Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Karingos kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Proud Boys“ lyderis, raginęs pradėti „karą“, kad Donaldas Trumpas liktų prezidentu, ketvirtadienį buvo nuteistas 17 metų kalėjimo – tai viena ilgiausių iki šiol skirtų bausmių dėl 2021 metų įvykusio JAV Kapitolijaus šturmo.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Prokurorai teigė, kad Joe Biggsas buvo svarbus „ardomojo sąmokslo“, kurio tikslas buvo jėga panaikinti Joe Bideno pergalę rinkimuose, veikėjas, vadovavęs D. Trumpo šalininkams sausio 6 dieną rengiant išpuolį prieš JAV Kongresą.
Jam skirta bausmė metais trumpesnė už ilgiausią iš šimtų su Kapitolijaus užpuolimu susijusių nuosprendžių. 18 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta kitos šturme dalyvavusios kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotės „Oath Keepers“ įkūrėjui Stewartui Rhodesui.
Tačiau tai buvo tik pusė prokurorų reikalautos 33 metų laisvės atėmimo bausmės, nes teisėjas Timothy Kelly teigė, kad tai nebuvo daug aukų pareikalavęs įvykis ir kad J. Biggsas per šturmą neketino nieko žudyti.
Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė pirmadienį planuotą spaudos konferenciją dėl jam Džordžijoje pateiktų kaltinimų. Jo advokatai įrodymus dėl sukčiavimo per 2020 m. prezidento rinkimus šioje valstijoje verčiau panaudos teisme, rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Todėl spaudos konferencija esą nebėra reikalinga.
Pasak amerikiečių stoties ABC, D. Trumpo advokatai patarė jam atšaukti spaudos konferenciją, kad nesusilpnintų savo teisinės pozicijos.
Džordžijoje D. Trumui šią savaitę buvo pateikti kaltinimai dėl mėginimų panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus. Prisiekusieji nusprendė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl bandymų daryti įtaką prezidento rinkimams šioje valstijoje. Kaltinimai pateikti dar 18 asmenų. Reaguodamas į tai, D. Trumpas paskelbė apie spaudos konferenciją ir pareiškė, kad joje atskleis tariamą rinkimų rezultatų klastojimą Džordžijoje.
D. Trumpas iki šiol nėra pripažinęs savo pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose ir skleidžia melą, kad dėl sukčiavimo iš jo buvo atimta pergalė prieš demokratą Joe Bideną. Donald Trump. EPA – ELTA foto
Pasak stoties ABC, D. Trumpo advokatai jam pareiškę, kad planuojama spaudos konferencija tik padidins jo teisines problemas. O jų D. Trumpas šiuo metu turi apsčiai. Buvęs nekilnojamojo turto magnatas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuris bus teisiamas dėl nusikalstamų veikų. Iš viso jis yra sulaukęs keturių kaltinimų.
Praėjusiais mėnesiais kaltinimai D. Trumpui pateikti Niujorke, Majamyje ir Vašingtone. Byla Niujorke susijusi su pinigų už tylą mokėjimu pornografijos žvaigždei. Majamyje buvusį prezidentą norima teisti už slaptų vyriausybės dokumentų laikymą privačiose patalpose. O Vašingtone D. Trumpui kaltinimai taip pat pateikti dėl 2020 m. rinkimų – dėl mėginimų daryti įtaką rinkimų baigčiai ir Kapitoljaus šturmo 2021 m. sausio 6 d.
Byloje Vašingtone D. Trumpas, be kita ko, kaltinamas dėl sąmokslo prieš Jungtines Valstijas.
Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį stos prieš teismą, kad atsakytų į kaltinimus sąmokslu siekiant sužlugdyti 2020 metų rinkimus, o ši byla gali užtraukti tamsų ir neramų šešėlį virš 2024 metų rinkimų, kuriuose jis išlieka tikėtinu respublikonų kandidatu.
Iš metalinių užtvarų ir komunalinių sunkvežimių buvo suformuotas saugumo žiedas aplink E. Barreto Prettymano teismo pastatą Vašingtone, kur vyks buvusio prezidento areštas ir kaltinimų pareiškimas – netoli nuo JAV Kapitolijaus, kurį 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo jo šalininkai. Policija ir tarnybiniai šunys susirinko šalia teismo pastato, o dešimtys pasaulio žiniasklaidos atstovų būriavosi per naktį, ieškodami galimybės patekti į vidų. Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Tikimasi, kad 77 metų D. Trumpas per 16.00 val. (20.00 val. Grinvičo laiku) prasidėsiantį teismo posėdį pas magistrato teisėją Moxilą Upadhyayą pateiks kaltės nepripažinimo pareiškimą. Tikėtina, kad bus paimti jo pirštų atspaudai, bet veido nuotrauka nebus daroma. Kaltinimai D. Trumpui ir šešiems neįvardytiems jo bendrininkams siekiu sužlugdyti 2020 metų rinkimus – tai jau trečias kaltinimas buvusiam prezidentui nuo kovo mėnesio ir rimčiausia iš visų bylų, galinti sužlugdyti jo sugrįžimo planus.
Savo įraše socialinėje platformoje „Truth Social“ jis pasmerkė, pasak jo, Teisingumo departamento „beprecedentį ginklavimąsi“ ir apkaltino prezidentą Joe Bideną siekiu apkaltinti jį „tiek nusikaltimų, kiek tik galima sugalvoti“. „Bet netrukus, 2024 metais, ateis mūsų eilė“, – rašė jis.
J. Bidenas savo ruožtu ir toliau laikėsi santūriai dėl savo varžovo teisinių problemų. Kai per rytinį pasivažinėjimą dviračiu atostogaujant Delavere jo buvo paklausta, ar jis stebės kaltinimo pareiškimą, jis trumpai atkirto: „Ne“.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, kovingai reagavo į jam pateiktus naujus kaltinimus. „Dar niekada neturėjau tiek palaikymo“, – pareiškė jis trečiadienį didžiosiomis raudėmis parašytoje žinutėje savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kaltinimai dėl Kapitolijaus šturmo parodo, „kaip smarkiai Jungtinės Valstijos per praėjusius trejus metus buvo paženklintos korupcijos, skandalų ir nesėkmių“, – teigiama toliau įraše.
„Amerika yra nuosmukį išgyvenanti šalis, tačiau mes ją vėl padarysime didžią, labiau didžią nei kada nors anksčiau“, – rašė D. Trumpas, turėdamas omenyje savo ankstesnės rinkimų kampanijos šūkį ir planus dar kartą kandidatuoti rinkimuose. 77-erių D. Trumpas laikomas realiausiu respublikonų kandidatu 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose.
D. Trumpui antradienį buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimų „pakeisti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus“. Specialusis tyrėjas Jackas Smithas pateikė kaltinimus buvusiam prezidentui pagal keturis kaltinamuosius punktus, įskaitant sąmokslą apgauti JAV. Už du kaltinamuosius punktus gresia iki 20 metų kalėjimo bausmės.
2021 m. sausio 6 d. radikalūs D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, kai čia turėjo būti patvirtinta demokrato Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. D. Trumpas prieš tai paragino savo šalininkus žygiuoti prie Kapitolijaus.
Baltieji rūmai kol kas nereagavo į naujus kaltinimus D. Trumpui. Dar prieš kaltinimų paskelbimą D. Trumpas „Truth Social“ tinkle apkaltino specialųjį tyrėją norint paskelbti „dar vieną suklastotą kaltinamąjį raštą“ ir sąmoningai pasirinkus laiką taip, kad jis sutaptų su jo rinkimų kampanija.
Kapitolijus neramumų metu. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Kraštutinių dešiniųjų sukarinto būrio „Oath Keepers“ („Priesaikos saugotojai“) įkūrėjui Stewartui Rhodesui ketvirtadienį buvo skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė už sąmokslą pulti JAV Kapitolijų – tai griežčiausia bausmė už 2021 metų sausio 6 dieną įvykusį šturmą.
„Ardomasis sąmokslas yra vienas sunkiausių nusikaltimų, kuriuos gali padaryti amerikietis“, – skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas Amitas Mehta.
