Didžiosios Britanijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Pareigūnai, tiriantys galimą oligarchų nusikalstamą veiklą, sulaikė turtingą Rusijos verslininką jo daugybės milijonų vertės namuose Londone.
58 metų vyrą, kurio tapatybė neskelbiama, ketvirtadienį sulaikė Nacionalinė nusikaltimų agentūra (NCA) dėl įtariamų nusikalstamų veikų, įskaitant pinigų plovimą, sąmokslą apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir susimokymą melagingai liudyti.
Netoliese buvo sulaikytas rezidencijoje dirbantis 35 metų vyras, įtariamas pinigų plovimu ir trukdymu pareigūnui, kai buvo pastebėtas išeinantis su maišu, kuriame buvo tūkstančiai svarų sterlingų grynaisiais.
Trečiasis 39 metų vyras, buvęs dabartinės verslininko partnerės vaikinas, buvo sulaikytas savo namuose Pimlike, Londone, už nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir sąmokslą sukčiauti.
NCA nurodė, kad brangioje verslininko nuosavybėje Londone surengtoje operacijoje dalyvavo daugiau kaip 50 pareigūnų, per kratą konfiskuoti skaitmeniniai įrenginiai ir didelis kiekis grynųjų.
Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.
NCA generalinis direktorius Graeme’as Biggaras sakė, kad „tik šiais metais įsteigta NCA kovos su kleptokratija grupė sėkmingai tiria galimą oligarchų, jiems padedančių ir juos įgalinančių profesionalių paslaugų teikėjų bei su Rusijos režimu susijusių asmenų nusikalstamą veiklą“.
Visi trys sulaikytieji paleisti už užstatą.
NCA teigimu, tai naujausia operacija, atlikta siekiant sužlugdyti korumpuotų tarptautinio verslo veikėjų ir jų įgalintojų veiklą, agentūrai beveik 100 kartų pavyko pašalinti arba sumažinti nusikalstamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo elito grėsmę, įskaitant glaudžiai su sankcionuotais rusais susijusių asmenų sąskaitų įšaldymą. „Tarptautiniu mastu NCA padėjo įšaldyti daugybę nekilnojamojo turto, aštuonias jachtas ir keturis orlaivius“, – teigė NCA.
Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.
Londonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Didžioji Britanija imasi sankcijų prieš dar du rusų oligarchus. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad įšaldomas 10 mlrd. svarų (12 mlrd. eurų) vertės turtas, priklausantis Davidui Davidovičiui ir Eugene‘ui Tenenbaumui.
Jie yra artimi jau sankcionuojamo multimilijardieriaus Romano Abramovičiaus verslo partneriai. E. Tenebaumas yra Anglijos futbolo klubo „FC Chelsea“, kurio savininkas iki šiol buvo R. Abramovičius, direktorius.
„Mes didiname spaudimą V. Putino karo mašinai ir taikomės į ratą žmonių, kurie artimi Kremliui“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Ministerija pabrėžė, kad ligšiolinės sankcijos turėjo „didelių ir žalingų padarinių V. Putino gebėjimui kariauti“. Rusija juda didžiausios recesijos nuo Sovietų Sąjungos žlugimo link. Šiuo metu įšaldyta 275 mlrd. svarų arba 60 proc. Rusijos užsienio valiutos atsargų.
2007 m. prie turtingųjų klubo – Europos Sąjungos – prisijungė dvi naujos narės Bulgarija ir Rumunija ir iškart užėmė paskutines vietas pagal daugelį lyginamųjų kriterijų. 2017-ųjų sausio 1 diena yra šios sukakties 10 metų jubiliejus, kol kas valstybių laimėjimai kuklūs.
Antrarūšiai Europoje
Abi kaimyninės šalys panašios savo politine, socialine ir ekonomine situacija, tačiau didelių tarpusavio simpatijų irgi nėra. Tai iliustruoja susisiekimo situacija tarp kaimynių. Bendra siena tęsiasi net 631 km, iš kurių 470 km vingiuoja Dunojumi, per kurį ilgą laiką buvo vos vienas tiltas. Antras tiltas, padedant Europos Sąjungai, pastatytas tik prieš keletą metų, tačiau jau daug kartų remontuotas, o vairuotojai skundžiasi dėl amžinų spūsčių kertant sieną.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Abi valstybes kamuoja visos tradicinės Rytų Europos problemos: mažas gimstamumas, didelė emigracija, užsienio investicijų trūkumas, prastai apmokamos darbo vietos, valstybinio sektoriaus silpnumas ir politinis nestabilumas. Per dešimt metų Rumunijoje Ministras Pirmininkas pasikeitė 9 kartus, Bulgarijoje situacija nedaug geresnė, premjeras keitėsi 7 kartus. Gyventojai apie savo politikus irgi turi Rytų Europai būdingą nuomonę: vyruoja visuotinis nusivylimas, parlamentų populiarumas žemas, todėl dažni mitingai, o dar dažnesnė protesto forma yra emigracija.
Abiems šalims Briuselis kol kas nenori leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, nes bijoma, kad migracija iš šalių dar labiau išaugs. Jau ir dabar Britanijos spauda nuolat trimituoja apie rumunų ir bulgarų antplūdį. Nepaisant valdančių Londono politikų pareiškimų apie imigracijos stabdymą, šiemet bulgarų ir rumunų atvyko rekordiškai daug ir jie sudarė didesnę pusę visų naujų imigrantų iš ES.
