pastarųjų dienų NATO ir anksčiau G7 susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningi smerkdami tai, ką jis padarė Ukrainoje“, – sakė B. Johnsonas. Paskatintos Rusijos veiksmų NATO narės įsipareigojo skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), pabrėžė jis. Britanija „iki dešimtmečio pabaigos pasieks 2,5 proc. BVP gynybai“, pridūrė B. Johnsonas, nors Londone verda ginčas, ar jo vyriausybė iš tiesų laikysis šio įsipareigojimo.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.01; 07:00
Trumposios naujienos

Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.

Maskva, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos teismas patvirtino 115 Nacionalinės gvardijos karių atleidimą iš tarnybos. Kariai, atsisakę dalyvauti Maskvos karo veiksmuose Ukrainoje, už tai buvo atleisti ir atleidimą apskundė teismui.
 
Ši byla, panašu, yra pirmas oficialus patvirtinimas, jog esama karių, atsisakančių dalyvauti vasario 24 dieną prasidėjusioje Rusijos invazijoje į Ukrainą.
 
Rusijos pietinės Kabardos-Balkarijos respublikos karinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad išnagrinėjo „reikiamus dokumentus“ ir apklausė Nacionalinės gvardijos, nuo Rusijos kariuomenės atskirtų vidaus saugumo pajėgų, pareigūnus.
 
Teismas padarė išvadą, kad atleistieji kariai „savavališkai atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“, ir atmetė jų skundą.
 
Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų atskleistos „karinės paslaptys“, pridūrė teismas.
 
Ketvirtadienį naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi teismo spaudos tarnyba, pranešė, kad kariai atsisakė vykdyti užduotį, susijusią su Maskvos „specialiąja operacija“ Ukrainoje.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.27; 07:00
Trumposios naujienos

Kyjivas, balandžio 23 d. (ELTA). Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 21 600 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.
 
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 23-osios Rusija taip pat neteko 854 tankų, 2 205 šarvuočių, 403 artilerijos sistemų, 143 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 69 oro gynybos sistemų, 177 lėktuvų, 154 sraigtasparnių, 1 543 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 182 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.
 
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.04.24; 03:00
Trumposios naujienos

Civilių aukos ties Kijevu. EPA – ELTA foto

Kyjivas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių – vyrų ir moterų – palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kyjivo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas.
 
Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.21; 00:30
Trumposios naujienos

Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA foto
Taip atrodo Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA foto

Kijevas, kovo 5 d. (ELTA). Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.
 
„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.
 
Suplanuotas evakuacijos kelias: Mariupolis – Nikolskė – Rozivka – Pologi – Orichivas – Zaporožė.
 
Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2022.03.06; 07:50
Trumposios naujienos

Rusijos agresija. EPA – ELTA foto

Kijevas, vasario 26 d. (ELTA). Ukraina teigia, kad šalį puolanti Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
 
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius žurnalistams paskelbė, kad iki šiol žuvo daugiau nei 1 000, o buvo sužeista apie 2 500 Rusijos kareivių.
 
Sunaikintos rusiškos karinės technikos skaičius tikslinamas.
 
Anksčiau pranešta, kad į nelaisvę Ukrainoje pateko 300 Rusijos šauktinių.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2022.02.27; 05:30
Trumposios naujienos

Kur važiuoja šie rusų tankai

Maskva, sausio 13 d. (dpa-ELTA). Rusija neatmeta galimybės dislokuoti savo karius Kuboje ir Venesueloje, jei žlugs pokalbiai dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų. „Nenorėčiau nieko nei patvirtinti, nei atmesti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, stotyje RTVi atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Viskas priklauso nuo amerikiečių kolegų veiksmų“, – pridūrė jis.
 
Rusija tikina, kad JAV karinis buvimas Europoje kelia grėsmę jos saugumui. Neseniai jau prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė klausimą, kaip Vašingtonas reaguotų, jei rusų kariai būtų dislokuoti netoli JAV sienos.
 
Trečiadienį 30 NATO valstybių ir Rusijos atstovai pirmą kartą per pustrečių metų susitiko pokalbių – apie Ukrainos konfliktą ir saugumo garantijas. Ketvirtadienį vyko pokalbiai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate. Pirmadienį Rusijos ir JAV atstovai kalbėjosi Ženevoje.
 
Maskva buvo nusivylusi derybomis. S. Riabkovas, anot agentūros „Interfax“, sakė, kad kol kas naujų pokalbių su JAV nebus. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėjo apie „rimtą konfrontaciją pasaulio scenoje“ ir kaltino Vakarus „arogantiška“ laikysena. Kiti Rusijos žingsniai esą priklausys nuo Vakarų reakcijos į Maskvos pasiūlymus. „Mes jos palauksime. Ir tada spręsime dėl tolesnių savo žingsnių“, – teigė S. Lavrovas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.14; 00:30
Trumposios naujienos

Maskvos vadovaujamas aljansas pasiuntė pirmuosius karius į Kazachstaną. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį pranešė išsiuntęs pirmuosius savo karius į Kazachstaną, jo vyriausybei paprašius padėti numalšinti didėjančius neramumus.
 
„Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) taikos palaikymo pajėgos ribotam laikui išsiųstos į Kazachstano Respubliką, kad būtų stabilizuota ir normalizuojama padėtis“, – sakoma KSTO sekretoriato pranešime, kurį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
 
Jame teigiama, kad dislokuoti Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos ginkluotųjų pajėgų vienetai, šios penkios šalys kartu su Kazachstanu sudaro Maskvos dominuojamą KSTO.
 
Pareiškime nenurodoma, kiek karių išsiųsta, bet sakoma, kad į Rusijos kontingentą įeina šalies oro desanto pajėgų nariai.
 
Pagrindinės karių užduotys „bus svarbių valstybės ir karinių objektų apsauga bei pagalba teisėtvarkos pajėgoms (…) stabilizuojant situaciją“, sakoma pareiškime. Jame teigiama, kad Rusijos pajėgos kariniais lėktuvais perkeliamos į Kazachstaną, o priešakiniai daliniai „jau pradėjo vykdyti paskirtas užduotis“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.07; 05:00
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ Ukrainos konfliktą rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir skraidindami bombonešius prie Rusijos sienų. Tuo metu JAV kaltina Maskvą dėl karių telkimo netoli Ukrainos.
 
„(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui mirtinus modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas. Kalbėdamas Užsienio reikalų ministerijai jis teigė, kad Vakarų bombonešiai skraido „už 20 km nuo mūsų sienos“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.19; 00:01
Aktualijos

Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viliasi, kad rugsėjį vyksiančių bendrų Baltarusijos ir Rusijos „Zapad 2021“ pratybų metu provokacijų Lietuvos pasienyje bus išvengta. Vis dėlto, ministro teigimu, jeigu prieš Lietuvą būtų įvykdytos ginkluotos provokacijos, įsigaliotų jau visai kitas režimas. A. Anušauskas sako, kad kariuomenė yra pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai.
 
„Ar galimos provokacijos? Mes tikimės, kad jų nebus. Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų ir iš tikrųjų dabar prielaidų, kad iš Baltarusijos pusės čia, prie Lietuvos sienos, išsidėstytų kokie nors papildomi pajėgumai negu yra iš tikrųjų, aš tai nematau“, – po susitikimo su prezidentu surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad iš Baltarusijos į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai taip pat yra Aliaksandro Lukašenkos režimo provokacija. Visgi ministras viliasi, kad ginkluotų provokacijų „Zapad 2021“ pratybų metu bus išvengta.
 
„Jie šią situaciją su migrantų krize sukūrė patys, jų sienos apsaugos pareigūnai aktyviai dalyvauja pervedant nelegalius migrantus į Lietuvos pusę, talkina jiems, teikia nurodymus, palydi. Tai yra taip pat didelio masto provokacija Lietuvos atžvilgiu. Bet ginkluotų provokacijų tikimės išvengti. Jeigu jos būtų, įsigaliotų visai kitas režimas ir kariuomenė, pabrėžiu, pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“ , – akcentavo jis.
 
Nors A. Anušauskas nenori atskleisti, kiek karių Lietuva pasitelks Baltarusijoje vykstančių „Zapad 2021“ pratybų metu, vis dėlto ministras akcentuoja, kad karių skaičius bus didelis.
 
„Karių skaičius yra pakankamai didelis, sakyčiau, jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai ar pabėgėlių krizės valdymui. Tai yra šimtai, šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja talkindami sienos apsaugai“, – pabrėžė A. Anušauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.04; 04:00
Trumposios naujienos

Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir Vakarai neturėtų nerimauti dėl Rusijos karių judėjimo prie Ukrainos sienos po to, kai Kijevas išreiškė susirūpinimą, kad konfliktas Rytų Ukrainoje gali vėl paaštrėti.
 
Šią savaitę Ukraina ir JAV pranešė apie Rusijos karių judėjimą aneksuotame Kryme ir prie Rusijos ir Ukrainos sienos, šalia teritorijų, kurias kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.
 
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Rusija ne kartą neigė siunčianti savo karius ir ginklus separatistams paremti.
 
Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tiesiogiai nepatvirtino, kad Rusija telkia karius prie sienos su Ukraina, jis ketvirtadienį pabrėžė, kad Maskva turi laisvę perkelti karius savo teritorijoje.
 
„Rusijos Federacija savo nuožiūra perkelia savo ginkluotąsias pajėgas savo teritorijoje“, – teigė D. Peskovas ir pridūrė, kad tai „neturėtų nieko jaudinti ir niekam nekelia grėsmės“.
 
„Kalbant apie Rusijos karių dalyvavimą ginkluotame konflikte Ukrainos teritorijoje, Rusijos kariai niekada jame nedalyvavo, – tvirtino atstovas. – Ir jie to nedaro dabar.“
 
Šią savaitę Maskva ir Kijevas apkaltino vienas kitą dėl suintensyvėjusių susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Kremliaus remiamų separatistų Rytų Ukrainoje. Kijevo teigimu, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 19 Ukrainos karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.02; 00:30