Polonio pėdsakai veda į Kremlių, bet įmantriu keliu


Print

Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.

Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.

Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.

Be to, tiksliai žinoma, kad nunuodijimo momentu A.Litvinenka dirbo MI 6 naudai: Didžiosios Britanijos žvalgyba pavedė jam padėti Ispanijos prokuratūrai tiriant Rusijos mafijos veiklą. Ir Didžiosios Britanijos, ir Ispanijos žvalgybos tarnybos pervedinėjo mokėjimus į bendrą A.Litvinenkos ir jo žmonos sąskaitą banke, praneša leidinys.

Peršasi nauja versija: „O ką, jeigu A.Litvinenka buvo nužudytas Rusijos vyriausybės, nes išaiškėjo, kad jam moka Didžiosios Britanijos žvalgyba?“

Bet negalima leisti, kad Didžiosios Britanijos ir Rusijos santykiai dar labiau pablogėtų, mano laikraštis. Leidinys piešia niūrų vaizdą: „Nusikalstama Rusijos mafijos veikla – „galvos skausmas“ visos Europos, bet ypač Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms“. Britanija ir Rusija nesuinteresuotos, kad konfliktas dėl A.Litvinenkos pakenktų jų bendrai kovai su pinigų plovimu, narkotikų platinimu, islamiškuoju terorizmu, internetiniu nusikalstamumu ir „suokalbiais siekiant nužudyti“, rašo “The Times”.

„Po A.Litvinenkos mirties pradėto tyrimo duomenimis, slapti Britanijos vyriausybės dokumentai, iš jų ir Skotland Jardo bei slaptųjų tarnybų dokumentai, įrodo, kad Rusijos valstybė turi už ką teisintis. Tie išimtiniai kaltinimai dar labiau pablogins Britanijos ir Rusijos tarpusavio santykius“, – rašo kitas Britanijos leidinys “The Daily Mail”.

„Iki šiol rusai laikėsi per atstumą nuo to tyrimo, bet vakar Kremlius leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“, kai kitais metais prasidės tyrimas visa apimtimi, suteiks savo advokatui galimybę pristatyti liudytojus ir atlikti jų kryžminę apklausą“, – informuoja straipsnio autoriai.

„Aleksandras Litvinenka pabėgo į Didžiąją Britaniją, apkaltinęs aukštus valdininkus Maskvoje tuo, kad jie užsakė virtinę nužudymų. Buvusiam FSB karininkui, jo žmonai ir sūnui buvo suteiktas prieglobstis 2000 metais, ir jis, manoma, pradėjo dirbti MI 5 ir MI 6 naudai, atskleisdamas Vladimiro Putino režimo paslaptis. A.Litvinenka parašė keletą knygų, kuriose jis kaltino FSB organizavus teroro aktus ir nužudymus, kad padėtų V.Putinui ateiti į valdžią“, – primena nunuodyto agento istoriją “The Daily Mail”.

Ispanijos specialioji tarnyba Nacionalinis žvalgybos centras (CNI) pasinaudojo A.Litvinenkos paslaugomis tiriant galimus Rusijos mafijos ryšius su Rusijos prezidentu Vladimriu Putinu, praneša Ispanijos laikraštis “El Pais”, remdamasis Britanijos spaudoje paskelbtu A.Litvinenkos našlės Marinos advokato Beno Emersono pareiškimu.

Laikraščio duomenimis, prieš 6-erius mėnesius iki mirties A.Litvinenka „susisiekė su Ispanijos policininkais, kad paaiškintų jiems, kokį vaidmenį vaidino kai kurie biznieriai, susiję su Rusijos mafija“. Jis kalbėjo apie kai kurių mafijos autoritetų reikšmę ir jų galimų santykių su „aukštomis Rusijos valstybės instancijomis“ pobūdį.

„Tyrėjai tikina, kad Britanijos vyriausybės slapti dokumentai įrodo numanomą Rusijos valstybės kaltę dėl A.Litvinenkos mirties“, – sakoma straipsnyje. Pagrindiniai įtariamieji – Andrejus Lugovojus ir Dmirtijus Kovtunas.

