Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Ryga, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu. – Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“.
Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietija laikosi savo pažado ir prisideda prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsaugos sausumoje, vandenyje ir ore, kalbėjo B. Pistorius. „Jaučiame atsakomybę, ypatingą atsakomybę už šį regioną“, – pabrėžė jis.
A. Sprudas akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir kad jo šalis ją vertina „labai rimtai“. „Labai vertiname vokiečių indėlį į regiono saugumą“, – teigė jis. Latvijos ministras paminėjo vadovaujantį Bundesvero vaidmenį NATO kovinėje grupėje kaimyninėje Lietuvoje. Tai esą teigiamai atsiliepia ir abiejų kitų Baltijos valstybių saugumui.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija smarkiai išplėtė savo karinį įsipareigojimą Baltijos šalyse. Intensyviausias bendradarbiavimas vyksta su Lietuva, kur federalinė vyriausybė ateityje ketina dislokuoti Bundesvero brigadą.
Latvijos kariai. Slaprtai.lt nuotr.
Su abiem kitomis Baltijos šalimis Vokietija jau išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Latvija, pavyzdžiui, kartu su Estija susitarė dėl vokiškos oro gynybos sistemos „Iris-T“ pirkimo. B. Pistorius ir A. Sprudas atkreipė dėmesį į Vokietijos indėlį stebinti oro erdvę virš Baltijos šalių – tam karinės pajėgos 2024 m. Latvijos Lielvardės bazėje dislokuos naikintuvus ir personalą.
B. Pistorius kartu pabrėžė didelę Švedijos narystės NATO svarbą regiono saugumui. „Reikalinga pažanga dėl Švedijos prisijungimo prie NATO. Švedijos įstojimas būtų naudingas ypač Baltijos šalims“, – sakė jis. Taip Estija, Latvija ir Lietuvą esą įgytų strateginio gylio. Be to, ekstremalios situacijos atveju tai leistų lengviau teikti pagalbą ir tiekti atsargas.
Švedija 2022 m. gegužę pasiprašė priimama į NATO. Tačiau tam dar nėra pritarusi Turkija ir Vengrija. „NATO, Vokietija ir Baltijos šalys negali sau leisti tolesnio delsimo“, – pabrėžė B. Pistorius.
Antradienį B. Pistorius keliaus toliau į Estiją, kur trečiadienį vyks kasmetinė Baltijos šalių saugumo konferencija („Annual Baltic Conference on Defence“).
Baltijos šalių vėliavos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Rygoje, praneša Vyriausybės komunikacijos departamentas.
I. Šimonytė, kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas, aptars paramos Ukrainai ir ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eigą.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Ryga, gruodžio 2 d. (AFP-ELTA). Rusijos televizijos kanalas, iš Maskvos persikėlęs į Rygą, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl „pakartotinių pažeidimų“ gali netekti transliavimo licencijos Latvijoje, penktadienį pranešė reguliuotojas.
Televizijos stotis „Dožd“ penktadienį buvo nubausta 10 tūkst. eurų bauda už tai, kad parodė žemėlapį, kuriame nuo Ukrainos atplėštas ir aneksuotas Krymo pusiasalis pavaizduotas priklausantis Rusijai, pranešė Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba.
Reguliavimo institucija taip pat pradėjo tyrimą dėl „TV Dožd“ raginimo, kad žiūrovai parūpintų „įrangos tiems rusams, kurie yra fronte“, ir pareikštos „vilties, kad galėtume įranga ir pagrindiniais patogumais padėti frontui“.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba savo pranešime nurodė, kad tiria kanalo veiklą. „Atsižvelgiant į Rusijos okupacinių pajėgų nusikaltimus prieš Ukrainą ir jos žmones, bet kokia materialinė ar finansinė parama šaliai agresorei yra neteisėta ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo ir terorizmo finansavimą“, – sakoma jame.
„Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadka sakė, kad kanalas „neužsiima jokios pagalbos teikimu Rusijos armijai“. Jis sakė, kad kanalas renka informaciją apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.
Latvijos įstatymai sako, kad televizijos kanalai gali netekti licencijos, jei per metus tris kartus pažeidžia įstatymus. Naujausias incidentas yra jau trečiasis nuo tada, kai „Dožd“ persikėlė į Rygą.
Ryga, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Nepaisant etninių rusų prieštaravimo, Latvijos sostinėje Rygoje ketvirtadienį baigti paminklo sovietų kariams demontavimo darbai.
Šis paminklas sostinėje iškilo 1985 m. Jo aukštis siekė 79 metrus. Demontavimo darbų imtasi po parlamento sprendimo iki lapkričio vidurio nugriauti visus likusius sovietinius paminklus, atminimo lentas ir bareljefus.
Prie šio paminklo kiekvienų metų gegužės 9 d. vykdavo tūkstantinės etninių rusų demonstracijos, skirtos paminėti 1945 m. sovietų armijos pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Daugelis latvių šią dieną laiko sovietų okupacijos, trukusios iki 1991 m., pradžia.
