Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Helsinkis, rugsėjo 18 d. (ELTA). Suomijos kompanijų „Luminor“ ir „Siberica“ vykdomasis direktorius Gabrielis Teminas įtariamas sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Jo vadovaujamas bendroves JAV valdžia įtraukė į antirusiškų sankcijų sąrašą, praneša portalas „Yle“.
Pasak Suomijos pareigūnų, įtariama nusikalstama veikla buvo vykdoma nuo 2022 metų kovo 18 d. Nusikaltimo vieta įvardytas Vantos miestas.
JAV iždo departamento duomenimis, bendrovės „Luminor“ ir „Siberica“ tiekė Rusijai užsienyje pagamintą elektroniką. G. Teminui, taip pat estei Catherine Esther Temin, ėjusiai vadovaujamas pareigas kompanijoje „Siberica“, paskirtos asmeninės sankcijos.
G. Temino suėmimo klausimą Suomijos teismas spręs pirmadienį. Prašymą jį suimti pateikė šalies muitinė.
Rugsėjo 15 d. kompanija „Luminor Group“ paskelbė, kad ji neturi jokių ryšių ar sąsajų su Suomijos įmone „Luminor OY“.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „įkaite“ laiko Zaporižės atominę elektrinę. Pasak jo, keliamos grėsmės bei Maskvos grasinimai rodo, kad reikia paskelbti sankcijas valstybinei Rusijos atominės energetikos įmonei „Rosatom“.
„Putinas vis dar laiko įkaite Zaporižės atominę elektrinę. Dabar jis iš naujo grasina dėl jos saugumo ir kasdien kelia riziką „nelaimingam atsitikimui“. Pats laikas rimtai susidoroti su grėsmėmis ir pagaliau paskelbti „Rosatom“ sankcijas“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Lietuva siekia vienuoliktame sankcijų pakete pritaikyti sankcijas „Rosatom“. G. Landsbergis yra atkreipęs dėmesį, kad šiuo metu dėl europinių sankcijų pritaikymo bendrovei vykstanti diskusija yra politinė, o Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra nuosekli.
Taip pat premjerė Ingrida Šimonytė yra išreiškusi viltį, kad po ilgesnių diskusijų ES atsiras politinė valia įvesti sankcijas valstybinei Rusijos atominės energetikos įmonei. Visgi, pripažino ministrė pirmininkė, šį procesą stabdo kelios ES valstybės.
Tačiau CNN yra pranešusi, kad 11-ajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete nebus šios šalies valstybinės branduolinės energetikos kompanijos „Rosatom“. Tai CNN pareiškė vienas aukšto rango bloko pareigūnas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ES jau priėmė 10 sankcijų Rusijai paketų, kurie numato daugybę prekybos ribojimų ir kitų priemonių.
Veto antspaudas
Prezidentui Gitanui Nausėdai nepasirašius įstatymo dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji šalies vadovo veto bei pateiktus siūlymus turėtų aptarti jau kitą savaitę. Visgi, ar parlamentas atmes G. Nausėdos veto, Seimo vadovė nesiėmė spėlioti.
„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – nurodoma Eltai raštu perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas Vakarų nepripažįstamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oficialiam lėktuvui ir dviem dideliems šalies automobilių gamintojams už tai, kad baugino antivyriausybiniuose protestuose dalyvavusius darbuotojus.
Sankcijas administruojantis JAV iždo departamentas išskyrė A. Lukašenkos prezidentinį lėktuvą – „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA. A. Lukašenka ir jo šeima jį naudoja oficialioms verslo ir asmeninėms kelionėms, įskaitant tarptautines keliones.
Dėl sankcijų, draudžiančių bet kokiems JAV asmenims ir subjektams sudaryti sandorius su tais, kuriems jos taikomos, orlaivio operatorei gali būti sunkiau gauti paslaugų ir atsarginių dalių.
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas dviem didelėms automobilių ir sunkvežimių gamintojoms – Baltarusijos automobilių gamyklai ir Minsko automobilių gamyklai. Pasak Iždo departamento, abiejose gamyklose grasinta darbuotojams, „dalyvavusiems streikuose ir taikiuose protestuose po suklastotų 2020 m. rugpjūčio prezidento rinkimų“. Protesto dalyviai buvo bauginami ir vėliau atleisti iš darbo Minsko automobilių gamykloje, o Baltarusijos automobilių gamykloje jiems grasinta atleidimu iš darbo.