„Jūs keliate nuolatinę grėsmę ir pavojų šiai šaliai, – A. Mehta sakė S. Rhodesui, kuris vadovavo „Oath Keepers“ ir su ginklu rankose dalyvavo tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų išpuolyje prieš Kapitolijų.
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
„Esate protingas, charizmatiškas ir įtikinamas, todėl, atvirai kalbant, esate pavojingas“, – sakė A. Mehta, atmesdamas S. Rhodeso teiginį, kad jis yra „politinis kalinys“.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Skirta bausmė trumpesnė nei 25 metai, kurių siekė vyriausybė, nors A. Mehta sutiko su argumentu, kad „Oath Keepers“ planas smurtu sutrukdyti Joe Bidenui tapti prezidentu prilygsta terorizmui.
Prieš pat nuosprendžio paskelbimą S. Rhodesas, dėvėdamas akies raištį ir apsirengęs oranžiniu kalėjimo kombinezonu, įžūliai gynė savo grupuotę ir veiksmus, kuriais jie palaikė D. Trumpą.
„Aš esu politinis kalinys, – pareiškė jis, lygindamas save su garsiuoju sovietų disidentu Aleksandru Solženicynu. – Vienintelis mano nusikaltimas – priešinimasis tiems, kurie naikina mūsų šalį“.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Teheranas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis antivyriausybinius protestus pavadino sąmokslu prieš šalies politinę vadovybę.
„Tai priešų sąmokslas prieš Irano vadovybę, nes jie jaučia sistemos dominavimo, įtakos ir pažangos grėsmę“, – sakė jis trečiadienį vyriausybės posėdyje. Naujajai šalies kartai esą reikia aiškinti apie šį dominavimą – užuot protestavusi ji esą turi didžiuotis šiais laimėjimais.
Jau daugiau kaip dešimt dienų Irane vyksta smarkūs protestai prieš islamo sistemą ir sistemingą jos vykdomą moterų diskriminaciją.
Protestus sukėlė 22 metų Mahsos Amini mirtis. Ji buvo sulaikyta dorovės policijos dėl nusižengimų griežtiems islamo aprangos reikalavimams ir rugsėjo 16-ąją neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Demonstrantai kalba apie policijos smurtą, institucijos tai kategoriškai neigia ir tvirtina, kad jauna moteris mirė dėl širdies problemų.
Vyriausybė, teisėsauga ir saugumo pajėgos mano, su protestais susiję užsienio apmokami samdiniai ir ketina toliau juos nuožmiai malšinti.
Islandija. Nacionalinė vėliava
Reikjavikas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Islandijos policija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi keturis žmones per didelio masto operaciją, susijusią su pasirengimu „teroro išpuoliui“. Manoma, jog tai pirmi tokie areštai mažoje Šiaurės salos valstybėje.
Per spaudos konferenciją policija pranešė, kad devyniose skirtingose vietose konfiskuoti keli pusiau automatiniai ginklai, tarp jų pagaminti 3D spausdinimo technologija, bei „tūkstančiai“ šovinių. „Vakar surengta policijos operacija (…) buvo susijusi su tyrimu dėl pasirengimo teroro išpuoliui“, – žurnalistams sakė Islandijos policijos nacionalinis komisaras Karlas Steinaras Valssonas.
Keturi vyresni nei 20 metų islandai buvo sulaikyti sostinės Reikjaviko Kopavoguro priemiestyje ir pietvakariniame Mosfelsbairo mieste per didelio masto operaciją trečiadienį, joje dalyvavo apie 50 vyrų, pranešė policija. Dviem iš jų ketvirtadienį buvo paskirtos kardomosios priemonės.
Nors galimi motyvai nėra žinomi, manoma, kad taikiniai buvo „įvairios visuomenės institucijos“ ir „valstybės piliečiai“, pasak K. S. Valssono, galimai ir parlamentas bei pati policija. Policija taip pat teigė, kad aiškinasi, ar šie vyrai susiję su ekstremistinėmis organizacijomis ir ar jie palaikė ryšius su užsienio valdžios institucijomis.
„Kiek mes žinome, tai pirmas kartas, kai (Islandijoje) buvo pradėtas tokio pobūdžio tyrimas“, – sakė K. S. Valssonas.
Maža 375 tūkst. gyventojų turinti valstybė Pasaulio taikos indekse užimą pirmą vietą nuo 2008 m., kai buvo įtraukta į reitingą, ir laikoma „taikiausia šalimi pasaulyje“. Smurto atvejai reti, tai patvirtina vienas žemiausių nusikalstamumo lygių pasaulyje, nors pastaraisiais metais išaugęs smurtinių nusikaltimų skaičius kelia nerimą valdžiai.
Slaptieji agentai
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija rengia sąmokslą, kurio tikslas – pakeisti dabartinę Ukrainos valdžią prorusiškais politikais. Paaiškėjus tokiai informacijai Ukraina žada priešintis prorusiškiems asmenims ir organizacijoms, norintiems destabilizuoti šalį, informuoja AFP.
„Mūsų valstybė tęs politiką, kuria siekiama išardyti bet kokias oligarchines ar politines struktūras, bandančias destabilizuoti Ukrainą ar padėti okupantams“, – sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas.
„Mūsų sąjungininkų vyriausybės neseniai ėmė daiktus vadinti jų tikraisiais vardais ir atskleidė tam tikrus Rusijos „draugus“. Britų informacija akivaizdžiai atitinką šią loginę grandinę“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot M. Podoliako, jau kurį laiką pagrindinė Rusijos strategija Ukrainoje buvo tam tikrų asmenų iš oligarchų ar politikų rato parinkimas siekiant jų rankomis įgyvendinti Rusijos tikslus.
Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti valdžią Ukrainoje ir nori, kad į ją ateitų buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas, buvęs premjeras Mykola Azarovas, buvę vicepremjerai Serhijus Arbuzovas ir Andrijus Kliujevas bei buvęs Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Volodymyras Sivkovičius.
J. Murajevas sekmadienį feisbuke rašė, kad Ukrainai reikia naujų politinių lyderių.
JAV teigia, kad tokie Rusijos planai kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius vadina tai „dezinformacija“ ir paragino Jungtinę Karalystę „nustoti skleidus nesąmones“.
Apie tai britų laikraščiui „Guardian“ papasakojo buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, kurį Sovietų Sąjunga praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išsiuntusi veikti Vašingtone. Švecas palygino Trumpą su „Kembridžo penketuku“ – britų šnipų grupe, kuri Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžioje perduodavo Maskvai valstybės paslaptis.
67 metų Švecas buvo svarbus žinių šaltinis Craigo Ungero knygai „American Kompromat“ („Amerikiečių kompromatas“, 2021), kurioje aptariami Trumpo santykiai su mirusiu finansininku Jeffrey‘iu Epsteinu. 2018 m. išėjo kita Ungero knyga „House of Trump, House of Putin“ („Trumpo namai, Putino namai“).
„Tai pavyzdys, kaip verbuojami žmonės, kai jie dar buvo studentai, kad po to iškiltų iki reikšmingų pareigybių; panašiai nutiko su Trumpu“, – pasakė Švecas telefoniniame pokalbyje iš savo būsto Virdžinijos valstijoje.
KGB majoras Švecas devintąjį dešimtmetį dirbo Vašingtone. Kaip priedanga pasinaudojo TASS‘o agentūros korespondento darbu. 1993 m. jis apsigyveno JAV ir gavo JAV pilietybę, dirbo saugos tarnybos tardytoju, buvo 2006 metais Londone nužudyto Aleksandro Litvinenkos partneris.
Ungeras naujausioje knygoje aprašo, kaip Trumpas patraukė sovietinių tarnybų dėmesį, kai jis 1977 m. pirmąkart vedė čekų modelį Ivaną Zelničkovą. Trumpas tapo verbavimo operacijos taikiniu. Veiksmus vykdė Čekoslovakijos žvalgyba, bendradarbiaudama su KGB.
1980 metais renovuotame Niujorko viešbutyje „Grand Hyatt New York“ buvo atidaryta Trumpo bendrovė „Trump Organization“ – jo pirmas didžiulis darbas nekilnojamojo turto rinkoje. Trumpas šiam viešbučiui nupirko 200 televizorių iš sovietinio emigranto Semiono Kislino, elektronikos bendrovės „Joy-Lud“ bendrasavininkio Niujorko Penktojoje aveniu.