Latvijos istorija. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos, Rygos savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų išvengta riaušių demontuojant sovietinį paminklą Pergalės parke. Tai penktadienio rytą pareiškė šalies vidaus reikalų ministras Kristapas Eklonas, praneša portalas „lsm.lv“.
Pasak žinybos vadovo, ką tik Estijos mieste Narvoje buvo demontuoti sovietiniai paminklai, ir didelių protestų nebuvo, bet monumento Rygoje istorija sudėtingesnė.
„Kaip tik tam ruošiasi visos saugumo institucijos ir Rygos savivaldybė. Mes glaudžiai bendradarbiaudami svarstome visus galimus scenarijus ir tikrai būsime pasirengę veikti ir priimti sprendimus, kad nesusiklostytų situacija, kai potencialios riaušės gali sukelti dar didesnį ažiotažą“, – teigė K. Eklonas.
Anksčiau Valstybės saugumo tarnybos atstovai pareiškė, kad demontuojant paminklą Pergalės parke gali būti provokacijų. Anot jų, prorusiškai nusiteikę asmenys gali suaktyvėti, kad sutrukdytų nugriauti monumentą arba priverstų atidėti jo demontavimą.
Rugpjūčio pradžioje Rygos meras Martinis Stakis sakė, jog memorialo sovietiniams kareiviams demontavimas turėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis, kad darbai būtų užbaigti iki lapkričio 15 d. Veikiausiai paminklas bus nugriautas. Meras patvirtino, kad rangovas šiems darbams atlikti buvo pasirinktas uždarame konkurse.
Anksčiau Saeima priėmė įstatymą, kuriame numatoma, kad totalitarinius režimus šlovinantys objektai Latvijos teritorijoje turi būti demontuoti iki lapkričio 15 d.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Latvijos parlamento (Saeimos) Užsienio reikalų komitetas antradienį pripažino, kad Rusijos smurtas prieš Ukrainos ir kitų šalių civilius gyventojus yra terorizmas, o Rusija yra terorizmą remianti šalis, pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas lsm.lv.
Pareiškime parlamentarai paragino Europos Sąjungos valstybes nedelsiant sustabdyti turistinių ir įvažiavimo vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Užsienio reikalų komitetas pareiškime pažymėjo, kad po vasario 24 dienos neišprovokuoto Rusijos karinio puolimo prieš Ukrainą 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau kaip 5 mln. – išvykti į užsienį. Per šį laikotarpį žmogaus teisių apsaugos organizacijų ir tarptautinių stebėjimo misijų ataskaitose buvo fiksuojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumai prieš Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant kankinimus, prievartavimus, žudymus, masinius civilių sulaikymus vadinamuosiuose filtravimo centruose ir masines deportacijas, sakoma pareiškime.
Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą su Turkija ir JT dėl Ukrainoje užblokuotų grūdų eksporto atnaujinimo per Juodąją jūrą, Rusijos pajėgos liepos 23 dieną surengė raketų ataką prieš Odesos uostą, tuo parodydamos, kad negerbia savo įsipareigojimų, tarptautinės tvarkos ir institucijų, ir sąmoningai toliau gilina pasaulinę maisto krizę, sukelia badą ir kančias visame pasaulyje, sakoma komiteto dokumente.
Reikšdamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, Saeimos Užsienio reikalų komitetas nutarė perduoti dokumentą svarstyti artimiausiame Saeimos posėdyje.
Žygiuoja Latvijos kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Latvijos Adaži poligone, baigiantis tarptautinėms pratyboms „Žiemos skydas 2020“, buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos Sausumos pajėgų trišalio karinio bendradarbiavimo. Dokumentą pasirašė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Latvijos Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Georgss Kerlinis ir Estijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas majoras Indrekas Sirel.
Pasirašytu dokumentu įtvirtinamas susitarimas nuo ateinančių metų stabdyti trišalio Baltijos bataliono (BALTBAT) projektą pereinant prie naujų bendradarbiavimo formatų. Trijų Baltijos šalių Sausumos pajėgos sutaria ateityje pagrindinį dėmesį skirti bendradarbiavimui žvalgybos, paramos ugnimi, pajėgų apsaugos ir nekinetinių operacijų srityse. Dokumente taip pat apibrėžiamos ir pagrindinės bendradarbiavimo įgyvendinimo 2021 metais priemonės, t. y. dalyvavimas tarptautinėse pratybose, kvalifikaciniuose kursuose, seminaruose, karinėse varžybose, štabų pokalbiuose ir kituose renginiuose. Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 metais Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. Nuo 1997 metų pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis.
Nuo BALTBAT įkūrimo dienos daugelis BALTBAT karių dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose kartu su Danijos ir Švedijos kariais. 1997-2000 m. BALTBAT buvo ruošiamas vykdyti visas kovines operacijas. Nuo 2001 metų BALTBAT šalys pradėjo atskirus projektus su skirtingomis Skandinavijos šalimis: Lietuva su Danija pradėjo LITBAT projektą, Latvija su Švedija – LATBAT ir Estija su Suomija – ESTBAT. BALTBAT misija buvo baigta.
