šachmatai

Aktualijos

Ekspozicijos fragmentas

Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose – lankytojams pirmąkart rodomi Lietuvos partizanų, tremtinių ir politinių kalinių daiktai iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

„30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią nuo spalio vidurio lankytojams pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai, siuviniai-atvirukai, tabokinės, ginklų dėtuvės ar dokumentų slėptuvės, fotoaparatas, šachmatai ir kiti.

„Naujai parodai atrinkome 30 daiktų, nes spalio 15 dieną prieš trisdešimt metų ir buvo įkurtas muziejus, tą sukaktį norėjosi įprasminti“, – sako istorikas Remigijus Černius, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius.

Pasak veiklos jubiliejų mininčios žinomiausios atminties institucijos vadovo, muziejus prasideda nuo fondų kaip teatras nuo rūbinės. „Muziejuje sukaupta gerokai daugiau eksponatų negu jų talpina nuolatinių ekspozicijų erdvės. Fondai atspindi muziejininkų darbą ir mūsų muziejaus bendraminčių – tremtinių, politinių kalinių, patriotinių organizacijų, disidentų – entuziazmą, palaikymą. Jų pastangomis buvo gauti eksponatai, o darbuotojų dėka atnaujinamos ekspozicijos, gimsta parodos, vedamos ekskursijos ir edukacijos: vyksta muziejaus gyvenimas. Taigi fondai – viena svarbiausių muziejinės veiklos sričių.“

Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Kita vertus, tęsia Remigijus Černius, muziejaus ekspozicijos ir laikinos parodos skirtos lankytojams. „Ir ši proginė paroda nėra išimtis: ji skirta tiems, kuriems Lietuvos partizanų kovų ir genocido laikmetis žinomas tik iš knygų, žiniasklaidos, ir tiems, kurie jau yra lankęsi mūsų muziejuje ar yra patyrę okupacijų represijas. Todėl iš saugomų rinkinių atrinkti tie daiktai, kurie niekur nebuvo rodyti, jie pirmąkart tampa eksponatais. Taip siekiama sudominti: per autentiką, emociją, daikto savininko asmenybę ar daikto išsaugojimo/ atradimo pasakojimą.“

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus įkūrimo sukakčiai skirtos parodos „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ kuratorė, direktoriaus patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė išsamiau apibūdina parodos eksponatų išskirtinumą, atkreipdama dėmesį į specialiai į sostinę iš muziejaus Druskininkų filialo atvežtą antkapinę lentelę, nuo 1949 m. tremtyje mirusio Liudviko Ramanausko kapo.

„Liudvikas Ramanauskas – tai žiauriai sovietų nukankinto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signataro, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago tėvas. 1948 m. gegužę su sūnumi Albinu, dukra Aldona jis buvo ištremtas į Saralą, Chakasijos autonominę sritį, Krasnojarsko krašte. Ten 1949 m. sausio 2 d. tremtyje ir mirė. Dukra Aldona į Lietuvą nelegaliai grįžo 1958 m. Kelis metus slapstėsi. Sūnus Albinas grįžo 1962 m.“, – pasakoja muziejininkė.

Rodydama sulenkiamą nešiojamą fotoaparatą, ji atkreipia dėmesį ir į kitą unikalią istoriją apie savamokslį fotografą Juozą Karlą (1907–1998), kuris 1946–1949 m. įamžino Ignalinos krašte veikusios Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanus. Nepaisant to, kad pokariu Juozas buvo paskirtas pirmuoju apylinkės pirmininku, tai jam tapo puikia priedanga palaikyti ryšius su partizanais ir reguliariai juos fotografuoti.

„Tų nuotraukų rinkinys išskirtinis savo turtingumu ir daugiasluoksniškumu. Jį sudaro fotografijos, negatyvai, stiklo negatyvai, metaliniai stiklo negatyvų dėklai ir fotoaparatas“, – teigia Ramunė Driaučiūnaitė.

Parodos lankytojai galės pamatyti vizitėles – Lietuvos kalėjimuose ir sovietų lageriuose ant mažų medžiagos skiaučių adata ar žuvies kaulo ašaka slapta nuo kalėjimo sargybinių ir lagerių prižiūrėtojų siuvinėtus sveikinimo, palaikymo ir paguodos rankdarbius. Parodoje taip pat gausu ir suvenyrinių savadarbių dėžučių, kurių unikaliausia į jubiliejinę parodą atkeliavo iš Kauno:

„Tai Norilske Krasnojarsko krašte kalėjusio politinio kalinio Albino 1955 m. vasarį pagaminta dėžutė, dovanota politinei kalinei Veronikai Misiūnaitei: unikali tuo, kada padaryta ypatinga – Vasario 16-osios – proga“, – pabrėžia parodos kuratorė.

Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus 11-oje kameroje, kurioje 2018 m. meldėsi Lietuvoje viešėjęs Popiežius Pranciškus, o dabar lankytojai gali pamatyti brangią Šventojo Tėvo dovaną – liturginį žibintą, bus galima išvysti eksponuojamus rožinius ir savadarbį Pažaislio Dievo Motinos su Kūdikėliu altorėlį, priklausiusį 1949 m. tremtinei Zofijai Butkienei, pasidirbintą Poroge, Nižneudinsko rajone, Irkutsko srityje.

grotos1
Grotos

Muziejaus dailininkė Aistė Tarabildienė pamini, kodėl parodos akcentu pasirinktas pro kalėjimo durų kameros akutę matomas rožinis:

„Rožinis – tikėjimo, paguodos ir vilties simbolis. Malda, kur ji bebūtų – drėgnoje kalėjimo kameroje, apledėjusioje tremtinių jurtoje ar tamsiame lagerio barake – telkė, guodė ir ramino“.