Be to, Iždo departamentas įtraukė į sankcijų juodąjį sąrašą kelis neseniai paskirtus Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, jau užsitraukusios sankcijas, narius.
„Jungtinės Valstijos ir toliau sieks patraukti atsakomybėn už A. Lukašenkos režimo smurtą, susijusį su nesąžiningais 2020 m. rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimais“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad kol kas į Lietuvą atvykusi Rusijos žurnalistė Ksenija Sobčiak nėra įtraukta į jokius „juoduosius sąrašus“. Visgi, pasak jo, jei būtų identifikuota, kad ji kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, situacija būtų persvarstyta.
„Palaikome ryšį su institucijomis, kiek tai yra būtina pagal aplinkybes. Šiandien VSD direktoriaus komentaras, manau, buvo svarbus dėl nacionaliniam saugumui galimai esančios ar nesančios grėsmės įvertinimo. Departamentas tą grėsmę įvertino, jos šiame etape nemato“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Tačiau, akcentuoja ministras, jei dėl K. Sobačiak iškiltų kokia nors grėsmė nacionaliniam saugumui, būtų reaguojama ir priimami atitinkami sprendimai.
„Formuodami sąrašus visų pirma derinamės su partneriais. Tai yra turbūt nebe pirmas kartas, kai apie tai kalbame, kad sankcijos būtų efektyvios, dažniausiai visos valstybės turi sutarti dėl asmenų atsidūrimo juoduosiuose sąrašuose. Kitu atveju jos neveikia, dėl to, nes paprasčiausiai galima kitos valstybės sieną kirsti ir vėlgi, nesant vidaus sienų atvykti į Lietuvą“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis.
Pasak jo, nacionaliniai „juodieji“ sąrašai taip pat yra derinami su kaimynais.
Kol kas, akcentuoja G. Landsbrgis K. Sobčiak nėra įtraukta į jokius partnerių „juoduosius“ sąrašus. Persona non grata. Nepageidaujamas asmuo
„Ponia K. Sobčiak nėra įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į Didžiosios Britanijos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus. Kitaip tariant, kažkokios prielaidos aiškios, kuri turėtų ir teisinį pagrindimą, ir atlaikytų teisinį patikrinimą teisme, tokios prielaidos iki šiol nėra buvę. Bet tai nereiškia, kad ji negali atsirasti“, – sakė G. Landsbergis.
„Noriu pabrėžti, kad tokioms prielaidoms atsiradus asmuo gali būti įtraukiamas ir jau po sienos kirtimo atvejo, jeigu matytume, kad, pavyzdžiui, asmuo savo buvimu kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tie sprendimai yra priimami jau Valstybės saugumo departamento rekomendacija“, – pridūrė ministras.
Remdamasis šaltiniais, trečiadienį naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad K. Sobčiak per Baltarusiją atvyko į Lietuvą, pareigūnams pateikusi Izraelio pasą.
Wellcome
Apie tai informavo ir Rusijos žiniasklaida. Valstybinė naujienų agentūra TASS ir valstybinis kanalas RT citavo teisėsaugos šaltinius, kuriuose teigiama, kad K. Sobčiak įtariama turto prievartavimu stambiu mastu, t. y. nusikaltimu, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
40 metų K. Sobčiak jau daug metų dalyvauja Rusijos politikos opozicijoje, nors tarp V. Putino kritikų ji tebėra prieštaringai vertinama figūra.
2018 metais ji kandidatavo į prezidento postą konkuruodama su V. Putinu, o Rusijos opozicijos politikai teigė, kad Kremlius ją išnaudojo demokratinių rinkimų iliuzijai sukurti.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis patvirtino, kad K. Sobčiak yra Lietuvoje.
Talinas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Sankcijų prasmė – ne ieškoti būdų, kaip palengvinti rusų gyvenimą, bet stiprinti spaudimą Rusijai ir jos piliečiams.
Kaip praneša portalas ERR, tai pirmadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
„Sankcijų prasmė nėra būdų Rusijos piliečių likimui palengvinti paieškos. Sankcijos turi sustiprinti spaudimą Rusijai ir jos piliečiams, kad Maskva nutrauktų agresiją prieš Ukrainą“, – sakė žinybos vadovas, žurnalistų paklaustas apie Rusijos piliečius, turinčius nekilnojamojo turto Estijoje.