Lietuva mini Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Baltijos šalių gynybos ministrai sprendimą atkurti BALTBAT, galėsiantį dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose, priėmė 2012 metais, o 2014 metų kovo 18-ąją buvo pasirašytas memorandumas dėl bataliono suformavimo.
2020-aisiais metais Baltijos batalionas vykdo budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose. Batalionui priklauso Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą minint 102-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines ir palinkėjo Latvijai ir jos žmonėms augti ir nuolat klestėti.
Pasak Lietuvos vadovo, šiandien Latvijos žmonės gali didžiuotis tvirta, klestinčia ir pažangia valstybe. Lietuva ir Latvija yra ne tik patikimos partnerės Europos Sąjungoje ir sąjungininkės NATO, tačiau ir artimiausios kaimynės, draugės, ištikimos bičiulės.
„Globalių iššūkių kontekste labai svarbu išlaikyti gerą kaimynystę, žmonių bendradarbiavimą, kultūrinius ir ekonominius ryšius. Džiaugiuosi Latvijos sprendimu neįsileisti nesaugiai gaminamos elektros iš Baltarusijos branduolinės jėgainės. Tai yra vienijantis žingsnis stiprinant Baltijos šalių nacionalinį saugumą”, – teigiama sveikinime.
Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad šalių bendradarbiavimas sprendžiant žemyno ir saugumo problemas sustiprins Lietuvos ir Latvijos ilgalaikius saitus, padarys abiejų šalių žmones tvirtesnius ir atsparesnius ginant visus europiečius vienijančias vertybes.
Latvijoje protestuoja šimtai menininkų dėl galimai kilsiančių mokesčių. EPA-ELTA nuotr.
Latvijos sostinėje Rygoje priešais parlamentą protestavo šimtai menininkų, rašytojų ir muzikantų dėl vyriausybės planų didinti mokesčius pajamoms, kurias jau ir taip smarkiai paveikė koronaviruso apribojimai.
Negana to, vyriausybė taip pat planuoja pristatyti naujų įdarbinimo sąlygų, paveiksiančių laisvai samdomus darbuotojus kūrybinėse industrijose.
„Muzikantai pandemijos metu negali koncertuoti“, – proteste reporteriams sakė dainininkas ir dainų autorius Ainaras Mielavas. Rygoje – protestuoja šimtai menininkų dėl mokesčių politikos. EPA-ELTA nuotr.
„Mes, lyginant su kitomis profesijomis, buvome paveikti smarkiausiai, tačiau vyriausybė didins mokesčius mūsų likusioms mažoms pajamoms, kurias gauname, kai mūsų dainos sugrojamos radijuje!“ – pridūrė jis.
Skulptorius Aigaras Bikšė sakė, kad menininkai po diskusijų su finansų ir kultūros ministrais sugalvojo idėją surengti „plytų protestą“. „Tai buvo pokalbis tarsi su plytų siena“, – teigė jis reporteriams ir pridūrė: „Tačiau kol kas į juos jų (plytų) nemėtysime.“
Statistika rodo, kad siūlomi pokyčiai Latvijoje paveiktų apie 39 tūkst. žmonių.
Naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse nurodoma, kad 1,9 mln. gyventojų turinčios Latvijos ekonomika šiemet susitrauks šešiais procentais.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas leidiniui 24TVRiga papasakojo, kaip jis vertina Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą dėl Kalnų Karabacho.
Latvijos gynybos ministras pastebėjo, kad konfliktas dėl šio regiono buvo įšaldytas dar sovietmečiu, o dabar „tiesiog – atšilo”. Taip pat reikia pripažinti, jog pastaraisiais metais tarptautinių orgaizacijų įtaka sumenko. Todėl nenuostabu, kad vis aktyvesnės pačios valstybės. Vietoj dešimtmečiais besitęsiančių, jokios realios naudos neatnešusių tarptautinių derybų nacionalinės valstybės ieško kitų metodų.
Latvijos užsienio reikalų ministerija visąlaik pabrėždavo ir dabar tebesako: mes norime, kad susidūrimai dėl Kalnų Karabacho baigtųsi taikiai, taikių derybų keliu. Tačiau realybė – kiek kitokia. Mes matome karčią tiesą: net 26-erius metus ginčas dėl Kalnų Karabacho ir septynių gretimų rajonų nepasistūmėjo į priekį nė per milimetrą. Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad mes turime siekti ne vien taikos, bet ir teisingumo, privalome gerbti šalių teritorinį vientisumą. O teisingumas reikalauja, kad Kalnų Karabachas būtų grąžintas Azerbaidžanui, nes tai – azerbaidžaniečių žemės.
Tai, kad Azerbaidžanas galbūt jėga mėgins arba jau mėgina jėga susigrąžinti prarastas teritorijas po tris dešimtmečius trukusių bevaisių derybų, – neturėtume stebėtis. Pagal tarptautinę taisykles Azerbaidžanas turi teisę į Kalnų Karabachą, ir jei šių žemių nepavyksta susigrąžinti taikiai, tada belieka kiti metodai.