Paroda „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Aukų g. 2A buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus ekspozicijoje veiks iki 2022 m. pabaigos.

Nemokamai miestiečiams ir miesto svečiams parodą „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ bus galima apžiūrėti 2022 m. spalio 28 d., penktadienį iš karto po Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtos lauko parodos „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“, skirtos muziejaus veiklos jubiliejinei sukakčiai, atidarymo.

Parodos „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“ atidarymo pradžia 12.00 val. KVIEČIAME ŽURNALISTUS JAME DALYVAUTI!

Aurelija Juodytė. LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

2022.10.17; 14:37

Aktualijos

Prezidentas: svarbu, kad šachmatų žaidimas pasklistų po visas Lietuvos mokyklas. R. Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį įteikė Prezidento taurę Lietuvos pradinių klasių šachmatų čempionato nugalėtojams – mokyklos „Saulės gojus” 4 klasės komandai.
 
Kovo mėnesį Lietuvos pradinių mokyklų klasės buvo pakviestos dalyvauti šachmatų turnyre Prezidento taurei laimėti. Turnyre dalyvavo 81 komanda – daugiau nei 700 dalyvių iš visos Lietuvos mokyklų. Į finalinį etapą Prezidento rūmuose buvo pakviestos 14 geriausiai atrankoje pasirodžiusių komandų.
 
Prie turnyro organizavimo prisidėjo daugiau nei 30 mokytojų, trenerių, informacinių technologijų specialistų, šachmatų entuziastų, turnyro atrankos metu sužaistos daugiau nei 2000 šachmatų partijų, finalinio etapo Prezidento rūmuose metu – dar 500.
 
„Svarbu, kad šachmatų žaidimas pasklistų po visas Lietuvos mokyklas, kad kuo daugiau vaikų nuo pat mažumės patirtų daug gerų savybių ugdantį šachmatų džiaugsmą”, – sveikindamas nugalėtojus sakė šalies vadovas.
Šachmatų partija. Slaptai.lt nuotrauka
 
G. Nausėda padėkojo turnyro organizatoriui, šachmatų populiarintojui Jonui Sidabrui ir visiems savanoriams, sukūrusiems nuostabią šachmatų šventę. Atskirai prezidentas padėkojo ir Vilniaus Antakalnio pradinės mokyklos, kurios Ukrainos vaikų klasės komanda taip pat žaidė finaliniame turnyro etape, direktorei Anetai Lapcun už vaikų iš Ukrainos priėmimą ir įtraukimą į vienijančias veiklas.
 
Antrąją vietą turnyre užėmė VGTU inžinerijos licėjaus 4f klasės komanda, trečiąją ir ketvirtąją pasidalijo Marijampolės „Ryto” pagrindinės mokyklos 4c klasės ir Tauragės „Šaltinio” progimnazijos 4d klasės komandos.
 
Prezidentas ir jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas su Prezidento taurės nugalėtojų komanda – mokyklos „Saulės gojus” 4 klase – sužaidė šachmatų simultaną. Didžioji partijų dalis baigėsi lygiosiomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.22; 06:30
Aktualijos

Apdovanoti šachmatų turnyro „Seimo taurė – 2022“ geriausieji. Dž. G. Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.

Šeštadienį Seimo rūmuose surengtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame turnyre paaiškėjo šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2022“ nugalėtojai.
 
Į varžybas susirinkusius šachmatininkus pasveikino šachmatų didmeistrė, Europos čempionė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Gytis Kaminskas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas Julius Sabatauskas ir varžybų vyriausiasis teisėjas, tarptautinės kategorijos arbitras Raimondas Paliulionis.
 
Turnyro nugalėtoju tapo ir pereinamąją Seimo taurę iškovojo vilnietis Nikita Posaškovas. Nuo penkerių metų šachmatais žaidžiantis šešiolikmetis džiaugiasi savo laimėjimu. „Labai smagu laimėti šį turnyrą, daug įdomių partijų. Buvo keletas ir konfliktiškų, bet esu patenkintas ir savo žaidimu, ir rezultatu“, – Seimo pranešime cituojamas jis.
 
Pirmąją vietą komandų įskaitoje užėmusiai Panevėžio ŠK „Gigant chess“ komandai įteikta pereinamoji Seimo kanclerio taurė.
Moterų kategorijoje turnyre geriausiai pasirodė Margarita Baliūnienė.
 