„O dėl komunalinių mokesčių, tai, žinoma, Estijai būtų naudinga, kad šie žmonės vykdytų savo įsipareigojimus. Jie turi rasti būdų, kurie nepažeistų sankcijų režimo“, – pažymėjo U. Reinsalu.
Kartu ministras pareiškė, kad Estijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams neturės įtakos Estijos vyriausybės sprendimai nebeišduoti vizų ir anuliuoti jau išduotas vizas.
„Draudimas įvažiuoti į Estiją bus taikomas Rusijoje gyvenantiems žmonėms. Estijoje gyvenančių Rusijos piliečių šis įšaldymas niekaip nepalies. Jeigu iki šiol žmonės apmokėdavo sąskaitas už butą, vadinasi, jie turi prieinamų būdų tai padaryti. O jei ne – aiškinsimės“, – sakė Estijos diplomatijos vadovas.
Estijos vyriausybė rugpjūčio 11 d. paskelbė, kad po savaitės nebeįsileis į šalį Rusijos piliečių su Estijos išduotomis Šengeno vizomis, išskyrus kelias išimtis, o anksčiau Talinas nutraukė turistinių vizų išdavimą.
Kanados vėliava
Otava, rugpjūčio 5 d. (dpa-ELTA). Kanados vyriausybė gina savo sprendimą grąžinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ turbiną, kuri buvo atsiųsta į šalį remontui ir čia įstrigusi dėl Vakarų sankcijų Maskvai.
Šalies užsienio reikalų ministrė Melanie Joly ir gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas sakė parlamento komitetui, kad Otava atitinkamą sprendimą priėmė siekdama nepažeisti savo santykių su Vokietija ir kitais Europos sąjungininkais. „Noriu atkreipti dėmesį į pačių vokiečių išreikštus būgštavimus, kad jie iš esmės nebeturės prieigos prie gamtinių dujų“, – teigė J. Wilkinsonas ir pridūrė, kad Kanada negalėjo atsisakyti grąžinti turbiną, nes Vokietija yra priklausoma nuo rusiškų dujų.
Pastarosiomis savaitėmis minėta turbina tapo aršių diskusijų Europoje objektu. Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ prieš kurį laiką pareiškė, kad sugedo viena dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinų ir dėl to būtina drastiškai sumažinti dujų tiekimą šiuo vamzdynu. Tačiau Vokietijos pareigūnai tokius „Gazprom“ aiškinimus atmetė ir savo ruožtu teigė, kad taip Maskva keršija Berlynui už jo poziciją karo Ukrainoje klausimu ir sankcijas Rusijai.
Dabar turbina jau yra Vokietijoje. Čia ji laikinai saugoma ir vėliau bus išgabenta į Rusiją. Už turbinos remontą atsakinga bendrovė „Siemens Energy“ pranešė, kad turbina jau paruošta eksportui į Rusiją, tačiau „Gazprom“ pareiškė, jog „Siemens Energy“ vis dar neatsiuntė reikiamų dokumentų, kad būtų galima pradėti turbinos įmontavimo darbus. „Siemens Energy“ šiuos „Gazprom“ kaltinimus neigia.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Briuselis, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). ES valstybės narės ketvirtadienį įvedė sankcijas nušalintam prorusiškam buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui dėl jų įtariamo vaidmens keliant grėsmę Ukrainos saugumui.
Europos Vadovų Taryba pareiškime nurodė, kad jie abu buvo įtraukti į esamą ES sankcijų sąrašą, sudarytą „reaguojant į tebesitęsiančią nepagrįstą ir neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.
V. Janukovyčius buvo Ukrainos prezidentas nuo 2010 metų vasario iki 2014 metų vasario mėnesio, kai buvo nuverstas per visuotinį sukilimą prieš jo vyriausybės nusigręžimą nuo Vakarų ir artėjimą link Maskvos.
ES teigia, kad dabar Rusijoje gyvenantis 72 metų V. Janukovyčius vis dar atlieka „vaidmenį kenkiant ir keliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat valstybės stabilumui ir saugumui“.