Tiesa, tarptautinei bendruomenei labai sunku viešai pareikšti Azerbaidžanui paramą, nes karas – bjaurus užsiėmimas. Tačiau tarptautinė bendruomenė privalo pripažinti, kad jos deleguotos tarptautinės organizacijos, bandžiusios taikiai išspręsti Baku ir Jerevano konfliktą, patyrė fiasko ir prarado bet kokį Azerbaidžano pasitikėjimą.
Dar balandžio mėnesį planuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizitas į Rygą „išbrauktas iš darbotvarkės“. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
„Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje ir dėl to, kad Latvija ir kitos Europos Sąjungos šalys nepripažįsta rinkimų rezultatų, vizitas yra neįmanomas, jis išbrauktas iš darbotvarkės“, – sakė jis.
Oficialus A. Lukašenkos vizitas į Latviją, turėjęs įvykti balandžio pradžioje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Šalys buvo susitarusios, kad šis vizitas bus surengtas artimiausiu metu.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Penktadienį ministras Linas Linkevičius lankysis Rygoje, kur kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais pasirašys susitarimo memorandumą dėl kelionių apribojimų atšaukimo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Memorandumas apims apribojimų atšaukimą kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transportu. Atverti sienas tarp trijų Baltijos šalių buvo sutarta praėjusią savaitę. Tai pirmas toks šalių bendradarbiavimo pavyzdys visoje Europos Sąjungoje (ES), pažymima Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Po memorandumo pasirašymo Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai vaizdo konferencijos būdu dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministrų taryboje. Joje bus aptartas COVID-19 pandemijos poveikis Artimųjų Rytų ir ES Pietų kaimynystės regiono šalims, situacija Viduržemio jūros rytuose. ES užsienio reikalų ministrai aptars Artimųjų Rytų taikos procesą, ES ir naujosios Izraelio vyriausybės, kuri prisaikdinama šiandien, bendradarbiavimo perspektyvas.
Kalėdinės eglutės šventė vaikams iš etninių Lietuvos žemių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Prezidentūros Kolonų salėje vyko tradicinė kalėdinės eglutės šventė vaikams iš etninių Lietuvos žemių.
Į renginį atvyko apie 120 moksleivių iš Lydos, Gardino, Pelesos, Rimdžiūnų, Vidugirių, Punsko, Seinų, Rygos, Karaliaučiaus.
Prezidento sutuoktinės Dianos Nausėdienės iniciatyva ir kvietimu šiemet renginyje dalyvavo ir vaikai iš karo nuniokotų Ukrainos žemių, besimokantys Vilniaus Lietuvių namuose.
Pirmoji ponia džiaugėsi matydama tiek daug moksleivių, kuriems Lietuva yra brangi.
„Kiekvienas esate Lietuvai svarbus ir reikalingas. Jūs, gyvenantys užsienyje, esate tikrieji mūsų šalies ambasadoriai, nes iš Jūsų elgesio, bendravimo, kalbėjimo kiti sprendžia, kokia yra Lietuva, kokie yra lietuviai. Šiemet su mumis yra ir mokiniai iš Ukrainos, atvykę iš karo nuniokotų žemių ir dabar gyvenantys Vilniuje. Džiaugiuosi, kad jie turi galimybę mokytis gimtąja kalba. Kiekvienas, gyvenantis čia, praturtina mūsų visuomenę”, – sakė D. Nausėdienė.
Kalėdinėje šventėje vaikai dainavo lietuviškai, šoko ir ėjo ratelius.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks į Rygą, kur susitiks su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
Aukščiausio lygio susitikimas, rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje, po pertraukos atgaivintas Lietuvos vadovo iniciatyva.
Prezidentų susitikimai skirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvoms, pozicijoms bei iššūkiams aptarti.
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, šio susitikimo darbotvarkėje numatyta daug dėmesio skirti regiono bendradarbiavimo temoms, vieningai siekiant bendrų tikslų stiprinant integraciją į Europos Sąjungą, ypač per Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir „Rail Baltica” projektus.
Taip pat numatyta kalbėti apie saugumo iššūkius, bus aptartos NATO viršūnių susitikimo Londone išvados. Dėmesio bus skirta Europos ateičiai, ES daugiašalei finansinei perspektyvai, „Brexit”, Rytų partnerystei, santykiams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams regioninio bendradarbiavimo formatams.
Vizito metu Baltijos valstybių vadovai aplankys Rygos centre veikiančią Kalėdų mugę ir ten laikinai įsikūrusią radijo studiją. Visų trijų šalių vadovai eteriui išrinks savo šalies kalėdinę dainą taip prisidėdami prie labdaros akcijos.
Prorusiška Latvijos partija „Soglasje“ išsirinko naują pirmininką. Nilą Ušakovą, buvusį Rygos merą, pakeitė Janis Urbanovič, N.Ušakovo pavaduotojas.
Pasikeitimai šioje partijoje buvo neišvengiami. Pirma, per pastaruosius kelerius metus ženkliai krito jos populiarumas. Dabar ja pasitiki tik apie 15 proc. rinkėjų. Antra, jos buvęs pirmininkas N.Ušakovas išrinktas į Europos Parlamentą, tad negalįs deramai vadovauti politinei jėgai.