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen žaidė simultaną su vaikais. Po šios dienos žaidimo parlamento vadovė svarstė apie savybes, kurios reikalingos geram šachmatininkui. „Reikia labai įvairių savybių, nes žmonės, žaidžiantys šachmatais, yra labai skirtingi, tačiau dažniausiai vaikai, kurie susidomi šachmatais, yra labiau linkę susikaupti, labiau dėmesingi, mažiau blaškosi. Šachmatai ir treniruoja tas savybes – gebėjimą susikoncentruoti, ilgesnį laiką pabūti ramiai vienoje vietoje. Be kita ko, treniruoja ir mokėjimą priimti ne tik pergalę, bet ir savo pralaimėjimą. Treniruoja daug skirtingų savybių, kurios vėliau būna labai naudingos gyvenime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Seimo pirmininkės nuomone, ir šiandien tarp metusių jai iššūkį buvo talentingų vaikų. „Tikrai buvo tokių šiandien. Nesunku pamatyti talentą. Paprastai pastebi iš to, kad vaikai būna labai susikaupę, jie akivaizdžiai stengiasi, jiems svarbus kiekvienas ėjimas. Kartais tokie vaikai labai nusimena po pralaimėtos partijos – tai rodo ambicijas, kad suvokimas savęs kaip sportininko yra gana stiprus. Žinoma, pasitaiko ir visiškai „neįsipaišančių“ į bendras taisykles šachmatininkų, kurie žaidžia lengvai, negalvodami ir viskas jiems vis tiek pavyksta. Būna tokių talentų – vienas iš šimto tūkstančių ar net milijono“, – sakė parlamento pirmininkė.
 
Tuo pat metu jos vyras – Danijos šachmatų didmeistris (aukščiausią reitingą turintis Lietuvoje gyvenantis žaidėjas), pasaulio šachmatų čempiono Magnuso Carlseno treneris Peteris Heine Nielsenas – Seime žaidė šachmatų partijas su dviem varžovais nežiūrėdamas į lentą.
 
Pasak jo, tai nėra taip sudėtinga. „Tai taip pat, kaip žaidžiant įprastus šachmatus. Kuomet žaidžiame partiją, yra padėtis ant lentos, tačiau mes turime apgalvoti daug galimų ėjimų į priekį. Taigi, mes esame įpratę tai daryti. Matyti lentą savo galvoje yra įprasta, kartais net plaukiodamas aš galvoju apie šachmatus. Aš paprastai žaidžiu su dviem varžovais, tačiau yra žmonių, kurie akluoju būdu vienu metu žaidžia su trisdešimčia, o rekordas yra 48 varžovai“, – pasakojo jis.
 
P. H. Nielsenas į klausimą, ar įmanoma ištreniruoti žaidimą akluoju būdu, ar žmogus turi turėti šį sugebėjimą, atsakė labai kukliai: „Tai grynai treniruotės. Žinoma, tam tikrą sugebėjimą mes privalome turėti, bet tai nėra sudėtingiausia šachmatų dalis. Bet kuriam šachmatų profesionalui tai lengva. Jei nežaidžiančiam žmogui šachmatų lenta atrodo kaip 32 dalių dėlionė, man tai organiška pozicija, kurioje aš atsimenu kartu einančias dalis, lyg matyčiau bendrą paveikslą, istoriją, kurios siužetą jau žinau.“
 
Iš Visagino vaikus simultanui su Seimo pirmininke atvežęs Visagino tarybos narys, buvęs irkluotojas, olimpietis Jevgenijus Šuklinas sako, kad atvykimas žaisti į Vilnių su tokio lygio žaidėja vaikams yra labai didelė paskata siekti sporto aukštumų.
 
Nugalėtojams apdovanojimus įteikė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas Aleksandras Černovas.
 
Visiems varžybų nugalėtojams įteikti Seimo kanclerio padėkos raštai ir suvenyrai.
 
Renginio organizatoriai – Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Panevėžio šachmatų klubu ir šachmatų klubu „Icio“.
 
Seimo kanceliarija ir Lietuvos šachmatų federacija nuo 1995-ųjų organizuoja varžybas, kuriose kartu su šachmatų didmeistriais, tarptautiniais meistrais aktyviai dalyvauja Seimo vadovai, Nepriklausomybės Akto signatarai, įvairių kadencijų parlamentarai, kitų institucijų atstovai, užsienio valstybių politikai, diplomatai ir šios sporto šakos gerbėjai. Seimo rūmuose organizuojamos šachmatų varžybos yra analogų pasaulyje neturintis renginys, išskirtine proga suburiantis prie šachmatų lentos šio sporto entuziastus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.03.27; 09:13
Aktualijos

Seimo rūmuose surengto šachmatų turnyro taurės. Seimo kanceliarijos Spaudos biuro nuotr.
Seimo rūmuose surengto šachmatų turnyro taurės. Seimo kanceliarijos Spaudos biuro nuotr.
Seimo rūmuose surengtas šachmatų turnyras. Seimo kanceliarijos Spaudos biuro nuotr.

Seimo rūmuose surengtame turnyre paaiškėjo šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2021“ nugalėtojai. 27-ąjį kartą vykęs renginys tradiciškai organizuojamas kovą – prieš Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tačiau jau antrus metus dėl paskelbto karantino jis buvo perkeltas į rudenį.
 
Į varžybas susirinkusius šachmatininkus pasveikino Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas, Seimo pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo narys Giedrius Surplys, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Gytis Kaminskas ir varžybų vyriausiasis teisėjas, tarptautinės kategorijos arbitras Raimondas Paliulionis.
 
Turnyro nugalėtoju tapo ir pereinamąją Seimo taurę iškovojo jauniausias varžybų dalyvis – dvylikametis Danielius Šeras iš Šiaulių, šachmatais žaidžiantis nuo 6,5 metų, praneša Seimo kanceliarijos Spaudos biuras.
 