Ketvirtadienį ES oficialiajame leidinyje paskelbtame sankcijų dokumente V. Janukovyčius kaltinamas sąmokslu grįžti į valdžią Ukrainoje, jei Rusijos invazijai pavyktų nuversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Įvairių šaltinių duomenimis, Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, kurios metu jis turėjo pakeisti Ukrainos prezidentą, per pirmuosius neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapus“, – teigiama dokumente.
Jo sūnui Oleksandrui sankcijos įvestos dėl tos pačios priežasties ir dėl to, kad jis „vykdė sandorius su separatistų grupuotėmis Ukrainos Donbaso regione“.
49 metų vyras kaltinamas praturtėjęs dėl ryšių su buvusiu savo tėvo režimu ir išlaikęs energetikos verslą bei nekilnojamąjį turtą vadinamosiose Donecko ir Lugansko respublikose.
„Separatistų batalionas OPLOT (įtrauktas į sąrašą nuo 2015 metų vasario mėnesio) saugojo jo nekilnojamojo turto plėtros projektus vadinamojoje „Donecko liaudies respublikoje“, – sakoma sankcijų dokumente.
Kaip asmenims, kuriems taikomos sankcijos, abiem Janukovyčiams bus taikomas draudimas išduoti ES vizas ir bet kokio bloko viduje turimo turto įšaldymas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad euroatlantiniai partneriai žinojo, jog birželio mėnesį Lietuva pasirašys susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri jau buvo sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą.
Pasak politiko, krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos pasirašytas dokumentas niekaip nesikerta su JAV paskelbtomis sankcijomis, nes bendradarbiavimo susitarimas Lietuvos neįgalina jokiems įsigijimams.
A. Anušauskas akcentuoja – susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra buvo reikalingas siekiant įsigyti ir Ukrainai perduoti kovinį droną „Bayraktar“.
„Tas susitarimas neveda į jokius papildomus įsipareigojimus iš mūsų pusės ką nors dar papildomai įsigyti ar panašiai. Tai tiesiog vedė į (dronus „Bayraktar“ gaminančią – ELTA) įmonę ir atvėrė galimybes įmonei priimti sprendimą, kurį ji ir priėmė – padovanojo Lietuvai „Bayraktarą“, kad šis būtų perduotas Ukrainai“, – antradienį į Lietuvos regionų frakcijoje parlamentarų užduodamus klausimus atsakinėdamas pažymėjo A. Anušauskas.
Ministras pabrėžė, kad kovinius dronus gaminanti įmonė ir Turkijos gynybos pramonės agentūra yra du skirtingi dalykai.
„Patikslinsiu, kad „Bayraktarą“ gaminanti įmonė, kuri ir dovanojo „Bayraktarą“, nėra ir nebuvo niekada sankcionuota“, – sakė A. Anušauskas. Bayraktar TB2. Vikipedija nuotr.
Lietuvos regionų frakcijos nariams klausinėjant, ministras tvirtino, kad nėra nieko itin blogo, jei Lietuva pasirašė susitarimą su agentūra, kurią sankcionavo JAV.
„Mūsų partneriai tai žinojo“, – pažymėjo A. Anušauskas.
„Tai yra susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (…) Jeigu kalbame apie amerikiečių sankcijas (…) be abejo, visi tai žino, kad yra tokios sankcijos, bet jei pažeistum sankcijas, tai tu turėtum pasirašyti ne karinio bendradarbiavimo susitarimą, o susitarimą dėl įsigijimo. Tai mes tokio dalyko nedarėme“, – sakė ministras.
Taip pat A. Anušauskas aiškino, kad susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra nėra kažkaip susijęs su Lietuvos intencijomis įsigyti kovinių dronų „Bayraktar“. Apie tai anksčiau buvo užsiminęs pats A. Anušauskas.
„Apie svarstymus aš paminėjau, bet mes svarstome pačius įvairiausius variantus. O vienas iš tų variantų jau bus įgyvendintas – tai koviniai dronai „Switchblade“,– teigė A. Anušauskas.
Antradienį portalas „Delfi“ rašė, kad Turkijos gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. 2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir paragino Otavą laikytis sankcijų Rusijai.