Jurijus Švecas
Švecas mano, kad bendrovę „Joy-Lud“ kontroliavusi KGB, o Kislinas veikęs kaip „agentas stebėtojas“, identifikavęs jauną perspektyvų verslininką Trumpą kaip potencialų aktyvą. Kislinas neigia sąsajas su KGB.
1987 metais Trumpas su žmona Ivana pirmąkart lankėsi Maskvoje. Švecas mano, kad tuomet KGB stengėsi paveikti Trumpo pažiūras. KGB operatyvininkai, meilikaudami Trumpui, pakišo mintį, kad jis turėtų užsiimti politika.
„KGB buvo surinkusi daug informacijos apie jo asmenybę, vadinasi, asmeniškai žinojo, kas jis toks. Pojūtis toks, jog jis buvo labai neapsaugotas intelektine, psichologine prasme ir pasidavė meilikavimui“, – Švecas pasakoja savo atsiminimuose.
„Jie tuo pasinaudojo. Jie žaidė žaidimą, kad jiems padarė didelį įspūdį jo asmenybė ir jie matantys Trumpą, tą vaikiną, kuris vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, kad tik tokie žmonės, kaip jis, gali pakeisti pasaulį. Jį „pamaitino“ šiomis aktyviomis sumanymų frazėmis, ir tai įvyko. Tuomet tai buvo didelis tuometinės KGB veiklos pasiekimas“, – tvirtina Švecas.
Sugrįžęs į JAV, Trumpas pradėjo domėtis galimybe būti nominuotas JAV prezidento rinkimams nuo Respublikonų partijos, net surengė kampanijos mitingą Niuhempširo valstijos Portsmuto mieste. Šiai akcijai paskyrė puslapio dydžio reklamą laikraščiuose „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, skleidžiusią skepticizmą dėl JAV dalyvavimo NATO, apkaltinusią Japoniją išnaudojant JAV.
Švecas pasakojo, kad toks požiūris apie gynybą sujaudinęs Maskvą. Tuomet jis ką tik buvo grįžęs iš JAV į gimtinę ir KGB pirmojoje vyriausiosios direkcijos būstinėje Jeseniove gavęs telegramą, charakterizuojančią šią reklamą kaip veiksmingą „aktyvo planą“, kurį įvykdė naujas KGB aktyvas.
EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris
„Buvo sunku patikėti, kad kas nors tai paviešintų savo vardu ir kad tai paliktų įspūdį rimtiems žmonėms Vakaruose, bet taip įvyko ir pagaliau šis vaikinas tapo prezidentu“, – sako buvęs KGB šnipas.
Maskva teigiamai atsiliepė apie Trumpo rinkimų pergalę 2016 metais. Ypatingojo prokuroro Roberto Millerio tyrime neaptariamas slaptas Trumpo kampanijos bendrininkų pokalbis su Rusijos atstovais.
Švedas laikraščiui „Guardian“ pasakoja apie savo atliktą tyrimą: „Man Millerio pranešimas teikė didelių vilčių, nes žmonės laukė, kad bus iš esmės ištirti visi Trumpo ryšiai su Maskva, bet buvo tirta tik nusikaltimą liečiantys klausimai. Tenai nebuvo jokių papildomų tyrimo aspektų dėl Trumpo ir Maskvos santykių.“
„Mes nusprendėme tuos pamatus tvirtinti. Todėl aš atlikau savo tyrimą ir tada susitikau su Craigu. Mes nusprendėme šioje knygoje parašyti tai, ką paliko neištyręs Milleris“, – pridūrė Švecas.
Septynių knygų autorius ir buvęs žurnalo „Vanity Fair“ redaktorius Ungeras sakė, kad Trumpas buvo Rusijos „aktyvas“. „Tai prasidėjo devintąjį dešimtmetį, kai rusai kaip patrakę ėmė verbuoti ir stengėsi patraukti dešimčių dešimtis žmonių“.
„Trumpas buvo tobulas taikinys daugeliu atvejų: jo išdidumas ir narcisizmas padarė jį natūraliu verbavimo taikiniu. Tai buvo kultivuojama ilgiau nei 40 metų, iki pat jo išrinkimo“, – tvirtina naujos knygos autorius.
Apie pirmą Trumpo kelionę į Maskvą ir galbūt ryšį su KGB yra rašęs ir „Guardian“ užsienio korespondentas L. Hardingas savo 2017 m. išleistoje knygoje „Collusion: Secret Meetings, Dirty Money, and How Russia Helped Donald Trump Win“(„Sąmokslas: Slapti susitikimai, nešvarūs pinigai, ir kaip Rusija padėjo Donaldui Trumpui nugalėti“).
Lubianka – buvusi KGB būstinė. EPA – ELTA nuotr.
Hardingas, pateikdamas ištraukas iš savo knygos internetiniame žurnale „Politico“, detaliau apibūdino tuometinę situaciją KGB ir Sovietų Sąjungoje.
Hardingas rašė, kad KGB neturėjo didelių pasisekimų veikiant prieš JAV, todėl norint pagerinti veiklą buvo pasitelktos „draugiškos žvalgybos“, pavyzdžiui, Čekoslovakijos ir Rytų Vokietijos. Autorius daro prielaidą, kad KGB sudarė Trumpo dosje jau 1977 metais, kai jis vedė 28 metų Čekoslovakijos modelį Ivaną Zelničkovą. Jo pirmąja žmona, kaip komunistų valdomos šalies piliete, domėjosi tiek šalies žvalgyba, tiek JAV Federalinis žvalgybos biuras (FBI), tiek Centrinė žvalgybos valdyba (CIA).
Šaltojo karo metais čekų ir vengrų šnipai garsėjo savo profesionalumu ir buvo dažnai panaudojami užsienio valstybių operacijose, ypač JAV ir Lotynų Amerikoje, nes buvo ne tokie pastebimi kaip Maskvos siųsti šnipai.
Zelničkovos pirmoji santuoka buvo sudaryta su Austrijos nekilnojamojo turto agentu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji persikėlė į Kanadą – pas draugą slidinėjimo instruktorių, nes tuo metu likti Čekoslovakijoje buvo „neįsivaizduojamai sunku“. Po to Zelničkova persikėlė į Niujorką ir 1977 metų balandį susituokė su Trumpu.
2016 m. Čekijoje atskleistose bylose paaiškėjo, kaip Čekoslovakijos šnipai sekė Trumpą ir skaitė laiškus, kuriuos Ivana Trumpa siuntė savo tėčiui inžinieriui Milošui. Paaiškėjo, kad Ivana Trumpa yra paminėjusi savo vyro susidomėjimą politika.
Sugrįždamas į 1987 metus, Hardingas rašo, kad Trumpo vizitą į Maskvą sovietų diplomatinė tarnyba aukščiausiu lygiu suderino su KGB. Tai įvyko tuo metu, kai KGB užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Vladimiras Kriučkovas norėjo, kad KGB darbuotojai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.
Pats Trumpas pasakojo, kad jo pirmos kelionės į Maskvą idėja gimė 1986 metų rudenį, kai vieno verslininko renginyje sėdėjęs šalia Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Jurijaus Dubinino ir kalbėjosi apie didelio ištaigaus viešbučio statybą šalia Kremliaus. Dubinino dukra „buvo skaičiusi apie Trumpo Bokštą ir viską žinojo apie jį“, – rašė Trumpas savo 1987 m. išleistame biuletenyje „The Art of the Deal“ („Sandėrio menas“). Natalija Dubinina pasakoja, kad Trumpas jos tėvą sutikęs 1986 metų kovą Trumpo Bokšte ir ambasadorius sužavėjęs Trumpą kaip puikus anglų kalbos žinovas ir nuostabus pokalbio draugas.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone
Trumpas rašė, kad 1987 metų sausį gavęs Dubinino laišką, jog sovietų tarptautinė turizmo agentūra „Inturist“ susidomėjusi viešbučio statyba. Dubininas suderino kelionę, ir Trumpas su žmona Ivana ir jos asistentu 1987 metų liepos 14 d. išskrido į Maskvą, kur jis buvo nuoširdžiai priimtas. Per šią kelionę Trumpas aplankė ir Leningradą.
