Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai iki šiol neatsakė į klausimą, ką laiko Rusijos karo Ukrainoje baigtimi.
Todėl, pasak ministro, sąjungininkų laikysena sankcijų klausimu bei parama Kyjivui ima strigti bei svyruoti. Nepaisant to, kad Vakarų lyderiai tvirtina – Rusija privalo pralaimėti šį karą – anot Lietuvos diplomatijos vadovo, stinga sutarimo, kas iš tikrųjų slypi po šiais žodžiais.
„Atsakymų aš ieškočiau ne vienoje ar kitoje sostinėje, ne vienoje ar kitoje valstybėje. Aš ieškočiau daugiau psichologijoje apie tai, kaip mes suvokiame, kaip tas karas turėtų baigtis. Man esminis klausimas yra neatsakytas arba yra specialiai vengiama į jį atsakyti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.
„Kai mes pradedame kalbėti apie šių žodžių turinį, kas juose yra, kas tai yra Rusijos pralaimėjimas, ką tai reiškia, turbūt visi sutaria, kad Rusijos sienos Vakarų kariuomenė ir ginklai kirsti neturi jokių ketinimų. Bet štai, pavyzdžiui, ar Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje kad ir savo ginklais, nevakarietiškais ginklais – kažkodėl tai pasidaro debato klausimas“, – tęsė jis ir akcentavo, jog diskutuojant su partneriais dėl Krymo, klausimas taip pat kelia tam tikrą „nepatogumą pašnekovo veide“.
Ministras patvirtino – diskusijų metu susidaro įspūdis, kad kai kurių politikų „galvose yra tam tikri brūkšniai sudėlioti, kur toliau eiti negalima“. Todėl kiekvienas klausimas, susijęs su Ukraina ar frontu – provokuoja.
„Aš nesuprantu, kodėl jis turi būti provokuojantis? Kodėl yra sunku apie tai kalbėti? Kodėl kalbėti yra sunku apie Krymo sugrįžimą Ukrainai? (…) Man yra sunku suprasti, dėl to, kad mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą, jeigu tai yra šios žaidimo taisyklės. Paliekant Rusijai teisę braižyti sienas, tos sienos bus braižomos ir toliau“, – perspėjo politikas. Tinginys ramiausiai miega. Slaptai.lt fotografija
G. Landsbergis aiškiai įvardijo, ką, jo akimis, reiškia Kyjivo pergalė. Anot jo, tai teritorijų atkovojimas, nuostolių atlyginimas bei bausmės karo nusikaltėliams. Ministras yra įsitikinęs, kad Vakarai turi resursų ir jėgų padėti Ukrainai šį tikslą pasiekti.
„Laimėjimas – tai yra visos teritorijos susigrąžinimas, nuostolių atlyginimas ir kaltųjų nubaudimas. (…) Labai paprasta, paprastai skamba, sudėtinga pasiekti. Bet jeigu dėlioji strategiją tiems trims tikslams įgyvendinti, manau, kad Vakarai tikrai turi pakankamai galios visus tuos tikslus padėti Ukrainai pasiekti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kodėl Vakarų šalys nesiunčia rimtesnės ginkluotės kaip „Abrams“ tankų bei naikintuvų F-16, G. Landsbergis pasvarstė, jog Vakarai šioje situacijoje vadovaujasi galios svarstyklių principu. Teikiant paramą, pasak jo, stengiamasi išlaikyti balansą, mat Ukrainai nusvėrus situaciją savo naudai, derybos su Maskva taptų neįmanomos.
„Štai perdavus vakarietiškus tankus, Ukraina nugalės ir tada Rusija bus kažkokioje nepatogioje padėtyje, o galbūt kažkam Vakaruose norėtųsi, kad ji toje padėtyje neatsirastų. Vėlgi, mano nuomone, tai klaidingas skaičiavimas“, – situaciją iliustravo ministras.
„Mes kalbame apie valstybę, kurios sienos yra įtvirtintos Europoje galiojančiais susitarimais. Ir tos sienos yra pažeistos. Arba mes Europos tvarką išsaugome, apgindami tas sienas, arba Europos tvarka lieka pažeista“, – nurodė jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ukrainoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas tampa jo paties pralaimėjimu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovės teigimu, šis karas ne tik sugriovė mitus apie neva nenugalimą ir modernią Rusijos armiją, tačiau taip pat sunaikino galimybes šiai šaliai toliau taikyti savo „minkštąją galią“ bei suvienijo laisvąjį pasaulį.
„Stebėdama tą karą ir matydama procesus, aš taip pat matau, jog šis karas jau tampa V. Putino pralaimėjimu, V. Putino režimo pralaimėjimu jau tapo, nes subliuško labai daug mitų. Pirmiausia subliuško mitas apie nenugalimą armiją, kuriai nėra analogų pasaulyje, kuri yra labai neva moderni. Tai dabar, matyt, pilnas internetas yra memų, kurie aiškiai parodo, kad tai visiškai neatitinka realybės“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, taip pat subliuško ir daugelį metų įvairiose srityse Rusijos puoselėjama „minkštoji galia“.
„Ji buvo labai juntama įvairiose srityse, taip pat ir sporte, pavyzdžiui, tuose pačiuose šachmatuose. Dabar, kai Rusija yra visiškai izoliuojama iš visų sričių, kas ir turi būti, ta ilgai ir labai kruopščiai puoselėta „minkštoji galia“ nebeveikia ir nebeveiks“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rusijos invazija į Ukrainą labai suvienijo demokratinį pasaulį.
„Šis šokas – karas Ukrainoje – labai suvienijo laisvąjį pasaulį, demokratinį pasaulį. Kai kurie dalykus, žinoma, reikėjo padaryti anksčiau.
Kalbu apie sankcijas Rusijai, apie embargą kai kuriems svarbiausiems Rusijos produktams, tai jau vyksta, tai įvyko iš esmės labai greitai. Na ir vėlgi tai perbraižė situaciją pasaulyje, matyt, ilgiems metams į priekį“, – sakė parlamento vadovė.
ELTA primena, kad vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą.
Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