„Kalbėjausi su J. Trudeau. Padėkojau jam už jo šalies nenutrūkstamą tvirtą paramą gynybos srityje. Pokalbio metu pakartojau, kad būtina laikytis tarptautinės pozicijos dėl sankcijų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Po teroristinių atakų Vinycioje, Mykolajive, Časiv Jare ir kitur būtina ne mažinti, o didinti spaudimą.“
Nors Kanada yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, šalies vadovybė neseniai priėmė sprendimą, dėl kurio sulaukė V. Zelenskio kritikos strėlių – Otava Vokietijos prašymu nusprendė grąžinti rusišką „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. Šalis iš pradžių priešinosi galimybei grąžinti šią detalę Rusijai, tačiau vėliau nusprendė perduoti ją Vokietijai.
Rusija dar nuo birželio mažina dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream 1“ dujotiekiu ir pagrindine to priežastimi įvardija būtent turbinos remontą.
Nuo praėjusio pirmadienio dėl techninės priežiūros darbų „Nord Stream 1“ vamzdynu visiškai neteka dujos. Nors oficialiai skelbta, kad darbai turėtų baigtis liepos 21 d., kai kurių Europos šalių lyderiai yra išreiškę nuogąstavimus, kad dujų tiekimas gali būti ir neatnaujintas, nes Rusija nori nubausti Vokietijos vartotojus.
Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas Dėl trečiadienį atomazgą pasiekusios Kaliningrado krizės Ministrų kabinetas replikų sulaukė ne tik iš opozicijos, tačiau kritikos strėlės skriejo ir iš dalies valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti nuo savo laikysenos net ir spaudžiant Europos Komisijai (EK) ir ES valstybėms.
Vyriausybės komunikacija ir priimti strateginiai sprendimai pro akis nepraslydo ir kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Anot jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Politologų teigimu, dešiniųjų Ministrų kabinetas pastaruoju metu nuolat susiduria su krizėmis. Todėl, pažymi jie, darbas nuolatiniame kritikos lauke tapo įprasta situacija. Politologai mano, kad nuo įprastos opozicijos kritikos Vyriausybė gali nusiplauti, tačiau, anot jų, dvi kadencijas šaliai vadovavusios prezidentės priekaištai gali turėti skaudesnių pasekmių.
A. Lašas: ilgalaikes pasekmes Vyriausybei įžvelgti sunku
Bulius puola. Youtube.com kadras
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą tiek tarptautinėje erdvėje, tiek šalies viduje – tiek opozicinės partijos, tiek dalis valdančiųjų ir dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė išreiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei. Todėl, A. Lašo nuomone, iš visų pusių skriejančios kritikos strėlės gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai.
„Visų pirma, kritika kenkia Vyriausybės reitingams ir vertinimui, turint omenyje, kad D. Grybauskaitė turi turbūt vienareikšmišką dabartinės Vyriausybės rėmėjų ir balsuotojų palaikymą. Todėl akivaizdu, kad jos balsas čia reiškia labai daug. Tik klausimas, ar ta kritika bus ilgalaikė, ar vienkartinė, kurią po savaitės mes užmiršime“, – Eltai komentavo politologas.
Anot A. Lašo, šiuo metu dar sunku vertinti, ar kadenciją baigusios prezidentės replikos gali turėti ilgalaikį efektą.
Vaikų muštynės
„Gal ne visai užmiršime, bet ilgalaikio efekto reikia palaukti, nes kol kas jis labai neaiškus. Faktas yra tas, kad Vyriausybė nesuvaldė situacijos ir iš esmės bent kiek jau girdėjau iš vidaus, nebuvo išankstinio planavimo, buvo priimti sprendimai nepasitarus su EK, nebuvo išsigryninta pozicija iš anksto, o tiesiog buvo daromi ganėtinai skuboti sprendimai. (…) Tai, kai nėra koordinavimo tarp skirtingų galios centrų Lietuvoje, ir nėra koordinavimo tarp mūsų pačių ir mūsų partnerių, išlenda problemos ir ilgainiui pasidaro nepalanku, jei net savi išsako tokią kritišką poziciją“, – kalbėjo A. Lašas.
Tuo tarpu opozicijos kritikos politologas nelikęs sureikšminti, mat, jo teigimu, dažnu atveju išsakyti priekaištai nėra nuoseklūs.
