Rytų Ukraina

Trumposios naujienos

Kyjivas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Kyjievas pirmadienį prisiėmė atsakomybę už mirtiną smūgį Rusijos pajėgoms rytų Ukrainoje, kai Maskva pranešė, kad Makijivkos mieste neteko 63 karių.
 
„Gruodžio 31 dieną Makijivkos mieste rytiniame Donecko regione buvo sunaikinta ir apgadinta iki 10 vienetų įvairaus tipo priešo karinės technikos“, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškime.
 
Jame teigiama, kad žmonių „nuostoliai“ vis dar nustatomi.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.03; 00:05
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, birželio 28 d. (dpa-ELTA). Po raketų atakos prieš prekybos centrą Rytų Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „didžiausia  teroristine organizacija pasaulyje“. Tai, anot jo, turi būti konstatuota ir teisiškai.
 
„Ir kiekvienas pasaulyje turi žinoti, kad jei perki ar transportuoji rusišką naftą, palaikai kontaktą su Rusijos bankais ar Rusijos valstybei moki mokesčius ar muitus, tai reiškia – kad duodi teroristams pinigų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
 
Ukrainos prezidentas dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų. Ukraina dar prieš karą ir iš karto po Rusijos invazijos prašė jų, kalbėjo V. Zelenskis savo tradiciniame kreipimesi naktį į antradienį. Žmonės prekybos centre Kremenčuke esą nusipelno tokio pat saugumo, kaip bet kokiame kitame prekybos centre pasaulyje – ar tai būtų kur nors Filadelfijoje, Tel Avive, ar Drezdene.
 
Per ataką, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 16 žmonių ir dar apie 60 buvo sužeisti. Ataką griežtai pasmerkė užsienis. G7 viršūnių susitikimo dalyviai kalbėjo apie karo nusikaltimą ir pagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padariniais.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.28; 06:46
Trumposios naujienos

Kyjivas, birželio 28 d. (dpa-ELTA). Po raketų atakos prieš prekybos centrą Rytų Ukrainoje žuvusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai 18. Apie tai antradienio rytą „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities gubernatorius Dmytras Luninas.
 
Gelbėjimo ir tvarkymo darbai Kremenčuko mieste tęsėsi per naktį. Per ataką pirmadienį apie 60 žmonių buvo sužeisti. Ukrainos generalinė prokuratūra, be to, pirmadienį teigė, kad daugiau kaip 40 asmenų laikomi dingusiais.
 
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, prekybos centras apšaudytas X-22 tipo raketomis „oras-žemė“. Jos esą buvo paleistos iš Tu-22 ilgojo nuotolio bombonešių Rusijos Kursko srityje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.28; 08:41
Trumposios naujienos

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas/Bratislava, gegužės 31 d. (dpa-ELTA). Tai, kad karo vaizdai iš Ukrainos nebedominuoja pagrindinėse naujienose ir antraštėse, neturėtų paskatinti Europos pamiršti karo, perspėjo Slovakijos prezidentė Zuzana Caputová per iš anksto nepraneštą vizitą į Ukrainą.
 
„Borodiankoje ir Irpine savo akimis mačiau naikinimo pėdsakus, kuriuos Rusijos kareiviai atnešė į Ukrainą“, – sakė prezidentė, paraginusi toliau remti Ukrainą.
 
Ji pridūrė, kad tūkstančiai civilių Rytų Ukrainoje ir toliau patiria panašų destruktyvų smurtą.
 
Z. Caputová taip pat susitiko su kolega Volodymyru Zelenskiu ir pasakė kalbą Ukrainos parlamente.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.06.01; 07:29
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Maskva, gegužės 5 d. (dpa-ELTA). Rusijos pajėgos skelbia per parą iš viso 77 kartus iš oro atakavusios kaimyninę Ukrainą. Per antskrydžius trečiadienį nukauta 310 ukrainiečių kovotojų ir sunaikinti 36 karinės technikos vienetai, sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas.
 
Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
 
Pasak I. Konašenkovo, be kita ko, virš Luhansko srities Rytų Ukrainoje ir Gyvačių salos Juodojoje jūroje numušti šeši ukrainiečių dronai.
 
Be to, raketomis apšaudytos keturios ukrainiečių artilerijos pozicijos bei trys amunicijos sandėliai. Prie Popasnos Luhansko srityje sunaikinta JAV pagaminta artilerijos radarų sistema.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.05; 09:19
Trumposios naujienos

Oleksijus Arestovyčius

Kyjivas, balandžio 7 d. (ELTA). Rusijos antskrydžiai Ukrainoje dabar daugiausiai nukreipti į šalies rytus. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Sky News“.
 
Pasak jo, čia Rusijos kariai bando apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
 
O. Arestovyčius kartu nurodė, kad pietinis Mariupolio uostamiestis vis dar laikosi, o Rusijos pastangos apsupti ukrainiečių karius šalies rytuose bus bergždžios. „Situacija kontroliuojama“, – nacionalinei televizijai sakė jis.
 
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija anksčiau patvirtino informaciją, kad dabar Rusija daugiausiai dėmesio skiria Ukrainos rytams. Ministerija pridūrė, kad Rusijos pajėgoms trūksta motyvacijos ir išteklių.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.04.08; 08:00
Trumposios naujienos

Mariupolis nepasiduoda. EPA – ELTA foto

Doneckas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Prorusiškų separatistų pareigūnas Rytų Ukrainoje ketvirtadienį pripažino, kad ginkluoti civiliai kovoja kartu su Ukrainos armija apgultame Mariupolio mieste.
 
Eduardas Basurinas, aukšto rango pareigūnas apsišaukėliškoje separatistinėje Donecko tvirtovėje, primetė, kad kovose dalyvauja iki 3500 Ukrainos karių, jo teigimu, susitelkusių aplink miesto „Azovstal“ geležies ir plieno gamyklas bei uostą. „Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie Mariupolio gyventojai taip pat kovoja su ginklu rankose. Todėl šis skaičius gali būti didesnis”, – sakė jis per Rusijos televiziją.
 
Mariupolyje, esančiame strategiškai svarbioje vietoje pietryčiuose tarp Rusijos okupuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų Ukrainos rytuose, vyko vieni aršiausių Maskvos pajėgų puolimų. Gyventojai pasakoja apie visiškus sugriovimus ir sunkias sąlygas. Miesto gyventojų skaičius sumažėjo nuo 400 tūkst. prieš karą iki maždaug 120 tūkst. šiandien.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.08; 07:50
Trumposios naujienos

Maskva, vasario 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Rytų Ukrainos separatistinių respublikų nepriklausomybę, pirmadienį sakoma Kremliaus pranešime, kuriame priduriama, kad apie savo sprendimą jis pranešė Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams.
 
„Artimiausiu metu prezidentas planuoja pasirašyti įsakymą“, – nurodė Kremlius. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu „išreiškė nusivylimą“ V. Putinui dėl šio sprendimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.02.22; 07:08
Trumposios naujienos

Antrankiai

Praha, sausio 4 d. (dpa-ELTA). Čekijos teismas nuteisė buvusį karį, kovojusį prorusiškų separatistų pusėje Rytų Ukrainoje, kalėti 21 metus už dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje užsienyje.
 
Vyras neatvyko į teismą išklausyti antradienį priimto nuosprendžio, nes jis, kaip manoma, yra Ukrainoje, kur turi šeimą, pranešė naujienų agentūra ČTK.
 
Buvusiam kariui buvo pateikti kaltinimai nuo 2014 metų birželio iki mažiausiai 2018 metų gegužės mėnesio kovojus vadinamosios Donecko liaudies respublikos pusėje, kurios nepripažįsta jokia nacionalinė vyriausybė.
 
Gynyba neigė visus kaltinimus, kaltindama prokuratūrą, kad keldama bylą ji pirmiausia rėmėsi socialinių tinklų ir laikraščių pranešimais.
 