Pasak nugalėtojo tėčio Eduardo Šero, geriausiu jaunojo šachmatininko pasiekimu galima laikyti dalyvavimą pasaulio ir Europos greitųjų šachmatų čempionatuose: „5 kartus dalyvavome skirtingose amžiaus grupėse ir 4 kartus pavyko patekti į geriausiųjų dvidešimtuką, užpernai Europos čempionate tik per plauką netapome prizininkais – užėmėme 4 vietą komandinėje įskaitoje.“
 
Danielius jau ne kartą yra tapęs savo amžiaus grupių Lietuvos čempionu, yra laimėjęs prizų ir suaugusių turnyruose, tačiau pergalės Seimo taurės varžybose neplanavo.
 
„Stengėmės nekalbėti apie tai, nes galima lengvai perdegti, kai daug tikiesi, o paskui nepasiseka ir būna daug ašarų, bet mes daug dirbam ir žinom, kaip jis gali žaisti: paprasčiausiai reikia susikaupti ir sužaisti turnyrą nuo pirmos iki paskutinės partijos“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė E. Šeras.
 
Pirmąją vietą komandų įskaitoje užėmusiai marijampoliečių komandai „Hagibis“ (Darius Babrauskas, Rimvydas Šumskis, Marius Bubnys, Andrius Ratkevičius) įteikta pereinamoji Seimo kanclerio taurė.
 
Moterų kategorijoje turnyre geriausiai varžybose pasirodė vilnietė Vesta Kasputė.
 
Nugalėtojams apdovanojimus įteikė Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos narys Aleksandras Černovas.
 
Visiems varžybų nugalėtojams įteikti Seimo kanclerio padėkos raštai ir suvenyrai.
 
Varžybas organizavo Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Vilniaus šachmatų klubu ir šachmatų klubu „ICIO“.
 
Seimo kanceliarija ir Lietuvos šachmatų federacija nuo 1995-ųjų organizuoja varžybas, kuriose kartu su šachmatų didmeistriais, tarptautiniais meistrais aktyviai dalyvauja Seimo vadovai, Nepriklausomybės Akto signatarai, įvairių kadencijų parlamentarai, kitų institucijų atstovai, užsienio valstybių politikai, diplomatai ir šios sporto šakos gerbėjai. Seimo rūmuose organizuojamos šachmatų varžybos yra analogų pasaulyje neturintis renginys, išskirtine proga suburiantis prie šachmatų lentos šio sporto entuziastus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.10; 09:43
Atsargiai

Šachmatų lenta. Slaptai.lt nuotr.

Gruzijos šachmatų legenda Nona Gaprindašvili pateikė „Netflix“ 5 mln. dolerių ieškinį dėl šmeižto, jame sakoma, kad didžiulio populiarumo sulaukusiame televizijos seriale „Karalienės gambitas“ ji vaizduojama „seksistiškai ir menkinančiai“.
 
Kalifornijos teismui ketvirtadienį pateiktame ieškinyje „Netflix“ kaltinama išgalvotame seriale iškraipiusi N. Gaprindašvili laimėjimus. Jame sakoma, kad serialas melagingai leidžia manyti, jog buvusi pasaulio čempionė niekada nežaidė vyrų šachmatų turnyruose, taip pat tvirtinama, kad N. Gaprindašvili, dabar 80 -ies, varžėsi su dešimtimis geriausių žaidėjų vyrų ir įveikė 28 jų. „Netflix“ įžūliai ir sąmoningai melavo apie N. Gaprindašvili laimėjimus“, – sakoma ieškinyje.
 
„Teiginys, kad N. Gaprindašvili „niekada nežaidė su vyrais“, yra akivaizdžiai melagingas, taip pat labai seksistinis ir menkinantis“, – rašoma ieškinyje. „Dar labiau įžeidžiamas yra „ Netflix“ apibūdinimas, kad N. Gaprindašvili yra rusė, nors buvo žinoma, kad ji gruzinė.
 
„Netflix“ savo pareiškime teigė, kad „puoselėja tik didžiausią pagarbą poniai Gaprindašvili ir jos nepaprastai karjerai, tačiau mano, kad ši pretenzija neturi pamato, ir energingai ginsis byloje“.
 
Gruzijos vakariniame Zugdidžio mieste 1941 m. metais gimusi N. Gaprindašvili žaidė šachmatais nuo 13 metų. Ji 20-ies metų laimėjo pasaulio moterų čempionatą ir keturis kartus sėkmingai apgynė savo titulą, kol 1978 m. pralaimėjo karūną kitai gruzinei, 17-metei Maiai Čiburdanidzei. Tais pačiais metais ji tapo pirmąja moterimi, kuriai FIDE suteikė didmeistrės vardą.
 
„Netflix“ teigia, kad „Karalienės gambitas“ tapo jos „didžiausiu visų laikų miniserialu“, 62 mln. namų ūkių jį pažiūrėjo per pirmas 28 dienas.
2021 m. liepą Kalifornijoje įsikūrusi transliacijos paslaugų teikėja turėjo 209 mln. abonentų.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.17; 18:35
SkaitomiausiosŽvalgyba

KGB zaidzia sachmatais

Leidyklos „Briedis“ išleista knyga „KGB žaidžia šachmatais“ – kelių autorių bendras darbas, prie kurio prisidėjo Vakaruose gyvenantys Sovietų Sąjungos didmeistriai Borisas Gulko ir Viktoras Korčnojus, buvęs Valstybės saugumo komiteto papulkininkis Vladimiras Popovas ir istorikas Jurijus Felštinskis.

Sovietų Sąjungoje nebuvo tokios sferos, kurios nekontroliuotų KGB. Galingojo Valstybės saugumo komiteto dėmesys neaplenkė ir sporto, kuris, be viso kito, vertintas kaip ideologinės kovos ir propagandos priemonė.