Hardingas pažymi, kad po šios ir būsimų kelionių į Maskvą nieko nebuvo pasiekta dėl verslo galimybių Rusijoje, bet Trumpas sugrįžo į Niujorką su nauju strateginiu tikslu – kurti politiko karjerą aukščiausiu lygiu, kaip JAV prezidento.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Armėnijoje areštuotas opozicijos lyderis ir apkaltintas sąmokslu nužudyti šalies premjerą Nikolą Pašinianą, teigė jo advokatai.
Buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas, opozicinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Artūras Vanecianas areštuotas šeštadienį, kai buvo iškviestas į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, teigia jo advokatai Lusine Sahakian ir Ervandas Varosianas.
Advokatai opozicijos politiko sulaikymą pavadino „persekiojimu“ ir paneigė jų klientui pareikštus kaltinimus, esą jis ketino perimti valdžią po premjero nužudymo.
N. Pašinianias šios savaitės antradienį paskelbė apie Maskvos tarpininkaujamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu, kuriuo užbaigtos šešias savaites trukusios kovos Kalnų Karabache.
Azerbaidžane susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo žmonių ir politinės opozicijos pasipiktinimas. Pagal susitarimą Armėnija oficialiai prarado kai kurias ginčijamo Kalnų Karabacho regiono sritis.
Armėnijoje kilo protestai. Demonstrantai reikalauja N. Pašiniano atsistatydinimo ir vadina jį išdaviku.
Anksčiau šią savaitę A. Vanecianas taip pat buvo trumpam sulaikytas kartu su kitais keliais opozicijos veikėjais dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Aliaksandrui Lukašenkai šeštadienį pareiškus, kad dėl nesiliaujančių protestų Baltarusijoje būtinos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nesuprantąs, dėl ko Baltarusijos vadovas prašo pagalbos.
„Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš gatvėse gėles nešančius žmones? Gyventi paraleliniame pasaulyje pasiruošus paaukoti viską tikrai yra didelis užsienio sąmokslas“,– socialiniame tinkle „Twitter“ rašo L. Linkevičius.
Kaip jau skelbė ELTA, šeštadienį Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka telefonu aptarė situaciją, susiklosčiusią Baltarusijoje po prezidento rinkimų, ir pareiškė esą įsitikinę, jog visos problemos netrukus bus sureguliuotos.
„Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti savitarpiškai naudingam dviejų šalių bendradarbiavimui Sąjunginėje valstybėje“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
Pažymima, kad pokalbis įvyko Baltarusijos iniciatyva.
ELTA primena, kad įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių neskaidrių Prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valdančioji dauguma, jau antrą kartą išbraukdama iš darbotvarkės parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos iniciatyvą, vilkina apkaltos procesą, kad tik išsaugotų koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS).
„Čia kažkas šį procesą įvardino vilkinimu, aš manau, kad tai yra valdančiųjų suokalbis su koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcija, išsaugojant I. Rozovą. Tai yra tąsa viso šio suokalbio kiek įmanoma nustumti šitą klausimą, tai tegul visuomenė vertina. Bet čia labai paprasta, tai suokalbis ir susitarimas, taip bandoma paskandinti šį klausimą detalėse. Tai yra I. Rozovos gelbėjimo operacija“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Čia dvigubų standartų taikymas, lyginant su M. Basčio atveju ir jos atveju. Tik šiuo atveju yra koaliciniai susitarimai ir dėl to saugojamas žmogus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Seimas antradienį pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Zbignevo Jedinskio siūlymui išbraukti iš Seimo darbotvarkės apkaltos iniciatyvą Seimo narei Irinai Rozovai. Pasak Z. Jedinskio, LLRA-KŠS kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar Seimas turėjo teisę pradėti svarstymą dėl apkaltos proceso posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, opozicijos inicijuotame Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai Seimo narei I. Rozovai. Pateikimui pritarta iš esmės vien opozicijos, susirinkusios ketvirtadienį į neeilinį posėdį, balsais. Šiame posėdyje su visa valdančiąja dauguma nedalyvavo ir I. Rozova. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
L. Kasčiūnas primena, kad kovo 12 dieną jau vieną kartą Seimas išbraukė apkaltos iniciatyvą, nes į Seimą dėl ligos neatvyko pati I. Rozova. Pasak jo, tokie argumentai, kad nedalyvaujant parlamentarui negalima pradėti apkaltos proceso – visiškas absurdas.
„Seimo statute reikalavimo tokio nėra, kad jai būtina dalyvauti Seimo posėdyje. Tai jei mes turėtume tokią nuostatą, žmogus, žinodamas, kad tuo metu jam inicijuojama apkalta, nepasirodo posėdyje ir apkalta nepradedama. Mes čia galime prisižaisti iki to, kad mes niekam negalėtume pradėti apkaltų tokiu būdu, tai čia būtų absurdo teatras. Apgailėtina“ , – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Po Seimo etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, mes, be abejonės, grįšime prie klausimo ir jo nepaleisime. Mes nuolat to klausimo reikalausime darbotvarkėje“, – Eltai tvirtino L. Kasčiūnas.
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
Nikolas Fandos, Džulijan Barns / „The New York Times“
Trejetą metų trukęs Respublikonų partijos vadovaujamo Senato Žvalgybos komiteto tikrinimas patvirtino JAV žvalgybų vertinimus, jog Rusija aktyviai kišosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais metais. Ši Senato komisija taip pat nustatė, kad JAV žvalgybos, brėždamos tokias išvadas, elgėsi objektyviai, sąžiningai, nesivadovaudamos politinėmis simpatijomis ir antipatijomis. Taip skelbia leidinys „The New York Times“.
Senato komiteto pirmininkas senatorius Ričardas M.Baras (respublikonas, išrinktas Šiaurės Karolinoje) pareiškė nematantis jokių priežasčių, kodėl reikėtų neigti tokią Amerikos žvalgybų analizę.
Ši Senato Žvalgybos komiteto išvada paskelbta būtent tuo metu, kada JAV žvalgybų veikla priekabiai tikrinta, ar nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais, nebuvo tendencinga. Tai reiškia, kad JAV politikai labai priekabiai tikrino savo šalies slaptąsias tarnybas, ar jos nesutirštino spalvų, teigdamos, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai rėmė Donaldo Trampo kandidatūrą. Tiksliau tariant, peržiūrėtos visos 2017-aisiais surašytos JAV žvalgybų išvados.
Kai kurie D.Trampo sąjungininkai suskubo kritikuoti žvalgyboms palankią Senato ataskaitą. Artimiausi, ištikimiausi D.Trampo bičiuliai mano, kad JAV žvalgyba vis tik elgėsi tendencingai, teigdama, esą Kremlius tų rinkimų metu palaikė D.Trampą. D.Trampo ištikimiausi bendražygiai mano, jog Kremliui tiesiog rūpėjo sukelti kuo didesnį chaosą. D.Trampas nebuvo Kremliaus taikinys.
„The New York Times“ taip pat rašo, kad senatoriai netrukus skelbs dar vieną oficialią išvadą, kuri vertins D.Trampo rinkimų štabo ir Rusijos atstovų kontaktus. Ir vis tik konstatuojama, jog po specialiojo prokuroro Roberto Miulerio tyrimo, D.Trampui iškeltos apkaltos ir kilusios kronaviruso pandemijos, ši tema – ar Rusija išties rėmė konkretų kandidatą – amerikiečiams jau nebeįdomi.
Taigi tris metus trukęs tyrimas – užbaigtas. Tiek demokratai, tiek respublikonai priėmė bendrą sutarimą, jog JAV žvalgybininkai buvo objektyvūs ir sąžiningi. Tuo pačiu – jie teisėtai tyrė ir sąžiningai vertino buvusio britų žvalgybininko Kristoferio Stilo, ataskaitose įvardinto informacijos šaltiniu „Crown“, parodymus, jog tikrai būta ryšių tarp D.Trampo rinkimų štabo ir Rusijos valdžios atstovų. Vertindama „Crown“ parodymus JAV žvalgybos netvirtino, jog yra būtent taip, kaip teigia tas pensijon pasitraukęs britų slaptųjų tarnybų atstovas. Bet kadangi tuometinis JAV prezidentas Barakas Obama reikalavo, kad ataskaita apimtų visus įtarimus ir abejones, „Crown“ surinkta dosje nebuvo atmesta.