JT skaičiavimais, kovose tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų iki šiol žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
JAV ir Europos Sąjunga Rusijai įvedė sankcijas už jos vaidmenį konflikte, taip pat už Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.05; 00:02
Trumposios naujienos

Geležinių vartų spyna. Slaptai.lt nuotr.

Du Čekijos piliečiai buvo nuteisti kalėti po 20 metų už kovą prorusiškų separatistų gretose Ukrainos rytuose.
 
Kaip skelbė agentūra CTK, trečiadienį Plzeno miesto apygardos teismas pripažino 27-erių metų vyrą kaltu dėl kaltinimų dalyvavimu teroro atakose ir parama nusikalstamai organizacijai. Jo advokatas nurodė apskųsiąs teismo nuosprendį.
 
Antrasis vyras, kuris šiuo metu slapstosi, trečiadienį Prahos teisme jam nedalyvaujant taip pat buvo nuteistas kalėti 20 metų.
 
Abu vyrai, kaip įtariama, 2015 m. dalyvavo karo veiksmuose Rytų Ukrainoje ir tuomet gyrėsi apie tai savo draugams ir socialiniuose tinkluose.
 
Ukrainos kariuomenė jau daugiau kaip septynerius metus Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su prorusiškais separatistais.
 
Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) kaltina Maskvą remiant separatistus. Anot Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimų, šis karinis konfliktas nuo jo pradžios 2014 m. jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.09; 07:00
Trumposios naujienos

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

Per susirėmimus su prorusiškais separatistais karo draskomuose Ukrainos rytuose žuvo dar du kariai ukrainiečiai, pirmadienį pranešė jos kariuomenė.
 
Pastarosiomis savaitėmis šalies rytuose reguliariai vyksta susirėmimai. Jie pakerta pernai pasiektas paliaubas, kurios suteikė vilties, kad bus užbaigtas 2014 metais po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kilęs konfliktas.
 
Ukrainos kariuomenės teigimu, vienas karys žuvo šeštadienį, o kitas pirmadienį.
 
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose, Ukraina taip pat apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme.
 
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad Rusija prie sienos su Rytų Ukraina sutelkė 41 tūkst. karių, o Krymo pusiasalyje – 42 tūkst. Julija Mendel pridūrė, kad prezidentas dar kovo mėnesio pabaigoje išsiuntė užklausą Kremliui, prašydamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančio konflikto, bet atsakymo dar negavo.
 
„Tikimės, kad prezidentas V. Putinas neatsisakys dialogo“, – sakė J. Mendel.
 
Ilgalaikis konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo iš viso daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios žuvo jau 28 Ukrainos kariai, palyginti su 50 žuvusių karių per visus 2020 metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04:13; 00:30
Trumposios naujienos

Rusijos tankas EPA – ELTA nuotr.

Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių. Tiek pat yra Krymo pusiasalyje, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė Julija Mendel.
 
Tvyrant įtampai, V. Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu, jis negalįs pasakyti.
 
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
 
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
 
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.13; 05:00
Trumposios naujienos

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė nerengsianti puolimo prieš prorusiškus separatistus, kontroliuojančius du regionus šalies rytuose. Apie tai kariuomenė pranešė augant nerimui dėl pastarosiomis dienomis suintensyvėjusio konflikto.
 
„Laikinai okupuotų teritorijų išlaisvinimas jėga neišvengiamai pareikalautų daug civilių ir karių žūčių, tai Ukrainai yra nepriimtina“, – pranešime teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės vadas Ruslanas Chomčakas.
 
Jis apkaltino Maskvą „bauginimu ir šantažavimu karine galia“, siekiant aštrinti situaciją.
 
„Ukrainą remia visas civilizuotas pasaulis. Priešo akivaizdoje nesame vieni“, – teigė R. Chomčakas.
 
Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad prie Ukrainos pasienio sutelktų Rusijos karių dabar yra daugiausiai nuo 2014 m., kai, Rusijai aneksavus Krymą, Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apsilankė Rytų Ukrainos fronto linijoje, kur jis praleido naktį.
 