Vadinamoji sovietinė šachmatų mokykla visada buvo Komunistų partijos ir vyriausybės pasididžiavimas, o sovietų šachmatininkų pergalės tarptautinėje arenoje vertinos kaip sistemos pranašumo prieš „supuvusį kapitalistinį pasaulį“ įrodymas. Tačiau tarp stipriausių SSRS šachmatininkų atsirado tokių, kurie nepanoro žengti koja kojon su ideologija. Į tokius „išdavikus“ ir „atskalūnus“ KGB sutelkė visą velniškų „poveikio priemonių“ arsenalą.

Pirmosiose knygos dalyse pasakojama apie glaudų KGB ryšį su pagrindiniais sovietų sporto funkcionieriais, Valstybės saugumo komiteto padalinius, kurie buvo atsakingi už „sportininkų“, tarp jų ir šachmatininkų, „kuravimą“ bei verbavimą. Skaitant sunku patikėti, kiek lėšų ir jėgų buvo mesta, siekiant užtikrinti SSRS dominavimą šachmatų pasaulyje, persekiojant ir terorizuojant visus neįtikusius sportininkus, tuo pat metu globojant režimui lojalius. Komunistų partijos liepiama KGB iš visų jėgų stengėsi ne tik visiškai kontroliuoti sovietų šachmatininkus, bet ir šantažuoti į Vakarus pabėgusius didmeistrius, tokius kaip V. Korčnojus, daryti spaudimą Tarptautinei šachmatų federacijai.

Antroji knygos dalis – pasaulinio lygio šachmatininko, daugelio prestižinių turnyrų nugalėtojo Boriso Gulko prisiminimai. Norėdamas legaliai emigruoti iš SSRS su žmona, taip pat garsia šachmatininke, jis pateikė pareiškimą išvykti, bet net nenumanė, kokius pragaro ratus teks pereiti. Gulko šeimą bandyta paveikti ideologiškai ir psichologiškai, jie šalinti iš turnyrų, neteko visų pajamų, įrašinėti jų bute vykstantys pokalbiai, sutuoktinius bandyta išskirti, kurpiant tariamos neištikimybės „įrodymus“. Tačiau Gulko nepasidavė. Jis skelbė bado akcijas, rengė viešus protestus, visais įmanomais būdais mėgino pranešti apie savo padėtį Vakarų visuomenei. Pagaliau septynerius metus kovos vainikavo pergalė. Perestroikos laikais atkakliai šeimai vis dėlto leista išvykti.

Knyga „KGB žaidžia šachmatais“ parašyta be galo įtraukiančiu, kartais net žaismingu stiliumi. Nemažai dėmesio skiriama pagrindinių saugumiečių „sporto kuratorių“ biografijoms, neretai pateikiami neįtikėtini, netgi absurdiški jų gyvenimo faktai. Vienas pagrindinių knygos antiherojų – partijos ir KGB numylėtinis didmeistris Anatolijus Karpovas, kurio pergalėmis sovietų valdžia buvo ypač suinteresuota.

Mūsų dienomis A. Karpovas yra Rusijos dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ frakcijos narys ir didelis V. Putino politikos šalininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2021.07.23; 08:15

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ilgai gyvenant didėja neparašytų straipsnių, lyginant su parašytais, skaičius, dar kitaip tariant, kaskart labiau slegiantis tampa atsakomybės svoris dėl to, kad ne kartą pasirinkai komfortišką poziciją patylėti, ypač patogią tada, kai dėl sielos ramybės nusprendei nebedraskyti senų žaizdų, nebeliesti ir taip jau išopėjusių santykių. Tokiu būdu nutylėtų objektų skaičius auga su nepalyginamai didesniu pagreičiu nei problemų aibė, apie kurią bent bandei užsiminti, taigi nutylėta visata plečiasi sparčiau nei kalbiškai apipavidalintas ar  įvardijimo formose sustabdytas pasaulis.

Vis tik  dėl šventos ramybės neparašęs nieko, net neužsiminęs apie besiprašančius aptarimo dalykus, nesijaučiu nusiraminęs, todėl džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai apie tai, ko neparašiau dėl savo desperacijos, nusiminimo ir nuovargio, parašė kitas, kupinas entuziazmo ir taurių ketinimų, tikintis kalbėjimo prasmingumu ir susikalbėjimo galimybėmis, žmogus.

Dėkoju Vytautui Sinicai už tai, kad nenutylėjo, nepraleido negirdomis Emanuelio Zingerio nusišnekėjimų Facebooke apie tai, kad neva, „bet koks nacionalizmas yra demokratijos priešas, stabdantis jos vystymąsi“ (propatria.lt). Imant už gryną pinigą šiuos Zingerio žodžius, turėtų būti draudžiama net užsiminti apie Lietuvos valstybės užgimimą ir atgimimą, pasipriešinimą okupaciniam režimui, o nacionalinio išsivadavimo judėjimai visame pasaulyje turėtų būti vertinami kaip baisus nesusipratimas. 

