Džeimsų bondų tema. Slaptai.lt fotografija
Varšuva, gegužės 31 d. (PAP-ELTA). „Beveik neabejotina“, kad prieš šį rudenį Lenkijoje vyksiančius visuotinius rinkimus Rusija rengs šalyje provokacijas, sakė Jaroslawas Kaczynskis, valdančiojoje koalicijoje dominuojančios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas.
Interviu savaitraščiui „Gazeta Polska“ J. Kaczynskis taip pat užsiminė, kad tai gali daryti ir jo politiniai oponentai.
Parlamento rinkimai Lenkijoje turi vykti rudenį, nors data dar nepaskelbta.
„Beveik neabejotina, kad prieš rinkimus Lenkijoje Rusija surengs provokacijas“, – sakė J. Kaczynskis ir pridūrė, jog kaip nors provokuoti gali norėti ir opozicija.
„Jie nebūtinai bendradarbiaus, bet gali“, – tęsė jis ir pridūrė, kad tiek Rusijai, tiek opozicijai „kiekvienos jų veiksmų padariniai bus naudingi“.
Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…
Belgradas, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Daugiau nei 100 Vakarų Balkanų intelektualų prieš šią savaitę vyksiantį svarbų ES aukščiausiojo lygio susitikimą parašė atvirą laišką, kuriame teigiama, kad į šį regioną vis dar nekreipiama dėmesio.
„Nepaisant daugybės pareiškimų ir iniciatyvų, susijusių su Vakarų Balkanais, Vakarai (pirmiausia ES) nepasiūlė realios paramos, apsaugos ir konkrečios regiono ateities perspektyvos“, – sakoma antradienį Belgrade paskelbtame laiške.
Vakarų Balkanus supa ES šalys, tačiau jų perspektyvos vis dar neaiškios, teigia autoriai, kritikuodami dviprasmišką pastarųjų dviejų dešimtmečių ES politiką ir teigdami, kad ji lėmė regiono regresą ir posūkį į kitus galios veiksnius.
Visų pirma, didėjanti Rusijos įtaka Serbijoje ir serbiškoje Bosnijos dalyje kelia klausimą, kam iš tikrųjų priklauso Vakarų Balkanai, teigė pasirašiusieji, tarp kurių yra daugiau kaip 100 buvusių politikų, istorikų, rašytojų ir žurnalistų.
„Stojimas į ES yra geopolitinė visų Vakarų Balkanų neišvengiamybė, atsižvelgiant į nuolatines Rusijos pastangas juos destabilizuoti“, – teigia autoriai iš Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, Kosovo ir Kroatijos.
Jie paragino ES viršūnių susitikime Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės statusą, o Kosovo piliečiams – bevizį režimą į ES, teigdami, kad tam jau seniai sudarytos sąlygos.
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime bus sprendžiama, ar suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Vakarų Balkanų valstybės yra skirtingose paraiškų dėl narystės ES teikimo stadijose.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitikime Estijoje su šios šalies gynybos ministru Kalle Laanetu aptarė regioninio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo bei artėjančio NATO šalių vadovų susitikimo klausimus, o po susitikimo ministrui buvo aprodyta estų turima karinė infrastruktūra.
Pasak ministerijos pranešimo, vizito Estijoje metu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas lankėsi didžiausiame Estijos kariniame poligone Tapoje, kur jam buvo pademonstruotos Estijos kariuomenės pagrindinių pratybų bazės sąlygos, ministras susipažino su estiška karine infrastruktūra.
Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai, diskutuodami apie regioninį saugumą, aptarė Rusijos provokacinius veiksmus pasienyje su Ukraina.
„Pastaruoju metu matome Rusijos provokacinius veiksmus pasienyje su Ukraina ir okupuotame Kryme. Stebime karinių pajėgų kūrimą ir kokybinį karinio potencialo didėjimą perginkluojant ir rengiant pajėgas. Turime ir toliau tvirtai bei vieningai palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos sienų neliečiamumą“, – Estijos gynybos ministrui sakė A. Anušauskas.