„Čia sprendžiamas mūsų šalies likimas“, – feisbuko paskyroje rašė jis.
 
V. Zelenskis, į NATO kreipęsis dėl Ukrainos narystės paspartinimo, tikino ketvirtadienį apsilankęs tose vietose, kur pastarosiomis savaitėmis žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos kariai.
 
Nuo metų pradžios karo zonoje jau žuvo 26 šalies kariai, palyginimui, per visus 2020 m. susirėmimai Rytų Ukrainoje pareikalavo 50 karių gyvybių.
 
Nuo 2014 m. per karą Rytų Ukrainoje žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.10; 08:00
Trumposios naujienos

NATO būstinė Briuselyje

Dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje NATO įspėja Maskvą dėl tolesnės padėties eskalacijos, rašo agentūra „Reuters“.
 
„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
 
Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.
 
Sąjungininkai jau balandžio 1 dieną 30 NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos. Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai.
 
Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 09:00
Gordijo mazgas

Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.

Ukraina padavė Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl „tikslinių oponentų nužudymų“, antradienį pranešė pats teismas, patvirtindamas informaciją apie dar vieną Kijevo teisinį kaltinimą Maskvai.
 
Praeitą savaitę pateiktoje paraiškoje Ukraina kaltina Rusiją vykdžius nužudymus „Rusijoje ir kitų valstybių teritorijoje ne karinio konflikto situacijoje“.
 
Tai yra jau devintas kartas, kuomet Ukraina paduoda Rusiją į EŽTT. Šis teismas nagrinėja bylas dėl galimų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimų.
 
Ukraina taip pat kaltina Rusiją netiriant nužudymų ir „tyčia vykdant operacijas, skirtas pridengti atsakingus asmenis ir sutrukdyti juos nuteisti“, teigia teismas.
 
EŽTT nepateikė detalių apie galimus nužudymus.
 
Ukraina tvirtina, kad tiksliniai nužudymai pažeidžia teisę į gyvybę, kuri yra saugoma Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Šią konvenciją yra pasirašiusi ir Rusija.
 
Kitos Rusijos atžvilgiu Ukrainos Strasbūro teisme iškeltos bylos yra susijusios su „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimu Rytų Ukrainoje 2014 m. liepą, žmogaus teisių pažeidimus Krymo pusiasalyje, kurį Rusija okupavo 2014 m., ir Rusijos įvykdytu trijų Ukrainos kariuomenės laivų sulaikymu Kerčės sąsiauryje 2018 m.
 
Ukrainos rytuose nuo 2014 m. iki dabar vyksta karas tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų. Konflikto metu žuvo beveik 13 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 15:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Igorius Girkinas, Vladimiras Putinas. Azov. Press

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos karininkas Igorius Girkinas pripažino „moralinę kaltę“ dėl to, kad 2014-ųjų metų vasarą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas civilius gabenęs lėktuvas MH17 (Malaysia Airlines). Šis orlaivis skrido virš teritorijos, kurią tuomet kontroliavo Igorio Girkino (šaukinys – Strelkov) vadovaujami prorusiški separatistai. Omenyje turima Donecko sritis Ukrainos rytuose.

Tądien žuvo visi keleiviai – 298. Dauguma žuvusiųjų – Nyderlandų, Malaizijos, Australijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. 80-imt iš jų – vaikai.

Į atsargą išėjęs FSB pulkininkas I.Girkinas (Игорь Гиркин) – vienas iš tų, kurį tarptautinis Hagos tribunolas įtaria esant atsakingą už tai, kad į Donecko sritį 2014-ųjų vasarą buvo atgabentas zenitinių raketų kompleksas „Buk“. Nė vienas iš įtariamųjų (trys – Rusijos piliečiai, vienas – Ukrainos pilietis) teismo posėdžiuose Hagoje nepasirodė.