Naujasis partijos lyderis apgailestauja, kad Latvijos rusakalbiai puolę į apatiją, o nuo vadinamosios „rusų kortos“ visi Latvijoje pavargo.
Gintaras Visockas, šių pastabų autorius. Slaptai.lt nuotr.
Aš pasiilgau Rygos. Taip stipriai pasiilgau, jog kartais net dingteli liūdna mintis – gal daugiau šio miesto niekad nepamatysiu? Juk gali taip nutikti.
Bet širdyje rusena viltis: kada nors galėsiu čia pabūti tiek, kiek geidžia širdis, o ne tiek, kiek komandiruotės lape nurodė redaktorius, – juokingai trumpai.
Pasiilgau nuotaikų, kvapų, spalvų, išgyvenimų, kuriuos patyriau klaidžiodamas jaukiomis Rygos senamiesčio gatvėmis. Tik nežinau, kokiais žodžiais visa tai geriau perteikti, kad jau pirmąsias eilutes perskaitę, pasakytumėte: taip, tai niekas kitas, tai – Ryga. Dažnai prisimenu Ernesto Hemingvėjaus romaną „Turėti ir neturėti“. Havanos panorama atsivėrė perskaičius jau pirmąjį sakinį. Užteko to vienintelio sakinio, ir visą laiką, kol skaičiau romaną, man atrodė, kad Havaną pažįstu ne blogiau už gimtąjį Vilnių. Aš, žioma, ne Hemingvėjus. Man nepasiseks vaizdingai ir įtaigiai apibūdinti Rygos charakterio nei keliais, nei keliomis dešimtimis sakinių. Pavyzdžiui, nemoku žodžiais nupiešti nuotaikos, kuri apima žiūrint iš 21-ojo „Latvijos“ viešbučio aukšto ankstų vasaros rytą.
Bet nerašyti apie Rygą negaliu. Šiame mieste jaučiuosi savas. Tie latviški žodžiai, kurie lydėdavo mane kiekvieną žingsnį, dievaži, turi magiškos galios. Man gera, man ramu, man gražu, kai aplink kalbama latviškai, kai latvių kalbos neužgožia nei rusų, nei anglų žodžiai. Panašų ramybės jausmą esu patyręs tik Taline, kai girdėdavau tarpusavyje šnekučiuojantis estus.
Prisimenu Laisvės bulvarą, kur stūkso didingas paminklas Latvijos Laisvei. Pirmą kartą bulvarą išvydau dar anais laikais, kai jis vadinosi Lenino bulvaru, o netoliese Laisvės paminko stūksojo paminklas Leninui – gremėzdiškas svetimkūnis pačioje Rygos širdyje. Mane nustebino gėlių jūra, visomis, kokios tik gali būti, spalvomis mirguliuojanti Laisvei prie kojų. Trys raudoni gvazdikai, kuriuos iš mano rankų paėmė latvė, žiūrinti tvarkos, ištirpo gėlių jūroje. O prie Lenino kojų (Leninas stūksojo niūrus vos už kelių šimtų metrų) pamesti stirksojo keli suvargę žiedeliai. Tąsyk nepastebėjau svarbiausio: Laisvės ir Lenino statulos viena į kitą demonstratyviai atsukusios nugaras, o tariant kiek vaizdingiau, Laisvė visąlaik buvo demonstratyviai nusisukusi nuo Lenino.
Lakštingalos suokia latviškai. Slaptai.lt nuotr.
Į tai atkreipė dėmesį latvė senutė, turėjusi trobelę Rygos pakraštyje. Taip jau atsitiko, jog tą dieną nepadėjo net žurnalisto pažymėjimas. Rygoje dirbo kelios tarptautinės konferenijos, viešbučiai buvo perpildyti, ir man nieko kito nebeliko, kaip apsigyventi medinėje dviejų galų trobelėje. Buvo pavasaris. Vakarais, kai sugrįždavau iš klajonių po Rygą, tekdavo užsikurti krosnį. „Buržuikos“ nasruose liepsnodamos jaukiai traškėjo pliauskos, skleidusios malonią šilumą. Prie jos ruošdavausi rytdienos pokalbiams su latvių rašytojais. O rytais semdavausi iš šulinio ledinio vandens ir čia pat, po senomis, susikūprinusiomis obelimis, prausdavausi. Šiame sode kiaurą naktį nenuilsdamos plyšavo lakštingalos.
Nė kiek nesigailiu, jog tuokart teko gyventi ne prestižiniame „Rygos“ ar „Latvijos“ viešbutyje. Žinojimas, jog mane priglaudė namai, kuriuose daugiau kaip pusę amžiaus gyveno gausi latvių šeima, atlaikiusi visas rusifikacijas, man buvo labai svarbus. Sunkiai apčiuopiami dalykai, kuriuos pajutau gyvendamas trobelėje, vertingesni nei honorarai, „užkalti“ Rygoje. Su kokia meile senutė pasakojo apie savo namelį: čia stalas, ant jo negalima užsigulti, mat kliba viena koja; čia lova, ji garsiai girgžda, užtat labai patogi; priemenėje, jeigu prilaistysi vandens, būtinai pašluostyk – kitaip supus rastai; praėjusį kartą čia gyveno ruskiukai, tai ant stalo peiliu išraižė „zdes byl“, tu būk geras, neprirašinėk, o semdamas iš šulinio vandens, nepaskandik kibiro.
