Išsiaiškinta, kad JAV ambasadoje Maskvoje dešimtmetį dirbo įtariama Rusijos šnipė, skelbė laikraštis „The Guardian“.
Rusijos pilietę pasamdė JAV slaptoji tarnyba, tačiau įtarimų dėl moters kilo JAV valstybės departamentui atlikus įprastą saugumo patikrinimą.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad vykdavo reguliarūs neleistini Rusijos pilietės ir Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) narių susitikimai.
„Manome, kad visi jie kalbasi su FSB, bet ji suteikdavo jiems daug daugiau informacijos, nei galėjo suteikti“, – televizijai CNN sakė vienas pareigūnas.
Pranešime skelbiama, kad moteris turėjo prieigą prie JAV slaptosios tarnybos vidinio tinklo ir elektroninio pašto sistemų, suteikiant jai galimybę gauti galimai slaptus duomenis, pavyzdžiui, JAV prezidento ir viceprezidento darbotvarkes.
Tačiau, kaip pranešė CNN, agentė neturėjo galimybės gauti „labai slaptos informacijos“.
Remiantis „The Guardian“ pranešimais, JAV slaptoji tarnyba nusprendė su šiuo gėdingu incidentu susitvarkyti tyliai, atleisdama ją, kai dėl ginčo su JAV Rusija nurodė iš Amerikos ambasados atleisti 750 darbuotojų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.04; 09:07
Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times
„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo The New York Times.
„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.
„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.
Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.
Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.
„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.
Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.
Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.
Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.
Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.
„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.
Šaltinis: The New York Times
2018.07.19; 08:00
JAV teisėsauga pateikė kaltinimą 29 metų rusei, kuri Jungtinėse Valstijose dirbo Rusijos vyriausybei, tačiau apie tai nepranešė. Remiantis JAV įstatymais, užsienio lobistai ar diplomatai, prieš pradėdami savo veiklą JAV, turi užsiregistruoti Teisingumo departamente.
Rusė, kuri JAV gyveno turėdama studento vizą, sekmadienį buvo sulaikyta Vašingtone. Ji nuo 2015 metų iki mažiausiai 2017-ųjų veikė aukšto Rusijos vyriausybės nario nurodymu. Šis vėliau dirbo Rusijos centriniame banke, jis yra įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Moteris darė įtaką organizacijoms, kurios savo ruožtu darė įtaką JAV politikai, teigiama Teisingumo departamento pareiškime. Ji, šiais duomenimis, atstovavo Rusijos interesams.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.18; 06:51
Ana Čapman, karšta rusų šnipė, kuri buvo suimta Niujorke 2010 metais, persikvalifikavo į televizijos personą ir liaudies įžymybę savo tėvynėje, bet slaptumo skraistė, kuri kadaise gaubė jos kasdienį gyvenimą, dabar slepia tik jos asmeninį gyvenimą.
Paklausta apie neseniai per Twitter paskelbtą rankos ir širdies pasiūlymą NSA demaskuotojui Edvardui Snoudenui, ji sustabdė interviu, kurį davė NBC korespondentui Ričardui Enželui (Richard Engel). „Aš neketinu to aptarinėti“, – pareiškė A.Čapman apie siūlymą E.Snoudenui, kaltinamam šnipinėjimu prieš JAV vyriausybę. Po minutės ji staiga visai nutraukė pokalbį. „OK, interviu baigtas. Atleiskite“, – pasakė ji.
Oficialioji Amerikos valdžia kategoriškai neigia informaciją, esą Rusijos šnipei Anai Čapman buvo beveik pavykę sugundyti aukšto rango JAV prezidento Barako Obamos atstovą.
Tokius paneigimus oficialusis Vašingtonas šiandien skelbia įtakinguose Vakarų leidiniuose.
Pirmuosius pareiškimus, jog Rusijos žvalgybos atstovė Ana Čapman į lovą mėgino nusitemti svarbias pareigas Barako Obamos administracijoje užimantį pareigūną ir tai jai “beveik pavykę”, pareiškė BBC.
Continue reading „Vašingtonas neigia, jog Anai Čapman pavyko sugundyti aukšto rango JAV politiką”
Internetinei svetainei Slaptai.lt trūksta nuolatinių internetinių leidinių apžvalgų. Įdomių straipsnių, interviu, diskusijų internetinėse platybėse tiek daug, kad nebeįmanoma visko sužiūrėti.
O tai reiškia, kad kai kurie svarbūs ir aktualūs faktai, mintys, idėjos taip ir lieka nepastebėti, neapmąstyti. Jūs galėtumėte bent kartą per savaitę rengti tokias apžvalgas, išrinkdami, kas svarbiausia ir įdomiausia.
Galima ir įkurti įvairenybių skyrių, kur būtų skelbiamos pikantiškos naujienos iš milijonierių, televizijos žvaigždžių ar šnipų gyvenimo. Pikantiškos informacijos esama net tokiuose rimtuose internetiniuose leidiniuose kaip Rusijos opozicionieriaus Gario Kasparovo portale kasparov.ru. Kodėl nepasinaudojus tokia praktika? Čia pateikiu savo bandymą apžvelgti internetinės žiniasklaidos platybes. Jei patiks, galėčiau tokius dalykus rengti nuolat. Tai būtų mano parama unikaliam jūsų portalui. Tokia rubrika turėtų būti pas jus pastovi, nuolatinė.