Vadinasi, Senato ataskaitos autoriai gina Žvalgybos komiteto 2018-aisiais padarytas išvadas. Viena iš svarbiausių išvadų: nėra akivaizdžių įrodymų, jog Rusija kenkė kandidatei Hilary Klinton, o D.Trampą – rėmė. Nenustatyta ir akivaizdžios D.Trampo ir V.Putino komandų koordinacijos.
Manoma, kad galutinės išvados bus panašios į tas, kurias surašė specialusis prokuroras Robertas Miuleris. O jis, be kita ko, užfiksavo daug Rusijos ir D.Trampo atstovų kontaktų. Taip pat pripažino, jog D.Trampo komanda buvo pasiruošusi priimti Rusijos siūlomą paramą.
Tačiau specialusis prokuroras R.Miuleris taip pat tvirtino, kad jam trūksta įrodymų, leidžiančių JAV pareigūnus kaltinti surengus sąmokslą.
JAV specialusis prokuroras R. Muelleris neliudys Kongrese. EPA-ELTA nuotr.
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris neliudys Kongrese. Jis nemanąs, kad tai „reikalinga“, jo tyrimo ataskaita kalba „pati už save“, pareiškė R. Muelleris trečiadienį Vašingtone žurnalistams.
Per beveik dvejus metus vykdytą tyrimą dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai ir vėliau, kai ataskaita buvo pateikta, R. Muelleris su žiniasklaidos atstovais niekada nebendravo.
Po trečiadienį įvykusio susitikimo su žurnalistais jis į klausimus neatsakinėjo.
R. Muelleris sakė, kad neatskleis nieko, ko nebūtų jo ataskaitoje. Jo tyrimas, parengus ataskaitą, esą baigtas. „Aš grįžtu į privatų gyvenimą“, – pabrėžė R. Muelleris.
Jo dvejus metus trukęs tyrimas parodė, kad Rusijos žvalgybos karininkai taikė įvairius metodus ir taip atakavo amerikiečių sistemą. Jie per rinkimų kampaniją 2016-aisiais per tokias platformas, kaip „Wikileaks“, skelbė privačią informaciją ir taip norėjo daryti įtaką bei pakenkti vienam kandidatų.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.
Komentuodamas, ar JAV prezidentas D. Trumpas ir jo komanda mėgino trukdyti teisėsaugai tirti Rusijos aferą, R. Muelleris pakartojo, kad šiuo klausimu neturi galutinio atsakymo.
Remiantis JAV teise, pareigas einančiam prezidentui negali būti pareikšti kaltinimai, todėl jis ir netyręs, ar D. Trumpas pažeidė įstatymus. Esą būtų neteisinga kaltinti jį padarius nusikaltimą, dėl kurio jam negali būti pareikšti kaltinimai.
Savo ataskaitoje R. Muelleris rašo, kad būta „daugybės“ kontaktų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. Tačiau įrodymų, kad būta nusikaltimo, nėra. Be to, R. Muelleris išvardijo įvairius D. Trumpo mėginimus daryti įtaką tyrimui. Tačiau tyrėjai nepasakė, ar taip jis trukdė teisingumui.
Suimamas perversmo Juodkalnijoje dalyvis
Juodkalnijos teismas ketvirtadienį skyrė kalėjimo bausmes 14 asmenų, tarp kurių du opozicijos politikai, dėl tariamo sąmokslo 2016 metais su Rusijos pagalba nuversti vyriausybę.
Prorusiški opozicijos lyderiai Andrija Mandičius ir Milanas Knezevičius nubausti penkerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl priklausymo „nusikalstamai organizacijai“, kurios tikslas buvo „sutrukdyti Juodkalnijai tapti NATO nare“.
Dviem rusams, kurie, prokurorų teigimu, buvo žvalgybos pareigūnai, skirtos ilgiausios kalėjimo bausmės – 12 ir 15 metų. Rusai nuteisti jiems nedalyvaujant.
Viena iš versijų, kaip organizuotas perversmas Juodkalnijoje
Be dviejų Juodkalnijos opozicijos lyderių ir dviejų rusų, tarp nuteistųjų dar yra devyni serbai ir dar vienas Juodkalnijos pilietis.
Maskva neigė bet kokias sąsajas su sąmokslu, kuris, kaip įtariama, buvo planuojamas 2016 m. parlamento rinkimų dieną.
Specialiojo prokuroro teigimu, buvo planuojama nužudyti provakarietišką tuometį premjerą Milo Djukanovičių. Sąmokslininkai taip pat planavo įsiveržti į parlamentą ir atvesti į valdžią prorusišką vyriausybę.
Prieš paviešinant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitą, JAV generalinis prokuroras Williamas Barras vėl gynė prezidentą Donaldą Trumpą nuo kaltinimų, susijusiu su Rusijos įtaka 2016 metų rinkimams, praneša agentūra „Reuters“.
Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad D. Trumpas trukdė teisingumui, sakė W. Barras ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vašingtone. Esą nenustatyta ir jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos bei Rusijos atstovų. Taip generalinis prokuroras patvirtino išvadas, kurias padarė jau kovą, kai R. Muelleris perdavė jam ataskaitą.
Beveik 400 puslapių ataskaitos kopijos dar ketvirtadienį bus perduotos Kongresui. Tiesa, tai bus „paredaguotas variantas“. Manoma, kad kai kurie ataskaitos skirsniai bus užjuodinti. Anot W. Barro, tai būtina, nes ataskaitoje yra jautrios informacijos.
R. Muelleris beveik dvejus metus tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos demokratų kandidatės Hillary Clinton nenaudai ir ar prezidentas trukdė teisingumui. Baigus tyrimą, D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras kovą pradžioje paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Paviešinti visą ataskaitą reikalavo demokratai.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Muelleris vėlų penktadienio vakarą JAV generaliniam prokurorui Williamui Barrui pateikė dvejus metus trukusio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ataskaitą. Tyrimą pats Donaldas Trumpas vadina raganų medžiokle, o oponentai sako, kad jis veda apkaltos prezidentui link.
Ataskaitos turinys kol kas neatskleidžiamas, tačiau W. Barras laiške Kongresui patikino galbūt galėsiantis esmines ataskaitos išvadas JAV parlamentui pateikti jau šį savaitgalį.
R. Muellerio tyrimo drama, kupina beprecedenčių įtarimų dėl galimo slapto JAV prezidento D. Trumpo bendradarbiavimo su Maskva ar net valstybės išdavystės, kėlė nerimą D. Trumpui nuo pat jo kadencijos pradžios po netikėtos pergalės rinkimuose prieš Hillary Clinton.
Viso tyrimo metu prezidentas tikino esantis raganų medžioklės auka, o jo oponentai demokratai, pernai perėmę žemesniųjų Kongreso rūmų kontrolę, sako, kad D. Trumpas dar nepaaiškino savo ryšių su Rusija.
R. Muelleris, Vietnamo karo veteranas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, dirbo išskirtinio slaptumo sąlygomis pastaruosius dvejus metus. Jo, kaip specialiojo prokuroro, misijai besibaigiant, dabar D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras W. Barras turės spręsti, ar paviešinti tyrimo ataskaitą.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr. Visuomenės ir politikų spaudimas paviešinti visą tyrimo ataskaitą yra didžiulis, o pats W. Barras tikino esantis už „kuo daugiau skaidrumo“. Tačiau vieną svarbiausių tyrimo detalių Teisingumo departamentas visgi atskleidė – naujų baudžiamųjų bylų nebus iškelta.
Tyrimo metu R. Muelleris iškėlė bylas daugiau nei trisdešimčiai asmenų ir įmonių, tarp jų 25 rusams ir šešiems buvusiems D. Trumpo patarėjams ir pagalbininkams. Tačiau žinia, kad naujų bylų neplanuojama kelti, reiškia, jog artimi D. Trumpui žmonės, kaip jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ar žentas Jaredas Kushneris, gali ramiau atsikvėpti.
Pats D. Trumpas kol kas nekomentavo tyrimo pabaigos. Jo atstovė spaudai sakė, kad Baltieji rūmai dabar laukia „proceso eigos“.