Emanuelis Zingeris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trumpam išlįsiu iš nutylėjimų zonos ir aš pats, leisdamas sau pastebėti, kad cituotoje Zingerio ištaroje (?) raktinė pozicija yra užšifruota žodžiuose „bet koks“. Iš tiesų, kam daug kalbėti, kas iš to, kad sociologinėje teorijoje nacionalizmas kaip bendruomeninių interesų įsisąmoninimo forma aplamai, beveik be išlygų arba dauguma atvejų yra vertinamas pozityviai, visą tyrinėjimų įkarštį sutelkiant būtent į nacionalizmo skirtumų, pustonių, perėjimų aprašymą (mažiausiai numatant bent valstybinio, politinio, etninio ir kultūrinio nacionalizmo skirtį), nenutylint ir liūdniausius tautos idėjos kvazisureikšminimo arba patologijos atvejus?

O gal iš tiesų, Zingeris kažką leptelėjo nepamąstęs, taigi, ar reikia čia dėl to daug parintis, tuščiažodžiauti ir mums, ar mūsų reikalas būtų aptarinėti įtakingo, bet, tarkime, nukvakusio veikėjo prasisunkusio į viešą kvailumo apsireiškimus? Liūdniausia čia vis tik tai, kad po Zingerio žodžiais, demonstruodami savo lojalumą ir pritarimą, daug nemąstydami Facebooke pasirašė visa eilė Lietuvoje žinomų žmonių. Į tai atkreipia dėmesį ir minėtas  V.Sinica, kaip atrodo bent man, nurydamas pačius karčiausius žodžius ir savo apmaudą išreikšdamas jau kultūringai apdorotais, spaudai tinkamais žodžiais apie pasirašiusiųjų nemokšiškumą (kas buvo nutylėta – tegu lieka kiekvieno iš mūsų  vaizduotėje). Tačiau jeigu būtų leista įsiterpti ir man, pasakyčiau, kad aprašytos situacijos visas grožis susiveda ne tiek į žmonių įpročius kažką padaryti pamąstant ar nepamąstant, kiek yra dalyvavimo konjunktūrinio ritualo apeigose demonstracija. Kalbu labai aptakiai, tarsi ir bijodamas labiau aiškiai išsakyti savo spėjimą apie tai, kad tokių ritualų būtinas pasikartojimas iš esmės yra grindžiamas karjeros užsitikrinimo, atnaujinimo ar tęstinumo poreikiu, ar ne?

Vytautas Sinica. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar labiau bijau, baiminuosi kažką užsiminti ta linkme, kad plečiantis tokių ritualų amplitudei mūsų valstybė traukiasi, sumenksta iki minimumo, tampa nuline valstybe arba net transformuojasi į vaiduoklišką valstybės pamėklę. O užvis labiausiai bijau prasitarti apie tai, kad – neduokDie! – mūsų valstybės atstatymui į normalią būklę gali kada nors prireikti naujo nacionalinio išsivadavimo judėjimo.

Žinia, Zingeris nėra toks visiškai nukvakęs veikėjas, kaip gali pasirodyti kokiam nors naivuoliui iš pirmo žvilgsnio, o greičiau yra taip, kad jo nesugebėjimas nacionalizmų paletėje įžvelgti skirtis yra nulemtas jo paties užsiangažavimo patologiškojo nacionalizmo plotmėje, kai savo tautos išskirtinumo paliudijimą siekiama pelnyti kitų tautų suniekinimo sąskaita. Tas pats Zingeris ilgą laiką buvo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas.

O šios Komisijos veiklos fiasko, net jeigu ir būtume linkę viską nutylėti, yra labai iškalbingas, toks fiasko, be visa ko kito, liudija iniciatorių iš lietuvių pusės neįtikėtiną naivumą. Kol minėtoji Komisija aiškinosi nacių nusikaltimus, darbas virte virė, o perėjus prie sovietinio režimo nusikaltimų, kai iškilo būtinybė įvertinti ir žydų tautybės žmonių karo nusikaltimus, taip pat žydų dalyvavimo žudynėse ir politinių oponentų kankinimuose faktą, kilo baisus žviegimas ir visi tyrimai bei siekis įvertinti istorijos metamorfozes užsibaigė. Čia būtų galima prisiminti, bet aš būčiau linkęs nutylėti Renė Dekarto bičiulio žodžius apie garsiojo filosofo ir matematiko oponentus scholastus iš bažnytininkų luomo: anie esą yra kaip kiaulės, kai patampai vieną iš jų už uodegos, pradeda žviegti visas jų būrys…

Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nacionalizmas yra šiuolaikinis humanizmas, – sako Romualdas Ozolas, neabejotinai viena iš iškiliausių Lietuvos asmenybių, jaudinančiai šviesus žmogus. Atmintyje visam gyvenimui užsifiksavo tai, kaip šis „baisus nacionalistas“, labiausiai mėgstamas mano studentavimo laikais universiteto dėstytojas vienoje iš savo paskaitų apie žmonių talentais turtingą žydų tautą ir pasaulinei žydų bendruomenei tekusius kraupius išbandymus kalbėjo tokiais  jautriais, širdį suspaudžiančiais žodžiais, kad prisiminus kiekvieną kartą iš naujo vėl tenka nuryti ašarą, bijant pasirodyti nevyrišku (taip jautriai išsakytos prokalbės apie žydus niekados ir niekur daugiau nepavyko išgirsti). Kas be ko, nepakenks kuo dažniau prisiminti ir mums, kad Lietuvos žemė daug kur yra permirkusi nužudytų žydų krauju, tačiau tai toli gražu nepateisina kai kurių žydų bendruomenės atstovų rasistinių pasisakymų lietuvių atžvilgiu, judonacizmo propagandinių išpuolių. Jų, t. y. kiršintojų pavardes šįkart taip pat nutylėsiu.

