Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Sprogimas ant Krymo tilto gali būti naudingas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB). Tai televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas.
Pasak kariškio, jis visiškai netiki, kad šiame incidente galima įžvelgti „Ukrainos pėdsaką“.
„Reikia tiesiog žiūrėti tiesai į akis. Ukrainos specialiosios tarnybos, pagaliau ir Ukraina apskritai nenaudoja teroristinių organizacijų metodų, o čia buvo įvykdytas teroro aktas. Jis, kaip aš manau, buvo suderintas su valstybinės valdžios institucijomis“, – teigė V. Jagunas.
Anot jo, užvažiuoti ant Krymo tilto be patikros tiesiog neįmanoma. Generolas taip pat neatmeta, kad sprogusį sunkvežimį galėjo vairuoti mirtininkas.
„Tai tikrai ne mūsų metodai. Ir tas faktas, kad sprogimas nugriaudėjo šalia ešelono su degalais, irgi rodo, kad tai galėjo būti suderinti veiksmai. Ir visi šie veiksniai byloja, kad kažkokios Rusijos specialiosios tarnybos veikiausiai panaudojo sprogimą savitarpio santykių aiškinimuisi“, – pridūrė jis.
V. Jagunas pažymėjo, kad anksčiau tilto apsauga rūpinosi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos gvardija, bet po sprogimo jį kontroliuoja FSB.
„Manau, kad šis teroro aktas buvo naudingas FSB, kuri šitaip visą atsakomybę suvertė Rusijos gvardijai ir ginkluotosioms pajėgoms. Ir tai toks „kamuolio perdavimas“ tiems, kurie dabar labiausiai kritikuojami, kurie iš esmės kaltinami „specialiosios operacijos“ sužlugdymu“, – aiškino generolas.
Jis taip pat neatmetė, kad FSB nori perimti valdymą į savo rankas ir performuoti „specialiąją operaciją“ į „antiteroristinę operaciją“.
Šeštadienio rytą ant Krymo tilto nugriaudėjo sprogimas ir kilo smarkus gaisras.
Kyjivas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino Jungtinių Tautų branduolinės saugos tarnybos ataskaitą, kurioje minimas Rusijos karinės įrangos buvimas Zaporižios elektrinėje – didžiausiame Europoje branduoliniame objekte, kurį okupuoja Maskvos kariuomenė.
„Ataskaitoje kalbama apie Rusijos karinės įrangos buvimą atominės elektrinės teritorijoje, spaudimą mūsų darbuotojams, aiškiai minima Rusijos karinė okupacija. Tai gerai”, – per kasdienį kreipimąsi sakė V. Zelenskis. Jis paminėjo ataskaitoje pateiktą pasiūlymą dėl saugumo zonos elektrinėje ir sakė, kad jei juo siekiama demilitarizuoti „atominės elektrinės teritoriją (…) tuomet mes galime jį paremti“.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) anksčiau antradienį paskelbtoje ataskaitoje paragino įsteigti aplink elektrinę, kurios apylinkės nuolat atakuojamos, demilitarizuotą zoną. Abi šalys kaltina viena kitą dėl apšaudymo, kuris ir vėl įvyko antradienį, nepaisant stebėtojos rekomendacijų.
Praėjusią savaitę Zaporižioje lankėsi 14 žmonių TATENA komanda, JT branduolinės energetikos priežiūros tarnybos vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad per kovas jėgainė buvo apgadinta. Bent du komandos nariai turėjo ten likti nuolat, kad būtų užtikrintas objekto saugumas. Rusijos kariuomenė okupuoja jėgainę nuo kovo pradžios.
Londonas, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Ir Rusijos, ir Ukrainos pajėgos tikriausiai susiduria su „kintančia“ morale ir dezertyravimu, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos tarnybų informacija.
„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgose buvo dezertyravimo atvejų, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos karių moralė tebėra ypač problemiška“, – rašo ministerija, tviteryje pateikdama naujausią informaciją.
„Ir toliau pasitaiko atvejų, kai ištisi rusų daliniai atsisako vykdyti įsakymus, o tarp karininkų ir jų karių kyla ginkluoti susirėmimai“, – priduriama pranešime.
„Žemą Rusijos karių moralę lemia prastas vadovavimas, ribotos galimybės rotuoti dalinius, labai dideli nuostoliai, kovinis stresas, prasta logistika ir darbo užmokesčio problemos“, – rašo ministerija. Taip pat tikėtina, kad dauguma įvairaus rango Rusijos karių vis dar nesupranta karo tikslų.
Pranešime sakoma, kad pastarosiomis dienomis abi pusės „tęsė sunkiosios artilerijos apšaudymus“ Sjeverodonecko šiaurėje, rytuose ir pietuose, o „fronto linija mažai keitėsi“.
JK vyriausybė nuo pat karo Ukrainoje pradžios reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją. Maskva kaltina Londoną vykdant kryptingą dezinformacijos kampaniją.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.
Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.
Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.
Ketvirtadienio vakarą tranzitiniame traukinyje Kaliningradas-Maskva sulaikyta keturių asmenų karinė komanda iš Rusijos su civiliais drabužiais.
„Vakar apie 21 val. Kaliningradas – Maskva tranzitiniame traukinys atvyko į Kybartų kontrolės punktą, pasieniečiai su kariškių judėjimo kontrolės centro atstovu tikrino dokumentus. Vienoje kupė keturi vyrai važiavo civiliais drabužiais, bet tikrinant dokumentus buvo išsiaiškinta, kad jie yra Rusijos kariškiai“, – Eltai pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, grupė karių traktuojama kaip karinė komanda, kuriai reikalingas leidimas kirsti Lietuvos sieną tranzitu.
„Šiuo atveju jie to leidimo neturėjo, todėl buvo išlaipinti iš traukinio, jiems surašytas atsisakymas leisti kirsti Lietuvos sieną ir po maždaug trijų valandų, apie 23 val., jie buvo grąžinti į Rusiją iš Lietuvos į Kaliningrado sritį važiuojančiu traukiniu“, – sakė G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, per pastarąjį laikotarpį tai pirmas toks atvejis, kai sulaikyta be reikalingų dokumentų važiavusi karinė komanda.
„Tokių atvejų buvo anksčiau, maždaug prieš dešimtmetį dažniau pasitaikydavo“, – sakė G. Mišutis.