„Kadangi buvau sukilėlių vadas ir aktyvus konflikto dalyvis, aš jaučiu moralinę atsakomybę už tą aviakatastrofą,“ – viešai pareiškė I.Girkinas. Ar šie žodžiai reiškia, kad dėl civilius gabenusio orlaivio katastrofos kalti rusų kariškiai, atgabenę į Ukrainos teritoriją „Buk“ kompleksą? Į šį „The Times“ leidinio klausimą I.Girkinas atsakė, esą „žmonės gali jo žodžiu interpretuoti kaip tik nori“. Nuo išsamesnių komentarų buvęs FSB karininkas išsisuko.

Igorius Girkinas (Игорь Гиркин)

Tyrėjai iš Nyderlandų yra paskelbę, kad jiems pavyko perimti telefoninius pokalbius, kurie įrodo, jog būtent rusų kariškiai dislokavo zenitinių raketų kompleksą „Buk“, iš kurio buvo paleista mirtį nešusi raketa. Būtent rusų kariškių atgabento „Buk“ raketa numušė Malaysia Airlines lėktuvą MH17. Tyrėjų perimtuose 2014-ųjų pokalbiuose dalyvauja Vladislavas Surkovas, vienas iš artimiausių Vladimiro Putino patarėjų Rytų Ukrainos klausimais, ir generolas – majoras Andrejus Burlakas, FSB pasienio kariuomenės vado pavaduotojas.

Manoma, kad lemtingąją zenitinę raketą paleidę rusų kariškiai supainiojo civilių orlaivį su kariniu Ukrainos lėktuvu. Manė numušią Ukrainos karo lėktuvą, o susprogdino civilius keleivius skraidinusį orlaivį.

Informacijos šaltinis – „The Times“ (Markas Bennetts)

2020.05.25; 07:50

Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su popiežiumi Pranciškumi paprašė jo padėti išlaisvinti Ukrainos karo belaisvius, kurie yra laikomi nelaisvėje Rusijoje ir Donbaso teritorijose, skelbia „Reuters“.
 
„Popiežius daro viską, kas įmanoma, kad pasaulyje būtų pasiekta taika ir harmonija. Paprašiau jo pagalbos išvaduoti ukrainiečius, paimtus į nelaisvę Donbase, Kryme ir Rusijoje“, – teigė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad Šventasis Sostas galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.
 
Rusijos ir Ukrainos santykiai nutrūko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Vatikaną sieja diplomatiniai santykiai tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
 
Nors gruodžio 29 d. Donbase Ukrainos vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai apsikeitė belaisviais, neaišku, kiek Ukrainos vyriausybės karių vis dar yra laikomi nelaisvėje. Aktyvistai teigia, kad jų yra apie 100.
 
V. Zelenskis pernai balandį laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, žadėdamas užbaigti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir sugrąžinti belaisvius namo.
 
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba skelbė, kad Vatikane lankydamasis V. Zelenskis taip pat pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti Donbase.
 
„Pakviečiau jį į Ukrainą. Esu tikras, kad jis apsilankys Ukrainoje, ir ne tik sostinėje. Aš sakiau, kad, norint visiškai suprasti, kas vyksta rytuose, turime apsilankyti Ukrainos rytuose“, – sakė Ukrainos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 16:30
Trumposios naujienos

Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė Rusijai dėl veiksmų Rytų Ukrainoje taikomas sankcijas dar šešiems mėnesiams, pastarąjį sprendimą bloko šalių lyderiai priėmė praėjusią savaitę.
 
Pirmą kartą sankcijos buvo pritaikytos 2014 m. liepą, dėl Rusijos įvykdytos Krymo, priklausančio Ukrainai, aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams šalies rytuose.
 
Šios sankcijos nuo to laiko atnaujinamos kas šešis mėnesius. Ketvirtadienį jas pratęsus, sankcijos dabar galios iki 2020 m. liepos 31 d.
 
ES sankcijų švelninimą siejo su pažanga vedant Minsko susitarimą, kuriuo raginama įgyvendinti besąlygiškas paliaubas, abiems pusėms nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje patraukiant sunkiąją ginkluotę. Tai turėjo būti įgyvendinta iki 2015 m. pabaigos.
 
„Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, sankcijos išlieka“, – pareiškime rašė ES atstovai.
 
Kiek anksčiau šį mėnesį taip vadinamo Normandijos formato viršūnių susitikimo, kuriam tarpininkavo Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel, metu, pirmą kartą susitiko Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
 
Jie susitarė iki metų pabaigos Rytų Ukrainoje įgyvendinti visišką ugnies nutraukimą.
 
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, E. Macronui ir A. Merkel pristačius Normandijos formato susitikimo Paryžiuje rezultatus, Europos šalių lyderiai nusprendė sankcijas pratęsti.
 
ES sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, dėl jų Rusijos bankai negali dalyvauti ES rinkose, ribojamas ES importas.
 
Imtasi ir atskirų priemonių, kuriomis ribojama įmonių ir paskirų asmenų aneksuotose Krymo ir Sevastopolio teritorijose veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 00:05
Trumposios naujienos

Ukrainos sostinės Kijevo centre gruodžio 1-osios vakarą ginkluoti užpuolikai apšaudė automobilį, kaip pranešama, priklausantį verslininkui ir Kijevo srities tarybos nariui Viačeslavui Sobolevui. Žuvo trimetis V. Sobolevo sūnus, remdamasi policijos šaltiniu praneša agentūra „Reuters“.
 
Nežinomi ginkluoti asmenys šaudė į „Range Rover“ markės automobilį, kurį, kaip teigiama, vairavo V. Sobolevas. Užpuolikai norėjo nušauti patį V. Sobolevą, bet kulka pataikė į kartu važiavusį politiko sūnų. Vaikas mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę.
 
Užpuolikai paspruko „Lexus“ automobiliu.
 
Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministerija neidentifikavo automobilio savininko ir aukos tapatybių.
 
„Dėl patirtos šautinės žaizdos greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę mirė vaikas“, – skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
 
V. Sobolevas yra verslininkas iš Donecko Rytų Ukrainoje, kur nuo 2014 metų vyksta ginkluotas konfliktas. Jis 2015 metais išrinktas į Kijevo srities tarybą kaip buvusio prezidento Petro Porošenkos bloko atstovas. 2010-2011 metais jis buvo Ukrainos nacionalinės dujų ir naftos įmonės „Naftogaz“ vadovo pavaduotojas.
 
Žuvęs trimetis buvo jauniausias penkių vaikų tėvo V. Sobolevo vaikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:52
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus atstovai penktadienį teigė, kad Ukrainos taikos procesui aptarti skirtas Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas galėtų įvykti kitą mėnesį.
 
„Vyksta aktyvus pasiruošimas, o kai paaiškės rezultatai, kuriuos galės patvirtinti vadovai, tada susitarsime dėl datos, – spaudos atstovams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas. – Jei darbas bus sėkmingas, kodėl gi nesurengus vadovų susitikimo spalį?“. J. Ušakovo komentarus citavo TASS žiniasklaidos agentūra.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad susitikimas būtų rengiamas dar šį mėnesį. Tik prieš keturis mėnesius prisaikdintas prezidentas V. Zelenskis yra pasiryžęs nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Tai prezidentas laiko darbo prioritetu.
V.Zelenskis – naujasis Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
V. Zelenskio kabinetas kiek anksčiau pranešė, kad šeštadienį šalių vadovai telefonu aptarė susitikimo galimybę ir susitarė „artimiausioje ateityje aptarti datą, kada galėtų įgyvendinti Normandijos formato susitikimą“, į kurį būtų įtrauktos ir Prancūzija bei Vokietija.
 
Nuo to laiko, kai balandį Ukrainos prezidentu buvo išrinktas V. Zelenskis, įtampai tarp Maskvos ir Kijevo mažinti dedama vis daugiau pastangų. Ši mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino surengti Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą taikos Ukrainoje klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.14; 07:30