Šiandien drąsiai sakau: prilaistęs ant medinių grindų, bemat rūpestingai jas išsluostydavau, stalo neišniekinau kvailais užrašais, kibiro nepaskandinau. Jeigu šiuos žodžius girdėtų senelė, ji greičiausiai apsiverktų. Tikrai susigraudintų, nes jos trobelės jau nėra. Toje vietoje išdygo gyvenamasis šešiolikos aukštų namas su žaliais balkonais. Nebėra ir sodo, kuriame taip gražiai naktimis suokė lakštingalos. Jis sulygintas su žeme. Man belieka padėkoti latvių senolei, nes prisiglaudęs jos trobelėje suvokiau, kad čia ir lakštingalos kitoniškai suokia – ne taip, kaip vilniškės Antakalnio miškuose. Rygos lakštingalos suokia latviškai, kaip gi kitaip…
Gilausią įspūdį paliko pokalbis su rašytoju Visvaldžiu Lamu. Latvijos rašytojų sąjungoje man taip ir pasakė: jeigu nori pasišnekėti su rašytoju, kuris ir sovietiniais metais buvo tikras latvis, kurio nespausdino, kurį ignoravo, kurį spaudė, bet jis vis tiek atlaikė, susirask Lamą. Nepaprastai įdomi asmenybė: karo metais tarnavo vokiečių legione, dalyvavo daugelyje mūšių su sovietų armija, buvo sužeistas, ištremtas į Sibirą; dabar štai išleido autobiografinį romaną „Šiaurės pašvaistė“. Romanu labai pasipiktinę Latvijos rusai, ypač karo veteranai. Jie nesuvokia, kaip buvo galima stoti į SS legioną. Kvaili tie rusai, jei nuoširdžiai nesupranta, – kodėl?
Lamą maždaug taip ir įsivaizdavau: aukštas, plačiapetis, žilstelėjęs, niūraus žvilgsnio, pašaipiai atsiliepiantis apie kolegas, liaupsinusius tarybinę Latviją. Rašytojų sąjungoje su juo ir šnekučiavomės. Lamas darkyta rusų kalba nupiešė savo gyvenimo istoriją: kaip partorgai jį įtikinėjo pataisyti „Šiaurės pašvaistės“ antrąją dalį – perrašyti idėjiškai „teisingai“, bent jau „teisingiau“, kaip jis nepakluso, kaip po to niekas niekur jo nepublikuodavo, kaip buvo priverstas dirbti mūrininku, kiemsargiu, santechniku, kaip į jį tada paniekinančiai žvelgė iš pataikavimo Maskvai lobstantys kolegos.
Lamas kalbėjo ir apie Lietuvą: džiaugėsi, kad lietuviai po 1945 metų išėjo į miškus, nesusidėjo su vokiečiais, lygino Lacį su Baltušiu, įdomiai svarstė, kurie rašytojai stipresni – lietuvių ar latvių, sakė rašąs romaną, kuriame daug vietos skirs lietuvių kovoms su kryžiuočiais.
Išsiskiriant padovanojo „Šiaurės pašvaistę“ su autografu: „Mielam Gintarui Visockui…“.
Grįžęs į Vilnių ėmiau rūpintis, kad „Literatūros ir meno“ (tuo metu ten dirbau) skaitytojai išgirstų bent keletą žodžių apie niekad niekam Latvijos neišdavusį rašytoją.
Atsimenu tą jaudulį, kuris tvyrojo vėlų vakarą Latvijos Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių salėje. Tuometinis parlamento pirmininkas Anatolijus Gorbunovas dešimtims žurnalistų iš viso pasaulio pranešė apklausos, ar Latvija nori tapti nepriklausoma valstybė, preliminarius rezultatus. Latvija pareiškė norinti nepriklausomybės! Mes, būrelis artimiau susidraugavusių žurnalistų, panūdome pasivaikščioti po naktinę Rygą. Buvome įsitikinę – tokią nuostabią naktį miegoti šventvagiška. Bet ir sugrįžus į viešbutį neteko sudėti bluosto. Viešučio darbuotojai latviai žurnalistus iš Lietuvos ir Estijos nemokamai vaišino kava, sumuštiniais, įpylė net latviško balzamo.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po to savo dienoraštyje rašiau: „Štai, atrodo, ir viskas, po kelių valandų išvažiuoja traukinys į Vilnių. Svečiuotis milžino Lačplėsio žemėje man liko maždaug valanda. Praleidau ją sėdėdamas kavinėje Rygos senamiestyje. Pro langą tarsi ant delno atsivėrusi pati didžiausia, pati gražiausia Rygos aikštė, į kurią subėga dešimtys siaurų, vinguotų „ielų“. Balzamas, nuo kurio šiek tiek sukosi galva, buvo ir stiprus, ir skanus, ir labai brangus. Kavinėje prisiminiau latvių rašytojo Valdžio Rujos žodžius, kokia privalo būti latvio gyvenimo prasmė. Ta prasmė lengvai nuspėjama, lengvai nusakoma – sunkiomis tautai akimirkomis būti kartu su Latvija. Kai valstybė laiminga, žinoma, leistina ir kitaip elgtis. Tačiau kai valstybė kenčia, vargsta arba liūdi, latvis neturi teisės pamiršti Tėvynės. Latvijos padėtis būtent tokia, kad ji niekad negalės laisviau atsipūsti. Latvija – per maža ir per tirštai apsupta grobuonių, kad galėtų bet minutėlei atsipalaiduoti. Todėl latviams privalu rūpintis Latvija nuolat, be perstojo, be atsotogų ir išeiginių, žiemą – vasarą, dieną – naktį…
Baigiau gurkšnoti kavą. Pasičiupau kelionės krepšį, prigrūstą prirašytų užrašų knygelių, ir patraukiau geležinkelio stoties link. Tai buvo mano paskutiniai žingsniai per „ielų“ akmenis, pro upelį, kurio pakrantę nutūpusios mieguistos antys, požeminę perėją, kur pardavinėjamos spalvotos pusnuogių merginų ir raumeningų rembo fotografijos.