Vis tik, kaip jau droviai užsiminiau anksčiau, lietuvių ir žydų santykių apmąstymų plotmėje labiausiai gąsdina tai, kad, atsižvelgiant į tariamus ar tikrus galios centrus, Lietuvoje gaisro perdžiūvusiame miške greičiu plinta savito tipo, konjunktūrinės konfigūracijos subkultūra su  šventais tautinio orumo išsižadėjimo ritualais, turinčiais visam pasauliui parodyti, kad karjeros siekiantis Lietuvos pilietis žydų bendruomenės interesus iškelia aukščiau lietuvių tautos interesų, jeigu abiejų pusių interesai bent iš dalies nesutampa. Nedaug naujo pasakysiu, jeigu atkreipsiu dėmesį, kad toks lojalumo perteklinis demonstravimas išsigalvotiems (ar tikriems) galios centrams yra baisus dirgiklis plačiajai visuomenei ir latentinio antisemitizmo maitinančioji  terpė, drauge tai yra labiausiai nuodingo skepticizmo užkratas. Todėl ilgai tylėję, dabar privalome pasakyti, nevyniodami žodžių į vatą, kad minėtosios subkultūros puoselėtojai, nežiūrint jų titulų, vardų ar antpečių platumo, yra Lietuvos valstybės šlamštas.

Būtų nuodėmė nutylėti, toliau tęsiant pokalbį, apie tai, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jau vien dėl savo titulų šachmatų turnyruose yra Lietuvos nacionalinė vertybė. Didmeistriška, su niekuo nepalyginama yra ir jos gerą nuotaiką dosniai padalijanti šypsena. Tačiau dabar slaptai vis dažniau pagalvoju, kad mums visiems būtų buvę geriau, jeigu ji būtų žaidusi ne šachmatais, o šaškėmis. Dabar neretai kyla įspūdis, kad visa galva panirusi į šachmatus, ji ir nepastebėjo – kaip atgimė ir užaugo nepriklausoma Lietuvos valstybė (šaškės vis tik yra labiau išretėjusios figūros nei šachmatai, pro šaškių plyšius pasaulis kartas nuo karto pasimato, o šachmatai šiuo požiūriu yra aklina siena).

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visa galva užsiėmusi šachmatais ji neturėjo laiko pagalvoti dar ir apie tai, kad giluminė Lietuvos valstybė yra ne kažkokie oligarchai ar jų interesai, ne vartotojiškumo stichijų siautėjimas, giluminė Lietuvos valstybė didžiąja dalimi yra Lietuvos partizaninio karo prieš okupantus atmintis, kurią Lietuvoje su idėjiniu užsidegimu visų pirma puoselėja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) žmonės. Stodama intrigantų, siekiančių sunaikinti LGGRTC, pusėje V.Čmilytė-Nielsen bent mane nuvylė taip, kad net nemoku to apsakyti.   Tačiau dėl to  nekaltinkime pačios V.Čmilytės- Nielson, užvis kalčiausi čia yra šachmatai.  Ir to neverta nutylėti.

2021.02.19; 14:15

Aktualijos

Įteikti šachmatų varžybų „Seimo taurė – 2020″ apdovanojimai. Seimo kanceliarijos nuotr.

Seime šeštadienį išsiaiškinti šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2020″ nugalėtojai.
 
Pereinamoji Seimo taurė buvo įteikta turnyro nugalėtojui Kevinui Kuznecovui, kuris geriausiai pasirodė ir jaunimo grupėje (U21). Pirmąją vietą komandų įskaitoje užėmusiai komandai „Bongcloud” (Aleksandras Šalna, Kipras Eigminas, Andrius Paulauskas) įteikta pereinamoji Seimo kanclerio taurė.
 
Moterų kategorijoje geriausiai pasirodė Gabija Šimkūnaitė. Didelių šachmatų turnyre taktiniais ėjimais išsiskyrė Tomas Laurušas. Simultano turnyre su šachmatininku, tarptautiniu meistru Virginijumi Dambrausku geriausiai pasirodė Benas Kirkutis.
 
Visiems varžybų nugalėtojams įteikti Seimo kanclerio padėkos raštai ir suvenyrai.
 
Į renginį susirinkusius šachmatininkus pasveikino Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Julius Sabatauskas, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Gytis Kaminskas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
 
Varžybas organizavo Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Vilniaus šachmatų klubu ir Panevėžio šachmatų klubu.
26-ąjį kartą vykusios varžybos tradiciškai organizuojamos prieš Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tačiau šiemet jas dėl karantino buvo nuspręsta perkelti į rugsėjo mėnesį.
 
Seimo kanceliarija ir Lietuvos šachmatų federacija nuo 1995-ųjų organizuoja varžybas, kuriose kartu su šachmatų didmeistriais, tarptautiniais meistrais aktyviai dalyvauja Seimo vadovai, Nepriklausomybės Akto signatarai, įvairių kadencijų parlamentarai, kitų institucijų atstovai, užsienio valstybių politikai, diplomatai ir šios sporto šakos gerbėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.06; 07:16
Aktualijos

Kas laimės šią šachmatų partiją? Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį Seimo Vitražo ir Lietuvos laisvės gynėjų galerijose 26-ąjį kartą vyks šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2020″, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti.
 
Tradiciškai prieš Nepriklausomybės atkūrimo dieną rengiamos varžybos šiemet dėl karantino buvo perkeltos į rugsėjo mėnesį.
 