Viešėdamas Estijoje ministras A. Anušauskas pasinaudojo proga oficialiai pakviesti šios šalies gynybos ministrą K. Laanetą į gegužę Lietuvoje planuojamą trijų Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimą.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Aktyviausiai Baltijos šalys bendradarbiauja NATO oro policijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo, bendrų pratybų srityse. Ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai, tokie kaip Baltijos karinė jūsų eskadra, Baltijos gynybos koledžas, regioninis jūrinės erdvės suvokimo pajėgumo kūrimas. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai.
JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą. Tačiau nepažadėjo ginklų, kaip norėtų Kijevas.
JAV ir toliau priešinsis agresyviam Rusijos elgesiui, pareiškė Dž. Metisas ketvirtadienį lankydamasis Kijeve. JAV gynybos sekretoriaus vizitas sutapo su Ukrainos nepriklausomybės diena, praneša agentūra „Reuters“.
Dž. Metisas apkaltino Maskvą nevykdant Minsko paliaubų susitarimo, kuris turi užbaigti mūšius Rytų Ukrainoje. „Mes žinome, kad Rusija, nepaisant, kad tai neigia, nori jėga pakeisti tarptautines sienas ir taip sunaikinti suverenias ir laivas Europos tautas“, – kalbėjo jis girdint Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai. Užsimindamas apie Ukrainos kelissyk pareikštą norą sulaukti ginklų, Dž. Metisas sakė, kad JAV tai „aktyviai vertins“, tačiau pažado jis nedavė.
Dž. Metisas teigė Ukrainoje susidaręs vaizdą apie padėtį ir savo poziciją išdėstys JAV valstybės sekretoriui bei prezidentui.
Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) atmetė galimybę tiekti ginklus Ukrainai, kad išvengtų Rusijos provokacijos.
Informacijos šaltinis – ELTA
Slaptai.lt komentaras
Kaip suprasti šį JAV sprendimą? Išdavystė? Kodėl neduos ginklų Ukrainai? Juk Ukraina prašo būtent ginklų. Užpultai valstybei ginklai – vienas iš svarbiausių gynybos elementų. Jei oficialusis Vašingtonas neremia Kijevo ginklais, tai kaip tada remia – pareiškimais, pasveikinimais švenčių proga, šalmais, kastuvėliais, gertuvėmis? Norėtųsi kalbėti kategoriškai: jei JAV neremia Ukrainos moderniausiais ginklais, tai visa kita jų parama neverta nė sudilusio skatiko. O gal galima net taip ironizuoti – neduodamas ginklų Ukrainai oficialusis Vašingtonas norom nenorom talkina Kremliui. Tikriausiai šis JAV gynybos sekretoriaus Dž.Metiso pareiškimas labai patiks teroristui Vladimirui Putinui.
Pone Dž.Metisai, pati didžiausia provokacija – tai neduoti ginklų užpultai valstybei, norinčiai atremti daug sykių stipresnį agresorių, ir svajojančiai apie integraciją į Vakarus. Neduodami ginklų Ukrainai jūs jai nieko neduodate, ją paliekate likimo valiai…
Estijos užsienio reikalų ministro Sveno Miksero nuomone, nestabilumas Baltijos regione padidėjo dėl „pastaruosius kelerius metus stiprėjančio Rusijos režimo agresyvumo“, praneša Otas Umelasas leidinyje Bloomberg Markets.
„Nors provokacijų grėsmė būtų išaugusi nepriklausomai nuo to, kas laimėtų Amerikos rinkimuose, Hilari Klinton patirtis saugumo reikaluose galėtų „šiek tiek“ sutrumpinti rizikos laikotarpį, sakė Mikseris, paskirtas į savo postą šį mėnesį pasikeitus vyriausybei“, – praneša žurnalistas.
Rusijos lyderiai „bandė sugriauti Vakarų šalių solidarumą, paskleisti nepasitikėjimą ir pasinaudoti langais, atsidarančiais tada, kai pasirengimas reaguoti į provokacinius žingsnius nusmunka“, sakė 43 metų Mikseris per interviu Taline. „Šiuo momentu mes neišvengiamai turime ruoštis labai greitai reaguoti į besikeičiančias grėsmes ir atidžiai stebėti savo sąjungininkus“.
Mikseris pažymėjo kad JAV ir Rusijai reikia pamėginti sutvarkyti santykius, tačiau dėl dviejų šalių interesų ir pasaulėžiūros skirtumų sunku tikėtis, kad jie atsinaujins ilgam.