Laikraštis taip pat primena informaciją iš JAV Valstybės departamento telegramų, paskelbtų “WikiLeaks”. 2008 metais Ispanijos prokuroras Chose Grinda susitikime su amerikiečiais ekspertais pavadino „Baltarusiją, Čečėniją ir Rusiją tikromis mafijinėmis valstybėmis“, cituoja laikraštis vieną iš telegramų. „Anot WikiLeaks, Ch.Grinda rėmėsi Aleksandro Litvinenkos „teze“, kad FSB (Federacinę saugumo tarnybą), SVR (Užsienio žvalgybos tarnybą) ir GRU (Vyriausiąją žvalgybos valdybą) kontroliuoja nusikalstamos grupuotės. Ch.Grinda sutiko su šia teze ir pasakė, kad FSB „absorbuoja“ Rusijos mafiją“, – sakoma straipsnyje.

Laikraščio duomenimis, pusmetį iki mirties A.Litvinenka perdavė Ispanijos policininkams „informaciją apie Tarielį Onianį, Zacharą Kalašovą ir Vitalijų Izgilovą“ – pagrindines figūras Ispanijos policijos operacijoje Avispa („Vapsva“) 2005-aisiais metais.

Sprendžiant iš išslaptintų dokumentų, Aleksandras Litvinenka, sunaikintas radioaktyviuoju poloniu–210, buvo trigubas agentas: jis dirbo Maskvai, Londonui ir Madridui, rašo Italijos “Corriere della Sera”.

„Niekas neabejoja, kad jį nužudė Rusijos specialiosios tarnybos, – tvirtina žurnalistas. – Tačiau trūko konkrečių motyvų, kurie paaiškintų tokį įmantrų ir žiaurų nužudymą. Ir štai Didžiosios Britanijos teismas gali pamėginti atskleisti paslaptį, nes atsirado dokumentų, kurie anksčiau buvo neprieinami“.

43 metų analitikas, buvęs FSB bendradarbis, britams perduodavo informaciją apie Londone įsikūrusią rusų oligarchų koloniją, sąveikaujant su Kremliumi jų sukurtą finansinį ir politinį tinklą. Madridui A.Litvinenka teikė žinių apie Rusijos mafijos klanų investicijas Europoje, rašo straipsnio autorius.

Nunuodijimo momentu A.Litvinenka jau atvirai konfliktavo su prezidento V.Putino režimu, sakoma publikacijoje. Londone A.Litvinenka turėjo referentą, vadinamą Martynu, MI 6 karininką, su kuriuo rusų agentas bendraudavo specialiu telefonu. Keletą dienų prieš nunuodijimą poloniu A.Litvinenka planavo apsilankyti Madride kartu su juo ir dar viena esmine detektyvo figūra: buvusiu KGB agentu Andrejumi Lugovojumi. „Sprendžiant iš visko, jis irgi bendradarbiavo su ispanais“, – rašo korespondentas.

Londonas įsitikinęs, kad būtent A.Lugovojus susijęs su nunuodijimu. Bet kas jis, anglų agentas Martynas, kurio telefoną A.Litvinenka prieš pat mirtį perdavė policininkui iš “Skotland Jardo”? Kodėl apie jį nieko nežinoma ištisus šešerius metus? – klausia straipsnio autorius?

Vokietijos leidinys “Der Spiegel” daro prielaidą, kad netrukus tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos kils naujas „mažas diplomatinis karas“. Kaip pareiškė Aleksandro Litvinenkos žūtį tyrinėjančios grupės vadovas, Didžiosios Britanijos vyriausybė turi dokumentų, neginčijamai rodančių, kad Rusija susijusi su nunuodijimu. Planuojama, kad oficialiai byla bus pradėta nagrinėti 2013 metų gegužės 1 dieną.

A.Litvinenka, nunuodytas radioaktyviu poloniu–210, mirė 2006 metais praėjus kiek laiko po susitikimo su kitu Rusijos kontržvalgybos agentu Andrejumi Lugovojumi, dabar posėdžiaujančiu Valstybės Dūmoje ir besinaudojančiu neliečiamybe. Apie Andrejaus Lugovojaus, o taip pat verslininko Dmitrijaus Kovtuno sąsajas su byla Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai prabilo dar 2006-aisiais metais, kai polonio pėdsakai buvo aptikti Hamburgo oro uoste, kur abu rusai, neigiantys savo ryšį su nužudymu, persėdo į kitą lėktuvą.

Prieš mirtį A.Litvinenka tiksliai nurodė, kad buvo nunuodytas Vladimiro Putino parėdymu, primena leidinys.

Nuotraukoje: radioaktyviuoju poloniu Didžiojoje Britanijoje nunuodytas buvęs Rusijos slaptosios tarnybos FSB darbuotojas Aleksandras Litvinenka.

Informacijos šaltinis – inpressa.ru pranešimai

2012.12.19


Prisijunkite prie diskusijos