Stotis. Automatais „kalašnikov“ ginkluoti latvių policininkai su muitininkais. Traukinys, vežantis namo į Lietuvą.
Prezidentas G. Nausėda dalyvauja gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo Rygoje. Paulinos Levickytės (ELTA) nuotr.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito atvyko į kaimyninę Latviją, kur susitiko su šios šalies vadovu Egiliu Levitu, Seimo pirmininke Ināra Mūrniece ir ministru pirmininku Krišjāniu Kariņiu bei lietuvių bendruomene Rygoje.
Šiuo metu prezidentai dalyvauja dvišaliame susitikime Latvijos prezidento rezidencijoje – Rygos pilyje. Susitikimui skirtos 20 minučių.
Prieš tai G. Nausėda dalyvavo gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo Rygoje. Prie paminklo įvyko pirmasis Lietuvos ir Latvijos delegacijų susitikimas.
Dvišalio susitikimo metu aptariami dvišaliai santykiai ir pozicija, siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO.
Dėmesio bus skirta gynybos ir saugumo klausimams, kaip gynybos planų atnaujinimas, oro gynyba, oro ir jūros gynybos sąveika, bendrų pratybų vykdymo klausimai.
Susitikimo metu bus apžvelgti strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai. Taip pat bus atsižvelgta į vieną opiausių klausimų – Astravo atominės elektrinės pavojus.
Prieš šį, jau antrąjį, G. Nausėdos vizitą į užsienį prezidentas pabrėžė Latvijos ir Lietuvos istoriją, baltų tautų vienybę, panašias vertybes bei interesus, kaip vienijančius šias dvi kaimynines šalis, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Lietuva ir Latvija, pasak prezidento, mato panašių tarptautinių iššūkių ir grėsmių, o tai, G. Nausėdos teigimu, lemia sėkmingą šalių bendradarbiavimą, siekiant išspręsti regiono iššūkius bei ginti abiejų valstybių piliečių interesus tarptautinėje erdvėje.
Rygoje, skelbia Prezidentūra, G. Nausėda apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje apžiūrės retų ir vertingų knygų kolekciją bei padovanos lietuvišką knygą apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją, taip pat padės gėlių prie Laisvės paminklo.
Prezidento žmona Diana Nausėdienė šį kartą į Latviją nevyks. Pirmoji ponia dalyvaus vaikų piešinių parodos atidaryme Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tai buvo pirmasis G. Nausėdos užsienio vizitas.
Kurie pasielgė įžvalgiau, nepasirašydami Jungtinių Tautų Migracijos pakto – lietuviai ar latviai? Kas ir kodėl ES šalims stumia pražūtingą Migracijos paktą? Kodėl latviai prasmingiau, didingiau, iškilmingiau švenčia Nepriklausomybės dieną už mus, lietuvius? Kodėl Lietuvos prezidentė nesugebėjo nuvykti į Rygą pasveikinti brolių latvių, švenčiančių savo Laisvės dieną? Kuo latviams brangi lapkričio 18-oji?
Komentuoja prof. Alvydas BUTKUS, Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas.
Alvydas Butkus yra kalbininkas, baltistas, habilituotas humantitarinių mokslų daktaras.
Videointerviu trukmė – 13 min. Videointerviu autorius – Slaptai.lt
Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės neišvykimą į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse, sako, kad jis tikrai būtų vykęs, jeigu būtų reikėję, būtų važiavęs netgi dviračiu.
„Tai yra mūsų kaimynė Latvija ir tikrai buvo galima, kad ir vėluojant nuvažiuoti ir pademonstruoti, kad net ir sudėtingomis sąlygomis, net ir gendant technikai vis tiek galima pademonstruoti pagarbą savo kaimynams. Galiu pasakyti, kaip būčiau pasielgęs aš pats: aš būčiau važiavęs, jeigu reikia – ir dviračiu“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas G. Nausėda.