„Bet kai kuri ta kritika irgi nėra nuosekli, tarkim, Skvernelis vieną dieną kritikuoja užimtą ambicingą poziciją, kitą dieną jau kritikuoja, kad ji yra neatstovėta. Tai, sakyčiau, skausmingiausia kritika yra iš prezidentės, o opozicija patys mėtosi ir jiems trūksta nuoseklumo“, – kalbėjo A. Lašas.
„Bet, kaip ir minėjau, sunku įžvelgti kažkokias didesnes ilgalaikes pasekmes, nes žmonės paprastai reaguoja į vidines pasekmes, kurios Lietuvai šiuo atveju yra minimalios. Tai čia labiau siejasi su žala reputacijai“, – pridūrė jis.
R. Urbonaitė: vienintelis būdas išeiti iš situacijos – į kritiką atsakyti argumentuotai
Tuo tarpu Rima Urbonaitė mano, kad išsakyta kritika Ministrų kabinetui nėra naujiena. Tačiau, politologės nuomone, galima kelti klausimą, ar priekaištai neturės ilgalaikių pasekmių.
„Kritika nėra nauja, Vyriausybė gyvena nuo vienos iki kitos krizės. Dar vienu metu paprastai turi kovoti su keliomis krizėmis, tai nežinau, ar blogiau ir gali būti. Žinoma, dar nėra aišku, kaip į šį klausimą reaguos visuomenė, neturime aiškaus plačios visuomenės pozicionavimo, tai ir sunku įvertinti, kiek tai turės pasekmių Vyriausybės populiarumui“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Bet aišku, kad D. Grybauskaitės sparnuota frazė nebus nepastebėta. Manau, kad jautriai gali sureaguoti ir valdantieji, ir Vyriausybė, nes kritika yra aštri, o D. Grybauskaitės balsas vis dar yra girdimas. Nors oficialių pareigų ji neužima, nuomonę vis dar gali formuoti, o mes tai ir matome“, – pridūrė politologė.
R. Urbonaitės nuomone, vienintelis būdas šiuo metu Vyriausybei išvengti dėl Kaliningrado krizės sulauktos kritikos pasekmių – į išsakytas replikas atsakyti argumentuotai.
„Vienintelis būdas apskritai kaip iš to išeiti – argumentuotai atsakyti. (…) Aišku, D. Grybauskaitės pasisakymas dienai ar dviem politinę padangę sudrebins, bet ar čia virs į ilgalaikį debesuotumą ar ilgas liūtis, sunku pasakyti. Tai su kritika viskas gerai, jei į kritiką atsakoma argumentais. Piktintis dėl to, kad jos sulaukei, yra bloga strategija“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Aštri kritika iš D. Grybauskaitės
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį įsigalioja ketvirtajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
Dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą pastarosiomis savaitėmis yra kilę ginčų.
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje, EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį.
Tačiau spėliojant, kaip atrodys Europos Komisijos (EK) rengiamas išaiškinimas dėl sankcijų Rusijai taikymo tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms, vis labiau tikėtinas darosi scenarijus, kad bent jau artimiausiu metu jokių suformuluotų gairių Lietuvai keisti esamą tvarką nebus. Kitaip tariant, gali būti taip, kad Europos Sąjungos struktūros nesiryš artimiausiu metu keisti to, kaip įgyvendinamos sankcijos per Lietuvą gabenamoms rusiškoms prekėms.
Eltos gauta neoficiali informacija iš ES struktūrų koridorių rodo, kad viskas krypsta būtent šia linkme. Taigi jau kone kelias savaites laukiamo išaiškinimo, numatančio kitokią nei šiuo metu Lietuva vykdo tranzito kontrolę sankcionuotoms rusiškoms prekėms, gali apskritai nebūti. Tokiu atveju, tikėtina, bent jau iki rudens vidurio, Lietuva ir toliau taikytų Kremlių erzinančias sankcijas kai kurioms į Kaliningrado sritį gabenamoms prekėms.
Tokio scenarijaus neatmeta ir europarlamentaras Andrius Kubilius. Kaip pažymėjo ekspremjeras, panašūs scenarijai buvo aptarti dar praėjusią savaitę ir jų, akcentavo A. Kubilius, niekas nepaneigė. Be to, politikas neatmeta tikimybės, kad nerimą bei aistras kėlę klausimai dėl vadinamojo Kaliningrado tranzito bus perimti iš Europos Komisijos ir sprendžiami rudenį vysiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) lygmeniu.