Iki galimo ataskaitos paviešinimo R. Muellerio iškeltos bylos atskleidė nemažai informacijos apie didžiausią prezidento rinkimų tyrimą JAV istorijoje. Teismo dokumentai parodė ilgalaikes Maskvos pastangas paveikti 2016-ųjų rinkimus ir pažeisti šalies demokratinę sistemą.
Pats R. Muelleris apibūdinęs Rusijos valdžiai dirbančius programišius ir socialinių tinklų „trolių fermas“, dirbusius palaikant D. Trumpą kovoje su H. Clinton. Po to, kai FTB pastebėjo neaiškius D. Trumpo kampanijos dalyvių ryšius su Rusija, JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo slapto susitarimo. Savo ruožtu, D. Trumpas atleido tuometį FTB vadovą Jamesą Comey’į, o tyrimas buvo perduotas specialiajam nepriklausomam prokurorui R. Muelleriui.
Išvengdama informacijos nutekėjimų, o tai nėra itin dažnas reiškinys Vašingtone, R. Muellerio vadovaujama teisininkų komanda pateikė kaltinimus artimiems D. Trumpo patikėtiniams – Paului Manafortui, Rickui Gatesui, Michaelui Flynnui, Michaelui Cohenui, George’ui Papadopoulosui ir Rogeriui Stone’ui.
Penki iš jų jau buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus, tačiau nė vienas neapkaltintas konspiracija ir susitarimu su Rusija.
Tai lėmė D. Trumpo nuolatinius pareiškimus apie tai, kad „jokio slapto susitarimo nebuvo“, o jis esą yra tik demokratų apgaulės auka. Tačiau teisės ekspertai mano, kad R. Muelleris galėjo aptikti įtartinų duomenų apie D. Trumpo ir Rusijos ryšius, tačiau jų nepakaktų perduoti bylą teismui.
Visgi tai nereiškia, kad šie klausimai bus „padėti į stalčių“. Kai kurie įtarimai gali tapti būsimų FTB kontržvalgybos tyrimų dalimi, o kitus galimus nusikaltimus jau pradėjo tirti paprasti federaliniai prokurorai.
Tarp daugybės neatsakytų klausimų – D. Trumpo verslo ryšiai su Rusija, kaip anksčiau neatskleistas sandoris statyti Trumpo bokštą Maskvoje, derybos dėl kurio vyko ir 2016 m.
Tačiau D. Trumpas dabar galės pareikšti, esą jo nekaltumas buvo įrodytas nuo R. Muellerio tyrimo pradžios. Prezidentas dėl neva kaltinimų be pagrindo puolė R. Muellerį ir likus vos kelioms valandoms iki tyrimo baigties.
FTB ir antrankiai „Dvejus metus mes kentėme šią nesąmonę, nes nėra jokio susitarimo su Rusija. Žmonės to nepakęs“, – sakė D. Trumpas.
R. Muelleris taip pat nagrinėjo, ar D. Trumpas bandė sukliudyti teisingumui trukdydamas R. Muellerio tyrimui. JAV prezidentas ir tam turėjo atsakymą. „Jis (D. Trumpas) trukdė, kovodamas su apgaule. OK?“, – „Fox“ laidoje kalbėjo D. Trumpas.
Dabar liko vienas svarbiausių R. Muellerio tyrimo etapų – kiek šio tyrimo ataskaitos bus paviešinta. Demokratai ragina visą ataskaitos turinį paviešinti nedelsiant.
„Itin svarbu, kad W. Barras visą ataskaitą paviešintų ir pateiktų svarbiausius dokumentus ir išvadas Kongresui“, – bendrame pranešime sakė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.
Atstovų rūmų Teisingumo komiteto, kuris ir gaus W. Barro pateiktas išvadas, pirmininkas demokratas Jerry’is Nadleris tikino, kad svarbiausia – skaidrumas.
„Skaidrumas ir viešasis interesas nereikalauja nieko kito (tik paviešinimo). Visuomenės pasitikėjimas įstatymo viršenybe turi būti prioritetu“, – sakė J. Nadleris.
Kitų penkių Atstovų rūmų komitetų pirmininkai prisijungė prie J. Nadlerio ir ragino ataskaitą ir tyrimo metu atskleistus įrodymus paskelbti nedelsiant. Šiuos raginimus kartojo ir demokratų kandidatai į prezidentui, tarp jų ir senatorė Elizabeth Warren.
„Generalinis prokurore W. Barrai, paviešinkite R. Muellerio tyrimo ataskaitą Amerikos visuomenei. Dabar“, – pareiškė E. Warren.
Ketvirtadienį Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė buvusį Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovą Paulą Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių – mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. Tai pranešė televizijos kanalas CNBC.
Pasak teisėjo Thomo Ellio, 69 metų P. Manaforto jau praleisti už grotų devyni mėnesiai jam bus įskaityti ir bausmės laikas sutrumpės iki 38 mėnesių. Jis taip pat įpareigojo nuteistąjį sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją, įskaitant 6 milijonus dolerių už nesumokėtus mokesčius.
P. Manafortas taip pat yra atsakovas Kolumbijos apygardos teisme. Vašingtone nuosprendis jam bus paskelbtas kovo 13 d.
Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.
Kaip pažymi BBC, P. Manafortas yra vienas iš įtariamųjų galimo D. Trumpo komandos sąmokslo su Kremliumi byloje. Bet kaltinimai, pagal kuriuos jis buvo nuteistas ketvirtadienį, nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, kurį tiria specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Donaldas Trampas, JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas Merilande surengto konservatorių suvažiavimo metu, aršiai užsipuolė specialųjį prokurorą Robertą Muellerį ir savo kritikus, informuoja BBC.
Savo ilgiausioje kada nors pasakytoje kalboje JAV vadovas plūdo šiuo metu R. Muellerio vykdomą tyrimą dėl D. Trumpo rinkimų štabo galimo slapto susitarimo su Rusija per rinkimus į prezidento postą. D. Trumpas ne sykį specialiojo prokuroro vadovaujamą tyrimą yra pavadinęs „raganų medžiokle“.
Prezidentas savo kalboje vis kartojo, kad nei R. Muelleris, nei pastarąjį į postą paskyręs JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas „niekada negavo nė balso“.
„Dabar laukiama ataskaitos iš tų žmonių, kurie niekada net nebuvo išrinkti“, – konservatorių pritarimo šūksniais palydėta D. Trumpo frazė. Spėjama, kad jau visai netrukus R. Muelleris turėtų užbaigti tyrimą ir įteikti ataskaitą generaliniam prokurorui.
Tuo tarpu dėl nesiliaujančių prezidento atakų pats generalinis prokuroras planuoja atsistatydinti kovo mėnesį.
D. Trumpas taip pat pasidalijo savo spėjimu, kad R. Muelleris neva yra buvusio Federalinio tyrimų biuro (FBI) vadovo Jameso Comey’io „geriausias draugas“.
Per savo daugiau nei dvi valandas trukusią kalbą Jungtinių Valstijų vadovas negailėjo aštrios kritikos ir kitiems: buvusiam generaliniam prokurorui Jeffui Sessionsui, buvusiam FBI vadovui J. Comey’iui, Demokratų partijai ir visiems, nepatenkintiems jo santykiais su Šiaurės Korėja.
D. Trumpas gynė savo neseniai įvykusį susitikimą su Šiaurės Korėjos režimo lyderiu Kim Jong-unu, teigdamas, kad pasiekta „didelė pažanga“, o Šiaurės Korėjos neva laukia „neįtikėtinai puiki ateitis“.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Joe Hoft
Štai sąrašas: 10 svarbiausių nusikaltimų, kuriuos padarė korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio tiriančioji ir teisinė komanda!
Korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio operatyvininkų iš FTB ir Teisingumo departamento klika dalyvavo gausiuose korumpuotuose ir kriminaliniuose veiksmuose. Jau seniai reikėjo užversti šį siaubingą puslapį JAV istorijoje ir niekšus areštuoti. Pateikiame mažiausiai 10 didžiausių nusikaltimų, įvykdytų Muellerio komandos.