G. Nausėdai pritaria ir parlamentaras Naglis Puteikis, pasak jo, nenuvykdama prezidentė rodo savo aroganciją.
„Prezidentė siekia karjeros ES, todėl ji maino nesvarbius kaimynus į svarbesnius renginius Europos Sąjungai, manau, tai jos asmeninė pozicija (…) Arogancija, jai nesvarbus nei Lenkijos šimtmetis, nei Latvijos šimtmetis, ji tiesiog siekia asmeninės karjeros“, – sakė N. Puteikis.
Sekmadienį Lietuvos delegacija, vadovaujama prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos vadovą Raimondą Vėjuonį ir visus latvius 100-ųjų valstybės Nepriklausomybės metinių proga.
Šalies vadovės teigimu, Latvija – ypač brangi Lietuvai. Abi šalis suvienijo ne tik lemtingi įvykiai prieš šimtmetį, bet ir vėlesnė – ginklų ir dainų – kova dėl laisvės ir piliečių teisių, taip pat mūsų svarbiausias tikslas – Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės atkūrimas ir įtvirtinimas.
Pasak Prezidentės, šiemet kartu minimas visų Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetis yra ypatinga sukaktis tiek visoms trims šalims, tiek visai demokratinei ir laisvai Europai. Tai lietuvių ir latvių bendra šventė, kuri patvirtina, ką patyrė, įveikė ir drauge nuveikė abi šalys, mūsų drąsios ir niekada nepasiduodančios tautos.
Lietuvoje taip pat džiugiai ir vieningai minimas Latvijos nepriklausomybės šimtmetis. Prezidento rūmų balkonuose pastatyti specialūs šviečiantys užrašai „LV100“, S. Daukanto aikštėje tradiciškai pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinės vėliavos.
Pasak Prezidentės, Latvija išlieka ne tik mūsų istorinė sąjungininkė ir kaimynė, bet ir bendramintė šių dienų iššūkių akivaizdoje, su kuria toliau dirbame dėl savo piliečių saugumo, gerovės ir laisvės užtikrinimo. Šalies vadovė pareiškė viltį, kad artimas abiejų valstybių dialogas dvišaliais ir regioniniais, Europos Sąjungos ir NATO klausimais ir toliau išliks svarbiu varikliu, stiprinančiu ir mūsų Baltijos regioną, ir visą vieningą žemyną bei transatlantinę bendruomenę, o bendra lietuvių ir latvių patirtis, vertybės ir tikslai skatins mus puoselėti šalių draugystę ir artimus ryšius.
Nepriklausomybės dienos proga Prezidentė visiems latviams palinkėjo gražios, šalį suburiančios šventės, visokeriopos sėkmės ir laimės, o Latvijai – ilgų laisvės, vienybės ir klestėjimo metų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino Latvijos Saeimos pirmininkę Inarą Mūrniecę ir visus Latvijos žmones su nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiu.
„Mūsų žmonės vadina vieni kitus broliais. Mus sieja ne tik etninio giminingumo jausmas – lietuviai ir latviai yra vieno kamieno tautos, turinčios bendras kultūrinių tradicijų šaknis ir daugybės amžių istorinę praeitį“, – sveikinime teigia Seimo pirmininkas.
Parlamento vadovas pabrėžia, kad bendros krypties Lietuva ir Latvija niekada neprarado, efektyvūs ir konstruktyvūs santykiai tęsiasi ir šiandien.
„Džiaugiuosi puikiais Lietuvos ir Latvijos santykiais. Esu įsitikinęs, kad glaudus bendradarbiavimas dvišaliu lygmeniu ir parama plėtojant daugiašalius formatus mus stiprina, nes kalbame vienu, geriau girdimu balsu“, – teigia Seimo pirmininkas.
Latviją Nepriklausomybės 100-ųjų metinių proga Lietuvos žmonių ir Vyriausybės vardu nuoširdžiai pasveikino ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„2018-ieji – išskirtinės svarbos metai mūsų šalims. Lietuviai puikiai supranta, su kokiu džiaugsmu Latvijos žmonės pasitinka šią dieną, kadangi mūsų istorija panaši. Šiandien mes esame laisvi ir patys renkamės kelią, kuriuo eisime į ateitį. Per šį laikotarpį Lietuva visada jautė Latvijos žmonių, Vyriausybės visokeriopą paramą ir pastangas siekiant mūsų tautų bendrystės stiprinimo. Už tai esame jums labai dėkingi“, – sakoma premjero sveikinime.
Pasak Vyriausybės vadovo, Latvija ir Lietuva visada buvo artimos sąjungininkės, apie tai liudija įvairiausiose srityse plėtojamas vaisingas bendradarbiavimas, intensyvėjantis politinis dialogas. Premjeras pasidžiaugė vis glaudesniu tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu ir patvirtino Lietuvos įsipareigojimą toliau kartu stiprinti bendras pozicijas bei pastangas užtikrinant taikią ir saugią mūsų regiono ateitį.