Varžybų programoje yra numatyti turnyrai mėgėjams ir profesionalams. Suaugusiųjų turnyro nugalėtojas bus apdovanotas pereinamąja Seimo taure. Komandai, užėmusiai pirmąją vietą komandų įskaitoje, įteikiama pereinamoji Seimo kanclerio taurė. Taip pat prizais bus apdovanotos geriausiai varžybose pasirodžiusios moterys, didžiųjų šachmatų turnyro nugalėtojas ir žaidėjas, geriausiai pasirodęs simultane.
 
Dėl ribojamo dalyvių skaičiaus tradicinis vaikų turnyras šiais metais neorganizuojamas.
 
Varžybas organizuoja Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Vilniaus šachmatų klubu ir Panevėžio šachmatų klubu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.05; 07:30
Aktualijos

Lapkričio 16 d., šeštadienį, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks šachmatų varžybos „Česlovo Juršėno taurė – 2019“, skirtos prisiminti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo, ilgamečio Seimo nario, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidento Česlovo Juršėno sportinį kelią.
Iškilmingas renginio atidarymas – nuo 10 val.
Turnyro nugalėtojui atiteks pereinamoji Česlovo Juršėno taurė. Dalyviams bus įteikti atminimo medaliai.
Turnyre dalyvaus geriausi Lietuvos šachmatų profesionalai, įvairių kadencijų parlamentarai, valstybės institucijų vadovai, užsienio valstybių diplomatai.
Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos šachmatų federacija, Vilniaus šachmatų klubas, Panevėžio šachmatų klubas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.15; 00:01
Fotoreportažai

Jeigu norite pamatyti, kaip atrodo Vilniaus Gedimino prospektas (dalis nuo Vinco Kudirkos aikštės Arkikatedros link), uždengtas žolę imituojančia sintetine danga, ne tik pamatyti, bet ir ja pasivaikščioti, ant jos pasėdėti, pagulinėti, pažaisti su vaikais, tai padaryti galite ir šiandien, sekmadienį.

Aš čia buvau vakar, šeštadienį, birželio 9 dieną. Mačiau gražių vaikučių (ypač malonu), gražių šunų ir šuniukų, galėjau pažaisti šachmatais, padaužyti badmintono ir teniso kamuoliuką, pasivartyti ant skersinio, pasiklausyti labai trankios muzikos, paspoksoti į prancūziškai, angliškai, ispanišaki kalbančius Vilniaus svečius, pagaliau – fotografuoti. Tą aš ir dariau “PARKuok KITAIP” dieną Vilniuje, Gedimino prospekte.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.06.10

video_cip
Videonaujienos

Šachmatus mes linkę laikyti viena iš taikiausių sporto šakų. Iš tiesų – šachmatai nėra nei dziudo, nei boksas. Čia niekas nieko nemuša, niekas nieko nebando pargiauti ant tatamio, niekas niekam nelaužo rankų. Priimta manyti, jog šachmatai – ne tik taiki, bet ir pati intelektualiausia sporto šaka. Kadangi prie šachmatų lentos grumiasi dviejų priešininkų protas, intelektas, mintys, bet ne muskulai ir kumščiai.

Tačiau kova dėl teisės vadovauti lietuviškųjų šachmatų sporto šakai, pasirodo, – ne mažiau intriguojantis užsiėmimas. Videostudijai Slaptai.lt teko dalyvauti viename iš tokio pobūdžio susirinkimų. Savo skaitytojams pateikiame videoreportažą, pasakojantį, kokios grumtynės nūnai prasidėjusios dėl teisės tapti lietuviškųjų šachmatų sporto šakos vadovu ir lyderiu.

Continue reading „Politinės lietuviškųjų šachmatų intrigos” →

cmilyte01
Aktualijos

Gegužės 19 dieną Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Gruzijos sostinėje Tbilisyje vykusiame Europos moterų šachmatų čempionate šių varžybų nugalėtoja tapo Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė.

Naujoji Europos čempionė jau kelis kartus buvo visai arti čempionės titulo – 2008 metų Europos čempionate, kuris vyko Bulgarijoje, ji laimėjo sidabro medalį, ir 2009-ųjų bei 2010 metų Europos čempionatuose, ši Lietuvos šachmatininkė vėl laimėjo sidabro medalius. 27 metų V.Čmilytė nuo pat 2011 metų Europos čempionato Gruzijoje pradžios pasirodė puikiai, nepaleido iniciatyvos ir tapo varžybų nugalėtoja.

Continue reading „Viktorija Čmilytė – Europos šachmatų čempionė” →

mik
Aktualijos

“Lietuviais esame mes gimę…“, – dainuojame negailestingai mažėjant mūsų skaičiui ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, su didžiuliu skrupulu sekame, kaip mes save pristatome pasauliui ir skeptiškai vertiname pranešimus apie milijonines išlaidas, Lietuvos Vyriausybės skiriamas mūsų šalies įvaizdžio kūrimui.

Neatrasiu „amerikų” pareiškęs, kad tie įvairiausi Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektai – tai daugiau pinigų „plovyklos“ nesąžiningų vertelgų rankose, nes mes nesugebame nei pasidžiaugti savo žymiais pasaulyje tėvynainiais, nei deramai pagerbti jų šviesų atminimą tuo pačiu ir išgarsinant Tėvynę Lietuvą.

Continue reading „Nepateisinamas lietuviškas užmaršumas” →