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimas iš Rusijos per ES teritoriją.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lietuva toliau taikys Europos Sąjungos (ES) sankcijas ir nuo liepos 10 d. neleis naujų sankcionuojamų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą, prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad Bendrija neturėtų „atitraukinėti“ pačios nustatytų sankcijų.
Nors, anot jo, tvirtinti, koks bus galutinis sprendimas dėl tolesnių tranzito ribojimų dar anksti.
„Nenorėčiau užbėgti už akių“, – Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda žurnalistams komentavo ketvirtadienį.
„Tai buvo vienas iš mūsų reikalavimų EK – ne tik principingas sankcijų taikymas, ne tik vengimas kalbėti apie kažkokius žalius koridorius, nes mes juk patys šias sankcijas nustatėme. Tai nejaugi dabar savomis rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti“, – dėstė prezidentas.
Šalies vadovas viliasi, kad Vyriausybė kartu su Europos Komisija (EK) pasieks susitarimą, kuris atitiktų Lietuvos interesus.
„Puikiai suprantame, kad EK yra atsakinga už tokį sprendimą. Vyriausybė konsultuojasi su EK jau nuo praėjusio šeštadienio – visą savaitę. Tikiuosi, kad tų konsultacijų rezultatas bus netrukus paskelbtas“, – teigė prezidentas.
„Sankcijų taikymo klausimai yra Vyriausybės rankose ir mes visi nuosekliai (…) vieningai dirbsime tam, kad būtų atstovaujami Lietuvos interesai. Tai yra didžiausias ir aukščiausias prioritetas mums“, – pažymėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tęs ketvirtojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą ir stabdys kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą nuo liepos 10 d. kai jos įsigalios.
Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ klientai – Rusijos pervežėjai – apie numatomus apribojimus informuoti.
„Pervežėjai informuoti, kad nuo liepos 10 d. įsigalioja tam tikros reglamento nuostatos dėl sankcijų ir kad užtikrintų, kad tas krovinys po tos datos nebūtų kraunamas“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Ketvirtajame ES sankcijų pakete numatoma, kad nuo liepos 10 d. ES teritorija į Rusijos teritoriją bus draudžiama gabenti cementą, alkoholį, įvairias prabangos prekes, o nuo rugpjūčio 10 d. – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos arba eksportuojamos Rusijos.
Kanados žvalgybos ženklas
Otava, birželio 21 d. (ELTA). Rusija dės aktyvias pastangas, kad gautų Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai tviteryje rašo Kanados saugumo ir žvalgybos tarnyba (CSIS).
„CSIS įspėja Kanados įmones, kad Rusija aktyviai ieškos būdų, kaip apeiti naujas sankcijas“, – pabrėžė specialiosios tarnybos atstovai.
Kaip pažymi Kanados pareigūnai, Rusijos karinė pramonė yra labai priklausoma nuo užsienyje gaminamų komponentų ir technologijų.
„Rusijos mėginimai apeiti sankcijas ir neteisėtai gauti ribotos arba dvejopos paskirties Vakarų technologijų nesiliaus ir tikriausiai aktyvės“, – įspėjo CSIS.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Briuselis, gegužės 31 d. (ELTA). Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Pirmadienio EVT sesija skirta Rusijos karo Ukrainoje, paramos ir Ukrainos atstatymo, sankcijų Rusijai klausimams aptarti.
Europos lyderiai pirmadienį iki vėlyvo vakaro trukusiame posėdyje sutarė dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, kuris apima individualias sankcijas Kremliaus režimo aplinkos asmenims, „Sberbank“ ir kitiems Rusijos bankams, naftos tiekimui jūrų keliu, taip pat ir Rusijos propagandiniams kanalams „RTR Planeta“, „Rossiya 24“, „TV Centre International“. Kaip pažymima Prezidentūros pranešime, sankcijos apima ir atskiras Baltarusijos įmones ir asmenis.
