Belgorodas, gruodžio 30 d. (ELTA). Rusijos Belgorodo srityje penktadienį pranešta apie naują apšaudymą.
 
„The Guardian“ cituoja srities gubernatorių Viačeslavą Gladkovą, kuris socialiniame tinkle „Telegram“ tvirtino, kad buvo apšaudytas Šebekinsko rajonas. Pasak jo, žmonės nenukentėjo. Gubernatorius rašė, kad ten buvo suduota pramonės įmonei, per ataką esą buvo išdaužti pastato langai ir apgadinta objektą juosianti tvora.
 
Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Sumų, Charkivo ir Luhansko regionais. Joje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau būta ne vieno apšaudymo.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.12.31; 08:12

Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema

Šiemet įvykdyta didelio masto kibernetinė ataka, kuria taikytasi į aukšto rango Lenkijos politikus, buvo surengta iš Rusijos teritorijos, pareiškė Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis.
 
„Mūsų tarnybų ir mūsų sąjungininkų slaptųjų tarnybų atliktos analizės leidžia mums be jokios abejonės teigti, kad kibernetinė ataka buvo surengta iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – pranešime teigė J. Kaczynskis, pridurdamas, kad ji paveikė „aukšto rango ministrus“.
 
„Aukšto rango Lenkijos pareigūnai ministrai, įvairių politinių partijų parlamentarai buvo tapę šios kibernetinės atakos taikiniais”, – tvirtino J. Kaczynskis.
 
Šią beprecedentę kibernetinę ataką aptarė Lenkijos parlamentarai.
 
Praeitą savaitę nežinomi programišiai įsilaužė į už vakcinaciją atsakingo Lenkijos vyriausybės kanclerio Michalo Dworchyko privatų elektroninį paštą. Dalis nutekintų elektroninių laiškų buvo paviešinti susirašinėjimo programėlėje „Telegram”.
 
M. Dworczykas neigia vietos žiniasklaidos informaciją, kad buvo nutekinti slapti dokumentai, o dalis paskelbtų laiškų esą yra suklastoti.
 
„Laiškų kalba ir sakinių sintaksė bei publikuotų failų metaduomenys rodo, kad visa tai buvo parengta rusakalbių”, – praeitą savaitę sakė M. Dworczykas.
 
J. Kaczynskio teigimu, šios kibernetinės atakos tikslas buvo „destabilizuoti šalį”.
 
Lenkijos ir Rusijos santykiai yra itin prasti dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.19; 08:34

Rusijos Valstybės Dūmos palaiminta Konstitucijos reforma prezidentui Vladimirui Putinui leistų išsilaikyti valdžioje iki 2036 m., praneša AFP.
 
Įstatymo projektui Valstybės Dūmoje, žemesniuose parlamento rūmuose, buvo pritarta po trečiojo svarstymo trečiadienį. Jam dar turės pritarti aukštesnieji parlamento rūmai ir regioninė valdžia.
 
Visuomenės balsavimas, kurį V. Putinas vadina plebiscitu, turėtų įvykti balandžio 22 d. Rusijos konstitucija būtų pakeista pirmą kartą nuo 1993 m.
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
 
Į valdžią jis atėjo 1999 m., kai tapo premjeru. 2000 m. V. Putinas prezidento poste pakeitė Borisą Jelciną ir juo buvo dvi ketverių metų kadencijas iki 2008 m.
 
Jis vėl tapo prezidentu 2012 m., šį kartą kadencija buvo pailginta iki 6 metų. Jis buvo dar kartą perrinktas 2018 m.
 
Priėmus Konstitucijos pakeitimus, prezidentas įgytų teisę paleisti parlamentą, jei šis tris kartus atsisakytų paskirti šalies vadovo siūlomą ministrą.
 
Be to, prezidentas įgytų daugiau galių prižiūrint Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir prokurorų darbą.
 
Reforma taip pat sustiprintų Rusijos Federacijos Valstybės tarybos vaidmenį, kuri šiuo metu yra patariamoji institucija.
 
Konstitucijos pakeitimai taip pat įtvirtintų Rusijos „tikėjimą Dievu“, nepaisant jos ilgalaikės pasaulietinės valstybės istorijos.
 
Santuoka būtų pripažįstama kaip vyro ir moters sąjunga, taigi iš esmės būtų uždrausta tos pačios lyties partnerystė.
 
Dar viena svarbi naujovė – draudimas „atiduoti Rusijos teritoriją“ ir draudimas tai skatinti. Tai leistų užtikrinti, kad 2014 m. Rusijos aneksuotas Ukrainai priklausantis Krymas ir toliau liktų Rusijos rankose net ir po V. Putino pasitraukimo iš politikos.
 
Įstatymu taip pat būtų apsaugoma ir „istorinė teisybė“ dėl šalies vaidmens Antrajame pasauliniame kare bei „tėvynės gynėjų atminimas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 00:30