Muellerio atliekamas tyrimas yra kriminalinis, korumpuotas ir, kas svarbiausia, antikonstitucinis. Balandį mes pateikėme mažiausiai 10 priežasčių, kodėl jis yra antikonstitucinis. Dabar pateikiame 10 konkrečių nusikaltimų, įvykdytų šios klikos.
specialiojo prokuroro Rosensteino potvarkis apibrėžia sąmokslą kaip nusikaltimą, tačiau tokio apibrėžimo nėra JAV konstitucijoje.
Prieš daugiau nei metus, kai Muelleris iškėlė pirmuosius kaltinimus buvusiam prezidento Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui, „FOX News“ Greggas Jarrettas rašė, kad Muelleris turi užduotį atrasti teisėje neegzistuojantį nusikaltimą. Tai yra teisinė neįmanomybė. Jis yra paprašytas padaryti tai, kas yra akivaizdžiai neįvykdoma, nes įstatymo nustatytame kodekse nėra tokio dalyko, kaip sąmokslo su užsienio šalimis nusikaltimas.
Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Jarretas iki šiol parašė patį glausčiausią straipsnį apie Trumpo-Rusijos sąmokslo tyrimą. Pranešime Jarretas pateikė daug itin šokiruojančių teiginių, bet nė vienas nepranoko fakto, kad visas tyrimas yra neteisėtas. Jarretas konstatavo, kad toks nusikaltimas, kaip „sąmokslas“ Amerikos įstatymų kodekse neegzistuoja, išskyrus nepasitikėjimo dalykus.
„Nėra nieko nusikalstama kalbėtis su rusais. Nėra taip, kad žiniasklaida tai kada nors suprastų. Ji nė karto nesugebėjo nurodyti nors vieną įstatymą, kuris „sąmokslavimą“ su užsienio šalimis politinės kampanijos metu padarytų nusikalstamu, greičiausiai dėl to, kad toks neegzistuoja kriminaliniame kodekse.“
Kadangi nusikaltimo nebuvo, nebuvo ir jokios teisinės priežasties Muellerio tyrimui iš pat pradžių. Kiekvienas veiksmas ir poelgis, kiekviena kriminalinė veika nuo tada, kai buvo atlikta (ir daugelis iki tol atliktų veiksmų) yra kriminalinė priklausomai nuo pradėto pirmojo tyrimo būdo.
Unethical Mueller, in his court filing, admits that Rosenstein’s order appointing him was intentionally vague. This violates the special counsel law that requires a specific statement of facts to be investigated. Rosenstein and Muller colluded to break the law and should resign
(Neetiškasis Muelleris, pildydamas teismo raštą, pripažino, kad Rosensteino potvarkio jį paskirti priežastys yra neaiškios. Tai pažeidžia specialų kodekso įstatymą, kuris reikalauja tikslaus apibrėžimo faktų, kurie turės būti tiriami. Rosensteinas ir Muelleris susimokė pažeisti įstatymą, ir todėl turi atsistatydinti).
Muellerio tyrimas peržengia specialiojo prokuroro įstatymo ribas, kuris reikalauja, kad specialiojo prokuroro tyrimų sritis būtų aiškiai apibrėžta. Rosensteinas sukūrė ypatingąjį įstatymą su tokiomis plačiomis galimybėmis, kurių šis įstatymas nepalaiko.
Paulas Manafortas pateikė ieškinį Teisingumo departamentui, Muelleriui ir Rosensteinui, nes to, ką jie daro, nepalaiko JAV įstatymai, kaip aukščiau yra pažymėjęs Jarretas. Manaforto bylos 33 paragrafe buvo liudijama, kad suktojo Rosensteino pastatytas specialusis prokuroras suktam ir nusikaltėliškam Muelleriui suteikė galias, kurių įstatymas neleidžia.
„Bet Paskyrimo Įsakymo paragrafas (b) (ii) pretenduoja suteikti ponui Muelleriui galią toliau vykdyti tyrimą ir įtraukti į baudžiamąją atsakomybę „bet kurią medžiagą, kuri iškyla ar gali iškilti tiesiogiai vykstant tyrimui“. Toks oficialus galių suteikimas nėra nustatytas Teisingumo departamento specialiojo prokuroro nuostatuose. Tai nėra „ypatingas faktinis pareiškimas apie dalykus, kuriuos reikėtų tirti“. Taip pat tai nėra papildoma galia nukreipti pastangas sutrukdyti arba pastoti kelią tyrimui pagal 28 C.F.R. § 600.4(a).“
Po to, kai Muelleris ir Rosensteinas pateikė teismui dokumentą, Greggas Jarretas tviteryje pareiškė, kad tai yra dar vienas patvirtinimas, kad Muellerio tyrimas yra antikonstitucinis.
Manaforto pastangos sustabdyti tyrimą buvo galų gale panaikintos „Obamos teisėjo“, korumpuoto Amy Bermano Jacksono.
Muelleris sutiko užimti specialiojo prokuroro poziciją žinodamas apie interesų konfliktą.
2017 metų balandį Greggas Jarretas kvietė Muellerį atsistatydinti teigdamas, kad specialusis prokuroras patekęs į didžiausią interesų konfliktą.
„“The Washington Post“ pranešė, kad Robertas Muelleris šiuo metu atlieka tyrimą prezidentą Trumpą pažeidus teisingumą, nagrinėdamas ne tik tariamus prezidento žodžius Jamesui Comey per jų vasario susitikimą, bet ir FTB direktoriaus atleidimą.
FTB ir antrankiai
Jei tai tiesa, įvykių eiga argumentą, kad Muelleris negali būti specialiuoju prokuroru, daro dar labiau įtikinamą. Jis patekęs į didžiulį interesų konfliktą.
Specialiojo prokuroro įstatymas aiškiai draudžia Muelleriui atlikti pareigą, jei jis „turi asmeninių ryšių su nors vienu asmeniu, iš esmės įsitraukusiu į tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą“. Teiginys yra privalomas. Jis pats save „diskvalifikuos“. Comey iš esmės įsitraukęs į bylą. Iš tiesų jis yra pagrindinis liudytojas.
Abu vyrai ir buvę kolegos nuo seno yra draugai, sąjungininkai ir partneriai. Agentai yra padarę pastabą, kad jie Teisingumo departamente ir FTB buvo surišti viena virvute. Tai buvo vadovo ir proteguojamojo santykiai. Panašu, kad išankstinis nusistatymas ir favoritizmas yra stambaus masto ir sunkus.
Taigi yra visiškai nesuvokiama, kad pagrindinio (žvaigždės) liudytojo prieš prezidentą draugas dabar nustatys, ar prezidentas įvykdė baudžiamojo persekiojimo vertą nusikaltimą, bendraudamas su Muellerio geriausiu draugu.“
Visos Rosensteino ir Muellerio komandos įsitraukimas į interesų konfliktą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pasirašė Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo (FISA) prašymą šnipinėti Trumpą, bet niekada neatsisakė Muellerio tyrimo. Negana to, Muelleris į Obamos ir Clinton komandą atvedė liokajus, kad suformuotų savo tyrimų komandą, kuri niekada neturėjo paskatos vykdyti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą. Visa komanda yra korumpuoti kairieji, kurie reprezentavo Clintono Fondą ir leido Hillary eiti į akivaizdžius nusikaltimus, susijusius su jos elektroninio pašto skandalu. Į šitą grupę įėjo tekstų rašinėtojai Peter Strzok ir Lisa Page, kurių tekstai atvedė į šališkumą ir potencialius kriminalinius veiksmus.
CNN informavo apie Muellerio sąrašą siekdamas išliaupsinti nusikaltėlius. Jie turėtų būti įkalinti, nesvarbu, kiek pagrindinė žiniasklaida (MSM) ignoruoja jų akivaizdų interesų konfliktą.
„Giliosios valstybės“ (Deep State) nusitaikymas į generolą Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą po to, kai jie ir kandidatai ir prezidentas Trumpas buvo nelegaliai šnipinėjami.
Maiklas Flinas. EPA-ELTA nuotr.
Nors kai kurie šių baisių nusikaltimų buvo įvykdyti iki Muellerio tyrimo pradžios, jie buvo ne mažiau nusikalstami ir tokie dideli, kad turi būti čia paminėti.