Prioritetas – kova su korupcija
Ne tik ekonominiai rūpesčiai yra didelės emigracijos iš Rytų Balkanų priežastis, kitos ypač aštrios problemos yra socialinė nelygybė bei korupcija. 2004 m. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą net buvo atidėtas dėl didelės korupcijos ir nevaldomo organizuoto nusikalstamumo. Šalys pažadėjo imtis radikalių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau Bulgarijai imtis realių veiksmų vis trukdo politiniai nesutarimai. Patys bulgarai juokauja, kad geriausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra nusikaltėlių emigracija.
Kol tarptautinė organizacija „Transparency International“ Bulgarijoje fiksuoja didžiausią korupcijos lygį visoje ES, daug geresnių rezultatų pavyko pasiekti Rumunijai. Šalyje buvo įsteigta speciali nepriklausoma kovos su korupcija institucija Nacionalinis antikorupcijos direktoratas (rumuniškai DNA) su labai plačiais įgaliojimais. Šiai organizacijai buvo pavesta kovoti ne su mažais kyšininkavimo atvejais, bet susitelkti išskirtinai į stambaus masto bylas, neapeinant ir aukščiausių politikų. Vien 2015 m. tarnyba pateikė kaltinimus 1250 asmenų, tarp jų net buvusiam premjerui Victorui Pontai, 5 ministrams, Bukarešto merui ir 21 parlamentarui. Tai labai patinka gyventojams ir verslininkams, nors vietos politikai kaltina pareigūnus politiniu susidorojimu ir tendencingais tyrimais.
Tarp Rusijos ir Turkijos
Abi šalys kenčia ne tik dėl vidaus problemų, bet jų gausu ir išorėje. Užsienio diplomatams Rytų Balkanuose jau kelis šimtmečius neleidžia atsipūsti dvi neramios kaimynės Rusija ir Turkija.
Nors Rumunija neturi tiesioginės sienos su Rusija, bet jos priešprieša su Maskva yra sena. Rumunija turi daug interesų Moldovoje, kurią visai norėtų matyti bendroje valstybėje ar bent ES nare, bet tam aktyviai priešinasi Rusija, kuri yra dislokavusi karius Padnestrėje. Taigi Bukareštas nuolat turi būti budrus ir visada turėti planą B, jeigu situacija Moldovoje taptų nestabili, o kad ji gali radikaliai pablogėti rodo Krymo aneksija ir įvykiai Rytų Ukrainoje.
Priešingai nei Rumunija, Bulgarija visada išlaikė draugiškus santykius su Maskva, kartais net per daug artimus. Rusų oligarchai labai pamėgo Bulgarijos kurortus, prisipirko daug nekilnojamojo turto ir pastebima, kad jie siekia daryti net politinę įtaką bulgarų politikams. Per kiekvienus rinkimus Bulgarijoje iškyla santykių su Rusija klausimas ir kandidatai vertinami ar yra palankūs, ar nepalankūs Maskvai.
Paskutiniu metu Sofijos valdžiai rūpesčių kelia pietinė kaimynė Turkija. Migrantai iš Artimųjų Rytų atrado kelią per Bulgariją į Vakarų Europą, o tai visai nepatinka ir taip neturtingai valstybei. Turkija nesaugo savo sienos ir nuolat grasina pasitraukti iš bet kokių tarpusavio derybų bei užtvindyti Europą migrantais, kurių didelė dalis plūsteltų į Bulgariją.
Rumunijos ekonomika pajėgesnė
Rumunija ir Bulgarija iš esmės yra tame pačiame ekonomikos lygyje jau daug dešimtmečių. Rumunija turi šiek tiek savo naftos ir dujų, o Bulgarija turi stiprų traukos centrą – ilgus smėlėtus paplūdimius. Po stojimo į Europos Sąjungą abiejų šalių ekonomikos kilo sparčiai, bet 2009 m. abi smarkiai ir krito kartu su pasauline finansų krize. Dabar ūkio augimas stabilizavosi ir rodo neblogus rezultatus, tačiau gyventojai pagerėjimo tikėjosi daug greičiau ir daug labiau jaučiamo.
Kaip vieną svarbiausių problemų Rytų Balkanų šalims Tarptautinis valiutos fondas nurodo drastišką gyventojų mažėjimą, kurį, pirmiausia, lemia emigracija. Per paskutinius 5 metus Bulgarija neteko 200 tūkst. gyventojų, Rumunija 600 tūkst. Tai vieni blogiausių rodiklių pasaulyje. Bulgarijoje gyventojų dabar yra apie 7 mln., nors prieš dvidešimt metų jų buvo 2 mln. daugiau. Rumunijoje situacija irgi tokia pat bloga, šalis nuo 1990 m. jau neteko 3 mln. gyventojų.
Paskutiniu metu Rumunija rodo kiek geresnius ekonominius pasiekimus. Šiai šaliai pavyko pritraukti stambių investuotojų, sumažėjo nedarbo lygis, auga darbuotojų produktyvumas ir jų algos jau viršija kaimynų už Dunojaus. Tai geri signalai, bet iki tikrai turtingų valstybių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės standartų dar toli, nes Balkanų šalių ekonomikos ir gerovės lygis yra maždaug triskart menkesni.
Per 10 metų abiems šalims nepavyko pakartoti Airijos ekonomikos stebuklo, tačiau jau keletą metų abi šalys stabiliai ekonomiškai auga. Tai teikia vilčių, kad antrasis dešimtmetis Europos Sąjungoje bus sėkmingesnis. Bankas „Unicredit“ abi valstybes pavadino labai perspektyviomis ir ragina investuotojus nelaukti. Artimiausioje ateityje laukiama sparčios plėtros Bulgarijos ir Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje, prekyboje ir paslaugų sferose.
Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.
Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.
Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.