Kalbėdamas EVT sesijoje Lietuvos vadovas akcentavo, kad Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) privalo didinti spaudimą Rusijai ir užkirsti kelią galimybėms tęsti puolimą. G. Nausėda Europos lyderius ragino nepuoselėti vilčių, kad Rusija pakeis savo elgesį, pritarti pasiūlytam šeštajam sankcijų paketui ir pradėti ruošti septintąjį, kuris apimtų visišką iškastinio rusiško kuro embargą. Šalies vadovas taip pat pasisakė už Europos Sąjungoje užšaldytų Rusijos finansinių aktyvų panaudojimą Ukrainos atstatymui.
„Tai, kad šiandien mums pavyko susitarti, yra tik dar vienas Europos vienybės ir sugebėjimo rasti sprendimus įrodymas. Tačiau reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, stiprinti karinę paramą Ukrainai, sutelkti finansavimą jos atstatymui, o ateinančiame EVT susitikime pasiųsti aiškią politinę žinią – suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą“, – kalbėjo prezidentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasinaudojo Davose vykstančiu viršūnių susitikimu, kad paprašytų daugiau ginklų savo šaliai ir „maksimalių“ sankcijų Maskvai.
„Esu įsitikinęs, kad dar nėra tokių sankcijų Rusijai, kokios turėtų būti“, – vaizdo ryšiu pareiškė V. Zelenskis, paraginęs įvesti Rusijos naftos embargą , sankcijas visiems jos bankams ir nutraukti bet kokią prekybą su šia šalimi.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Viso Vokietijos politinio spektro politikai nori, kad buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui būtų taikomos sankcijos dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jo gynimo dėl Rusijos karo Ukrainoje.
G. Schroederis, 1998–2005 metais buvęs Vokietijos kancleris, dabar vadovauja Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybai ir yra dujotiekio bendrovės „Nord Stream“ akcininkų komiteto pirmininkas.
Jis iki šiol taip ir neišsakė jokios kritikos V. Putinui nuo jo šalies invazijos į Ukrainą pradžios.
G. Schroederis „turėtų būti Putino naudos gavėjų sankcijų sąraše“, – trečiadienį laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Moritzas Koerneris, vienas pagrindinių verslą remiančios FDP partijos narių, pridurdamas, kad buvęs kancleris yra svarbiausias V. Putino žmogus Vokietijoje.
Konservatyviosios CDU užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris taip pat paragino įvesti sankcijas.
„Tai, kad G. Schroederis vis dar neatsiriboja nuo V. Putino ir Rusijos, tik parodo, kaip stipriai jis tarnauja V. Putinui“, – sakė jis.
Žaliųjų partijos atstovas Reinhardas Buetikoferis paragino taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems buvusiems Europos politikams, „kurie parsidavė Vladimirui Putinui“.
Neseniai duodamas interviu laikraščiui „New York Times“ G. Schroederis atvirai gynė Kremliaus vadovą nuo kaltinimų karo nusikaltimais, sakydamas, kad įsakymą dėl masinių žudynių greičiausiai davė žemesnio rango pareigūnai, o ne V. Putinas.
Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 22 d. (ELTA). Okupantai rusai šaudo taikius ukrainiečius iš ginklų, kurių komponentų Rusija nusipirko iš Prancūzijos 2015 metais, apeidama Maskvai taikomas sankcijas.
Tai penktadienį savo tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Mažas prancūziškas automobilis. Šeima mėgino evakuotis, bet ją kelyje nužudė išgamos iš Rusijos. Ji buvo nužudyta, kaip nustatyta dabar, prancūziškais ginklais, parduotais apeinant sankcijas 2015-aisiais“, – pranešė jis.
M. Podoliakas taip pat paskelbė portalo „InfoCar.ua“ redaktoriaus Pavlo Kaščuko vaizdo įrašą iš išvaduotų Kyjivo srities rajonų. Jame matyti Ukrainos kariškių paimtos Rusijos armijos pėstininkų kovos mašinos BMD-4.
Ši technika Rusijoje pradėta gaminti 2015 metais, o jos komponentų ir ugnies valdymo sistemos technologijų agresorė įsigijo iš Prancūzijos kompanijos „Thales“, sakoma vaizdo įraše. Tuo metu jau galiojo sankcijos, draudusios parduoti Rusijai ginkluotę.
„Kiekvienas, mėginantis flirtuoti su Rusija, turi matyti savo veiksmų padarinius“, – pabrėžė M. Podoliakas.