Dabar galvojama, kad generolas Mike‘as Flynnas, George‘as Papadopoulos‘as ir Paulas Manafortas atsidūrė Muellerio taikinyje todėl, kad jie buvo nelegaliai pakišti ir šnipinėjami. Tvirtai tikima, kas šie trys asmenys buvo neteisėtai sekami Obamos administracijos. Priežastis, kodėl Muellerio šutvė įsikibo į Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą, yra ta, kad Obamos draugė᷉ gavo neteisėtus orderius šnipinėti šiuos asmenis ir meluoti FISA organizacijai teisme. Primesdama melagingus kaltinimus ir apjuodindama jų vardą, Muellerio komanda saugo Obamą, tuo pačiu metu kurdama melagingą pasiteisinimą dėl neteisėto Trumpo sekimo.
Generolas Flynnas buvo atakuotas Baltuosiuose Rūmuose labiausiai korumpuoto ir nusikaltėliško agento FTB istorijoje, Peterio Strzoko. Šis vaikinas melavo apie savo susitikimų su Flynnu tikslą, paskui melavo apie tai, kas buvo pasakyta per jo pasalą Flynnui, o paskui Kongreso akivaizdoje pasirodė velniškai, atmušinėdamas klausimus apie šį ir kitus savo nusikalstamus veiksmus.
Papadopoulosas taip pat įsitikinęs, kad buvo „giliosios valstybės“ taikiniu Londone, kai savanoriškai nusprendė tapti Trumpo kampanijos nariu. Jis mano, kad Anglijos, JAV ir Australijos seklių agentūros buvo pajungtos bandymui susieti jį su Rusija. Po šiai dienai jis neigia, kad pažįsta bet kokius rusus.
Paulas Manafortas taip pat yra Muellerio grupės taikinys. Įtariama, kad jis taip pat buvo sekamas Obamos administracijos, pasinaudojusios nelegaliu FISA įgaliojimu.
„Giliosios valstybės“ reidas į Paulo Manaforto namus anksti ryte su parengtais ginklais.
2017 metų liepos 26 d. FTB atvyko į Paulo Manaforto namus ankstyvą rytą. Problema ta, kad šis reidas buvo nusikalstamas. Muellerio klika neturėjo jokios teisės krėsti Manaforto namų. Tai įvyko iki rugpjūčio 2-osios, datos, kada generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas suteikė Muelleriui paramą. Kaip kalbama, FTB su senuoju Manafortu ir jo žmona reido metu elgėsi šiurkščiai. Rosensteino atmintinė datuota rugpjūčio 2, kurioje Muelleris Rosensteino atseit buvo nukreiptas patikrinti Manaforto veiksmus su rusų operatyvininkais galbūt iki 2016-ųjų. Tai, žinoma, pranoksta Sessionso atsisakymą paklusti įstatymui, kaip teigė Manafortas, ir netgi neliečia Manaforto argumento, kad tai ne Rosensteino ar Muellerio, o tik vieno Sessionso ir Generalinio prokuroro veiksmai. Reidas buvo nelegalus ir peržengiantis visas ribas.
Neteisėtas reidas į Trumpo teisininko ofisą ir išvogimas dokumentų, kurie advokato saugomi pagal kliento privilegijas.
Kad nebūtų pralenktà Manaforto reido, „gilioji vastybė“ vėliau įsiveržė į asmeninio Trumpo advokato biurą ir paėmė daug medžiagos, tarp jų ir dokumentus ir įrašus su prezidentu ir Michaelu Cohenu. Rosensteinas Muellerio reikalavimu atsistatydino, kad šis galėtų atlikti FTB reidą Coheno ofise. Per kitas savaites Coheno mokesčių dokumentai buvo išviešinti spaudoje (šiurpaus porno advokato Michaelo Avenatti) kartu su prezidento ir Coheno įrašais. Jokių nelegalių veiksmų iš prezidento pusės nebuvo rasta. Bet didžiausia žala buvo padaryta prezidento teisei į advokatą – kliento privilegijai. Viskas buvo paimta iš prezidento ir jo generalinio prokuroro nelegaliai vienu metu, Sessionsas nieko nepadarė.
Nelegali prezidento Trumpo pereinamojo laikotarpio duomenų vagystė – daugelis jų apsaugoti privilegijos.
„FOX News“ teisės analitikas Gregas Jarretas prieš metus sakė, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris ir visa jo komanda turi būti atleista, kai buvo atskleista, jog purvinas supuvęs faras Muelleris buvo slapta padėjęs ranką ant „daugelio dešimčių tūkstančių“ elektroninių laiškų, kuriais Trumpas per pereinamąjį laikotarpį keitėsi su teisėjais.
Trumpo advokatas pažymėjo, kad specialiojo prokuroro biuras „plačiai naudojo aptariamą medžiagą, taip pat ir tą, kuri yra jautri privilegijos reikalavimams.“
Pasak Jarreto, vieninteli legali priemonė pagal įstatymą buvo visą Muellerio komandą pašalinti iš bylos. Aišku, jie patys savęs nepašalino, o jų veiksmai iki tol ir iki dabar yra neteisėti.
Informacijos panaudojimas anksčiau išgautais neteisėtais veiksmais.
Kiek informacijos, kuria naudojosi Muelleris ir jo klika siekdama pareikšti kaltinimus nusitaikytiems asmenims, kaip generolas Flynnas ir Papadopoulosas ar Paulas Manafortas, buvo gauta legaliai? Naudoti nelegaliai gautą informaciją yra draudžiama JAV įstatymais.
„Neteisėtai gauti įrodymai taikomi tik kriminalinėms byloms ir yra tipiškai laikomi „įrodymais, išgautais pažeidžiant asmens konstitucinę apsaugą prieš neteisėtą paiešką ir konfiskavimą; įrodymai, išgauti be orderio arba tikėtinos bylos“ (Blackwell, 2004). Tai siejasi su teisine taisykle, žinoma kaip išskirtinė taisyklė, kuria nustatyta, jog „įrodymai, surinkti arba ištirti pažeidžiant JAV Konstituciją, yra neleidžiami atliekant baudžiamąjį persekiojimą teisme (tai yra, negali būti naudojami kriminalinėje byloje)“. Ši sąlyga buvo išplėtota tam,kad asmens teisės ir civilinės laisvės būtų maksimaliai apsaugotos bei laiduoti, jog teisinės spaudimo procedūros bus atliekamos tinkamai.
Akivaizdu, kad Muellerio komanda peržengė teises beveik kiekvieno asmens atžvilgiu, su kuriuo buvo kontaktuojama, ne mažiau nei prezidento Trumpo.
Tęsiama „raganų medžioklė“, nepaisant daugelio nusikaltimų ir priežasčių pasitraukti iš neteisėto tyrimo.
Kiekvieną dieną ir visais įmanomais būdais Muellerio komanda vykdo nusikaltimus, tęsdama savo neteisėtą tyrimą. Kaip ir dauguma nusikaltėlių, jie neturi nei gėdos, nei sąžinės. Jie nėra teisūs, kuo amerikiečius mėgina įtikinti pagrindinė žiniasklaida. Kasryt amerikiečiai atsibunda su Muellerio neteisėtais veiksmais, ir kasdien jie sužino apie korumpuotą, į interesų konfliktą įsipainiojusią ir nusikaltėlišką jų prigimtį.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Kai kas įtaria, kad Muellerio komanda skubiai naikina įrašus, susijusius su jos praeity vykdyta kriminaline veikla. Kiti mano, kad ji tiesiog persekioja prezidentą tik dėl to, kad jis laimėjo rinkimus. Kad ir kokie būtų jų motyvai, jie yra nusikaltėliai, ir jų tyrimas turi būti baigtas.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes vis dar klimpstame konstitucinėje krizėje. Generalinis prokuroras Sessionsas nesilaikė įstatymo vykdydamas pareigas, nes leido šiai gėdai tęstis, tačiau mieste atsirado kitas šerifas, laikinasis generalinis prokuroras Whitakeris!
Amerikiečiai nebepalaikys šio neteisėto tyrimo tęsinio. Muelleris ir jo komanda parodė, kad jų veiksmai ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami.
Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas, „GATEWAY PANDIT“, 2018 lapkričio 27 d.
